- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-27
- Bylos Nr.
- e2YT-5488-476/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00369-2026-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, V. J.
- Advokatai
- Daiva Rusakie
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per ZOOM vaizdo ir garso konferencinę programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, V. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja J. G. teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą po jo mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama turtą valdyti.
2. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad pareiškėja po motinos J. A. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė likusį palikimą. Paaiškėjo, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į palikėjai J. A. M. priklausiusį turtą t.y. gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, malkinę, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini)negali būti išduotas, nes nurodytą nekilnojamą turtą pareiškėjos motina įgijo gyvendama santuokoje su A. M.. (duomenys neskelbtini) mirė A. M.. Po jo mirties liko jam nuosavybės teise priklausiusi ½ anksčiau nurodyto nekilnojamo turto dalis. A. M. testamentu savo turto niekam nepaliko. Pareiškėjos motina J. A. M. ir A. M. dukra V. J. buvo vienintelės įstatyminės įpėdinės, kurios turėjo teisę paveldėti savo tėvo bei sutuoktinio turtą po jo mirties, tačiau nė viena jų į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Palikimą priėmė J. A. M., pradėdama turtą faktiškai valdyti: toliau liko gyventi sutuoktiniams priklausiusiame name, mokėjo savo vardu visus komunalinius mokesčius, rūpinosi buitimi, priėmė baldus, namų apyvokos reikmenis, buitinę techniką ir kt.. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjai J. G. būtų išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų J. A. M. ir A. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. A. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotam asmeniui V. J. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, ji atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu pareiškėja J. G. paaiškino, kad ji nežinojo, kad mama nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų. Tai paaiškėjo tada, kai ji kreipėsi į notarų biurą. Mama jai savo turtą paliko pagal testamentą. Tvarkant paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, kad turtas įgytas gyvenant santuokoje. Mama su A. M. santuokoje pragyveno 20 metų. Gyvendami santuokoje jie bendrų vaikų neturėjo. Iš pirmos santuokos A. M. turėjo vienintelę dukrą V. J.. Šios dukters per visą 20 metų laikotarpį ji nematė, su ja nebendravo. Mama po sutuoktinio A. M. mirties pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, jai atiteko namų apyvokos reikmenys, ji mokėjo mokesčius. Faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą, A. M. palikimą priėmė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja J. G. yra J. A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) santuoką su A. M., mirusiu (duomenys neskelbtini), sudariusios, dukra. J. A. M. ir A. M. būdami santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenys patvirtina, kad nėra įregistruotų palikėjo A. M. palikimo priėmimo faktų. Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š. išduotame 2025 m. lapkričio 19 d. liudijime nurodyta, kad J. G. priėmė J. A. M. palikimą. (duomenys neskelbtini) seniūnija 2026 m. vasario 9 d. pažymoje nurodė, kad J. A. M. deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta nuo 1996 m. birželio 5 d. buvo (duomenys neskelbtini); perskirsčius administracines ribas nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. deklaruota vieta pasikeitė į (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai J. A. M. gyveno tame pačiame name iki išvykstant gyventi į Šiaulių rajoną, t. y. iki 2025 m. liepos mėnesio.
7. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
8. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.). CK 5.50 straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
10. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad po A. M. mirties kartu su ja gyvenusi jo sutuoktinė J. A. M. ir toliau liko gyventi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytame nekilnojamajame turte, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, neišskirdama savo dalies (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), kas leidžia daryti išvadą, jog J. A. M. nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, pradėjo kaip savo naudoti po sutuoktinio A. M. mirties likusią jam priklausiusią turto dalį. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog J. A. M. tokiu būdu išreiškė valią dėl mirusio sutuoktinio palikimo priėmimo.
11. Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Byloje nesant prieštaraujančių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
12. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jos mirusi motina priėmė po savo sutuoktinio mirties atsiradusį jo palikimą, prašomi faktai nustatomi teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
14. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
15. Šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija minimalios priteistinos valstybei sumos, todėl jos nepriteistinos. Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą po jo mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama turtą valdyti
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.