- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 2-1094/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01471-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Nijolė Piškinaitė, Vigintas Višinskis
- Skolininkas
- V. C.
- Kreditorius
- A. I.
- Advokatai
- Ignas Dargužas, Edmundas Mikučiauskas
- Kategorijos
- 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės V. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atmestas skolininkės V. C. prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus A. I. pareiškimo civilinėje byloje Nr. L2-5175-565/10 pareikšti ir prieštaravimus atsisakyta priimti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. I. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas išduoti teismo įsakymą skolininkės V. C. atžvilgiu dėl 36 000 eurų skolos, 2 635 eurų palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 1 000 Lt išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 917 Lt žyminio mokesčio išieškojimo kreditoriaus naudai.
2010 m. balandžio 22 d. priimtas teismo įsakymas dėl 36 000 eurų skolos, 2 635 eurų palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. balandžio 21 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 400 Lt išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 917 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės V. C. kreditoriaus A. I. naudai.
Šalies argumentai
2011 m. sausio 18 d. Vilniaus apygardos teisme gauti skolininkės V. C. prieštaravimai dėl kreditoriaus A. I. 2010 m. balandžio 20 d. pareiškimo, kurio pagrindu priimtas teismo įsakymas. Kartu su prieštaravimais skolininkė pateikė pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti. Skolininkė nurodė, kad teismo įsakymo ir kreditoriaus A. I. pareiškimo nuorašus ji gavo 2010 m. birželio 4 d., tačiau jai nebuvo įteiktas teismo pranešimas, informuojantis apie teisę pareikšti prieštaravimus, kaip tai numatyta CPK 437 str. 2 d. 1 p. Apie šią teisę skolininkę informavo 2011 m. sausio 14 d. jos atstovas adv. I. Dargužas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 26 d. nutartimi atmetė skolininkės prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti ir prieštaravimus atsisakė priimti. Nurodė, kad teismo įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo nuorašai skolininkei V. C. asmeniškai buvo įteikti 2010 m. birželio 4 d. (b. l. 34, 35). Teismo įsakyme nurodyta, kad jei per 20 dienų skolininkas nepareiškia prieštaravimų, teismo įsakymas įsiteisėja. Civilinių teisių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal protingumo reikalavimus, kurie reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Jei skolininkei V. C. buvo neaišku, kaip ji galėtų ginti savo interesus, ji galėjo kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos. Terminas praleistas daugiau kaip pusę metų. Pareiškėja nenurodė pateisinamų priežasčių, dėl kurių tiek laiko buvo praleistas terminas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė V. C. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti ir priimti prieštaravimus dėl kreditoriaus A. I. reikalavimų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Antstolė įteikdama procesinius dokumentus skolininkei neįteikė 2010 m. balandžio 22 d. teismo pranešimo (b. l. 14), kuris pagal CPK 437 straipsnio 2 dalį, 438 straipsnį privalėjo būti įteiktas kartu su kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo nuorašais. Teismo pranešime nurodoma itin reikšminga informacija bei išaiškinamos skolininko procesinės teisės, o su teismo pranešimo įteikimo skolininkui momentu yra siejamas teismo įsakymo įsiteisėjimo momentas (CPK 436 str. 7 d, 437 str. 2 d. 1 p.). Teismo įsakyme nenurodyta visa CPK 437 straipsnio 2 dalyje numatyta informacija. Skolininkė nebuvo tinkamai informuota apie jos procesines teises ir nepasinaudojimo jomis teisines pasekmes.
2. Procesinio termino atnaujinimo klausimo išsprendimui reikšminga ne praleisto procesinio termino trukmė, o termino praleidimo priežastys. Šiuo atveju terminas praleistas ne dėl skolininkės, o dėl teismo kaltės.
3. Skolininkė tik 2011 m. sausio 14 d. per savo atstovą advokatą Igną Dargužą susipažino su 2010 m. balandžio 22 d. teismo pranešimu (b. l. 14), kurio tinkamas įteikimas yra būtina sąlyga teismo įsakymo įsiteisėjimui (CPK 436 str. 7 d., 437 str. 2 d., 438 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius A. I. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šios pagrindinius argumentus:
1. Skolininkė nenurodo dėl kokių svarbių priežasčių praleido terminą prieštaravimams pareikšti. Nuo to momento, kai, anot skolininkės, ji gavo teismo įsakymą iki prieštaravimų pateikimo teismui dienos praėjo daugiau negu šeši mėnesiai.
2. Skolininkė žinojo, jog jos atžvilgiu priimtas teismo įsakymas, pripažįsta, kad jį gavo 2010 m. birželio 4 d. Be to, skolininkė žinojo, kad šis įsakymas yra vykdomas, reiškė prašymus teismo įsakymą vykdančiai antstolei. Advokatas Edmundas Mikučiauskas skolininkės vardu antstolei pateikė prašymą (prašymas gautas 2010 m. gegužės 13 d.) bei atstovavo skolininkę įsakymo vykdymo procese. Taigi, skolininkė atstovaujama advokato aktyviai dalyvavo tesimo įsakymo vykdymo procese.
