- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-07
- Bylos Nr.
- 2-1431/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lakis“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tefire“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lakis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lakis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lakis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tefire“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Lakis“ pareikštu atsakovui UAB “Tefire” ieškiniu prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo 3 201 614,35 Lt įsiskolinimą su delspinigiais, 11,06 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 16 d. priėmė byloje preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Atsakovui byloje pateikus prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio bei priimto preliminaraus sprendimo, teismas paskyrė bylą nagrinėjimui iš esmės teismo posėdyje. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartimi, ieškovo atstovui pakartotinai neatvykus į teismo posėdį, ieškinį paliko nenagrinėtu. Ieškovas dėl šios teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Lakis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarties. Teismas nurodė, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti bei neprašė praleisto termino atnaujinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Lakis“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarties, arba, atskirojo skundo netenkinus, atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarties paduoti bei minėtą skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantas nedalyvavo skelbiant 2011 m. vasario 22 d. nutartį, todėl jis nežinojo apie priimtą procesinį sprendimą bei jo motyvus. Tik šaliai žinant apie priimtą sprendimą bei jo motyvus, ji gali įstatymo nustatytomis priemonėmis ir terminais reaguoti į teismo veiksmus – sutikti su jais ar įstatymo nustatyta tvarka apskųsti. Pagal CPK 335 prasmę, atskirieji skundai dėl nutarčių, priimtų teismo posėdžiuose, kuriose šalys nedalyvavo (rašytinio proceso tvarka), pateikiami per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Nagrinėjamu atveju nutartis buvo paskelbta kitą dieną po 2011 m. vasario 21 d. žodinio proceso tvarka vykusio teismo posėdžio, kuriame apeliantas nedalyvavo, todėl šioje situacijoje apelianto padėtis objektyviai prilygsta padėčiai šalies, kuri gavo nutartį, priimtą rašytinio proceso tvarka. Dėl šios priežasties atskirojo skundo pateikimo terminas apeliantui galėjo būti skaičiuojamas nuo teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarties nuorašo įteikimo jam dienos. Nutarties nuorašas apeliantui buvo įteiktas 2011-02-25, todėl jeigu terminas skaičiuotinas nuo minėtos nutarties priėmimo, tai jis turėjo pasibaigti 2011-03-01. Taigi realiai atskirajam skundui parengti ir paduoti teismui apeliantas turėjo tik 3 dienas, taip jam objektyviai buvo apsunkinta galimybė pasinaudoti apeliacijos teise.Jeigu atskirasis skundas nebus patenkintas, nes apeliantas klydo skaičiuodamas nutarties apskundimo terminą nuo jos nuorašo įteikimo dienos, prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti, nes terminas praleistas nežymiai – tik 3 dienas. Apeliantas terminą praleido dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybės, klaidos skaičiuojant nutarties apskundimo terminą, todėl neturėtų prarasti apeliacijos teisės, kuria naudojosi sąžiningai, skundą pateikdamas laikydamasis apskaičiuoto apskundimo termino. Palikus ieškinį nenagrinėtu, apeliantas privalės reikšti tą patį reikalavimą iš naujo, o tai tik didins ginčo šalių bei teismo darbo laiko sąnaudas, bylinėjimosi kaštus bei ilgins laikotarpį iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Tefire“ prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad 2011 m. vasario 22 d. nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, todėl termino atskirajam skundui paduoti jis nepraleido. Minėta nutartis buvo priimta viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Faktas, kad apeliantas nedalyvavo teismo posėdyje priimant nutartį, negali būti laikomas pagrindu skaičiuoti terminą atskirajam skundui paduoti nuo nutarties nuorašo įteikimo apeliantui dienos. Be to, nutarties nuorašas apeliantui buvo įteiktas nepasibaigus apskundimo terminui. Apelianto interesus byloje atstovauja advokatas, todėl jo argumentas apie reikiamų dienų skaičių skundui paruošti vertintinas kritiškai. Trijų dienų terminas yra pakankamas kvalifikuotam atskirajam skundui paruošti. Tinkamai apie teismo posėdį informuotam apeliantui atsisakant bendradarbiauti su teismu ir ignoruojant savo pareigą dalyvauti teismo posėdyje, jis negali teigti, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos sužinoti apie atliekamą procesinį veiksmą ir jo motyvus, kad jis nežinojo apie priimtą 2011 m. vasario 22 d. nutartį. Apelianto argumentai, kuriais remiantis jis prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti, yra nepagrįsti. Jis nepateikia įtikinamų motyvų ir įrodymų, kurie atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką galėtų būti laikomi pagrindu praleistam terminui atnaujinti. Apelianto praleistas terminas, atsižvelgiant į trumpą terminą atskirajam skundui paduoti, negali būti laikomas nežymiu. Apelianto atstovas yra kvalifikuotas advokatas, kuris privalo žinoti procesinių terminų skaičiavimo taisykles, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, jog terminą praleido dėl klaidos. Apelianto nurodomo termino praleidimo priežastys tik patvirtina jo piktnaudžiavimą procesu ir atsainų procesinių pareigų vykdymą. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad atmetus skundą bus pažeisti ekonomiškumo ir protingumo principai, nes jis privalės iš naujo kreiptis į teismą su ieškiniu, yra nepagrįsti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto UAB „Lakis“ atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ji ribojama laike. CPK 335 straipsnyje nustatyta, jog atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o tuo atveju, jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Jeigu apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007). Tuo tarpu, jeigu terminas atskirajam skundui paduoti praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 22 d. nutarties motyvuodamas tuo, kad apeliantas praleido įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti, o atnaujinti praleistą terminą apeliantas neprašė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas žodinio proceso tvarka 2011 m. vasario 21 d. teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) UAB „Lakis“ ieškinį atsakovui UAB „Tefire“. Teismo posėdžio metu procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą nutarta atidėti 2011 m. vasario 22 d. 9.50 val. Minėtos dienos nutartimi teismas ieškovo (apelianto) ieškinį paliko nenagrinėtu. Apelianto interesus byloje atstovauja advokatas, kuris į 2011 m. vasario 21 d. teismo posėdį bei į priimtos nutarties paskelbimą 2011 m. vasario 22 d. neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jis buvo informuotas tinkamai. Teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarties nuorašas apeliantui buvo išsiųstas tą pačią dieną, o įteiktas 2011 m. vasario 25 d.
