Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-12-08 · Civilinė byla Nr. 2-2529/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-08
Bylos Nr.
2-2529/2011
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01598-2009-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
Atsakovas
M. A., K. Š., R. Č., S. K., A. D.
Ieškovas
akcinės bendrovės SEB banko
Kategorijos
  • 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2529/2011Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01598-2009-9Procesinio sprendimo kategorijos: 102.2; 102.5; 121.5; 122.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. A., K. Š., R. Č. ir S. K. teisių perėmėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria nuspręsta neatnaujinti termino atsakovų apeliaciniam skundui paduoti dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams A. D., K. Š., M. A., R. Č., S. K. teisių perėmėjai V. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Nerumitas“ (dabartinis teisinis statusas – bankrutavusi) dėl akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Ferumita“ (dabartinis teisinis statusas – bankrutavusi) ir uždaroji akcinė bendrovė „Belkona“ (dabartinis teisinis statusas – bankrutavusi).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, reglamentuojančių praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo pagrindus.

Šalies argumentai

Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas:

pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2008 m. rugsėjo 24 d. UAB „Belkona“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimtą sprendimą išsimokėti dividendus 435 280 Lt sumai, paskirstant ją akcininkams tokia tvarka: K. Š. - 326 460 Lt, M. A. – 45 269, 12 Lt, R. Č. - 40 916, 32 Lt, S. K. – 22 634, 56 Lt; pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2008 m. gruodžio 23 d. UAB „Belkona“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimtą sprendimą išsimokėti dividendus 2 559 104 Lt sumai, paskirstant ją akcininkams tokia tvarka: K. Š. - 1 901 460 Lt, M. A. - 263 669, 12 Lt, R. Č. - 238 316, 32 Lt, S. K. - 131 834, 56 Lt;priteisti ieškovui solidariai iš akcininkų K. Š., M. A., R. Č. ir S. K. teisių perėmėjos V. K. 1 902 113,27 nuostolių;ieškinio reikalavimus atsakovo UAB „Nerumitas“ atžvilgiu išskirti į atskirą bylą ir perduoti nagrinėti šio atsakovo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Atsiliepimas

Atsakovai A. D., K. Š., M. A., R. Č., UAB „Nerumitas“ ir tretieji asmenys B UAB „Ferumita“ bei UAB „Belkona“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydami jį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinio reikalavimus atsakovų UAB „Ferumita“ ir B UAB „Nerumitas“ atžvilgiu perdavė nagrinėti prie bankroto bylos (Nr. B2-4962-431/2010); pripažino negaliojančiu 2011 m. gruodžio 23 d. UAB „Belkona“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimtą sprendimą išsimokėti dividendus 1 902 113,27 Lt sumai; ieškovui AB SEB bankui priteisė iš atsakovo K. Š. 1 426 584,90 Lt, iš M. A. – 197 819, 77 Lt, iš R. Č. - 178 798,64 Lt ir iš S. K. teisių perėmėjos V. K. – 98 909,89 Lt; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Atsakovai K. Š., M. A., R. Č. ir S. K. teisių perėmėja V. K. 2011 m. liepos 28 d. pateikė teismui apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 31 d. sprendimą toje dalyje, kuria tenkinti ieškinio materialiniai reikalavimai, ir šiuos ieškinio reikalavimus atmesti. Atsakovai taip pat prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atsakovai nurodė, kad minėtą terminą praleido dėl to, jog juos atstovavusi advokatė I. J. buvo įsipareigojusi paruošti apeliacinį skundą bei atsakovus patikino, kad įstatymo nustatytu terminu apeliacinis skundas yra pateiktas teismui. Atsakovų valią apeliacinį skundą pateikti įstatymo nustatytu terminu patvirtina faktas, kad atsakovai žyminį mokestį už apeliacinį skundą sumokėjo 2011 m. balandžio 29 d. Atsakovams niekaip nepavykus susisiekti su advokate, atsakovas M. A. 2011 m. liepos 15 d. išsiuntė advokatei prašymą pateikti informaciją apie susidariusią situaciją bei 2011 m. liepos 20 d. kreipėsi į Advokatų tarybos pirmininką V. P. su pareiškimu įvertinti advokatės profesinį elgesį. Atsakovams kreipusis į kitą advokatą P. M., paaiškėjo, kad advokatė I. J. apeliacinio skundo nepadavė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nutarė atsisakyti atnaujinti atsakovams K. Š., M. A., R. Č. ir S. K. teisių perėmėjai V. K. praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimo paduoti. Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, tai yra ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-169/2003). Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovai sprendimo apskundimo terminą praleido žymiai, tai yra trimis mėnesiais. Teismas nusprendė, kad net ir pripažįstant advokatės I. J. netinkamą profesinių pareigų atlikimą svarbia termino praleidimo priežastimi, nepakankamas atsakovų rūpestingumas negali būti pateisinamas. Atsakovai, būdami išties rūpestingi galėjo patys susipažinti su byla ar pasiteirauti teisme informacijos apie sprendimo įsiteisėjimą ar bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka (CPK 42 str. 1 d.) ir tam visiškai nebuvo būtina sudaryti atstovavimo sutartį su kitu advokatu. Teismas pažymėjo, kad atstovavimo sutartis su advokatu teismui nebuvo pateikta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad sprendimo apskundimo terminas praleistas būtent dėl atsakovų nerūpestingumo ir netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Teismas atsižvelgė ir į kitų dalyvaujančių byloje asmenų interesus, kadangi sąžiningai besielgiančio proceso dalyvio interesas, jog būtų įvykdytas įsiteisėjęs sprendimas, negali būti pažeistas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovai K. Š., M. A., R. Č. ir S. K. teisių perėmėja V. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir apeliacinį skundą priimti. Atskirąjį skundą atsakovai grindžia šiais motyvais:

