Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-05-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-298-1223/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-26
Bylos Nr.
eII-298-1223/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00174-2025-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vitalijus Melnikovas
Pažeidėjas
E. K.
Advokatai
Karolis Rugys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-298-1223/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00174-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.6; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gegužės 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov),

sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei, Simonai Zdanevičienei, Anastasijai Česonienei, Anastasijai Česonienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam E. K., jo atstovui advokatui Karoliui Rugiui,

specialistui Ovidijui Petkeliui,specialistui Mariui Anusauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. atstovo advokato Karolio Rugio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-467-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 7 d. nutarimu E. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2024 m. lapkričio 30 d. 16.08 val. Vilniuje, Sausio 13-osios gatvėje, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,45 promilės neblaivumas, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 14 punkto reikalavimus; už šio administracinio nusižengimo padarymą E. K. paskirta 900 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. atstovas advokatas Karolis Rugys skundu prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, E. K. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių, atlyginti E. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas argumentuojamas tuo, kad E. K. neblaivumas nustatytas nepagrįstai, nes tikrinant jo blaivumą buvo pažeista alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matuoklio naudojimo instrukcija: pirmojo tikrinimo metu nuo alkoholio paskutinio oralinio vartojimo momento buvo nepraėję 15 minučių, o antrojo tikrinimo metu nuo aromatinio gėrimo – energetinio gėrimo, paskutinio oralinio vartojimo momento buvo nepraėję 15 minučių. Policijos pareigūnai tai žinojo, bet ignoravo. Be to, E. K. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – 13 mėnesių, yra individualizuotas netinkamai ir neproporcingas, nes E. K. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jį padarė dėl nerūpestingumo, E. K. neblaivumas nustatytas policijos reido metu, nežymiai viršija ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, nusižengimu kitiems pavojus nesukeltas ir žala nepadaryta, E. K. nėra padaręs sistemingų, šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, iš viso to pasimokė, teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbui ir rūpinantis vaiku.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepimas argumentuojamas tuo, kad alkoholio kiekio matuoklis buvo tinkamas, E. K. neblaivumo nustatymo procedūra nepažeista, nes jis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą, o tarp pirmojo ir antrojo tikrinimų išlaikytas 15 minučių laiko tarpas. E. K. paskirta administracinio poveikio priemonė yra individualizuota tinkamai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus jame išdėstytais argumentais.

Liudytojas P. L. (P. L.) teismo posėdžio metu parodė, kad yra policijos pareigūnas, tikrino E. K. blaivumą. Sustabdė E. K. vairuojamą automobilį, kartu važiavo keleivis. Bekontaktis alkoholio detektorius nustatė alkoholį. Paprašė E. K. prisiparkuoti ir prieiti prie tarnybinio automobilio. Paklausė E. K., prieš kiek laiko vartojo alkoholį, jis atsakė, kad prieš vieną valandą išgėrė vieną bokalą alaus. Pirmojo tikrinimo metu E. K. nustatytas 0,5 neblaivumo laipsnis. E. K. iš automobilio paėmė energetinį gėrimą, matė, kaip buvo pridėjęs skardinę prie burnos, tačiau porininkė M. B. tai pastebėjo ir sušukdama neleido jam to padaryti. E. K. bandė tempti laiką, bet po 15 minučių antrojo tikrinimo metu jam nustatytas 0,43 promilės neblaivumas. Pasirašydamas neblaivumo nustatymo akte E. K. pasakė, kad prieš 20 minučių išgėrė du bokalus alaus. Neblaivumo nustatymo aktą M. B. užpildė iš jo žodžių. M. B. su E. K. nebendravo. Po E. K. baigė vairuotojų patikrą. Jo kūno kamera buvo išsikrovusi, todėl naudojosi porininkės M. B. kūno kamera ir fiksavo tik patį blaivumo tikrinimą alkotesteriu.

Liudytoja M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad vykdė prevencinę priemonę, porininkas P. L. stabdė transporto priemones, o ji tarnybiniame automobilyje pildė dokumentus. Priėjęs su bekontakčiu alkoholio detektoriumi P. L. pasakė, kad sustabdė galimai neblaivų vairuotoją. Priešais juos prisiparkavo automobilis. P. L. paėmė alkotesteris. Per galinio matymo veidrodį pamatė, kaip prieš antrą tikrinimą E. K. gėrė energetinį gėrimą, todėl apie tai garsiai per langą pasakė P. L. Alkotesterio kvitus ir neblaivumo nustatymo aktą pildė ji. Po antrojo tikrinimo E. K. pasakė jai, kad prieš 20 minučių išgėrė 2 bokalus alaus. Tai, kad alkoholį paskutinį kartą E. K. vartojo prieš 1 valandą iš pradžių sužinojo iš P. L., o vėliau pildant procesinius dokumentus tai jai pasakė pats E. K. Jos kūno kamera buvo tarnybiniame automobilyje. Po E. K. baigė vairuotojų patikrą ir pamainą. Pokalbio tarp P. L. ir E. K. negirdėjo.

Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu parodė, kad susitiko su E. K. papietauti, bet iš pradžių nuvažiavo į draugų atidaromą restoraną. Restorane užtruko apie pusvalandį, buvo atskirai. Išvažiavus iš restorano po minutės už 500 m buvo policijos reidas, sustabdė jų automobilį. Policijos pareigūnas tikrino E. K. blaivumą, nustatė alkoholį. Policijos pareigūnas paklausė, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, E. K. atsakė, kad prieš minutę atsigėrė keletą gurkšnių. Policijos pareigūnas pakvietė E. K. prie tarnybinio automobilio. E. K. grįžo į automobilį, pasakė, kad jam nustatė neblaivumą, po kiek laiko bus antras tikrinimas ir paaiškino, jog restorane paragavo kažkiek alaus. E. K. automobilyje atsigėrė energetinio gėrimo „Red Bull“ ir pasiėmęs jį su savimi išėjo prie tarnybinio automobilio.

Specialistas Ovidijus Petkelis teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjas, teismo medicinos gydytojas, ekspertas, jo mano stažas nuo 2014 metų. Alkoholio koncentracija suaugusio vyro kraujyje įprastomis sąlygomis vidutiniškai sumažėja 0,1–0,2 promilės per valandą. Alkoholio koncentracija suaugusio žmogaus kraujyje mažiausiai gali sumažėti 0,1 promilės per valandą. Tai pagrinde priklauso nuo to, ar žmogus yra pavalgęs, nuo žmogaus fizinio aktyvumo, sveikatos, pirmiausia, kepenų būklės. Alkoholio koncentracija suaugusio žmogaus kraujyje daugiausia gali sumažėti 0,4 promilės per valandą, jeigu žmogaus kepenys yra sveikos, bet su „stažu“, kai kepenų fermentų, skaidančių alkoholį, aktyvumas yra didžiausias, žmogus aktyviai sportuoja, dirba sunkų fizinį darbą, jo organizme suaktyvėja visi metabolizmo procesai, tuomet alkoholis skyla greičiau. Alkoholio koncentracija iškvėptame ore ir veniniame kraujyje tuo pačiu metu turėtų būti vienoda. Savo praktikoje alkotesterio rodmenų nenaudoja ir jų nevertina, medicinoje alkoholio koncentracija nustatoma iš kraujo, nes gauti duomenys yra patikimesni. Pagal alkotesterio rodmenis panašu, kad matavimai atlikti alkoholio eliminacijos stadijoje, kai jo koncentracija kraujyje pradėjo mažėti, bet pagal tai metodologijos tam, jog pasakyti, prieš kiek laiko prieš pirmą tikrinimą alkoholio kiekio matuokliu paskutinį kartą buvo pavartotas alkoholis, nėra. Aromatinių gėrimų (pvz., vaisių sulčių ar energetinio gėrimo „Red Bull“) gėrimas įtakos alkoholio koncentracijai iškvėptame ore neturi. Lyginti tarpusavyje alkoholio koncentraciją iškvėptame ore ir veniniame kraujyje ir tarp jų išvesti dėsningumą negalima dėl skirtingo rodmenų gavimo būdo. Alkoholio koncentracija organizme didėja ir mažėja ne tiesia kreive: iš pradžių mažiau, tuomet daugiau, po to vėl mažiau.