2011 m. vasario 22 d. nutartis yra priimta žodinio proceso tvarka, todėl jos apskundimo terminas pasibaigė 2011 m. kovo 1 d. (CPK 335 str.). Apeliantas atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties teismui padavė 2011 m. kovo 4 d., tai yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti. Atskirajame skunde dėl 2011 m. vasario 22 d. nutarties apeliantas nurodė, kad nutartį gavo 2011 m. vasario 25 d., todėl mano nepraleidęs termino atskirajam skundui paduoti ir minėto termino atnaujinti neprašė.
Apeliantas visiškai nepagrįstai nurodo, kad jam terminas atskirajam skundui paduoti turėjo būti skaičiuojamas nuo 2011 m. vasario 22 d. nutarties nuorašo įteikimo dienos, tai yra nuo 2011 m. vasario 25 d., nes jis bei jo atstovas nedalyvavo teismo posėdyje skelbiant nutartį, apie jos priėmimą bei turinį nežinojo, todėl laikytina, kad nutartis buvo priimta rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka. Teismo nutarties paskelbimas 2011 m. vasario 22 d. laikytinas prieš tai įvykusio, tai yra 2011 m. vasario 21 d., teismo posėdžio, kuriame buvo nutarta atidėti teismo nutarties priėmimą ir paskelbimą, tęsiniu. 2011 m. vasario 21 d. teismo posėdis vyko žodinio proceso tvarka, jame dalyvavo atsakovo atstovas, todėl ir 2011 m. vasario 22 d. nutarties priėmimas ir paskelbimas vyko žodinio proceso tvarka. Apie 2011 m. vasario 21 d. teismo posėdį apelianto atstovas buvo informuotas tinkamai, teismo posėdžio eiga bei rezultatu jis nepasidomėjo, nors buvo pateikęs teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo arba atidėjimo. Nutarties nuorašas apeliantui buvo išsiųstas CPK 292 straipsnio nustatyta tvarka, o įteiktas dar nepasibaigus nutarties apskundimo terminui. Trijų dienų terminas, atsižvelgiant į tai, kad apelianto interesus teisme atstovauja teisininkas profesionalas, laikytinas pakankamu atskirajam skundui paruošti. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl 2011 m. vasario 22 d. nutarties.
Apeliantas atskirajame skunde taip pat prašė, tuo atveju, jeigu teismas nuspręs, kad terminas atskirajam skundui dėl 2011 m. vasario 22 d. paduoti yra praleistas, terminą atnaujinti. Kaip svarbią termino praleidimo priežastį apeliantas nurodo suklydimą skaičiuojant termino atskirajam skundui paduoti pradžią. Jokių kitų priežasčių, dėl kurių galėjo būti praleistas apeliacijos terminas, apeliantas atskirajame skunde nenurodė.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apelianto atstovui – advokatui, kaip profesionaliam atstovui teisme, turi būti žinomos proceso dalyvių procesinės teisės ir nesinaudojimo jomis neigiamos pasekmės, atskirųjų skundų padavimo tvarka ir terminai (CPK 335 str.), todėl jis negali termino praleidimą grįsti klaida skaičiuojant termino pradžią ir atskirojo skundo nepateikimas per įstatyme numatytą laikotarpį, nesant jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, vertintinas kaip netinkamas rūpinimasis apeliacijos teise. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas ar jo atstovas būtų aktyviai domėjęsi 2011 m. vasario 21 d. teismo posėdžio rezultatais ar 2011 m. vasario 22 d. priimtos nutarties turiniu ir siekę nedelsdami po nutarties paskelbimo gauti jos nuorašą, taigi darytina išvada, kad jie netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir nesidomėjo bylos eiga. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti nėra, nes jis praleistas dėl priežasties, kuri nepripažintina svarbia.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl 2011 m. vasario 22 d. nutarties, yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.