- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- e2-737-435/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16102-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas A. S. (toliau – ieškovas) prašė teismo įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – atsakovė) pakeisti su ieškovu 2014 m. sausio 10 d. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) socialinio būsto nuomos sąlygomis į savivaldybės būsto nuomos sutartį rinkos sąlygomis, su tikslu šį butą įsigyti pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Patikslintame ieškinyje paaiškino, jog ieškovas 2014 m. sausio 10 d. sudarytos neterminuotos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) pagrindu šiuo metu nuomojasi 26,79 kv. m. bendrojo ploto 1 kambario butą adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Būstas). Būstas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-714 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. T-31 redakcija) yra įrašytas į Kauno miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą (toliau – Būsto fondas). 2017 m. balandžio 24 d. ieškovas į atsakovę pirmą kartą kreipėsi su prašymu sudaryti su juo jam socialinio būsto sąlygomis nuomojamo Būsto pirkimo – pardavimo sutartį. Prašymas 2017 m. gegužės 24 d. buvo atmestas, kadangi tokios sutarties sudarymui nebuvo teisinio pagrindo, taip pat buvo nurodyta, jog ieškovas (pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo (toliau – PBĮIĮ) tuo metu galiojusios redakcijos 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą) dėl Būsto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo gali kreiptis tik tokiu atveju, jei ne socialinio būsto nuomos sąlygomis nuomojamame būste išgyvens daugiau nei 5 metus nuo nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.
1.2. Antrą kartą ieškovas, atsižvelgdamas į tai, jog siekiant įsigyti Būstą PBĮIĮ 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, jis negali būti nuomojamas socialinio būsto nuomos sutarties pagrindu, ir, remdamasis PBĮIĮ 20 straipsnio 6 dalimi, į atsakovę 2018 m. balandžio 16 d. kreipėsi su prašymu pakeisti Sutartį į savivaldybės būsto nuomos sutartį rinkos kaina. 2018 m. gegužės 22 d. atsakymu šis ieškovo prašymas buvo atmestas, nes ieškovas (i) už būsto nuomą buvo skolingas 27,18 Eur, (ii) nepateikė pajamų ir turto deklaracijos ir (iii) neatliko paprastojo Būsto remonto, kurį turi atlikti kas 5 metus. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, jog šio atsakovės atsakymo rengimo metu nuo Sutarties sudarymo buvo praėję kiek daugiau nei 4 metai, todėl remonto darbų ieškovas atlikti iki tol neprivalėjo.
1.3. Ieškovas, įvertinęs atsakovės pateiktą informaciją ir argumentus, 2019 m. vasario 13 d. dar kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisiją (toliau – Komisija) su prašymu pakeisti Sutartį į savivaldybės būsto sutartį nuomos sąlygomis ir sudaryti Būsto pirkimo – pardavimo sutartį. Kartu su prašymu ieškovas pateikė ir pajamų bei turto deklaracijas bei kitus dokumentus, reikalingus priimant sprendimą dėl Sutarties pakeitimo PBĮIĮ 20 straipsnio 6 dalies pagrindu. Šis prašymas Komisijos buvo nukreiptas nagrinėti atsakovei, apie tai ieškovas buvo informuotas raštu, tačiau į šį prašymą atsakovė atsakymo nėra pateikusi iki šiol.
1.4. Siekdamas ginčą išspręsti taikiai, ieškovas 2019 m. liepos 29 d. atsakovei pateikė dar vieną prašymą, kuriame įrodė visas Sutarties pakeitimui reikiamas sąlygas, nurodytas PBĮIĮ 20 straipsnio 6 dalyje. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 29 d. pranešė, jog šiuo metu eilėje socialinio būsto Kaune laukia 719 asmenų, todėl Sutarties sąlygų keitimas į Savivaldybės būsto sąlygas pažeistų PBĮIĮ 3 straipsnio 2 dalį. Taip pat ieškovui buvo pranešta, jog Sutartis nutraukiama, kadangi ieškovo pajamos ir turtas daugiau kaip 25 procentais viršija PBĮIĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Pranešimu ieškovas buvo įpareigotas iki 2019 m. rugsėjo 30 d. patuštinti Būstą ir priduoti jį Administratoriui.
2. Ieškovas teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ne kartą nurodė, jog jis ginčo būste nuolat gyveno, elektros energija jam buvo tiekiama iš kaimyninio buto, ginčo būstą jis šildė elektriniais radiatoriais, už elektros energiją mokėjo kaimynei, kadangi ieškovui nepriklausė pareiga gerinti ne jam priklausančio būsto būklę, todėl jis elektros tinklų Būste neįrenginėjo. Be to, atsakovė nuolat pardavinėja jai priklausančius būstus, todėl atsakovės atsikirtimai, kad yra didelis socialinio būsto poreikis mieste, yra atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai paaiškino:
3.1. Atsakovės argumentai, kad ginčo būstas reikalingas kitiems asmenims, laukiantiems socialinio būsto, yra atmestini, kadangi būstas dabar yra tokios būklės, kad jame niekas nenorėtų gyventi, reikalingas kapitalinis patalpų remontas. Tokius būstus atsakovė paprastai pripažįsta netinkamais naudotis, tokie būstai parduodami aukciono tvarka. Ieškovo atstovas mano, kad tai nereiškia, kad butas bus parduotas aukštesne nei rinkos kaina, todėl tenkinus ieškovo reikalavimus atsakovės interesai visiškai nenukentėtų. Ieškovo socialinis ryšys su šiuo būstu ir kaimynais yra glaudus, ieškovas prižiūrėjo būstą nuo pat 2014 m.
3.2. Aplinkybę, kad ieškovas ginčo būste gyveno visą laiką, patvirtina ieškovo gyvenamosios vietos deklaracija, ieškovo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad būstas naudojamas, apstatytas baldais, taip pat šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai – kaimynai, taip pat ta aplinkybė, kad sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir ieškovas yra įgaliotas veikti visų namo butų savininkų vardu.
3.3. Ieškovas į atsakovės atstovės klausimą, kodėl nepateikė pajamų deklaracijų už 2014–2017 m. atsakyti negalėjo. Ieškovas paklaustas nurodė, jog nurodytais metais jo pajamos neviršijo nustatytos pajamų ribos, nuo kurios jam nebepriklausytų socialinis būstas, pajamos viršyti nustatytą ribą pradėjo tada, kai ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl būsto pardavimo ir sutarties sąlygų pakeitimo.