Specialistas Marius Anusauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra UAB „Alkotesteris“ produktų ekspertas, šioje bendrovėje dirba nuo įkūrimo 2004 metais, su alkotesteriais prieš tai dar turėjo kelerių metų darbo patirtį kitoje bendrovėje. UAB „Alkotesteris“ yra oficiali „Drager“ atstovė Lietuvoje, produkcijos platintoja. Yra ne kartą buvęs pas gamintoją, dalyvavęs gamintojų mokymuose, nagrinėjęs labai panašius klausimus. Tai, kad nuo alkoholio paskutinio oralinio vartojimo momento turi praeiti ne mažiau kaip 15 minučių, yra svarbu todėl, jog alkoholio likučiai burnoje, gerklėje, viršutiniuose kvėpavimo takuose išpučiant iš plaučių orą neiškreiptų matavimo rezultatų. Tačiau tai nereiškia, kad pašalinio alkoholio įtaka trunka visas 15 minučių. Ši įtaka bus didžiausia pirmosiomis sekundėmis ar minutėmis ir tolygiai sumažės iki visiškai jokios. 15 minučių – tai standartas, per kurį laikoma, kad beveik visais atvejais jokios pašalinės įtakos matavimo rezultatams nebus. Pasakyti, kiek tai galėtų iškreipti matavimo rezultatus negalima, nes tai priklauso nuo labai daug faktorių. Aromatiniai gėrimai instrukcijos prasme yra tokie, kurie skleidžia kvapą arba yra pagaminti vaisių sulčių pagrindu. Aromatiniai gėrimai instrukcijoje yra nurodyti, nes juose, pavyzdžiui, kvapų tirpikliuose, konservantuose, gali būti etilo alkoholio arba aromatiniai gėrimai gali fermentuotis ir išskirti etilo alkoholį, todėl apsidraudimui instrukcijoje numatyta 15 minučių laukimo taisyklė. Dėl to, kad maiste ir gėrimuose gali būti didžiulis kiekis chemikalų, yra neįmanoma būti absoliučiai tikram, kad nebus jokios įtakos ir nėra praktiška ištestuoti alkotesterį su visais gėrimais ar maisto tipais. Tačiau bendrąja prasme, jeigu maistas arba gėrimai, kurie neturi alkoholio, yra suvartojami nepraėjus 15 minučių iki testo, įtakos rezultatui nesitikima. Jeigu aromatiniuose gėrimuose nėra etilo alkoholio vienokia ar kitokia forma, įtakos alkotesterio rezultatams nesitikima. Mokslinio tyrimo metu buvo patikrinta alkoholio koncentracija energetiniuose gėrimuose ir atliktas tikrinimas alkotesteriu Alco-Sensor FST, naudojančiu tą patį elektrocheminį jutiklį, kaip ir Drager Alcotest 7510. Pirmąją minutę dalis energetinių gėrimų paliko pėdsakus, bet didžiausias pasiektas rezultatas buvo 0,15 promilės. Po pirmos minutės tas efektas sumažėjo perpus, po antros minutės – apytiksliai iki 20 procentų. Praėjus 15 minučių nei vienas energetinis gėrimas nepaliko jokių pėdsakų. Konkrečiai energetiniame gėrime „Red Bull“ rasta 36 mikrogramai dekalitre etilo alkoholio, tačiau net pirmąją minutę tai įtakos matavimo rezultatui neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai.

Kelių eismo taisyklių 14 punkto pagrindu draudžiama vairuoti transporto priemonę, be kita ko, neblaiviems asmenims.

Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį E. K. patrauktas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,45 promilės neblaivumas, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Skunde su tuo nesutinkama, teigiama, kad E. K. neblaivumas nustatytas nepagrįstai, nes tikrinant jo blaivumą buvo pažeista alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matuoklio Dräger Alcotest 7510 naudojimo instrukcija: pirmojo tikrinimo metu nuo alkoholio paskutinio oralinio vartojimo momento buvo nepraėję 15 minučių, o antrojo tikrinimo metu nuo aromatinio gėrimo – energetinio gėrimo „Red Bull Energy Drink“, paskutinio oralinio vartojimo momento buvo nepraėję 15 minučių. Teismas tam pritaria iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 dalies 43 punktu neblaivumas – etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Be kita ko, asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“, pagrindu, be kita ko, policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, kuris įtariamas esantis neblaivus, o jeigu įtariamas neblaivumu transporto priemonės vairuotojas dėl tikrinimo metu esamos savo būklės negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo pristato šį asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (3 punktas); policijos pareigūnas per tikrinimą nustatęs, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą; kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą (4 punktas).

Pagal Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašą, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 5-V-242 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“, policijos pareigūnas, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (šiam požymiui nustatyti gali būti naudojamas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), tikrinimą atlieka įvertinęs asmens nurodytą alkoholio vartojimo laiką ir laikydamasis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų (5.4 papunktis); vairuotojas visą laiką nuo pirmojo tikrinimo iki pakartotinio tikrinimo turi būti stebimas, kad neatliktų veiksmų, galinčių turėti įtakos tikrinimo rezultatui (5.5 papunktis).

Alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matuoklio Dräger Alcotest 7510 naudojimo instrukcijoje numatyta, kad nuo alkoholio paskutinio oralinio vartojimo momento turi praeiti ne mažiau kaip 15 minučių; burnoje likęs alkoholis gali iškreipti matavimo rezultatus; iškraipymai taip pat gali atsirasti, be kita ko, dėl aromatinių gėrimų (pvz., vaisių sulčių); šiuo atveju taip pat palaukite ne mažiau kaip 15 minučių.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. paaiškinimų ir parodymų matyti, kad jis draugų atidaromame restobare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas nevalgęs iš trijų 0,33 l talpos bokalų išgėrė po kelis gurkšnius alaus; ne daugiau nei po 5 minučių nuo alkoholio paskutinio oralinio vartojimo momento sėdo už automobilio vairo; ne daugiau nei po 4 minučių buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Tai patvirtina liudytojo K. K. parodymai, iš kurių matyti, kad jis kartu su E. K. buvo draugų atidaromame restorane, po ko važiavo automobiliu ir už 500 m buvo sustabdyti policijos pareigūnų, E. K. pasakė policijos pareigūnui P. L., kad alkoholį vartojo prieš vieną minutę, atsigėrė keletą gurkšnių; liudytojo, policijos pareigūno P. L. parodymai, pagrindžiantys, kad E. K. nurodė jam, jog alų gėrė atidaromoje kavinėje; policijos pareigūno kūno kameros įrašas, kuriame užfiksuota, kaip E. K. sako policijos pareigūnui P. L., kad alkoholį vartojo „tik ką“ draugų atidaromame restorane; žemėlapis „Google Maps“, rodantis, kad atstumas nuo restobaro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), iki viaduko per Laisvės prospektą, esančio Vilniuje, Sausio 13-osios gatvėje, kur vyko policijos reidas, per Sausio 13-osios gatvę yra 1,1 km, kelionė automobiliu trunka 3 minutes. Iš neblaivumo nustatymo akto ir liudytojo, policijos pareigūno P. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad E. K. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas ir jo blaivumo patikra pradėta 16.08 val. Administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. paaiškinimai ir parodymai, liudytojų K. K., policijos pareigūnų P. L. ir M. B. parodymai pagrindžia, kad policijos pareigūnas P. L. prisistatė, patikrino E. K. blaivumą bekontakčiu alkoholio detektoriumi, po to paklausė, prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį, tuomet paprašė prisiparkuoti ir prieiti prie tarnybinio automobilio, tada patikrino blaivumą alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matuokliu Dräger Alcotest 7510. Alkotesterio kvitas ir neblaivumo nustatymo aktas rodo, kad E. K. blaivumas pirmą kartą patikrintas 16.12.25 val. ir jam nustatytas 0,5 promilės neblaivumas (instrukcijoje ir patikros sertifikate nurodyta alkotesterio paklaida ±0,017 ‰ (0,01...1 ‰)). Nurodyti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad nuo E. K. alkoholio paskutinio oralinio vartojimo momento iki pirmojo jo blaivumo tikrinimo praėjo mažiausiai 8 minutės 25 sekundės (1 min. restobare + 3 min. važiavimas automobiliu + 4.25 min. nuo sustabdymo iki pirmojo patikrinimo) ir daugiausiai 13 minučių 25 sekundės (5 min. restobare + 4 min. važiavimas automobilius + 4.25 min. nuo sustabdymo iki pirmojo patikrinimo).