visus atsakovus pirmojoje instancijoje atstovavo advokatė I. J., todėl atsakovai, pasitikėdami šia advokate, susitarė, jog ji paruoš ir pateiks teismui atsakovų vardu apeliacinį skundą. Tuo tikslu atsakovai 2011 m. balandžio 29 d. sumokėjo žyminį mokestį. Advokatė patikino atsakovus, kad apeliacinis skundas teismui pateiktas. Atsakovams pradėjus žodžiu kreiptis į advokatę dėl apeliacinio skundo eigos, advokatė su atsakovais nebebendravo. Todėl atsakovas M. A. 2011 m. liepos 15 d. išsiuntė advokatei prašymą pateikti informaciją apie susidariusią situaciją bei kreipėsi į Advokatų tarybos pirmininką dėl advokatės profesinės veiklos įvertinimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovai nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis bei terminą apeliaciniam skundui pateikti praleido dėl svarbių nuo atsakovų valios nepriklausančių priežasčių, tai yra dėl atsakovus atstovavusios advokatės I. J., kuriai keliami padidinto rūpestingumo reikalavimai, netinkamo profesinių pareigų atlikimo;teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovams nebuvo būtina sudaryti atstovavimo sutarties su kitu advokatu, nes atsakovai neturi teisinio išsilavinimo, todėl apeliacinio skundo paruošimas be profesionalios teisinės pagalbos neįmanomas;teismas neatsižvelgė į ginčo esmę bei bylos reikšmę procesinio dokumento pateikėjui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1094/2011, 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1149/2009). Nagrinėjamu atveju iš atsakovų priteistos sumos yra labai didelės, o atsakovo K. Š. materialinė padėtis yra itin sunki, nes jis niekur nedirba, negauna jokių pajamų, jam ir jo sutuoktinei priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas;skundžiama nutartimi atsakovams atimta teisė ne tik į apeliaciją, bet ir į kasaciją, dėl ko buvo pažeisti proceso šalių rungimosi, lygiateisiškumo, sąžiningumo ir teisingumo principai.

Atsiliepimas

Ieškovas AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad atsakovams terminas apeliaciniam skundui paduoti neturi būti atnaujintas, nes atsakovai aplaidžiai rūpinosi savo teisių gynyba – žyminį mokestį už apeliacinį skundą sumokėjo tik likus dviem dienoms iki termino pabaigos, o terminą apeliaciniam skundui pateikti praleido net 3 mėnesiais, nepaisant to, kad juos atstovavo advokatas, kuriam buvo žinomos žymaus procesinio termino praleidimo pasekmės ir kuris apie tai turėjo informuoti atsakovus. Įstatymo leidėjas yra apribojęs apeliacijos teisės įgyvendinimą laike (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1431/2011).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis teisminės gynybos (CPK 5 str.), tinkamo teismo proceso (CPK 6-7 str., 9, 11, 14-16 str.), dispozityvumo (CPK 13 str.), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 str.) ir kitais civilinio proceso principais, byloje dalyvaujantiems asmenims suteikiama teisė apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Tik peržiūrėjus bylą apeliacine tvarka (CPK 301 str.) bei, tuo atveju jei byloje dalyvavę asmenys buvo realizavę teisę į apeliaciją, peržiūrėjus bylą kasacine tvarka (CPK 340 str.), gali būti užtikrintas tinkamas ir teisingas žemesnės instancijos teismų atliekamas teisės taikymas ir aiškinimas (CPK 326 str., 329 str., 346 str., 359 str.). „Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusių asmenų apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant aplinkybių, dėl kurių terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas, svarbą (CPK 307 str. 2 d.), turi būti vertinama, ar apeliacinio skundo padavimo procedūros nesilaikymas konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas nulemti nesudarymą bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka“ (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-454/2007).

Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi buvo atsisakyta atnaujinti atsakovams terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl to, kad atsakovai patys nesusipažino su bylos medžiaga bei patys nesikreipė į teismą dėl informacijos suteikimo, ar jų vardu advokatės parengtas apeliacinis skundas per apeliaciniam skundui pateikti įstatymo leidėjo nustatytą terminą yra gautas teisme. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikė atsakovų nerūpestingumu, dėl ko neatnaujino beveik 3 mėnesius praleisto termino atsakovų apeliaciniam skundui paduoti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas bylos faktines aplinkybes bei atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas teisės normas ir jų taikymo išaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė aplinkybes, kurios buvo tiesioginė termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai dar 2009 m. ir 2010 m. buvo sudarę atstovavimo sutartis su advokate I. J., kuri buvo įgaliota atsakovų vardu vesti šią bylą bei atsakovų vardu įgyvendinti jų procesines teises, įskaitant ir teisę pateikti teismui apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo šioje byloje 2011 m. kovo 31 d. priimto galutinio sprendimo (b.l. 43-45, t. 2; 56, t. 3). Tinkamas teisės pateikti apeliacinį skundą įgyvendinimas susideda ne tik iš tinkamo apeliacinio skundo kaip procesinio dokumento parengimo (CPK 306 str.), bet ir iš apeliacinio skundo pateikimo teismui per įstatymo nustatytą terminą (CPK 307 str.). Vadinasi, byloje dalyvaujantiems asmenims nusprendus pavesti advokatei pateikti jų vardu teismui apeliacinį skundą, būtent advokatei kilo pareiga šį procesinį dokumentą parengti, nepažeidžiant jo turiniui keliamų CPK reikalavimų, bei pareiga pateikti teismui šį procesinį dokumentą per CPK nustatytus terminus. Tuo tarpu atsakovų pasitikėjimas advokate kaip profesionale teisininke, jog ji tinkamai atliks savo profesines pareigas, įskaitant ir pareigą per įstatymo nustatytą terminą pateikti teismui apeliacinį skundą, negali būti laikomas atsakovų nerūpestingumu ar aplaidumu, nulėmusiu termino pateikti apeliacinį skundą praleidimą. Priešingai, tokia situacija, kuomet apeliacinio skundo nepadavimą įstatymo leidėjo nustatytu terminu nulėmė ne atsakovų, o jų pasirinkimu įgaliotos atstovės – profesionalios teisininkės neveikimas, yra vertintina kaip vieno iš dispozityvumo principą sudarančių elementų pažeidimas atsakovų atžvilgiu, kurie sąžiningai įgyvendino kitą dispozityvumo principą sudarantį elementą - teisę pateikti apeliacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2007 yra konstatavęs, kad: „Procesinė teisė vesti bylą per atstovą (CPK 51 str.) ir su jos įgyvendinimu susiję procesiniai veiksmai (CPK 118 str., 133 str. 2 d.) yra dispozityvumo principo sudėtinė dalis, todėl kai nustatoma, kad dėl netinkamo atstovavimo pažeidžiamas kitas to paties principo elementas – teisė į apeliaciją, gintina pastaroji, užtikrinant dispozityvumo principo veikimą visa apimtimi ir taip garantuojant civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 str.)“. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija laiko pagrįstais ir įrodytais atsakovų atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai būtent atsakovų atstovės – advokatės neveikimo nelaikė priežastimi, nulėmusia termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą, dėl ko nepagrįstai neatnaujino atsakovams termino apeliaciniam skundui pateikti bei atitinkamai nepagrįstai apribojo atsakovų teisę tiek į apeliaciją, tiek į kasaciją (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad skundžiama nutartimi neteisingai buvo pritaikytos teisės normos, nustatančios termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo pagrindus, atsakovų atskirąjį skundą dalyje dėl šios nutarties panaikinimo tenkina, skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį naikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – atnaujina atsakovams K. Š., M. A., R. Č. ir S. K. teisių perėmėjai V. K. terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimo paduoti (CPK 337 str. 2 p.). Tačiau teisėjų kolegija netenkina atskirojo skundo dalyje dėl apeliacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimo apeliacinėje instancijoje, nes pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus vieno iš atsakovų K. Š. prašymo dėl dalies žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, sumokėjimo atidėjimo, o taip pat nepatikrinus kitų apeliacinio skundo elementų atitikimo įstatymo reikalavimams, nėra galimybės apeliacinio skundo priėmimo spręsti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikinti.

Atsakovams K. Š., M. A., R. Č. ir S. K. teisių perėmėjai V. K. atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimo.

Atsakovų K. Š., M. A., R. Č. ir S. K. teisių perėmėjos V. K. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė MilašienėEgidijus Žironas