- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- e2A-1039-560/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03286-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, J. B., D. B., E. B.
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jadvygos Mardosevič, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams J. B., D. B., E. B. ir E. B. dėl iškeldinimo iš socialinio būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, ir pagal atsakovų J. B., D. B., E. B. ir E. B. priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybei ir savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ dėl įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovus J. B., D. B., E. B. ir E. B. su jiems priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Minėtas butas yra išnuomotas J. B. trijų asmenų šeimai. Su atsakovu 2006-11-17 buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuri 2007-05-15 buvo pakeista. Socialiniame būste gyvenamąją vietą deklaruoja J. B., sutuoktinė D. B., sūnus E. B. ir vaikaitis E. B..
2. Keturių asmenų šeima, gyvenanti Vilniaus mieste, turi teisę į paramą būstui išsinuomoti, kai grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neviršija 22 valstybės remiamų pajamų (toliau –VRP) dydžių ir turtas vienam asmeniui neviršija 75 VRP dydžių. Įvertinus J. B. keturių asmenų šeimos pateiktas metines turto deklaracijas, nustatyta, kad J. B. šeimos pajamos, gautos per 2016 metus, sudaro 17 567 Eur, o tai 6 347 Eur viršija minėtame įstatyme nustatytą keturių asmenų šeimai nustatytą 11 220 Eur dydį su leistinu 25 procentų perviršiu. J. B. 2017-04-07 ieškovei pateikė prašymą nuomojamą socialinį būstą įtraukti į savivaldybės būsto (ne socialinio būsto) fondą ir nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kaina. Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė netenkinti asmens prašymo. Ieškovė informavo atsakovą apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą ir nurodė iki 2017-11-30 atlaisvinti socialinį būstą. Atsakovai socialinio būsto iki šiol geranoriškai neatlaisvino.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovai pareiškė priešieškinį, kurį patikslinę, prašė įpareigoti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su atsakovais buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaip savivaldybės būsto (ne socialinio būsto) nuomos sutartį neterminuotam laikui, su atsakovu J. B. ją pasirašant per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad socialinis būstas atsakovams buvo išnuomotas, nes jų pajamos neviršijo numatytų dydžių. Atsakovų šeimos pajamos pagal 2016 metų deklaraciją viršijo įstatyme nustatytus gaunamų pajamų dydžius, todėl socialinio būsto nuomos sutartis buvo nutraukta. Vilniaus miesto savivaldybė, nesutikdama išnuomoti šį būstą kaip savivaldybės būstą už rinkos kainą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovai socialinį butą nuomojosi ilgiau nei 10 metų, jame atliko remontą, pirko daiktus. Atsakovai per visus šiuos metus laiku ir tinkamai atsiskaitydavo už nuomą ir komunalinius mokesčius. Per tokį ilgą laiką atsakovai priprato prie bendruomenės, susidraugavo su kaimynais, kūrė gyvenimą aplink minimą būstą, socializavosi. Finansinė padėtis jų šeimoje yra pasikeitusi: D. B. 2018 metais tapo bedarbė, ji šiuo metu yra 60 metų amžiaus ir vėl įsilieti į darbo rinką labai sunku; J. B. dirba statybininku, šeimoje auga mažametis vaikas E. B.. Atsakovų gaunamos pajamos labai apriboja laisvai ir skubiai išsinuomoti kitą dviejų / trijų kambarių butą iš privačių asmenų, nuomą taip pat apsunkina ir atsakovų amžius bei tai, kad šeimoje yra mažametis vaikas.
4. Trečiasis asmuo pagal ieškinį ir atsakovė pagal priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, kad palaiko ieškovės ieškinį ir jame išdėstytus argumentus, ieškinį prašė tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos, sudarančios savivaldybės socialinio būsto fondą, išnuomojamos konkrečiai nustatytai tikslinei paskirčiai – asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą, apgyvendinti nekomercinėmis sąlygomis. Atsakovams nuomojamos patalpos yra priskirtos Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto sąraše, o teisę pakeisti minėtų nuomojamų butų priskyrimą Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondui gali Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas iš ginčo būsto yra proporcingas, nepažeidžiantis protingumo ir sąžiningumo principų, nes atsakovai neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų, pagal kuriuos toks būstas gali būti nuomojamas. Neiškeldinus atsakovų iš ginčo patalpų, nepagrįstai būtų apribojamos kitų asmenų, kuriems reikalinga socialinė parama, teisės.