Liudytojai, policijos pareigūnai P. L. ir M. B. parodė, kad E. K. kiekvienam iš jų iš pradžių nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 1 valandą, tačiau tai patikimai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. paaiškinimų ir parodymų, liudytojų K. K., policijos pareigūnų P. L. ir M. B. parodymų, iš dalies policijos pareigūno kūno kameros įrašų matyti, kad E. K. blaivumą prie policijos tarnybinio automobilio bagažinės tikrino policijos pareigūnas P. L., kuris klausė E. K., prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį, o policijos pareigūnė M. B. sėdėjo policijos tarnybiniame automobilyje. Liudytojų, policijos pareigūnų P. L. ir M. B. parodymai pagrindžia, kad neblaivumo nustatymo aktą, kuriame užfiksuota, jog alkoholį E. K. vartojo prieš 1 valandą, M. B. užpildė iš policijos pareigūno P. L. žodžių. Nors liudytoja, policijos pareigūnė M. B. papildomai parodė, kad po antrojo E. K. blaivumo tikrinimo prieš pildydama neblaivumo nustatymo aktą pati paklausė ir E. K. atsakė jai, jog alkoholį vartojo prieš 1 valandą, tačiau tai prieštarauja administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. paaiškinimams ir parodymams bei liudytojo, policijos pareigūno P. L. parodymams apie tai, kad su policijos pareigūne M. B. apie tai E. K. nekalbėjo, taip pat policijos pareigūno kūno kameros įrašui, kuriame užfiksuota, kaip E. K. daug anksčiau, iš karto po pirmojo blaivumo tikrinimo sako policijos pareigūnui P. L.: „Tai, jo, bet tik ką, aš sakau, va, čia draugai restoraną atidarinėja, tai...“. Tai atitinka administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. paaiškinimus ir parodymus, ir liudytojo K. K. parodymus apie E. K. alkoholio vartojimą prieš pat jo blaivumo patikrą. Šiame kontekste tai, kad pasirašydamas pastabų dėl to neblaivumo nustatymo akte E. K. nenurodė, rodo, jog į tai jis paprasčiausiai neatkreipė dėmesio. Pažymėtina, kad Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 5-V-185 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-963 „Dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, 23.3 papunkčio pagrindu pareigūnas, kuriam yra išduodama mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė, privalo, be kita ko, tikrindamas transporto priemones, dokumentus, bendraudamas su asmenimis (ne vėliau kaip nuo kontakto pradžios iki kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pabaigos), dalyvaudamas bendroje operacijoje ar policinėje priemonėje (visą laiką) užtikrinti, kad mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė būtų įjungta ir tinkamai fiksuotų vaizdo duomenis (išskyrus atvejus, kai dėl delsimo kyla pavojus pareigūno ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai). Nagrinėjamu atveju E. K. atsakymas į klausimą, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, kūno kameromis policijos pareigūnų P. L. ir M. B. neužfiksuotas, todėl, esant pozicijų prieštaravimui ir vadovaujantis iš nekaltumo prezumpcijos kylančiu in dubio pro reo principu, abejonės tuo, kurias pašalinti galimybės nėra, nes visi susiję asmenys apklausti, kitų kūno kamerų ir policijos tarnybinio automobilio kamerų įrašų nėra, aiškintinos administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. naudai.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. paaiškinimų ir parodymų matyti, kad per vidurį tarp dviejų blaivumo patikrų, po pirmojo blaivumo tikrinimo praėjus 7–8 minutėms jis skalavo burną ir atsigėrė energetinio gėrimo „Red Bull Energy Drink“; tai pamačiusi policijos pareigūnė M. B. pradėjo šaukti. Tai patvirtina liudytojo K. K. parodymai, pagrindžiantys, kad po pirmojo blaivumo tikrinimo E. K. iš automobilio paėmė energetinį gėrimą „Red Bull“; liudytojos, policijos pareigūnės M. B. parodymai, rodantys, kad ji pamatė, kaip E. K. kažką geria ir apie tai sušuko kolegai, policijos pareigūnui P. L.; liudytojo, policijos pareigūno P. L. parodymai apie tai, kad jis matė, kaip E. K. laikė skardinę; ir policijos pareigūno kūno kameros įrašas, kuriame užfiksuota, kaip po antrojo blaivumo tikrinimo policijos pareigūnas P. L. sako E. K.: „jeigu jūsų Red Bull‘is, galit jį pasiimt.“ Nors liudytojas, policijos pareigūnas P. L. parodė, kad matė, tik kaip E. K. laikė skardinę pridėjęs prie burnos, tačiau liudytoja, policijos pareigūnė M. B., kuri pirma tai pamatė, buvo kategoriška dėl to, jog E. K. atsigėrė. Paminėtina, nors iš liudytojo K. K. parodymų matyti, kad energetinį gėrimą „Red Bull“ E. K. gėrė ir prieš tai, būdamas automobilyje, tačiau tai neatitinka paties administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. paaiškinimų ir parodymų, todėl teismas jais nesiremia. Alkotesterio kvitas ir neblaivumo nustatymo aktas pagrindžia, kad E. K. blaivumas antrą kartą patikrintas 16.28.05 val., t. y. nuo pirmojo blaivumo tikrinimo praėjus 15 minučių 40 sekundžių, ir jam nustatytas 0,45 promilės neblaivumas. Nurodyti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad nuo E. K. aromatinio gėrimo paskutinio oralinio vartojimo momento iki antrojo jo blaivumo tikrinimo praėjo ne mažiau nei 7 minutės 40 sekundžių (15.40 min. laiko tarpas tarp pirmojo ir antrojo blaivumo tikrinimo – 8 min., daugiausiai praėjus kurioms E. K. nurodė atsigėręs energetinio gėrimo). Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą išvadai, kad nuo E. K. aromatinio gėrimo paskutinio oralinio vartojimo momento iki antrojo jo blaivumo tikrinimo praėjo mažiausiai 7 minutės 40 sekundžių ir daugiausiai 8 minutės 40 sekundžių (15.40 min. laiko tarpas tarp pirmojo ir antrojo blaivumo tikrinimo - 7 min., mažiausiai praėjus kurioms E. K. nurodė atsigėręs energetinio gėrimo), todėl E. K. neblaivumas nustatytas pažeidžiant alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matuoklio Dräger Alcotest 7510 naudojimo instrukciją.

Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės. Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus ANK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-942/2015).

Iš specialisto, UAB „Alkotesteris“, esančios „Dräger Safety AG & Co.“ KGaA atstovu Lietuvoje, produktų eksperto, turinčio virš 20 metų darbo su alkoholio kiekio matuokliais patirtį, Marius Anusauskas paaiškinimų matyti, kad alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matuoklio Dräger Alcotest 7510 naudojimo instrukcijoje numatytos taisyklės, jog nuo alkoholio ir aromatinių gėrimų (pvz., vaisių sulčių) paskutinio oralinio vartojimo momento turi praeiti ne mažiau kaip 15 minučių, įtvirtintos siekiant apsidrausti, kad burnoje likęs alkoholis ir aromatiniuose gėrimuose galintis būti ar atsirasti etilo alkoholis neiškreiptų matavimo rezultatų. Tačiau tai, kad, jeigu ne mažiau kaip 15 minučių nuo alkoholio ir aromatinių gėrimų paskutinio oralinio vartojimo momento neišlaukta, savaime nereiškia, jog matavimo rezultatai yra iškreipti. Aromatiniai gėrimai, savyje neturintys etilo alkoholio arba medžiagų, galinčių skleisti etilo alkoholį, iškreipti matavimo rezultatų negali. Be to, svarbus laikas, praėjęs nuo alkoholio ir aromatinių gėrimų, savyje turinčių etilo alkoholio arba medžiagų, galinčių skleisti etilo alkoholį, paskutinio oralinio vartojimo momento, nes didžiausią įtaką matavimo rezultatams tai daro pirmosiomis minutėmis. Kalbėdamas apie energetinius gėrimus, specialistas Marius Anusauskas pristatė tyrimą, kurio metu tam tikruose energetiniuose gėrimuose nustatyta etilo alkoholio koncentracija, kuri iš karto po suvartojimo matavimo rezultatus iškreipė 0,15 promilės, praėjus pirmajai minutei įtaka tam sumažėjo perpus, praėjus antrajai minutei – sudarė 20 procentų, ir toliau mažėjo; nors energetiniame gėrime „Red Bull“ rasta 36 µg/dl etilo alkoholio, tačiau įtakos matavimo rezultatams tai neturėjo. Minėta, nuo E. K. energetinio gėrimo „Red Bull Energy Drink“ paskutinio oralinio vartojimo momento iki antrojo jo blaivumo tikrinimo praėjo ne mažiau nei 7 minutės 40 sekundžių. Remiantis išdėstytais specialisto Mariaus Anusausko paaiškinimais, toks laiko tarpas antrojo E. K. blaivumo tikrinimo rezultatui neturėtų praktiškai jokios įtakos. Teismo įsitikinimą antrojo E. K. blaivumo tikrinimo rezultato patikimumu sustiprina tai, kad energetinis gėrimas „Red Bull Energy Drink“ yra nealkoholinis, jo sudėtyje yra kofeinas, B grupės vitaminai (nikotinamidas (vitaminas B3), pantoteno rūgštis (vitaminas B5), vitaminas B6 ir vitaminas B12), cukrus, taurinas, vanduo, o priešingų, negu nurodė specialistas Marius Anusauskas, duomenų, pagrindžiančių, jog šiame energetiniame gėrime yra arba jis gali skleisti matavimo rezultatams reikšmingą etilo alkoholio kiekį, byloje nėra. Be to, kitas specialistas, teismo medicinos gydytojas, ekspertas Ovidijus Petkelis paaiškino, kad aromatinių gėrimų (pvz., vaisių sulčių) gėrimas įtakos alkoholio koncentracijai iškvėptame ore neturi, t. y. alkoholio koncentracijos kraujyje nekeičia. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad antrojo E. K. blaivumo tikrinimo rezultatas yra patikimas.

