Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovui V. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato atliktame ikiteisminiame tyrime užfiksuotus duomenis. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal ieškovės prašymą, po to, kai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatas raštu informavo ieškovę, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą apie tai, kad atsakovas gavo informaciją, kad yra skolingas ieškovei, tačiau savo vardu kredito iš ieškovės neėmė. Ieškovė prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Atsakovo nuomone, tokia aplinkybė pagrindžia, kad pati ieškovė nelaikė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai ir kad atsakovas yra skolingas.

Byloje esanti ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad iš ieškovės atsakovo vardu kreditą paėmė ir kredito pinigus gavo kiti asmenys, nes paėmus vartojimo kreditą dalis lėšų buvo išgryninta (duomenys neskelbtini), nors atsakovas tuo metu buvo užsienyje, o kita dalis buvo pervesta į R. R. sąskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. R. nurodė, kad į jos sąskaitą taip pat buvo pervestos lėšos iš A. K., kuri nurodė, kad pasinaudojant jos elektroninės bankininkystės duomenimis į R. R. sąskaitą buvo pervesti iš kredito bendrovių jos vardu paimti kreditai, bei kad R. R. ir V. D. ji nepažįsta, R. R. A. K. ir V. D. taip pat nepažįsta.

Nors asmuo, atlikęs finansinę operaciją, gaunant kreditą iš ieškovės atsakovo vardu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakydamas apie atsakovo elgesį, t. y. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų netinkamą saugojimą, peržengė ieškinio ribas ir pasisakė dėl tokių faktų ir įrodymų, kurių ieškovė ieškiniu teismui nenurodė ir sprendė dėl deliktinės civilinės atsakomybės, nors ieškovė reikalavo taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Be to, teismas nurodęs, kad atsakovas netinkamai saugojo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, pripažino, jog ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina atsakovo įrodinėtas aplinkybes apie tai, kad vartojimo kredito sutarties jis nesudarė ir vartojimo kredito jis faktiškai negavo.

Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ex officio pripažinti ginčo sandorį niekiniu ir negaliojančiu, kadangi ikiteisminio tyrimo duomenys akivaizdžiai patvirtino, kad atsakovas ginčo sutarties nesudarė. Ginčo sutartis buvo sudaryta kitiems asmenims pasinaudojus atsakovo elektroninės bankininkystės duomenimis, atsakovui asmeniškai neišreiškus valios sudalyti ginčo sutartį. Vadinasi nebuvo esminio sutarties požymio, t. y. šalių laisvos valios sukurti tarpusavio teises ir pareigas, todėl ginčo sandoris prieštarauja imperatyviai CK 6.154 straipsnio 3 daliai ir CK 6.159 straipsniui, t. y. prieštarauja pagrindiniams sutarčių teisės principams – nebuvo jokios suderintos abiejų šalių valios išreiškimo.

Ieškovė UAB „4finance“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl kredito paėmimo fakto atsakovui tai ginčijant, taip pat dėl skolos pagal vartojimo kredito sutartį priteisimo iš atsakovo.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu užsiregistruota „SMScredit.lt“ internetinėje svetainėje, kurią valdo UAB „4finance“. Registracija pateikta iš kompiuterinės sistemos (duomenys neskelbtini) bei nurodyti tokie duomenys: (duomenys neskelbtini). Kliento registracija patvirtinta (duomenys neskelbtini) iš asmeninės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „4finance“ (buvęs UAB „SMScredit.lt“) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank “ pervedant 0,01 Lt registracijos mokestį, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad sutinkama su SMScredit.lt paskolos sutarties sąlygomis, kurių (duomenys neskelbtini). UAB „4finance“ priėmė sprendimą suteikti atsakovui 217,22 Eur (750 Lt) kreditą ir su atsakovu elektroniniais kanalais pasirašė vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini). Ieškovė kredito sumą pervedė į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“ banke. Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas V. D. kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatą. Nurodė gavęs pranešimą iš UAB „4finance“ skolų išieškojimo skyriaus apie grąžintiną paskolą, tačiau jokio kredito niekada nėra ėmęs. Pagal UAB „4finance“ prašymą pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje. UAB „4finance“ raštu Pakruojo rajono policijos komisariatui pateikė išsamius duomenis, kad V. D. vardu internetiniu būdu užpildytoje paraiškoje dėl kredito suteikimo, buvo nurodyti šie duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, telefono numeris, el. pašto adresas, banko pavadinimas, sąskaitos numeris, gyvenamosios vietos adresas, UAB „4finance“ nurodė, kad registracija paskolai gauti buvo pildoma iš kompiuterinės sistemos (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras nutarimu konstatavo, kad tyrimo metu baudžiamojon atsakomybėn trauktini asmenys nebuvo nustatyti, o ikiteisminis tyrimas nutrauktinas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Apelianto teigimu, tai, jog pagal ieškovės prašymą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, pagrindžia, kad pati ieškovė nelaikė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai ir kad atsakovas yra skolingas.

Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodė, kad byloje esanti ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad atsakovas neėmė vartojimo kredito, nes paėmus vartojimo kreditą dalis lėšų buvo išgryninta Šiauliuose, nors atsakovas tuo metu buvo užsienyje, o kita dalis buvo pervesta į R. R. sąskaitą, į jos sąskaitą taip pat buvo pervestos lėšos iš A. K., kuri nurodė, kad pasinaudojant jos elektroninės bankininkystės duomenimis į R. R. sąskaitą buvo pervesti iš kredito bendrovių jos vardu paimti kreditai, bei kad R. R. ir V. D. ji nepažįsta. Apeliantas taip pat teigia, kad nors asmuo, atlikęs finansinę operaciją, gaunant kreditą iš ieškovės atsakovo vardu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus vertina kaip deklaratyvius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto nurodomos aplinkybės, kad asmens ir tapatybės nustatymo naudojantis elektronine bankininkyste duomenimis galimai pasinaudojo kiti asmenys be jo pačio žinios, nėra įrodyta, ikiteisminio tyrimo metu tokie duomenys nebuvo nustatyti, o apelianto nurodomos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nepasitvirtino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir tirti įrodymai, nustatyti faktai didesnės įrodomosios galios neturi, nei kiti civilinio proceso metu surinki įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad atsakovas kitų įrodymų, kad vartojimo kreditas jo vardu buvo paimtas be jo žinios – nepateikė. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog paskola paimta be atsakovo žinios, nėra įrodyta, o ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad suteikta paskola banko pavedimu buvo pervesta į asmeninę atsakovo banko sąskaitą.

Teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, kad vien tai, jog ieškovės prašymu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įrodo, jog ieškovė nelaikė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad kaip minėta šios nutarties 15 punkte, ikiteisminio tyrimo metu tirtos aplinkybės nepasitvirtino, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ieškovės prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą nepanaikina ieškovės reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu, todėl ieškovė turėjo teisę reikalauti susigrąžinti atsakovui vartojimo kredito sutartimi paskolintas lėšas bei delspinigius, šiam netinkamai vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Dėl ieškinio ribų peržengimo

Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakydamas apie atsakovo elgesį, t. y. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų netinkamą saugojimą, peržengė ieškinio ribas ir pasisakė dėl tokių faktų ir įrodymų, kurių ieškovė ieškiniu teismui nenurodė ir sprendė dėl deliktinės civilinės atsakomybės, nors ieškovė reikalavo taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Be to, apelianto manymu, teismas nurodęs, kad atsakovas netinkamai saugojo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, pripažino, jog ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina atsakovo įrodinėtas aplinkybes apie tai, kad vartojimo kredito sutarties jis nesudarė ir vartojimo kredito jis faktiškai negavo.

Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog paskola paimta be atsakovo žinios, atsakovo nėra įrodyta, o ieškovė priešingai – pateikė rašytinius įrodymus, kad suteikta paskola banko pavedimu buvo pervesta į asmeninę atsakovo banko sąskaitą, o ginčo kredito sutartis buvo sudaryta elektroninėmis ryšio priemonėmis, kredito gavėjau prisijungus prie kredito davėjo siūlomų sąlygų, per elektroninės bankininkystės sistemą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tai įrodo sutarties dalyko (pinigų) perdavimo faktą paskolos gavėjui, ir kiti byloje pateikti įrodymai nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo nurodytas aplinkybes apie vartojimo kredito paėmimą atsakovo vardu be jo žinios vertino kaip neįrodytas prielaidas, o atsakovo elgesį dėl prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų netinkamo saugojimo vertino tik sąlyginai, prieš tai nurodęs, kad toks atsakovo elgesys būtų laikomas kaip didelis neatsargumas tokiu atveju, jei būtų remiamasi atsakovo prielaidomis dėl vartojimo kredito paėmimo atsakovo vardu be jo žinios. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada pabrėžė atsakovo atsikirtimų į ieškinį nepagrįstumą ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti.

Dėl teismo teisės ex officio pripažinti sandorį niekiniu

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus dėl teismo pareigos ex officio pripažinti ginčo sandorį niekiniu ir negaliojančiu.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tam, kad ex officio pripažintų sandori niekiniu ir negaliojančiu, teismas privalo įsitikinti, kad, pirma, yra akivaizdžių aplinkybių ir byloje nereikia aiškintis papildomų aplinkybių, pagrindžiančių, jog sandoris yra niekinis ir dėl to negaliojantis, bei šalis neturi pareigos to įrodinėti, nes priešingu atveju šalis turėtų reikšti reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu ir leistinomis priemonėmis pagrįsti tokią savo poziciją (CPK 178 straipsnis), antra, toks teismo veikimas nepažeis civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principų, pagal kuriuos teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas pirmiausiai yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybei, jog paskola paimta be atsakovo žinios, atsakovo nesant įrodytai, o ieškovei pateikus rašytinius įrodymus, kad suteikta paskola banko pavedimu buvo pervesta į asmeninę atsakovo banko sąskaitą, nėra pagrindo šio sandorio pripažinti niekiniu.

Dėl bylos procesinės baigties

1. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

2. Nepatenkinus atsakovo apeliacinio skundo, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai), tačiau prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.