- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-747-343/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“ dėl nepagrįstai priskaičiuotų mokesčių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. S. (toliau – ieškovas) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ (toliau – atsakovė) 72,03 Eur nepagrįstai priskaičiuotus mokesčius bei išlaidas valstybei už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
2. Nurodė, jog gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Už šio gyvenamojo namo administravimą yra atsakinga atsakovė, kuri atlikdama darbus paskaičiuoja ir pateikia sąskaitas, kurias namo butų savininkai privalo apmokėti. Tačiau ieškovo teigimu, sąskaitos neatitinka faktiškai atliktų darbų arba ieškovas turi mokėti už visiškai nesusijusius su savo butu ar laiptine atliktus darbus. Teigia, jog kiekvieną mėnesį yra skaičiuojamos ir visų namo gyventojų mokamos nuolatinės techninės priežiūros išlaidos, iš kurių galėtų būti dengiami kai kurie darbai, tačiau neaišku, kam šios lėšos yra panaudojamos. Nurodo, jog atsakovė nerengia jokių susirinkimų, neteikia jų protokolų, ataskaitų dėl kaupiamųjų lėšų panaudojimo ir jų sukaupto kiekio. Ieškovo manymu, toks daugiabučio namo administratoriaus veikimas yra visiškas gyventojų ignoravimas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 05 18 įsakymu Nr. A-1836 yra patvirtinti Gričiupio seniūnijos daugiabučių namų administravimo tarifai. Atsakovė namui, kuriame ieškovas gyvena, turi taikyti įsakyme nurodytą administravimo tarifą, tačiau atsakovės pateiktose sąskaitose už suteiktas paslaugas įmokos buvo dirbtinai padidintos, taipogi laikotarpyje nuo 2017 01 01 iki 2019 01 01 pateikiamose sąskaitos nepagrįstai atlikti priskaitymai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovo reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti. Teigia, jog atsakovei yra pavesta vykdyti ginčo namo, kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas, administravimą. 2018 10 29 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas yra 47.04 kv m. bendro (naudingo) ploto. Šiuo pagrindu ieškovui, kaip ir kitiems ginčo namo bendraturčiams, kyla pareiga proporcingai savo nuosavybės daliai apmokėti visas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, technine priežiūra bei pagerinimais, įskaitant ir išlaidas už remonto darbus.
4. Atsakovės atstovė posėdyje paaiškino, jog atsakovės veiklą reglamentuoja teisės aktai, todėl jokios savivalės negali būti. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis tokią veiklą, tame tarpe ir įmokų skaičiavimą, yra 2015 08 05 LR Vyriausybės nutarimas „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 01 27 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 2,13 Eur nepagrįstai paskaičiuotų mokesčių; civilinę bylą dalyje dėl 0,19 Eur (su PVM) mokesčio už valstybinę vėliavą nutraukė, ieškovui atsisakius reikalavimo; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės valstybės naudai 7,37 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
6. Konstatavo, jog byloje kilo ginčas dėl atsakovės neteisingai paskaičiuotų mokesčių. Ieškovo manymu, jis neturi mokėti atsakovės paskaičiuotų mokesčių už atliktus darbus, kurie nėra aktualūs jo laiptinei, o atsakovė nurodo, jog mokesčiai paskaičiuoti pagrįstai. Taipogi ieškovas ginčija Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų 2017 03 31 aprašą, nes gyventojai su juo nėra susipažinę bei nurodo, kad administratorius netinkamai vykdo savo pareigas.
7. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kuriuose buvo teigiama, jog administratoriaus (atsakovės) patvirtintas 2017 03 31 aprašas negalioja bei negali galioti, kadangi gyventojai su juo nėra susipažinę ir sprendime vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusiais bei administratoriaus patvirtintais 2016 06 06 ir 2017 03 31 Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašais.