Kalbant apie pirmąjį administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. blaivumo tikrinimo rezultatą, specialistas Ovidijus Petkelis paaiškino, kad alkoholio koncentracija suaugusio vyro kraujyje įprastomis sąlygomis vidutiniškai sumažėja 0,1–0,2 promilės per valandą. Minėta, nuo pirmojo iki antrojo E. K. blaivumo tikrinimo praėjo 15 minučių 40 sekundžių. Per tokį laiką alkoholio koncentracija suaugusio vyro kraujyje įprastomis sąlygomis vidutiniškai sumažėja kiek daugiau nei 0,025–0,05 (15 min. × 0,1 promilės ÷ 60 min.; 15 min. × 0,2 promilės ÷ 60 min.). Minėta, E. K. pirmojo tikrinimo metu nustatytas 0,5, o antrojo tikrinimo metu – 0,45 promilės (±0,017 promilės) neblaivumas. Tai atitinka vidutinį alkoholio koncentracijos sumažėjimą suaugusio vyro kraujyje įprastomis sąlygomis. Teismo įsitikinimą pirmojo E. K. blaivumo tikrinimo rezultato patikimumu sustiprina tai, kad nuo E. K. alkoholio paskutinio oralinio vartojimo momento iki pirmojo jo blaivumo tikrinimo praėjo ne mažiau nei 8 minutės 25 sekundės, o remiantis specialisto Mariaus Anusausko paaiškinimais, didžiausią įtaką matavimo rezultatams etilo alkoholis daro pirmosiomis minutėmis. Be to, nustatytas E. K. neblaivumas – 0,5 ir 0,45 promilės (±0,017 promilės), tarpusavyje ženkliai (nenatūraliai) nesiskiria, neprieštarauja jo nurodytam suvartotam alkoholio kiekiui – kelių gurkšnių alaus gėrimui iš trijų 0,33 l talpos bokalų, būnant nevalgius, ir iki tikrinimų praėjusiam laikui – ne mažiau nei 8 minutės 25 sekundės ir ne mažiau nei 24 minutėms ir 5 sekundėm (8.25 min. + 15.40 min. tarp pirmojo ir antrojo blaivumo tikrinimų). Taigi nors alkotesterio naudojimo instrukcijų laikytasi nebuvo, tačiau pagrindo abejoti tuo, kad pirmojo E. K. blaivumo tikrinimo, kaip ir antrojo, rezultatas buvo bent jau ne mažesnis nei 0,43 promilės (įvertinus paklaidą), nėra.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. ir jo atstovas nurodė, kad, jeigu E. K. būtų nustatytas toks neblaivumas – 0,5 ir 0,45 promilės (±0,017 promilės), tai po antrojo E. K. blaivumo tikrinimo praėjus 48 minutėms jo kraujyje negalėtų būti nustatyta mažiau nei 0,1 promilės alkoholio, nes alkoholio koncentracija suaugusio vyro kraujyje įprastomis sąlygomis vidutiniškai sumažėja 0,1–0,2 promilės per valandą. Teismas su tuo nesutinka. Iš tiesų, VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Laboratorinių tyrimų skyriaus atliktų tyrimų protokolas pagrindžia, kad įvykio dieną 17.16 val. ligoninės Skubios medicinos skyriuje buvo paimtas E. K. veninis kraujas, kuriame nustatyta mažiau nei 0,1 promilės alkoholio. Tačiau specialistas Ovidijus Petkelis paaiškino, kad lyginti skirtingu metu skirtingu būdu, t. y. iškvėptame ore ir kraujyje, nustatytos alkoholio koncentracijos tarpusavyje, t. y. tai, ką daro administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. ir jo atstovas, negalima. Akivaizdu, kad E. K. neblaivumas nustatytas ir iš jo kraujo, o bendra alkoholio koncentracijos tendencija – mažėjanti, – visa tai sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, specialistas Ovidijus Petkelis paaiškino, kad alkoholio koncentracija suaugusio žmogaus kraujyje daugiausia gali sumažėti 0,4 promilės per valandą. Atsižvelgdamas į tai, taip pat kad E. K. buvo nevalgęs, išgėrė nedidelį alaus kiekį ir patyrė stresą, nuo E. K. alkoholio paskutinio oralinio vartojimo momento iki jo kraujo paėmimo praėjo ne mažiau nei 1 valanda 19 minučių ir 5 sekundės, teismas tokio sumažėjimo nevertina, kaip neįmanomo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad transporto priemonės vairavimo metu E. K. neblaivumas buvo ne mažesnis nei 0,43 promilės (įvertinus paklaidą). Būdamas suaugęs ir normalaus protinio išsivystymo E. K. bent bendrais bruožais suvokė, kad būdamas nevalgęs iš trijų 0,33 l talpos bokalų išgėręs po kelis gurkšnius alaus gali būti neblaivus, tačiau vis tiek pasirinko vairuoti automobilį, todėl veiką padarė tiesiogine tyčia. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad E. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Skunde pareikštas alternatyvus prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti administracinėn atsakomybėn patrauktam E. K. paskirto 13 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių. Tai argumentuojama tuo, kad E. K. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jį padarė dėl nerūpestingumo, E. K. neblaivumas nustatytas policijos reido metu, nežymiai viršija ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, nusižengimu kitiems pavojus nesukeltas ir žala nepadaryta, E. K. nėra padaręs sistemingų, šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, iš viso to pasimokė, teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbui ir rūpinantis vaiku. Teismas su tuo sutinka iš dalies.