5. Ieškovė atsiliepime su atsakovų priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad nėra teisinio pagrindo su atsakovais sudaryti neterminuotą savivaldybės (ne socialinio būsto) nuomos sutartį. Ieškovės manymu, šiuo atveju jis nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių subjektas ir neturi nei teisių, nei pareigų atsakyti pagal priešieškinio reikalavimus, dėl to yra netinkamas atsakovas pagal priešieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-26 sprendimu ieškinį atmetė ir iš dalies patenkino priešieškinį įpareigodamas Vilniaus miesto savivaldybę per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su atsakovu J. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį rinkos kainomis. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad E. B. šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus sąrašą. Nurodė, kad šiuo atveju ieškovės prašymas iškeldinti atsakovus grindžiamas formalia aplinkybe, kad atsakovai neturi teisės į socialinį būstą, nes jų pajamos viršija įstatymo nustatytas. Byloje nustatytos aplinkybės ir surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovai piktnaudžiauja savo teise į būstą, kad nesiekia tinkamai naudotis suteiktu būstu ar vengia mokėti su būsto išlaikymu susijusius mokesčius. Už 2018 metų sausio-birželio mėnesius šeimos grynosios pajamos sudaro apie 1 000 Eur per mėnesį, kas yra artima sumai, kai asmenims jau suteikiama teisė į paramą būstui išsinuomoti. Byloje ieškovė ir Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė pakankamai ir objektyvių įrodymų, jog atsakovams nėra pagrindo ir teisinių priemonių išnuomoti tą patį būstą rinkos kainomis. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad turtas gali būti išnuomotas tik vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimais ir (ar) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, kad šiuo atveju ji nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių subjektas ir neturi nei teisių, nei pareigų atsakyti pagal priešieškinio reikalavimus, dėl to yra netinkamas atsakovas pagal priešieškinį.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
7. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į ginčo buto, kaip socialinio būsto, statusą, jo nuomos paskirtį, socialinio būsto nuomą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų, nepasisakė dėl ieškovės ir Vilniaus miesto savivaldybės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, išskyrus reikalavimo iškeldinti atsakovus iš socialinio būsto po to, kai socialinio būsto sutartis pasibaigė jų pajamoms viršijus pajamų dydį. Ginčo butas yra socialinis būstas ir ginčo dėl to nėra. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę socialinio būsto nuomos teisiniai santykiai, kuriems visų pirma turi būti taikomas specialias teisės nuostatas įtvirtinantis įstatymas. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad įvertinus J. B. keturių asmenų šeimos pateiktas metines pajamų ir turto deklaracijas, nustatyta, kad J. B. šeimos pajamos, gautos per 2016 metus, viršija keturių asmenų šeimai nustatytą dydį su leistinu 25 procentų perviršiu. Kaip nurodė patys atsakovai, leistiną pajamų perviršį jų pajamos viršijo ne tik 2016, bet ir 2017 metais. Atsakovai neginčijo, kad neturi teisės į ginčo buto, kaip socialinio būsto, nuomą. Teismas pasisakydamas, kad atsakovams dėl amžiaus galimai sunkiau susirasti gerai apmokamą darbą, nesirėmė jokiais šį teiginį patvirtinančiais įrodymais, neatsižvelgė, kad teismo minimi atsakovai, kuriems yra apie 60 metų yra darbingi, o vienas iš atsakovų, E. B., yra jauno ir darbingo amžiaus. Be to, tiek J. B., tiek E. B. turi darbus. Savivaldybės taryba priimti sprendimą socialinį būstą nuomoti rinkos kainomis gali tik įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje. Teismas neatkreipė dėmesio, kad, patenkinus priešieškinį, pažeidžiamas ne lygiateisiškumo principas, bet ir asmenų, esančių prastesnėje finansinėje padėtyje nei atsakovai teisės ir teisėti interesai. Ginčo butas, kaip socialinis būstas, gali būti nuomojamas tik Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo numatyta tvarka ir atvejais ir, dėl ko ginčo nėra, atsakovai teisės į socialinio būsto nuomą neturi. Todėl ginčo buto nuoma atsakovams, nepakeitus minėto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo, nėra galima.