Žemesnės instancijos teismas
3.4. Teismo posėdžio metu paklaustas ieškovas nurodė, kad bute yra krosnis, bet ji neveikia, todėl šaltuoju metų laiku ieškovas bute gyventi negali, ieškovas palaiko ten temperatūrą, tas ieškovui kainuoja 20–40 Eur per mėnesį (2020 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 48 min. 25 s. iki 48 min. 59 s.). Paklaustas atsakovės atstovės nurodė, jog šaltuoju sezonu gyvena pas mamą ((duomenys neskelbtini)) arba pas močiutę ((duomenys neskelbtini)).
II. Atsakovės atsikirtimai
4. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti, atsiliepime nurodė:
1.1. Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 26,79 kv. m. bendrojo ploto 1 kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. lapkričio 25 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo išnuomojo A. S. nurodytą butą, šio įsakymo pagrindu su ieškovu 2014 m. sausio 10 d. buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo butas yra įrašytas į Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-174 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. T-432 redakcija) patvirtintą Kauno miesto savivaldybės socialinio būsto fondo, kaip savivaldybės būsto fondo dalies, sąrašą. 2019 m. liepos 29 d. ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriui pateikė prašymą dėl socialinio būsto nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo prašė nutraukti Nuomos sutartį ir sudaryti su juo buto nuomos sutartį rinkos kaina. 2019 m. rugpjūčio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius raštu Nr. 60-6-694 (toliau – NTS raštas) ieškovą informavo, kad socialinio būsto nuomos sutarties sąlygų keitimas į savivaldybės būsto sąlygas, pažeistų PBĮIĮ 3 straipsnio 2 punkto, 20 straipsnio 6 dalies nuostatas. Ieškovas taip pat buvo informuotas, kad vadovaujantis Sutarties 12.3 punktu sutartis nutraukiama, kai nuomininko turtas ar pajamos viršija dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Vadovaujantis PBĮIĮ 20 straipsnio 5 dalies 2 punktu nuomos sutartis nutraukiama, kai Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus asmens ar šeimos deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) daugiau kaip 25 proc. viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Remiantis Sutarties 12.6 punktu, sutartis nutraukiama, jei gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį. Taip pat ieškovas NTS raštu buvo informuotas, kad Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius UAB Kauno butų ūkis butą (duomenys neskelbtini), tikrina nuo 2017 metų, iš padarytų buto fotonuotraukų akivaizdu, kad ieškovas jame negyvena, neprižiūri ir nesirūpina, galimai nešildo buto žiemą. Butas visiškai apleistas, suniokotas – sienos ištrupėjusios, vietomis išgriuvusios, vietomis nėra grindų ir lubų dangos. Kadangi ieškovo pajamos viršija PBĮIĮ nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, ginčo bute ieškovas negyvena, butas yra apleistas, neprižiūrimas ir suniokotas, t. y., butas yra naudojamas ne pagal paskirtį, ieškovas buvo įpareigotas kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 30 d. butą patuštinti ir priduoti Administratoriui.
1.2. PBĮIĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas socialinio teisingumo principas, kuris reglamentuoja, kad parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius. PBĮIĮ 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos apraše numatytais atvejais šis būstas nuomojamas kaip savivaldybės būstas rinkos kainomis, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito būsto. Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK). PBĮIĮ 20 straipsnio 6 dalies nuostatos turi būti taikomos ne vien tik atsižvelgiant į tai, ar asmens (šeimos) deklaruoto turto vertė ir pajamos viršija daugiau nei 25 procentus ir asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto, bet ir vadovaujantis 3 straipsnio 2 punktu, įvertinus kitus su asmeniu susijusius veiksnius.
1.3. Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentu, kad 2019 m. kovo 30 d. pažyma apie ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad jis nuo 2014 m. vasario 17 d. (t. y. daugiau nei 5 metus) gyvena ginčo būste. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą.
1.4. Atsakovė nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijoje 2017 m. lapkričio 7 d. buvo gautas fizinio asmens elektroninis paklausimas dėl ginčo buto, kuriame buvo nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra apleistas ir nenaudojamas, langai užkalti, jis nešildomas, todėl asmuo verčiau pageidautų jį nusipirkti, nei kasdien vaikščioti pro užkaltus langus. Nuvykus patikrinti ginčo butą, 2017 m. lapkričio 29 d. UAB Kauno butų ūkis apžiūros akte Nr. 2761 konstatavo, kad į patalpas nepateko, durys ir lauko langas užsandarinti. Iš apžiūros metu padarytų nuotraukų matyti, kad buto langas jau seniai užsandarintas medžio drožlių plokšte, kuri nuo laiko jau ir pakeitusi spalvą, buto durų skląstis užkišta su atsuktuvu. 2017 m. gruodžio 6 d. ginčo butas buvo patikrintas dar kartą kartu su ieškovu įėjus į butą. UAB Kauno butų ūkis 2017 m. gruodžio 6 d. apžiūros akte Nr. 2635 konstatavo, kad visų bute esančių patalpų būklė yra bloga. Užfiksuoti šalto vandens skaitliuko rodmenys – 00000,243. 2019 m. birželio 11 d. ginčo butas buvo patikrintas dar kartą ir atlikta foto fiksacija. UAB Kauno butų ūkis 2019 m. birželio 11 d. Apžiūros akte Nr. 19-06-0263 užfiksuoti tokie patys šalto vandens skaitliuko rodmenys – 00000,243. Apžiūros akte buvo nurodytos tik dvi likusios patalpos – gyvenamasis kambarys ir virtuvė. Tuo tarpu iš teismui pateikiamos ginčo buto Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, taip pat Nuomos sutarties 2 priedo (Savivaldybės gyvenamosios patalpos charakteristikos) matyti, kad bute buvo 5 atskiros patalpos. Taigi ieškovas savavališkai atliko buto rekonstrukcijos ir griovimo darbus, ko pasėkoje ginčo bute neliko koridoriaus ir WC patalpos. Apžiūros akte taip pat buvo užfiksuota, kad šildymo sistemos įranga yra krosninis šildymas, kuris yra neveikiantis – butas nėra šildomas. Iš nuotraukų matyti, kad ginčo butas yra išgriautas ir suniokotas, tuščias ir negyvenamas – buto sienos, grindys ir lubos yra išgriautos, nėra jokių sanitarinių mazgų, elektros instaliacijos ir apšvietimo, buitinės įrangos, namų apyvokos daiktų.
