Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (trečiojo asmens) E. K. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1441-1107/2025 (anksčiau Nr. e2-19468-1107/2024), kuria paskirta psichologinė – psichiatrinė ekspertizė ir civilinė byla sustabdyta, pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui D. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo, trečiasis asmuo byloje E. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyrius prašė skirti L. K. psichologinę – psichiatrinę ekspertizę, pavesti atlikti ekspertizę Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atsiliepdamas į trečiojo asmens atskirąjį skundą, ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti. Pažymėjo, kad teismui priėmus nutartį paskirti ekspertizę, bylos stabdymas bylos nagrinėjimo procesui nepakenks. Psichologinė – psichiatrinė ekspertizė yra paskirta siekiant surinkti reikalingus įrodymus, kad nagrinėjant civilinę bylą būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Trečiasis asmuo E. K. su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – 2024 m. gruodžio 20 d. K. S. (duomenys neskelbtini) raštą dėl informacijos pateikimo.

8. Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

9. Teismo vertinimu trečiasis asmuo E. K. nepagrindė būtinybės naują įrodymą pateikti apeliacinės instancijos teismui, nesuformulavo prašymo priimti šį įrodymą ir neįrodė šio įrodymo pateikimo pirmosios instancijos teismui stokos, nes būtent šis teismas iš esmės nagrinės šalių ginčą ir vertins šalių reikalavimų pagrįstumą, todėl tai nėra pagrįsta būtinybė jį priimti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateiktas įrodymas neturi esminės reikšmės atskirojo skundo išnagrinėjimui, o jo priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 314 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, teismas nevertina trečiojo asmens pateiktų naujų įrodymų.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinę bylą Nr. e2-1441-1107/2025 iki bus atlikta psichologinė – psichiatrinė ekspertizė.

11. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Kasacinis teismas yra išaiškinęs Civilinio proceso kodeksas pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo bylos sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis neįpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą.

12. Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai, todėl teismas, spręsdamas bylos fakultatyvaus sustabdymo klausimą, net formaliai, esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, privalėjo spręsti, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iškilus poreikiui išsiaiškinti civilinei bylai reikšmingus klausimus, į kuriuos negali būti atsakyta be specialiųjų mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Byloje paskyrus ekspertizę, vadovaujantis CPK 164 straipsnio 2 punktu, teismas dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali bylą sustabdyti. Nurodytu atveju byla sustabdoma iki bus pašalintos aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdyta byla (CPK 166 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

14. Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui D. K., kuriuo ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią vaiko L. K. atžvilgiu, ieškovei kilo abejonių, ar mažametė L. K. yra tinkamai informuota apie tai, kas yra nutikę tarp jos ir jos tėvo, kokį poveikį daro vaikui artimas bendravimas su tėvu, nuteistu už (duomenys neskelbtini), ar tarp mažametės L. K. ir atsakovo susiformavęs santykis ir ryšys atitinka normalų tėvo ir dukros ryšį bei bendravimą, todėl prašė teismo skirti psichologinę – psichiatrinę ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo, specialios žinios užtikrintų didesnę teismo klaidos eliminavimo galimybę, labiau pagrįstą teismo sprendimą. Teismas sprendė, kad yra būtina visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, byloje turi būti pateikti neginčijami įrodymai, todėl skyrė psichologinę – psichiatrinę ekspertizę ir remdamasis CPK 164 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu bylą sustabdė. Psichologinė – psichiatrinė ekspertizė byloje buvo paskirta siekiant nustatyti ar mažametė L. K. yra tinkamai informuota apie tai, kad atsakovas D. K. yra nuteistas už (duomenys neskelbtini), kokį poveikį jai daro artimas bendravimas su tėvu, t. y. ekspertizė byloje paskirta siekiant išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes.

15. Trečiasis asmuo E. K., nesutikdama su civilinės bylos sustabdymu, nurodo, kad sustabdžius civilinės bylos nagrinėjimą gali būti prarasta reikšminga informacija, susijusi su faktinėmis aplinkybėmis ir pakenktų teisingo sprendimo priėmimui, pažeistų bylos dalyvių teises pateikti įrodymus, susijusius su ieškiniu, o be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas galutinis jos išsprendimas.

16. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pareiškė ieškinį atsakovui D. K., kuriuo ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią vaiko L. K. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas turės priimti sprendimą ir pasisakyti dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Psichologinė – psichiatrinė ekspertizė paskirta tikslu nustatyti ar mažametė L. K. yra tinkamai informuota apie tai, kad atsakovas D. K. yra nuteistas už (duomenys neskelbtini), kokį poveikį jai daro artimas bendravimas su tėvu. Ekspertizės išvados neabejotinai reikšmingos nagrinėjamai civilinei bylai sprendžiant klausimą dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo, nes vaiko psichologinė - psichiatrinė ekspertizė padės kvalifikuotai išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ekspertizė yra skiriama atlikti tuomet, kada yra reikalinga atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus, o ekspertas atlieka jam pavestus tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte. Palyginus su specialisto išvada, ekspertizė reikalauja gilesnių specialių žinių, išsilavinimo ir specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos, gali būti sudėtingesnė atlikimo, apimties kokybiniu požiūriu. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad sustabdžius civilinės bylos nagrinėjimą gali būti prarasta reikšminga informacija, susijusi su faktinėmis aplinkybėmis ir pakenktų teisingo sprendimo priėmimui, pažeistų bylos dalyvių teises pateikti įrodymus, susijusius su ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sustabdžius civilinės bylos nagrinėjimą iki bus atlikta nepilnamečio vaiko psichologinė – psichiatrinė ekspertizė, bus užtikrintas teisingas bylos išnagrinėjimas, nes teismas, neturėdamas specialių medicininių žinių, iš esmės neturi galimybės jų savarankiškai įvertinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas, siekdamas ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir tik visų ištirtų įrodymų pagrindu daryti išvadas, pagrįstai paskyrė ekspertizę ir pasinaudojo jam suteiktu teisiniu instrumentu – teise civilinę bylą sustabdyti.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl bylos sustabdymo, argumentuodama tuo, kad iš esmės nesutinka, jog šioje proceso stadijoje L. K. būtų skiriama psichologinė – psichiatrinė ekspertizė, todėl bylos sustabdymas be objektyvaus būtinumo vilkina procesą. Apeliantės nurodyta situacija, kai asmuo iš dalies nesutinka su ekspertizės paskyrimu, nėra pagrindas, nespręsti ekspertizės skyrimo klausimo. Teismas, būdamas aktyvus bylose dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo yra neribojamas dėl įrodinėjimo priemonių rinkimo dar iki juos vertinant (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 179 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad apeliantės pagrindiniai atskirojo skundo argumentai iš esmės yra dėl psichologinės – psichiatrinės ekspertizės skyrimo pagrįstumo, tačiau įstatymas nenumato galimybės nutarties dalį, kuria paskirta ekspertizė, skųsti atskiruoju skundu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų atskirojo skundo argumentų nepasisako.

18. Teismo pareiga motyvuoti nutartį yra nustatyta CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Nagrinėjamuoju atveju skundžiama nutartimi byla sustabdyta CPK 164 straipsnio 2 punkto pagrindu – paskyrus ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog nagrinėjamuoju atveju byla sustabdyta pagrįstai, naikinti nutartį atskirojo skundo argumentais dėl nenurodytų išsamių motyvų nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas bylos nagrinėjimą, nepažeidė procesinės teisės normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.