Atsiliepimas
8. Atsakovai J. B., D. B., E. B., E. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija bei tinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Vilniaus miesto būstas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutikdama sudaryti buto, kaip savivaldybės būsto, nuomos sutartį visiškai nevertino tos aplinkybės, kad šioje šeimoje yra asmenys, kuriems 60 metų, šeimoje yra ir mažametis vaikas. 2017 metais D. B. pardavė paveldėtą žemės sklypą už kurį gavo 3 000 Eur. Atsakovai socialinį butą nuomojosi ilgiau nei 10 metų, jame atliko remontą, pirko daiktus. Per visus šiuos metus visada laiku ir tinkamai atsiskaitydavo už nuomą ir komunalinius mokesčius. Atsakovai priprato prie bendruomenės, susidraugavo su kaimynais, kūrė gyvenimą aplink minimą būstą, socializavosi.
Šalies argumentai
9. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-26 sprendimą, ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovai privalėjo atlaisvinti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kuriose vėliau savavališkai liko gyventi. Nauja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su atsakovais nebuvo sudaryta. Teismas visiškai nevertino ar atsakovai turi teisę į savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomą. Socialinis būstas nėra nuomojamas bet kuriam to paprašiusiam asmeniui. Jis yra nuomojamas pagal imperatyviai įstatyme nustatytas sąlygas. Vilniaus miesto savivaldybė, kaip socialinio būsto nuomotoja, turi pareigą priimti teisėtus ir pagrįstus, teisės aktų reikalavimus atitinkančius, sprendimus dėl socialinio būsto skyrimo ir nuomos sutarčių su šio būsto nuomininkais sudarymo ar pratęsimo. Netoleruotina tokia situacija, kai tam tikri asmenys naudojasi Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiu butu be teisinio pagrindo - galiojančios gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties. Socialinis būstas suteikiamas ne kiekvienam asmeniui, o tik tokiam, kuris atitinka įstatyme nustatytas sąlygas.
Atsiliepimas
10. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, jog sutinka su skunde nurodytais motyvais.
11. Atsakovai J. B., D. B., E. B., E. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliacinio skundo teiginiai, kad „negalima daryti išvados, jog šiuo konkrečiu atveju atsakovas ginčo bute apsigyveno turint teisinį pagrindą“ paneigti byloje esančiais įrodymais. Socialinis būstas atsakovams buvo išnuomotas, kadangi jų gaunamos pajamos atitiko Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme numatytus kriterijus. Sprendžiant iškeldinimo iš būsto nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos klausimą turi būti vertinama galimybė nuomininkui išsaugoti nuomininko teisę į būstą. Pirmos instancijos teismas įvertino ne tik 2016 m. ir 2017 m. atsakovų deklaruotas pajamas, bet ir einamąją finansinę padėtį. Pirmos instancijos teismas įvertinęs atsakovų amžių, jų dabartinę finansinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes pagrįstai ieškovų ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 ir 2009-11-18 sprendimu Nr. 1-1291 visos Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos patikėjimo teise naudoti ir valdyti buvo perduotos ieškovei. Remiantis ieškovės įstatais, ieškovė administruoja ir prižiūri Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, organizuoja valstybės paramos apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis teikimą Vilniaus miesto gyventojams, sudaro socialinio būsto, savivaldybės būsto ir kitų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su nuomininkais ir kt. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-11-13 įsakymu Nr. 30-2129, butas, esantis (duomenys neskelbtini)buvo išnuomotas J. B. trijų asmenų šeimai (jam, sutuoktinei ir sūnui). Nurodyto įsakymo pagrindu su atsakovu 2006-11-17 buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 91, kuri 2007-05-15 buvo pakeista sudarant aktualios redakcijos socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0178. Ginčo bute savo gyvenamąją vietą deklaruoja J. B. (nuo 2011-06-21), D. B. (nuo 2007-01-02), E. B. (nuo 2007-01-02) ir E. B. (nuo 2016-03-07).