1.5. Gavus ieškovo ieškinį ginčo butas buvo patikrintas dar kartą. 2019 m. lapkričio 21 d. UAB Kauno butų ūkis apžiūros akte Nr. 19-11-0637 buvo užfiksuota, kad bute yra likę tik dvi patalpos – kambarys ir koridorius, užfiksuota, kad bute pradėta rekonstrukcija, krosnis, kokliai sutrūkinėję, ugniakūra išdegusi, eksploatuoti negalima. Elektros instaliacijos nėra. Langai, durys, sienos, grindys medinės, pažeistos biologiškai (sutrūniję). Atsakovės nuomone tokią buto būklę visų pirma sąlygojo, tai, kad jis nebuvo šildomas ir prižiūrimas. Apžiūros akte taip pat užfiksuota, kad dujų įvadas užaklintas, šalto vandens skaitiklio rodmenys – 0000. Taigi, vanduo nuo nuomos sutarties pradžios buvo visiškai nevartojamas. Ieškovas apžiūros akte paaiškino, kad rekonstrukcijos ir griovimo darbai atlikti neva dėl avarinės būklės šalinimo darbų, tačiau apie jokias „avarines būkles“ ieškovas niekuomet neinformavo atsakovės, be to, šalinant avarinę būklę sienos nėra išgriaunamos, juolab, kad patalpoje nebeliko atskiros WC ir virtuvės patalpos, kas dar kartą patvirtina, kad ieškovas ginčo bute negyvena.
1.6. Antstolės R. P. 2019 m. lapkričio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0183-19-1086 (toliau – Protokolas) taip pat yra užfiksuota, kad ginčo bute yra išgriautos sienos ir likę tik 3 patalpos – koridorius, kambarys ir sandėliukas. Patalpoje neliko tualeto ir virtuvės patalpos, kurios iš esmės yra būtinos, jeigu patalpoje yra gyvenama. Protokole taip pat užfiksuoti ir kitokie griovimo darbai – nuardytos sienos, lubos, nuimtas balkis, nėra elektros instaliacijos ir elektros jungiklių. Taip pat užfiksuota, kad gamtinių dujų įvadas yra užaklintas, dujų skaitliuko nėra, vandens skaitliuko rodmenys yra 00000,319, bute nėra elektros įvado. Iš UAB „Kauno vandenys“ 2019 m. lapkričio 14 d. Priskaitymų ir apmokėjimo žiniaraščio matyti, kad nuo Nuomos sutarties sudarymo pradžios bute buvo visiškai nevartojamas vanduo, nuo 2014 m liepos mėnesio nurodyta, kad bute nėra nei vieno gyventojo. Šią informaciją nurodė pats ieškovas, kuomet buvo tikrinami skaitliukai. Ieškovas su UAB „Kauno vandenys“ nėra pasirašęs paslaugų teikimo sutarties.
1.7. UAB „Ignitis“ 2019 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 3021-3450 informavo, kad elektros energijos tiekimas butui (duomenys neskelbtini), nutrauktas nuo 2007 m. balandžio 24 d. Kaip matyti iš UAB „Ignitis“ 2019 m. lapkričio 18 d. Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo Nuomos sutarties pradžios 2014 m. sausio 10 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. bute buvo visiškai nenaudojama elektra. UAB „Ignitis“ 2019 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 3021-3450 taip pat informavo, kad gamtinių dujų pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis A. S. vardu nebuvo sudaryta. Minėtame rašte taip pat nurodoma, kad gamtinių dujų tiekimas butui (duomenys neskelbtini), nutrauktas nuo 2014 m. vasario 20 d. Taigi ieškovas iš karto po Nuomos sutarties sudarymo nutraukė gamtinių dujų tiekimą ginčo butui (gamtinės dujos buvo tiekiamas maistui gaminti į dujinę viryklę).
1.8. Atsakovė mano, kad jos pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas ginčo bute niekada negyveno.
1.9. PBĮIĮ 20 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Nuomos sutartyje taip pat nustatyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka sutartis nutraukiama, kai nuomininko turtas ar pajamos viršija dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (12.3 papunktis), gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį (12.6 papunktis), jei nuomininkas tyčia blogina gyvenamųjų patalpų būklę (12.7 papunktis), jei nustatytu laiku nepateikiamos turto ir pajamų deklaracijos (12.8 papunktis). Ieškovas nepateikė savo gaunamų pajamų deklaracijų už 2014, 2015 ir 2016 metus. Informacija apie tai, kad nuo 2015 metų sausio 1 d. įsigaliojus naujajam PBĮIĮ, asmenys, išsinuomoję Savivaldybės socialinį būstą privalo iki einamųjų metų gegužės 1 dienos deklaruoti turtą, buvo skelbiama visuomenės informavimo priemonėse ir Kauno miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje: 2016 m. balandžio 1 d. paskelbta kaunas.lt, 2015 m. kovo 17 d. dienraštyje „Kauno diena“, 2016 m. balandžio 23 d. savaitraštyje „Laikinoji sostinė“. Atsižvelgiant į tai, jog nurodyta informacija buvo skelbiama viešai ir visiems prieinama, nėra teisinio pagrindo teigti, jog ieškovas šių aplinkybių galėjo nežinoti. Kadangi ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaruodavo savo pajamų ir turto, Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyrius 2016 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 53-2-703 asmeniškai įspėjo A. S., kad jis, kaip savivaldybės socialinio būsto nuomininkas, Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka privalo kiekvienais metais iki gegužės 1 d. už praėjusius kalendorinius metus deklaruoti turtą, įskaitant gaunamas pajamas. Nurodė pateikti minėtą deklaraciją iki 2016 m. spalio 1 d. Taip pat buvo įspėtas, kad PBĮIĮ yra nurodyta, kad „kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos“ socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama. Atsakovė nurodo, kad ieškovas, žinodamas, jog Nuomos sutartis su juo bus nutraukta, sąmoningai neteikė savo pajamų ir turto deklaracijų nuo pat Nuomos sutarties pradžios.
1.10. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos 2018 metų pajamų deklaracijos, ieškovo pajamos dar 2017 metais daugiau kaip 25 procentais viršijo PBĮIĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Taigi, ieškovas dar 2017 metais privalėjo perduoti jam išnuomotą ginčo butą ir nuomos sutartis su juo turėjo būti nutraukta.
1.11. Ieškovas niekuomet ginčo bute negyveno, jo neprižiūrėjo, taigi akivaizdu, kad jis turi kitą gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena, todėl šis ginčo būstas ieškovui nėra reikalingas, niekuomet nebuvo naudojamas pagal paskirtį ir remiantis PBĮIĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintu socialinio teisingumo principu, 20 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Nuomos sutarties 12.3, 12.6, 12.7, 12.8 papunkčiais Nuomos sutartis su ieškovu turi būti nutraukta, o ne keičiama iš socialinio būsto į savivaldybės būsto nuomos sutartį.