3. 2011 m. sausio 6 d. skolininkė gavo kreditoriaus A. I. ieškinį dėl kitų reikalavimų (ne tų, kurių pagrindu priimtas teismo įsakymas). 2011 sausio 10 d. skolininkė sudarė atstovavimo sutartį su advokatu ir nusprendė realizuoti savo teisę pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus A. I. pareiškimo šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo pranešimas kartu su teismo įsakymu ir kreditoriaus pareiškimo nuorašu skolininkei buvo įteiktas tinkamai. Šiuos dokumentus skolininkės gyvenamoje vietoje priėmė jos brolienė D. V. (b. l. 21). Skolininkė nepateikė jokių įrodymų, kad jos brolienė D. V. negyvena kartu su ja ir kad ji neperdavė skolininkei šių dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąją taisyklę, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą arba teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, – tai svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra daroma išvada, ar terminas yra praleistas dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių. Kiekvienas civilinių teisinių santykių subjektas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir šias teises įgyvendinti jam labiausiai priimtinu būdu. Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 03 d. nutartis civilinėje A. Z. v. V. P., bylos Nr. 2-208/2008, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Aritėja“ v. UAB „Bars Lit“, bylos Nr. 2-292/2008)
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 22 d. išdavė teismo įsakymą dėl 36 000 eurų skolos, 2 635 eurų palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. balandžio 21 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 400 Lt išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 917 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės V. C. kreditoriaus A. I. naudai (b. l. 13). Vadovaudamasis CPK 437 straipsniu teismas skolininkei V. C. išsiuntė kreditoriaus pareiškimo nuorašą su priedais, teismo įsakymo nuorašą ir CPK 437 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantį pranešimą (b. l. 14). Šie procesiniai dokumentai įteikti ne pačiai adresatei, o, kaip nurodyta pažymoje (b. l. 21), jos brolienei – D. V.. Tačiau 2011 m. sausio 18 d. pareiškime dėl praleisto termino atnaujinimo skolininkė nurodė, kad ji nebuvo informuota apie tai, jog D. V. gavo jai adresuotus procesinius dokumentus, D. V. kartu negyvena, dokumentai skolininkei nebuvo perduoti (b. l. 44). Nors skolininkė nepateikė įrodymų, jog D. V. neįvykdė savo pareigos perduoti procesinius dokumentus skolininkei, teismas nurodytą aplinkybę vertina skolininkės naudai, kadangi vėliau procesinei dokumentai V. C. įteikti per antstolį. Iš Vilniaus apygardos teismo įteikimo pažymos šaknelės (b. l. 34) ir dokumento gavimo pažymos (b. l. 35) matyti, kad pareiškimo nuorašą ir teismo įsakymo nuorašą V. C. gavo 2010 m. birželio 4 d. Teismo įsakyme, kurio nuorašas skolininkei buvo įteiktas per antstolį nurodyta, kad teismo įsakymas įsiteisėja po 20 dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo, jeigu skolininkas raštu nepraneša teismui apie teismo įsakymo įvykdymą ir nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo. Taigi skolininkė V. C. buvo informuota apie jos procesines teises ir nepasinaudojimo jomis teisines pasekmes. Vien tai, kad antstolė, įteikdama procesinius dokumentus, skolininkei neįteikė teismo pranešimo, atsižvelgus į kitas bylos aplinkybes, negali būti pakankamu pagrindu atnaujinti daugiau kaip pusę metų praleistą terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus A. I. reikalavimų pateikti.
Atsakydama į apeliantės argumentą, kad procesinio termino atnaujinimo klausimo išsprendimui reikšminga ne praleisto procesinio termino trukmė, o termino praleidimo priežastys, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į tai, kiek terminas yra praleistas. Jeigu terminas praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams.
Atmetamas atskirojo skundo argumentas, kad skolininkė tik 2011 m. sausio 14 d. per savo atstovą advokatą I. Dargužą susipažino su 2010 m. balandžio 22 d. teismo pranešimu ir kita civilinės bylos Nr. L2-5175-565/10 medžiaga. Kolegija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 22 d. teismo įsakymo nuorašą skolininkė gavo (įteikta per antstolį) 2010 m. birželio 4 d., taigi buvo informuota apie kreditoriaus pareiškimą dėl skolos ir palūkanų išieškojimo ir prasidėjusį procesą, todėl įgijo procesinę pareigą domėtis prieš ją prasidėjusiu procesu. Jei skolininkei V. C. nebuvo aišku, kaip ji galėtų ginti savo interesus, ji galėjo nedelsdama kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos. Be to, iš kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų priedų matyti, kad skolininkė ankščiau nei teigia sužinojusi apie Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 22 d. teismo įsakymą buvo kreipusis kvalifikuotos teisinės pagalbos. Iš antstolės M. L. 2010 m. gegužės 17 d. patvarkymo matyti, kad advokatas Edmundas Mikučiauskas skolininkės vardu antstolei pateikė prašymą (prašymas gautas 2010 m. gegužės 13 d.), taigi atstovavo skolininkę vykdymo procese. Taigi skolininkė tiek pati, tiek per savo atstovą – advokatą turėjo galimybę ir pareigą ankščiau susipažinti su šia byla ir pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, skolininkė, kuri žinojo apie prieš ją prasidėjusį procesą, tačiau nagrinėjamu atveju neveikė pakankamai rūpestingai, turi priimti su tokiu savo elgesiu (neveikimu), kuris nėra pateisinamas, susijusias teisines pasekmes.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus bei nenustačiusi absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.