14. Atsakovas J. B. 2017-04-07 ieškovei pateikė prašymą jį „pervesti iš socialinio būsto į savivaldybės būstą, neterminuotai“. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017-08-16 sprendimu Nr. 1-1081 nusprendė netenkinti asmenų prašymų (įskaitant ir J. B.) dėl terminuotų vienų metų savivaldybės būsto nuomos sutarčių sudarymo ir įpareigojo ieškovę per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos raštišku pranešimu informuoti asmenis apie socialinio būsto nuomos sutarčių nutraukimą ir nuomojamų būstų atlaisvinimą bei rengti ieškinius dėl asmenų ir jų šeimų iškeldinimo iš socialinių būstų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, jeigu šie būstai iki pranešime nurodyto termino nebus atlaisvinti geranoriškai. Ieškovė 2017-08-29 pranešimu Nr. 1.35-17/4950 informavo atsakovą apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą ir nurodė kreiptis į ieškovę dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iki 2017-11-30 atlaisvinti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).
15. Šios bylos apeliacijos objektas yra 2019-09-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį ir patenkino priešieškinį iš dalies įpareigodamas Vilniaus miesto savivaldybę per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su atsakovu J. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį rinkos kainomis, teisėtumas.
16. Pirmos instancijos teismas tenkino priešieškinį iš dalies ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę su atsakovu sudaryti buto nuomos sutartį, remdamasis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, jų teigimu, teismas neatsižvelgė į ginčo buto, kaip socialinio būsto, statusą, jo nuomos paskirtį, socialinio būsto nuomą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantų argumentu sutinka. Teisėjų kolegija pažymi, jog klausimai, susiję su socialinio būsto naudojimu, pagal savo svarbą ir aktualumą turi specifinę socialinę prigimtį ir priskirtini viešojo intereso sričiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 51/2010; kt.). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir įpareigodamas ieškovę sudaryti būsto nuomos sutartį su atsakovu, turėjo atžvelgti į ginčo būsto specifinį socialinio būsto statusą ir į kitų asmenų, teisėtai laukiančių eilės socialiniam būstui gauti, teises ir teisėtus lūkesčius, tačiau to nepadarė.
17. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas imperatyviai numato savarankišką socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo pagrindą tais atvejais, kai nuomininko deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Šiuo atveju ieškovė nustatė, kad atsakovo ir jo šeimos narių pajamos gautos per 2016 metus, viršija keturių asmenų šeimai nustatytą dydį su leistinu 25 procentų perviršiu, kas sudaro pagrindą nutraukti būsto nuomos sutartį. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo, tačiau prašė atsižvelgti į tai, kad atsakovo šeima šiame būste gyvena ilgiau nei 10 metų, tinkamai moka komunalinius mokesčius, priprato prie bendruomenės, šeimoje auga mažametis vaikas ir prašė su juo sudaryti nuomos sutartį ir nuomoti jam socialinį būstą rinkos kainomis. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir skundžiamame sprendime dėl jų nepasisakė.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentu, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba gali priimti sprendimą socialinį būstą nuomoti rinkos kainomis tik įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino priešieškinį, remdamasis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, kuri numato, jog jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai netyrė socialinio būsto poreikio savivaldybėje, kas yra esminis kriterijus, sprendžiant dėl galimybės sudaryti būsto nuomos rinkos kainomis sutartį. Teismas turėjo išsireikalauti duomenis apie socialinio būsto poreikį Vilniaus miesto savivaldybėje bei šiuos duomenis ištirti ir tik turėdamas šią informaciją, teismas galėjo nagrinėti, ar yra pagrindas tenkinti atsakovų priešieškinį.
19. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišnagrinėjo bylos, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl socialinio būsto poreikio savivaldybėje, dėl ginčo būsto kaip socialinio būsto specifinio statuso, dėl atsakovo argumentų dėl ilgalaikio gyvenimo ginčo bute, mažamečio vaiko gyvenimo ginčo bute ir galimybių susirasti kitą gyvenamą būstą. Nenustačius šių aplinkybių, negalima įvertinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį ir tenkino priešieškinį iš dalies ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti nuomos sutartį su atsakovu. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas netinkamai įvykdė savo pareigą visapusiškai ištirti bei įvertinti į bylą pateiktus įrodymus, pakankamai ir aiškiai motyvuoti teismo sprendimą, kas lėmė, jog nebuvo atskleista bylos esmė.
20. Pažymėtina, jog apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktai). Šioje nutartyje nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų naujai išnagrinėti šią bylos dalį iš esmės, o ne patikrinti skundžiamą sprendimą apeliacine tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnio 1 dalis).
21. Atsižvelgdamas į šias ir aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinis teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Kadangi skundžiamas teismo sprendimas yra naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.