1.12. Atsakovė nesutinka su ieškovu, kad yra teisinis pagrindas su juo sudaryti ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį. PBĮIĮ 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, CK nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti parduodami savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas. Kadangi ieškovas ginčo bute negyvena ir niekuomet negyveno, nebus tenkinama imperatyvi PBĮIĮ 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte sąlyga, t. y. būti išgyvenus savivaldybės būste ilgiau nei 5 metus, todėl pakeitus socialinio būsto nuomos sutartį į savivaldybės būsto šis ginčo butas ieškovui negalės būti parduotas. Taigi, teismui net ir patenkinus ieškovo ieškinį ir pakeitus socialinio būsto nuomos sutartį į savivaldybės būsto, toks teismo sprendimas nesukels ieškovui jokių jo siekiamų padarinių.
5. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo:
2.1. Ieškovas po nuomos sutarties sudarymo nesudarė sutarčių su paslaugų teikėjais, kaip buvo įsipareigojęs prieš sudarant nuomos sutartį. Nuo 2015 m. socialinio būsto nuomininkai privalo kas metus pateikti pajamų ir turto deklaracijas. Iš ieškovo pateiktos pajamų ir turto deklaracijos matyti, kad ieškovo pajamos yra didelės, ieškovas turi pajamų nuomotis kitą būstą, ieškovas pats nurodė, kad turi galimybę gyventi pas savo šeimos narius. Ieškovas pažeidė sutarties 12.6 punktą: butas tikrinamas nuo 2017 m., kai buvo gautas elektroninis pranešimas, kad buto langai užkalti, kad butas negyvenamas, apleistas, akivaizdu, kad nuo nuomos sutarties sudarymo bute niekas negyveno. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pusę metų tvarkėsi, kad galėtų gyventi, bet nuomos sutarties 13 punktas numato, kad per 6 mėn. būste neapsigyvenus, asmuo praranda teisę jame apsigyventi.
2.2. Ieškovas galimai sąmoningai nepateikė pajamų deklaracijos už 2014 m., 2015 m., 2016 m., kadangi žinojo, kad nustačius jo pajamų dydį nuomos sutartis bus nutraukta.
2.3. Šiuo metu sąraše asmenų, laukiančių socialinio būsto, yra 859 asmenys ir šeimos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 25 d. įsakymu dėl buto (duomenys neskelbtini), išnuomojimo A. S. buvo nutarta išnuomoti ieškovui minėtą butą, ant įsakymo ieškovo ranka padarytas prierašas, jog ieškovas yra informuotas, kad per mėnesį laiko turi sudaryti sutartis su paslaugų tiekėjais ir pateikti kopijas (2 t., el. b. l. 19). 2014 m. sausio 10 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria ieškovui neterminuotai išnuomotas 26,79 kv. m. ploto 1 kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 7–16), priklausantis Kauno miesto savivaldybei (1 t., el. b. l. 34). Ieškovas neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto (1 t., el. b. l. 23), savo gyvenamąją vietą nuo 2014 m. vasario 17 d. deklaravęs ginčo buto adresu (1 t., el. b. l. 25). 2016 m. rugsėjo 14 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovą, jog paramą būstui išsinuomoti gaunantys asmenys ir šeimos privalo Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme (toliau – GTDĮ) nustatyta tvarka kiekvienais metais iki gegužės 1 d. už praėjusius kalendorinius metus deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas), kadangi ieškovas nurodytos deklaracijos nebuvo pateikęs, jam buvo nustatytas terminas iki 2016 m. spalio 1 d. pateikti nurodytą deklaraciją; ieškovas įspėtas, kad nepateikus deklaracijos socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama (2 t., el. b. l. 41). 2017 m. balandžio 24 d. ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriui pateikė prašymą pirkti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą (1 t., el. b. l. 47). 2017 m. gegužės 26 d. raštu jam buvo atsakyta, jog teisinio pagrindo parduoti ieškovui jam išnuomotas patalpas nėra (1 t., el. b. l. 56). 2018 m. balandžio 16 d. ieškovas Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriui pateikė prašymą dėl nuomos sutarties pakeitimo (1 t., el. b. l. 17–18), kuriuo prašė pakeisti Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuomojamą būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą, kartu pateikė 2017 m. pajamų deklaraciją (1 t., el. b. l. 19–22). 2018 m. gegužės 22 d. buvo atsakyta, kad būstas ieškovui nuomojamas socialinio būsto sąlygomis, todėl parduoti butą ieškovui nėra teisinio pagrindo; ieškovas įspėtas sumokėti nuomos mokestį, įstiklinti langą, atlikti einamąjį patalpų remontą, deklaruoti turtą ir gautas pajamas (1 t., el. b. l. 48–49). 2019 m. vasario 13 d. ieškovas pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės tarybos Teismų sprendimų ir nutarčių komisijai dėl (duomenys neskelbtini) būsto, prašė išbraukti šį būstą iš Kauno miesto savivaldybės būsto fondo ir savivaldybės socialinio būsto fondo, kaip savivaldybės būsto fondo dalies, sąrašų, pakeisti 2014 m. sausio 10 d. nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) į nuomos sutartį savivaldybės būsto sąlygomis, sudaryti (duomenys neskelbtini) būsto pirkimo – pardavimo sutartį (1 t., el. b. l. 38–39). 2019 m. liepos 29 d. ieškovas pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriui dėl socialinio būsto nuomos sutarties pakeitimo, prašė nutraukti neterminuotą savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir sudaryti sutartį rinkos kaina (1 t., el. b. l. 42–46). 2019 m. rugpjūčio 29 d. raštu ieškovui atsakyta, kad ieškovas jau buvo įspėtas dėl nuomos sutarties sąlygų nevykdymo, buvo įpareigotas atlikti einamąjį remontą iki 2018 m. liepos 1 d., tačiau to neatliko, todėl ieškovas įpareigotas iki 2019 m. rugsėjo 30 d. patuštinti butą ir priduoti Administratoriui, o nuomos sutartis bus laikoma nutraukta nuo buto perdavimo ir priėmimo akto datos (1 t., el. b. l. 71–72).
7. Byloje yra ginčo buto kadastro ir registro byla (2 t., el. b. l. 12–18).
8. 2019 m. rugsėjo 26 d. ieškovo pavedimu antstolis M. P. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, konstatavo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra vandentiekio įvadas, klozetas, kambaryje yra baldai, namų apyvokos daiktai; buto varstomi mediniai langai buvo nudažyti; užfiksuoti ieškovo parodyti buto defektai (1 t., el. b. l. 27–33). Ieškovas daugiabučio namo gyventojų vardu yra kreipęsis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl prie namo esančio šlaito slinkimo (dokumento DOK-30189 priedai Nr. 4.1 ir Nr. 4.2). I. S. 2020 m. sausio 30 d. raštu patvirtino, kad nuo 2014 m. su ieškovu yra sudariusi žodinį susitarimą dėl laikino elektros energijos tiekimo į jo nuomojamą butą, panaudojant į pirmą butą einantį elektros įvadą (dokumento DOK-30189 priedas Nr. 3). Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad I. S. yra jo mama (2020 m. kovo 9 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: nuo 3 min 10 s. iki 4 min 0 s.).