ANK 422 straipsnio 6 dalies pagrindu už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Pagal ANK 34 straipsnį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (3 dalis); teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (6 dalis).

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024 12 punktą).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų ir vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, kurie kelia pavojų ne tik kelių transporto eismo saugumui, turtui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, dienos metu sostinės gyvenamojo mikrorajono gatve vairavo automobilį būdamas neblaivus, važiavo kartu su keleiviu, tiesiogine tyčia, jam žinant, kad ką tik, nors ir nedaug, bet būdamas nevalgęs išgėrė alaus. Kita vertus, E. K. nuvažiavo santykinai nedidelį atstumą, jo neblaivumas nustatytas policijos reido metu, o ne dėl aplinkiniams kilusių įtarimų, neblaivumo laipsnis – 0,43 promilės (įvertinus paklaidą), yra lengvas, nežymiai viršija ribą – 0,41 promilės, nuo kurios pagal bendrą taisyklę draudžiama vairuoti transporto priemones, ir toliau ženkliai mažėjo, realių neigiamų pasekmių pavyko išvengti. Teismo vertinimu, tai atsveria pirmiau nurodytas aplinkybes ir rodo mažesnį, negu rūšinis, padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį. E. K. yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi mažamečiu vaiku, atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių, ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą, neteistas. Vis dėlto, E. K. asmenybė nėra apibūdinama išskirtinai teigiamai. Administracinių nusižengimų registro duomenimis per pastaruosius penkerius metus E. K. ne kartą baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su transportu. Nors daugiausia E. K. baustas už nešiurkščius pažeidimus, tokius kaip sustojimą ir stovėjimą Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje, paskirtas baudas sumokėjo, tačiau yra padaręs ir pavojingesnių administracinių nusižengimų: 2024 m. birželio 21 d. – nustatyto greičio viršijimas 31 km/val., 2021 m. gegužės 13 d. ir 2020 m. lapkričio 20 d. – naudojimasis rankomis mobiliojo ryšio priemone, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme, 2020 m. liepos 7 d. – nustatyto greičio viršijimas 28 km/val., o bendrai nuo 2019 iki 2024 metų kasmet padarė po kelis administracinius nusižengimus, kai kuriuos iš jų – pakartotinai. Visa tai neleidžia E. K. apibūdinti, kaip pavyzdingą vairuotoją, rodo jo atsainų požiūrį į Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tai turi didelę reikšmę, nes nagrinėjamas administracinis nusižengimas taip pat yra susiję su transportu, todėl čia galima įžvelgti tam tikrą ryšį. E. K. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą – esmines jo faktines aplinkybes, ir nuoširdžiai gailisi, teismo posėdžio paliko įspūdį, kad tikrai nuoširdžiai gailisi ir išgyvena ne tik dėl patiriamų nepatogumų, bet ir savo veiksmų, juos vertina adekvačiai ir tinkamai, padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir iš viso to pasimokė, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu E. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pabrėžtina, kad tokios aplinkybės, kaip teigiamas asmenybės apibūdinimas, didelis vairavimo stažas, tokio pažeidimo padarymas pirmą kartą, būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo, taip pat tam, jog būtų galima pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata, ir pan., iš esmės kurios ir nurodytos skunde, teismų praktikoje nepripažįstamos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-788/2024 17 punktą; 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021 18 punktą). Be to, pagrindo tam nesudaro ir skunde minimos administracinėn atsakomybėn patrauktam E. K. ir vaikui dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nes skiriama nuobauda ir turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 12 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-387/2024 14 punktą).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti pakaks E. K. paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Vis dėlto, atsižvelgiant į nustatytas padarytą administracinį nusižengimą ir E. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač jo baustumus, skunde prašomas nustatyti arba tam artimas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, teismo vertinimu, būtų neteisingas ir E. K. sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.

Skunde taip pat prašoma atlyginti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidas, tačiau administracinio nusižengimo teisena E. K. yra nenutrauktina (ANK 666 straipsnis), be to, tokias išlaidas patvirtinančių duomenų byloje nėra, administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. ir jo atstovas nurodė, kad jų atlyginimo nereikalaus, todėl šis prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-467-2025.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pripažinti administracinėn atsakomybėn patraukto E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, administracinėn atsakomybėn patrauktam E. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą sumažinti iki devynių mėnesių.

Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-467-2025 dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti E. K. prašymo atlyginti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidas.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Melnikovas