8. Teismas nurodė, jog ieškinyje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl aprašo pripažinimo negaliojančiu, jog ieškovo pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus 2019 12 20 raštas Nr. 53-5-388, UAB „Būsto valda“ pranešimas apie aprašo pristatymą ar priešingos ieškovo pateikiamos aplinkybės, nepanaikina jo galiojimo. Taipogi nurodė, kad atsakovės byloje pateiktas Kauno miesto Gričiupio seniūnijos Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) Butų ir kitų patalpų savininkų 2017 10 18 susirinkimo protokolas Nr. 251 patvirtina, kad aprašas gyventojams buvo pristatytas, todėl priešingai nei teigia ieškovas, teismas laikė, kad, sudarydamas aprašą, administratorius įgyvendino jam teisės aktų numatytą funkciją pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 4.2 punktą.
9. Nurodė, jog nors ieškovo pateiktame Kauno miesto savivaldybės administracijos daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus 2017 10 17 Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos neplaninio patikrinimo akte Nr. 53-39-8 nustatyti tam tikri atsakovės veiklos trūkumai, vertino, jog gyventojai turi teisę inicijuoti administratoriaus pakeitimą bei pasirinkti jų lūkesčius atitinkantį administratorių. Tokių duomenų byloje nebuvo pateikta.
10. Nurodė, jog ieškovo argumentai, susiję su administratoriaus netinkamai vykdomomis pareigomis, nėra glaudžiai susiję su ieškinio reikalavimu ir teismas neturi pareigos dėl kiekvieno iš jų pasisakyti, tačiau atkreipė dėmesį, kad pagal Nuostatų 6.3 ir 7.4 punktus, administratoriui nėra numatyta pareiga šaukti susirinkimus, o iniciatyva priklauso ¼ patalpų savininkų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškinio reikalavimas dėl aprašo galiojimo nebuvo pareikštas, nurodė, kad neturi pagrindo dėl jo spręsti, todėl ieškovo teiginius atmetė.
11. Konstatavo, kad ieškovui 0,43 Eur plius PVM dydžio suma už administravimo tarifo perskaičiavimą jau yra kompensuota, t. y. atsakovė ją pripažino ir ją jau atlygino ieškovui, todėl ieškinį teismas šioje dalyje atmetė.
12. Ieškovas ieškinio dalies dėl 0,19 Eur (su PVM) mokesčio už valstybinę vėliavą atsisakė, todėl teismas šioje dalyje bylą nutraukė.
Šalies argumentai
13. Ieškovas nurodė, jog pagal ieškinio 11 punktą, 2018 m. kovo mėnesį atsakovės pateiktoje sąskaitoje priskaičiuota už elektros darbus 0,24 Eur. Jo teigimu, šios lėšos galėjo būti padengtos iš techninės priežiūros lėšų. Atsakovė sutiko 2018 m. kovo mėn. sąskaitoje įtrauktus elektros darbus padengti iš techninės priežiūros lėšų, todėl teismas šioje dalyje ieškinį tenkino ir ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 1,69 Eur (su PVM) nepagrįstai paskaičiuotų mokesčių.
14. Ieškovas nurodė, kad pagal ieškinio 16 punktą, 2018 m. spalio mėnesį atsakovės pateiktoje sąskaitoje nepagrįstai priskaičiuota šalto vandens sistemos avarijos lokalizavimas 0,36 Eur (+ 0,08 Eur PVM). Atsakovė šią ieškinio dalį pripažino, sutiko ją atlyginti, todėl šią ieškinio dalį teismas tenkino ir 0,36 Eur plius PVM dydžio sumą, t. y. 0,44 Eur iš atsakovės priteisė ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pripažino, jog pagal Statybos techninį reglamentą, ieškinio 1, 5, 7, 9, 12, 13, 14, 15, 17 punktuose nurodyti santechnikos darbai, siūlių remontas, buitinių nuotekų stovo ar jo dalies, bendrojo naudojimo karšto vandens magistralės, šildymo stovo ar jo dalies remonto darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams bei darbams, todėl ieškovas negali CK 4.83 straipsnio 4 dalies pagrindu atsisakyti mokėti už atliktus remonto darbus.
16. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kuriais buvo teigiama, jog šildymo sistemos remonto darbai galėjo būti apmokestinti iš kasmėnesinių šildymo sistemos priežiūros ar techninės priežiūros lėšų. Sprendė, jog atlikti remonto darbai aprašyti sprendime yra ne priežiūros, o remonto darbai, todėl jiems atlikti negalėjo būti naudojamos lėšos, kurios renkamos techninei priežiūrai ar šildymo sistemos priežiūrai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 01 27 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai 69,71 Eur nepagrįstai priskaičiuotų mokesčių ir šią sumą priteisti iš atsakovės, taip pat iš atsakovės priteisti atitinkamą dalį valstybei nepriteistų lėšų už antrinę teisinę pagalbą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Teismas vertino, jog 2016 06 06 ir 2017 03 31 aprašais reikia vadovautis kaip galiojusiais bei administratoriaus tinkamai patvirtintais. Apeliantas su šiomis teismo išvadomis nesutinka. Teigia, jog teismas, padaręs tokias išvadas dėl minėtų aprašų turinio ir jų sudarymo tvarkos, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas.
17.2. Teismas, vertindamas 2016 06 06 aprašo priėmimo, įsigaliojimo, jo pateikimo susipažinti daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams aplinkybes, pažeidė LR Vyriausybės 2015 08 05 nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.2 punkto reikalavimus. Teismas taip pat pažeidė LR CK 4.83 straipsnio nuostatą, leidžiančią ieškovui, kaip buto savininkui, neapmokėti išlaidų namui išlaikyti, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas LR CK 4.84 ir 4.85 straipsnių nustatyta tvarka.
17.3. Teismas ne tik klaidingai ir nepagrįstai laikė 2017 03 31 aprašą teisėtu, tačiau taip pat pažeidęs LR CK 4.85 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalių nuostatas, nepagrįstai pripažino butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą 2017 10 18 įvykusiu, o jo protokolą Nr. 251 tinkamu. Ieškovo teigimu, Daugiabučio gyv. namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo teismas negalėjo laikyti įvykusiu ir teisėtu, nes šio susirinkimo protokolas Nr. 251 (2017-10-18) yra negaliojantis CK 4.85 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindais dėl reikiamo kvorumo nebuvimo priimti sprendimams šiame susirinkime, o pakartotinis susirinkimas nebuvo šaukiamas. Pažymi, jog ieškovas Kauno apylinkės teisme pareiškė ieškinį (civilinė byla Nr. e2-5374-950/2020) dėl minėto protokolo panaikinimo.
17.4. Teismas, pažeidęs CPK 185 straipsnio 1 dalies nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, taip pat CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl oficialaus rašytinio įrodymo įrodomosios reikšmės, nevertino oficialaus rašytinio įrodymo – Kauno miesto savivaldybės administracijos Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus 2019 12 20 rašto Nr. 53-5-388 ir jame nurodytų faktinių aplinkybių, kad skyrius pagal ieškovo prašymą atliko neplanuotą kompleksinį patikrinimą, kurio metu buvo tikrintas namo 2017 03 31 aprašas.
17.5. Teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovė dėl ieškovo ieškinyje 1-17 punktuose nurodytų permokų bendrojo naudojimo objektų išlaikymui atvejų vykdė Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 4.1. ir 4.2. punktų nuostatas ir, kad tinkamai pagrindė bei įrodė buvus tokias ypatingas bylos aplinkybes, dėl kurių kilo grėsmė privalomųjų daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimo ir priežiūros reikalavimų užtikrinimui, dėl ko atsakovei buvo neprivaloma laikytis LR CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 01 27 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Apeliantas savo reikalavimą (dėl nepagrįstai priskaičiuotų mokesčių) iš esmės grindžia 2016 06 06 ir 2017 03 31 aprašų negaliojimu. Atsakovė su apelianto argumentais nesutinka. Teigia, jog apelianto mokėtini mokesčiai teisėtai ir pagrįstai buvo skaičiuojami pagal minėtus aprašus. Be to, apelianto nurodomi argumentai atmestini, kadangi 2016 06 06 bei 2017 03 31 aprašų galiojimo klausimas nėra šio ginčo dalykas, t. y. ieškovas, teikdamas ieškinį, neprašė jų pripažinti negaliojančiais.