9. 2019 m. lapkričio 15 d. atsakovė el. paštu informuota, kad ieškovas su UAB „Kauno vandenys“ sutarties dėl pasaugų teikimo nepasirašė (2 t., el. b. l. 42). 2014 m. liepos 23 d. UAB „Kauno vandenys“ darbuotojui patikrinus vandens skaitiklį nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), niekas negyvena, deklaruoti rodmenys – 0 (2 t., el. b. l. 43). 2019 m. spalio 31 d. ieškovui išrašyta sąskaita 14,24 Eur sumai, sąskaitoje nurodoma, kad vandens nebuvo vartota, tačiau paskaičiuotas mokestis už papildomas paslaugas, taip pat pastovioji dalis, kurių per laikotarpį nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2019 m. spalio mėn. ieškovas neapmokėjo (2 t., el. b. l. 45, 46–47). UAB „Ignitis“ pateikė informaciją, kad gamtinių dujų tiekimo sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta, gamtinių dujų tiekimas ginčo butui nutrauktas 2014 m. vasario 20 d., iki gamtinių dujų tiekimo nutraukimo susidariusi 29,39 Eur nepriemoka (2 t., el. b. l. 49), o elektros energijos tiekimas ginčo butui nutrauktas dar 2007 m. balandžio 24 d. (2 t., el. b. l. 48), su ieškovu A. S. elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis sudaryta 2017 m. balandžio 24 d. (2 t., el. b. l. 50), skaitiklio rodmenys ginčo bute nesikeitė nuo 2009 m. spalio mėn. (2 t., el. b. l. 51), iki pat 2019 m. spalio mėn. elektros energija ginčo bute nebuvo vartojama (2 t., el. b. l. 52–53).
10. 2018 m. rugsėjo 1 d. sudaryta (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (1 t., el. b. l. 50–51).
11. Apie prievolę asmenims, pageidaujantiems gauti paramą būstui išsinuomoti bei gyvenantiems savivaldybės socialiniuose būstuose, deklaruoti turtą (įskaitant pajamas) buvo pranešta visuomenės informavimo priemonėse: 2015 m. kovo 17 d. dienraštyje „Kauno diena“ ir tinklalapyje www.kaunas.lt, 2016 m. balandžio 23 d. savaitraštyje „Laikinoji sostinė“, 2016 m. balandžio 21 d. interneto tinklalapyje www.kaunas.lt (dokumento DOK-94959 priedas vis. informavimas). Matinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją ieškovas atsakovei yra pateikęs tik už 2018 m. (1 t., el. b. l. 52–55). 2020 m. rugpjūčio 17 d. duomenimis ieškovas nebuvo pateikęs turto ir pajamų deklaracijos už 2019 m. (dokumento DOK-94959 priedas VMI išrašas S.), tuo tarpu ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kad deklaraciją buvo pateikęs, tačiau buvo nustatyti jos trūkumai (dokumento DOK-95072 priedai). Deklaraciją už 2019 m ieškovas tinkamai pateikė 2020 m. spalio 21 d., iš jos nustatyta, kad ieškovas 2019 m. gavo 3 663,00 Eur pajamų už individualią veiklą, 37,00 Eur už atliekų pardavimą, 999,00 Eur išeitinę išmoką pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – PSPNGĮ) 17 straipsnio 1 dalies 13 punktą, 5 729,00 Eur socialinio pobūdžio pajamų pagal PSPNGĮ 17 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 9 120,00 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pagal PSPNGĮ 17 straipsnio 1 dalies 16 punktą, iš viso – 19 548 Eur (dokumento DOK-127135 priedas).
12. Ieškovas į bylą pateikė ir prašė išreikalauti Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimus dėl įvairių savivaldybės būstų pardavimo (dokumento DOK-95077 priedai), kuriais įrodinėja, kad Kauno mieste nėra socialinio būsto poreikio. Atsakovė pateikė duomenis apie parduotus būstus – beveik visi būstai, prieš juos parduodant, buvo nuomoti Savivaldybės būsto nuomos sąlygomis, vienas būstas nuomotas Socialinio būsto nuomos sąlygomis, tačiau nuomininko prašymu buvo atstatytos ankstesnės nuomos sutarties sąlygos ir buvo pasirašyta būsto nuomos sutartis Savivaldybės būsto nuomos sąlygomis (dokumento DOK-130343 priedas Nr. 1). Ieškovas taip pat pateikė teismui sąrašą būstų, kurių nuomos sutartys iš socialinio būsto buvo pakeistos į savivaldybės būsto, kai tuo tarpu ieškovo prašymas buvo atmestas (dokumento DOK-142027 priedai).
13. 2017 m. lapkričio 28 d. elektroniniu paštu Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius informavo nežinomą asmenį, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas, todėl dėl jo pardavimo spręsti negalima; nurodyta, jog patikrinus gautą informaciją ir nustačius, kad butas yra apleistas, bus sprendžiama dėl tolimesnio jo panaudojimo (2 t., el. b. l. 38). 2017 m. lapkričio 29 d. buvo atlikta ginčo buto apžiūra, apžiūros akte Nr. 2761 nurodoma, kad į butą patekti nepavyko, kaimynų apklausti nepavyko, lauko durys ir langas užsandarinti, paliktas pranešimas iki 2019 m. lapkričio 30 d. susisiekti su UAB „Kauno butų ūkis“ (2 t., el. b. l. 39–40, 62–65). 2017 m. gruodžio 6 d. atlikus ginčo buto apžiūrą nustatyta, kad butas blogos būklės (2 t., el. b. l. 60–61). 2019 m. birželio 11 d. apžiūrėjus ginčo butą nustatyta, kad pakeistos durys į laiptinę, vandens skaitiklio rodmenys nepakitę nuo paskutinės apžiūros, įstiklintas langas, nudažytos durys (2 t., el. b. l. 66–67, 68–118). 2019 m. lapkričio 21 d. apžiūros metu nustatyta, kad pradėta buto rekonstrukcija, buvo atlikti avarinės būklės šalinimo darbai (2 t., el. b. l. 119–120, 121–151).
14. 2019 m. lapkričio 21 d. antstolė R. P. UAB „Kauno butų ūkis“ prašymu konstatavo faktines aplinkybes, protokole Nr. 0183-19-1086 apžiūrėjusi ginčo patalpas nurodė jų būklę, bute esančius daiktus (2 t., el. b. l. 54–59).
15. Elektros inžinerijos specialisto V. K. 2020 m. gegužės 15 d. patikros akte nurodyta, kad ginčo buto elektros įvadas yra pajungtas nuo elektros įvado į gretimą butą ((duomenys neskelbtini)), elektros instaliacija tvarkinga (DOK-95072 priedai).
16. Ieškovas pateikė darbo sutartis, kuriose jo gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini) (dokumento DOK-95072 priedas Nr. 5_1–5_4).
17. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. N. paaiškino, kad gyvena tame pačiame name su ieškovu, bute Nr. (duomenys neskelbtini), į šį butą įsikėlė 2017 m. Liudytojas paaiškino, kad ieškovas inicijuoja visus namo priežiūros darbus, namo gerbūviu rūpinasi ieškovas. Liudytojas paaiškino, kad ieškovas name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena. Paliudijo, kad kai remontavo įsigytą butą antrame aukšte, reikėjo pakeisti visą perdangą, tai ieškovas liudytojui leido naudotis savo patalpomis, nes virš jų esančią perdangą reikėjo išgriauti, taip buvo patogiau šiukšles mesti į pirmą aukštą, o paskui išnešti laukan. Tuo metu ieškovo patalpose buvo baldų, buvo langai, durys, koklius. Liudytojas remontavo savo butą apie metus laiko, remonto metu liudytojo darbininkai naudojosi ieškovo patalpomis įrankiams, medžiagoms susidėti, statybiniam laužui laikyti.
18. Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. M. paaiškino, jog gyvena (duomenys neskelbtini), yra ieškovo kaimynė. Kartu su ieškovu tvarko bendrą aplinką, ieškovui butas buvo perduotas antisanitarinėmis sąlygomis, užkaltais langais. Ieškovas jį tvarkėsi, jame gyvena, liudytoja mato, kad pas jį bute dega šviesa. Kur ieškovas miega liudytoja pasakyti negalėjo, patvirtino, jog žino, kad tame pačiame name gyvena ir ieškovo motina.
19. PBĮIĮ 11 straipsnio 3 dalis numato, jog teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurių GTDĮ nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ir pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Paramos įstatymas) 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šių dydžių: asmens be šeimos, gyvenančio Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 46 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžių ir turtas – 93 VRP dydžių (PBĮIĮ 11 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (VPR nuo 2015 m. sausio 1 d. – 102,00 Eur; VPR nuo 2018 m. sausio 1 d. – 122,00 Eur; VPR nuo 2020 m. sausio 1 d. – 125,00 Eur). Taigi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. deklaruoto turto vertė negalėjo viršyti 9 486,00 Eur, o pajamos – 4 692,00 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. deklaruoto turto vertė negalėjo viršyti 11 346,00 Eur, o pajamos – 5 612,00 Eur, deklaruoto turto vertė šiuo metu negali viršyti 11 625,00 Eur, o pajamos – 5 750,00 Eur.
20. .Ieškovas nuomojasi (iki šiol nuomos sutartis nėra nutraukta) socialinį būstą, tačiau jo deklaruotos pajamos jau 2018 m., taip pat 2019 m. (Sprendimo 10 punktas) daugiau kaip 25 procentus viršijo PBĮIĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, kadangi ieškovas 2018 m. gavo 13 961,00 Eur pajamų, deklaruoto turto vertė buvo 200,00 Eur; 2019 m. ieškovas gavo 20 391,00 Eur pajamų, deklaruoto turto vertė – 200,00 Eur (dokumento DOK-127135 priedas). Turto ir pajamų deklaracijos ieškovas už ankstesnius metus (2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m.), galimai sąmoningai, neteikė, nors apie pareigą šiuos duomenis pateikti atsakovė socialinio būsto nuomininkus informavo viešai spaudoje, taip pat internetiniame tinklapyje, o ieškovui asmeniškai buvo siųstas 2016 m. rugsėjo 14 d. pranešimas, ieškovas įpareigotas iki 2016 m. spalio 1 d. pateikti deklaraciją, be kita ko, buvo įspėtas, kad nepateikus deklaracijos socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama (2 t., el. b. l. 41). Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad visus reikiamus dokumentus visada teikė, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui neteikė. Kaip matyti iš ieškovo į bylą pateiktos 2016 m. spalio 13 d. terminuotos darbo sutarties, sudarytos su VšĮ (duomenys neskelbtini), taip pat 2015 m. gruodžio 1 d. konfidencialumo sutarties, sudarytos su VšĮ (duomenys neskelbtini), ieškovas nuo 2015 m. dirbo, gaudavo pastovias pajamas, tačiau, galimai sąmoningai, teismui pateikė ne darbo sutartį su VšĮ (duomenys neskelbtini), iš kurios būtų galima nustatyti, kokio dydžio darbo užmokestį ieškovas gaudavo, tačiau tik konfidencialumo sutartį. Pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jo pajamos pradėjo viršyti įstatymo nustatytus dydžius tik tada, kai jis kreipėsi į atsakovę su prašymais sudaryti su juo būsto pirkimo – pardavimo sutartį, pakeisti būsto nuomos sutarties sąlygas iš socialinio būsto į savivaldybės būsto. Kaip nustatyta iš byloje esančios medžiagos, pirmasis ieškovo prašymas atsakovei buvo pateiktas 2017 m. viduryje (Sprendimo 6 punktas).
21. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
22. Teismas, įvertinęs Sprendimo 20 punkte išdėstytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad ieškovo pajamos daugiau nei 25 procentus viršijo PBĮIĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius jau 2017 m.
23. PBĮIĮ 20 straipsnio 6 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., bylos užvedimo metu) numatė, kad jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, GTDĮ nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, pagal Paramos įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos apraše numatytais atvejais šis būstas nuomojamas kaip savivaldybės būstas rinkos kainomis, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito būsto. Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu.