18.2. Atsakovė, sudarydama ir patvirtindama 2016 06 06 ir 2017 03 31 aprašus, veikė pagal teisės aktų reikalavimus ir įgyvendino jai teisės aktų numatytą funkciją. Pažymi, jog ieškovas iki bylos pradžios ir bylos nagrinėjimo metu nei vieno iš anksčiau minėtų aprašų neginčijo. Be to, vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi, gyventojai turi teisę inicijuoti administratoriaus pakeitimą bei pasirinkti jų lūkesčius atitinkantį administratorių, tačiau byloje nėra duomenų, kad toks klausimas kada nors būtų keltas.
18.3. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl 2017 03 31 aprašo galiojimo nebuvo pateiktas, teismas šioje byloje neturi pagrindo dėl jo spręsti. Be kita ko, teismas pažymėjo, jog ieškovo pateikti dokumentai bei nurodomos aplinkybės, nepanaikina 2017 03 31 aprašo galiojimo. Atsakovė konstatuoja, jog sprendžiant dėl ginčijamų mokesčių mokėjimo, privaloma vadovautis aktualių bendrojo naudojimo objektų aprašų nuostatomis ir CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalimis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
21. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys dėl nepagrįstai priskaičiuotų mokesčių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Kauno apygardos teisme 2020 04 14 gautas ieškovo prašymas dėl civilinės bylos Nr. e2A-747-343/2020 sustabdymo iki įsiteisės Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5374-950/2020. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu motyvavo, jog, kol nenuginčytas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2017 10 18 susirinkimo protokolas Nr. 251, nėra pagrindo abejoti, kad namo bendraturčiai, jų tarpe ir ieškovas, nebuvo tinkamai informuoti apie bendro naudojimo patalpų išlaikymo pareigą ir įmokų mokėjimą. Tvirtina, jog ieškovas su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl minėto protokolo panaikinimo. Ieškovo teigimu, nuginčijus minėtą protokolą, būtų panaikintas formalus gyv. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių informavimo pagrindas dėl bendro naudojimo objektų aprašo priėmimo ir dėl iš to kylančios kiekvieno bendraturčio pareigos mokėti mokesčius pagal patvirtintą 2017 metų aprašą patalpoms išlaikyti. Apeliacinės instancijos teismas šį ieškovo prašymą atmeta, kadangi net ir panaikinus ieškovo ginčijamą protokolą Nr. 251, tai savaime nereikštų 2017 03 31 aprašo, kurio pagrindu buvo paskaičiuoti apeliantui tenkantys mokesčiai, negaliojimo. Kita vertus, bendro naudojimo objektai vis yra. Palankaus ieškovui sprendimo atveju, pakoregavus aprašą, gal būt bus pagrindas koreguoti apskaičiuotų mokesčių sumą. Jeigu suma bus pakoreguota, tai gal būt klausimas išsispręs taikiai. Jei taikiai neišsispręs, ieškovas turės pagrindą prašyti atnaujinti procesą šioje byloje.
23. Nustatyta, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso 47,04 m² dydžio 96 butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovė yra šio namo administratorė. 2016 06 06 buvo sudarytas Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašas, galiojęs ginčo laikotarpiu nuo 2017 01 01 iki 2017 03 31, o 2017 03 31 buvo sudarytas Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašas Nr. 197, galiojęs iki ginčo laikotarpio pabaigos 2019 01 01. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ieškovui nepagrįstai apskaičiuotų mokesčių. Šiuo pagrindu ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės priteisti 72,03 Eur nepagrįstai apskaičiuotą mokėtiną sumą.
24. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – ieškovo naudai priteisė 2,13 Eur nepagrįstai apskaičiuotų mokesčių, bylą dalyje dėl 0,19 Eur (su PVM) mokesčio už valstybinę vėliavą nutraukė, o kitą ieškinio dalį atmetė. Sprendė, kad pagal Statybos techninį reglamentą, ieškinio 1, 5, 7, 9, 12, 14, 15, 17 punktuose nurodyti santechnikos darbai, siūlių remontas, buitinių nuotekų stovo ar jo dalies, bendrojo naudojimo karšto vandens magistralės, šildymo stovo ar jo dalies remonto darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams bei darbams, todėl ieškovas negali CK 4.83 straipsnio 4 dalies pagrindu atsisakyti mokėti už atliktus remonto darbus. Nurodė, jog atlikti remonto darbai yra ne priežiūros, o remonto darbai, todėl jiems atlikti negalėjo būti naudojamos lėšos, kurios renkamos techninei priežiūrai ar šildymo sistemos priežiūrai. Taip pat sprendime vadovavosi ginčo laikotarpiu 2017 01 01 – 2019 01 01 galiojusiais bei administratoriaus patvirtintais 2016 06 06 ir 2017 03 31 Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašais, nurodydamas, jog ieškinio reikalavimas dėl aprašo galiojimo teismui nebuvo pareikštas, todėl teismas neturi pagrindo dėl jo spręsti.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį bei apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria. Vertinant apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus matyti, jog apeliantas jame iš esmės dėsto argumentus, susijusius su Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašų – 2016 06 06 aprašo ir 2017 03 31 aprašo negaliojimu. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadas dėl šių aprašų turinio ir jų sudarymo tvarkos tinkamumo, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Tokios pozicijos laikomasi dėl to, nes kaip matyti iš ieškinyje reiškiamų reikalavimų reikalavimas pripažinti minėtus aprašus negaliojančiais apskritai nebuvo reikštas. Spręstina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog reikalavimas dėl 2017 03 31 aprašo galiojimo nebuvo pareikštas, o ieškovo pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus 2019 12 20 raštas Nr. 53-5-388, UAB „Būsto valda“ pranešimas apie aprašo pristatymą ar priešingos ieškovo pateikiamos aplinkybės, nepanaikina aprašo galiojimo, be to, teismas šioje byloje neturi pagrindo dėl jo spręsti. Atsižvelgdamas į tai, kad aprašas, kurio pagrindu buvo paskaičiuoti apeliantui tenkantys mokesčiai atitinkamu laikotarpiu buvo ar yra galiojantis, t. y. 2016 06 06 aprašas galiojo ginčo laikotarpiu nuo 2017 01 01 iki 2017 03 31, o 2017 03 31 aprašas galioja iki šios dienos (t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad aprašai būtų pripažinti negaliojančiais), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis minėtais aprašais materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, jog 2016 06 06 ir 2017 03 31 aprašų negaliojimo klausimas nėra šios bylos dalykas.
26. Apeliantas taipogi teigia, jog teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovė dėl ieškovo ieškinyje 1-17 punktuose nurodytų permokų bendrojo naudojimo objektų išlaikymui atvejų vykdė Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 4.1. ir 4.2. punktų nuostatas ir, kad tinkamai pagrindė bei įrodė buvus tokias ypatingas bylos aplinkybes, dėl kurių kilo grėsmė privalomųjų daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimo ir priežiūros reikalavimų užtikrinimui, dėl ko atsakovei buvo neprivaloma laikytis LR CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas šiems argumentams nepritaria.
27. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų ir tokios išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas apeliaciniame skunde neginčija ieškinio 1, 5, 7, 9, 12, 14, 15, 17 punktuose nurodytų darbų atlikimo fakto, jų kainos, o minėta, vadovaujasi iš esmės tuo, kad 2016 06 06 aprašas ir 2017 03 31 aprašas yra negaliojantys. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškinio 1, 5, 7, 9, 12, 14, 15, 17 punktuose nurodyti santechnikos darbai, siūlių remontas, buitinių nuotekų stovo ar jo dalies, bendrojo naudojimo karšto vandens magistralės, šildymo stovo ar jo dalies remonto darbai, vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ priskirtini privalomiesiems reikalavimams bei darbams, todėl ieškovas negali CK 4.83 straipsnio 4 dalies pagrindu atsisakyti mokėti už atliktus remonto darbus.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino ieškovo bei atsakovės pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl nepagrįstai priskaičiuotų mokesčių suformuluota taip pat nepaneigiant ir bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.