24. Ieškovas, neturėdamas kito gyvenamojo būsto, įgijo teisę atsakovės prašyti išnuomoti jam ginčo būstą kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis (PBĮIĮ 20 straipsnio 6 dalis). Svarbu pažymėti, kad atsakovė, nagrinėdama nurodyto pobūdžio prašymus, turi teisę, bet ne pareigą leisti asmenims (šeimoms), kurie dėl išaugusių pajamų ir įgyto turto prarado teisę į socialinio būsto nuomą, jų pageidavimu, nuomoto socialinio būsto nuomą tęsti nuomojant rinkos kaina. Kaip galima spręsti iš atsakovės pozicijos, ieškovo prašymas nebuvo patenkintas, kadangi ieškovas ginčo bute negyveno, naudojo ginčo butą ne pagal paskirtį, nesilaikė ginčo buto nuomos sutarties sąlygų, be kita ko, atsakovė atmesdama ieškovo prašymą vertino ir socialinio būsto poreikį savivaldybėje (šiuo metu sąraše yra 859 asmenys ar šeimos; Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-345). Ieškovas į bylą teikė ir prašė iš atsakovės išreikalauti dokumentus, kurie, pasak ieškovo, patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybėje nėra socialinio būsto poreikio. Teismo vertinimu, byloje surinkti rašytiniai įrodymai, nurodyti šio Sprendimo 12 punkte, neįrodo ieškovo dėstomų aplinkybių dėl socialinių būstų poreikio nebuvimo. Priešingai, viešai paskelbti duomenys, kaip ir minėtas asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašas, kuriame šiuo metu yra 859 subjektai (kai kuriuo į šį sąrašą yra įtraukti nuo 2000 m.) leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad socialinio būsto poreikis Kauno miesto savivaldybėje yra didelis.
25. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (pvz., EŽTT 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimas byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 31673/11).
26. EŽTT praktikoje taip pat išskiriama, kad teisės į būstą apribojimas gali būti laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (pvz., EŽTT 2009 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Cosic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7205/02). Nors pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybė neturi pozityvios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą ir nėra draudžiama iškeldinti asmenis iš gyvenamųjų patalpų, netekus teisės į socialinį būstą, tačiau tai nereiškia, kad valstybės (ar savivaldos) institucijos, teisės aktuose nustatyta tvarka priimdamos sprendimus dėl teisės į būstą įgyvendinimo, neturi pareigos visapusiškai įvertinti, ar, netenkinus asmens pareikšto prašymo dėl teisės į būstą suteikimo, nebus nepagrįstai ir neproporcingai apriboti tokio asmens teisėti interesai.
27. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju būtina vertinti, ar ieškovui ginčo būstas yra tiek svarbus, reikalingas ir nepakeičiamas, kad būtų galima pažeisti kitų asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinį būstą ir jo laukiančių bent jau nuo 2000 m. liepos 11 d., teisėtus interesus. Socialinio būsto poreikio aplinkybė negali būti suabsoliutinama ir vertinant, ar asmuo pagal PBĮIĮ 20 straipsnio 6 dalį pagrįstai reikalauja, jog socialinis būstas jam būtų išnuomotas kaip savivaldybės būstas rinkos kaina, turi būti įvertinti ir kiti teisiškai bei faktiškai reikšmingi kriterijai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1039-560/2019).
28. Ieškovas ieškinyje, bylos nagrinėjimo teisme metu tvirtino, kad jis nuo pat nuomos sutarties sudarymo gyveno ginčo būste, nurodė, kad tai patvirtinta gyvenamosios vietos deklaracijos pažyma, taip pat įvairūs ieškovo į bylą teikti dokumentai, kuriuose jis kaip savo gyvenamąją vietą nurodo ginčo būsto adresą, antstolio M. P. 2019 m. rugsėjo 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, liudytojų parodymai. Atsakovė tiek atsiliepime, tiek atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ieškovas ginčo būste negyvena, nurodė, jog tai patvirtina aplinkybės, kad ieškovas, sudaręs socialinio būsto nuomos sutartį, nesudarė sutarčių su komunalinių paslaugų tiekėjais, nenaudojo elektros energijos, vandens, dujų, be kita ko, neturėdamas būsto savininkės sutikimo išgriovė būste sienas, sumažino patalpų skaičių, naudojo būstą ne pagal paskirtį, jo neprižiūrėjo, nešildė žiemos metu. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovas patvirtino, kad šaltuoju sezonu jis gyventi ginčo patalpose negali, kadangi neveikia krosnis, todėl tuo metu jis gyvena pas mamą arba močiutę (Sprendimo 3.4 punktas). Teismo nuomone, turi būti vertinama:
23.1. savivaldybės gyvenamosios patalpos charakteristika (1 t., el. b. l. 14), iš kurios matyti, kad perduodant ginčo butą ieškovui, jame buvo kambarys (15,66 kv. m.), virtuvė (6,53 kv. m.), koridorius (1,66 kv. m.), sanitarinis mazgas (0,78 kv. m.), sandėliukas (2,16 kv. m.), ką patvirtina ir ginčo būsto Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla (2 t., el. b. l. 14, 18), Savivaldybės gyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad perduodant patalpų būklė – patenkinama, gyvenamosios patalpos suremontuotos, tvarkingos, jose nėra pašalinių daiktų, baldų, santechninė įranga sandari, tvarkinga (2 t., el. b. l. 27), 2019 m. lapkričio 21 d. antstolės R. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad patalpose nėra dalies sienų, o jau surašant 2017 m. gruodžio 6 d. buto apžiūros aktą užfiksuota, kad bute likę tik trys patalpos (2 t., el. b. l. 60), prie 2019 m. birželio 11 d. buto apžiūros akto esančias nuotraukas, iš kurių matyti, kad ginčo bute sukrauti išardyti baldai (2 t., el. b. l. 68), apdulkėję nenaudojami baldai (2 t., el. b. l. 74, 94), statybinės medžiagos (2 t., el. b. l. 82, 95, 97, 105, 114). Pažymėtina, jog nurodytų rašytinių įrodymų visuma paneigia ieškovo į bylą pateikto antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ieškovo įrodinėjamą aplinkybę, kad jis ginčo bute gyvena, nes bute yra reikalingi baldai asmeniniai daiktai – nurodyti daiktai galimai ieškovo į ginčo butą buvo atgabenti tik šio konkretaus protokolo surašymui, kadangi kituose būsto apžiūros aktuose šių daiktų buvimas nėra patvirtintas ar užfiksuotas prie aktų pridedamose nuotraukose;
23.2. ieškovo į teismo posėdį atsivestų liudytojų parodymai, kad ieškovas tvarko namo aplinką, kaimynui liudytojui A. N. remontuojant savo patalpas antrajame namo aukšte apie metus laiko (2017 m. liudytojas įsikėlė gyventi) leido naudotis ginčo patalpomis ir laikyti ten statybines medžiagas, įrankius, statybinį laužą; be to, buvo iš naujo daroma perdanga, nes senoji buvo išlūžusi, į ieškovo patalpas buvo metamos statybinės šiukšlės;
23.4. atsakovės nurodytos aplinkybės apie 2017 m. elektroniniu paštu gautą paklausimą, kuriame nurodoma, kad butas (duomenys neskelbtini) yra apleistas ir nenaudojamas, langai užkalti, jis nešildomas ir šio paklausimo pagrindu atliktos šio būsto apžiūros akte nurodyti faktai, kad ginčo buto durys ir langas užsandarinti (2 t., el. b. l. 40);
23.5. aplinkybė, kad ieškovas per mėnesį laiko, kaip buvo įsipareigojęs, nesudarė sutarčių su komunalinių paslaugų tiekėjais (2 t., el. b. l. 42); 2014 m. liepos 23 d. UAB „Kauno vandenys“ darbuotojams atlikus patikrinimą nustatyta, kad bute niekas negyvena, skaitliuko rodmenys – 0 (2 t., el. b. l. 43), iš pateikto priskaitymo apmokėjimų žiniaraščio nustatyta, kad nuo nuomos sutarties sudarymo 2014 m. sausio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. ginčo bute visiškai nebuvo vartojamas vanduo (2 t., el. b. l. 46–47), gamtinių dujų tiekimas buvo nutrauktas nuo 2014 m. vasario 20 d., t. y. praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po nuomos sutarties sudarymo (2 t., el. b. l. 48), sutartis dėl elektros energijos tiekimo buvo sudaryta tik 2017 m. balandžio 24 d. (2 t., el. b. l. 50), tačiau ir sudarius sutartį dėl elektros energijos tiekimo elektra ginčo patalpose nebuvo vartojama (2 t., el. b. l. 51–53).
29. Ieškovas nurodė, kad jį su ginčo patalpomis ir kaimynais sieja tamprus ryšys. Teismo vertinimu, ieškovą ir kaimynus galimai sieja tamprus ryšys dėl to, kad ieškovas gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau iš Sprendimo 28 punkte išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovas negyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad ieškovas gyvena jo motinai priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini), o ginčo patalpos ieškovo gal ir naudojamos, tačiau ne pagal jų paskirtį, t. y. ieškovas patalpose laiko daiktus, statybines medžiagas, tą leido daryti ir kitiems kaimynams, tai, nors ieškovo ryšys su ginčo gyvenamąja vieta nėra atsitiktinis ar trumpalaikis, nes jomis ieškovas naudojasi nuo 2014 m., leidžia daryti išvadą, kad ieškovas ginčo patalpose negyvena ir nors nuosavybės teise kito nekilnojamojo turto neturi, tačiau turi galimybę gyventi kitose, jo šeimos nariui priklausančiose patalpose. Iš byloje nustatytų aplinkybių, teismo nuomone, galima daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas beveik visą nuomos laikotarpį tinkamai nesirūpino butu, nors mokėjo nuomos mokestį, laikėsi geros ir tvarkingos kaimynystės gyvenimo principų, tačiau tai darė dėl to, kad gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), bet ne ginčo bute. Per visą nuomos laikotarpį ieškovas nesistengė pagerinti jam išnuomoto būsto, galimai tikėdamasis, kad ginčo patalpas galės nupirkti už mažesnę rinkos kainą dėl jų nusidėvėjimo laipsnio. Pažymėtina, kad ilgalaikis teisėtas ir tvarkingas gyvenimas socialiniame būste, praktiškai visais atvejais, jeigu asmuo praradęs teisę į socialinį būstą, išreikštų pageidavimą tokį butą išsinuomoti kaip savivaldybės būstą, įpareigotų savivaldybę, neatsižvelgiant į kitus veiksnius, tenkinti tokį prašymą. Antra vertus, PBĮIĮ 20 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė savivaldybėms nuomoti būstą kaip savivaldybės būstą nėra savitikslė, o, visų pirma, skirta tam, kad mažėtų priverstinių iškeldinimų, taip pat kad būtų racionaliau valdomi ir naudojami savivaldybės būstai, o iš nuomos gautos lėšos būtų naudojamos spręsti paramos būstui išsinuomoti teikimo ir kitas problemas.
30. Taip pat teismas turi įvertinti ir tą aplinkybę, kad ieškovas yra jaunas asmuo, teismui aplinkybių apie blogą sveikatą nenurodė, todėl laikytina, kad yra sveikas, darbingas, neturi išlaikytinių, gauna pakankamas pajamas nuomotis ar netgi įsigyti kitą būstą. Šioje konkrečioje situacijoje darytina išvada, kad ieškovas neįrodė ieškinyje dėstymų aplinkybių, kad ginčo bute visą nuomos laikotarpį gyveno, rūpinosi šiuo turtu, juolab, kad socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, numatytas Nuomos sutarties 5.1 punkte, 5.3 punkte, ieškovas pažeidinėjo nuo pats nuomos sutarties sudarymo, 5.9 punktą pažeidė 2016 m., 5.8.2 punktą akivaizdžiai pažeidė dar 2017 m., taigi šios aplinkybės negali būti laikomos pakankamomis suteikti prioritetą ieškovo interesui likti gyventi tame pačiame būste prieš kitų asmenų, pretenduojančių į socialinį būstą, interesą.
31. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad visetas šiame sprendime nurodytų priežasčių, taip pat individuali ieškovo situacija (jo amžius, sveikatos būklė, aplinkybė, kad iš esmės ieškovas turi kur gyventi ir gyvena, kaip patvirtino pats posėdžio metu, žiemos sezono metu) leidžia daryti išvadą, jog, sprendžiant dėl to, ar ieškovui išnuomoti ginčo butą pagal PBĮIĮ 20 straipsnio 6 dalies nuostatas, prioritetas turi būti teikiamas ne ieškovo interesui, bet kitų asmenų, pretenduojančių į socialinį būstą, intereso gynybai. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę pakeisti su ieškovu 2014 m. sausio 10 d. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) socialinio būsto nuomos sąlygomis į savivaldybės būsto nuomos sutartį rinkos sąlygomis, su tikslu šį butą įsigyti pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
33. Ieškovas teismui pateikė prašymą atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 105,40 Eur suma (726,00 Eur už ieškinio parengimą, 290,40 Eur už atskirojo skundo parengimą ir ieškovo konsultaciją, 181,50 Eur už ieškovo atstovavimą 2019 m. kovo 9 d. parengiamajame teismo posėdyje ir pasirengimą šiam posėdžiui, 484,00 Eur už pasirengimą ir ieškovo atstovavimą 2020 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdyje, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą, 145,20 Eur už prašymo Nekilnojamojo turto skyriui parengimą, 133,10 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą ir kontaktavimą su atsakove dėl išreikalautų dokumentų, 145,20 Eur už informacijos analizę, rašytinių paaiškinimų pateikimą (dokumento DOK-143490 priedai).
34. Ieškinį atmetus, ieškovo turėtos išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
35. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.