- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-1221-123/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01169-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė, Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- Kauno
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1221-123/2014
2014 m. spalio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui V. K., trečiajam asmeniui Kauno 5-ajam notarų biurui dėl 2013-04-03 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. K. ieškiniu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo mamos O. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, nustatyti faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, prašo pripažinti negaliojančiu 2013-04-03 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5-1-353, išduotą Kauno 5-ojo notarų biuro V. K. į O. K. turtą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama O. K., ir po jos mirties liko du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Palikėja turėjo du sūnus – ieškovą A. K. ir atsakovą V. K. Iki mamos mirties buvo sutarta, kad ieškovui liks mamos žemė, nes atsakovui liko kitas turtas, kurį jis gavo iš mamos dar jai esant gyvai. Atsakovas nesąžiningai kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nors žinojo, kad ieškovas priėmė palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti, sąmoningai nuslėpė duomenis apie ieškovą, kaip paveldėtoją. Po mamos mirties ieškovas perėmė jos turtą, valdė ir iki šiol valdo jos žemę, save laiko turto savininku. Mirus mamai, įstatymo nustatytu laiku ieškovas nesikreipė į notarą dėl mamos palikimo priėmimo. Batakių seniūnija pažymoje nurodė, kad po O. K. mirties visą jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą valdo ir prižiūri ieškovas A. K. 2013 m. balandžio mėnesį sužinojo, kad atsakovui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą mamos turtą. Mano, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nepagrįstai, nes notaras turi išduoti ieškovui paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį mamos turto.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-04-10 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. po savo mamos O. K. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą nustatė paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu. Pripažino negaliojančiu 2013-04-03 paveldėjimo teisės liudijimo dalį, registro Nr. 5-1-353, išduotą Kauno 5-ojo notarų biuro notaro A. R. P. paveldėtojui V. K. į O. K. turtą, nustatant, kad V. K. paveldėjo ½ dalį palikėjos O. K. turto – 1,10 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 6,01 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 625 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo valstybei 40,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš ieškovo valstybei 13,54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad palikėja O. K. nebuvo sudariusi testamento, todėl, tiek ieškovas A. K., tiek atsakovas V. K., būdami palikėjos sūnūs, yra pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai. Teismas nustatė, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, yra lygiavertis palikimo priėmimo būdas, ir konstatavo, kad ieškovas A. K. mamos O. K. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti. Nustatė, kad po mamos mirties ieškovas persirašė jos karves į savo valdomą bandą, jas prižiūrėjo, šėrė, naudojosi mamos žeme esančia prie jo sodybos, joje ganė mėsinius Aubrakų veislės galvijus, pavasarį deklaravo abu mamos žemės sklypus, juose šienavo, ganė gyvulius. Nors atsakovas tvirtino, kad ieškovas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevaldė O. K. turto, juo nesinaudojo, neprižiūrėjo, nes buvo žiema, tačiau teismas nustatė, kad paveldėto turto valdymo faktą patvirtina kiti įrodymai. Teismas nustatė, kad O. K. priklausęs 1,10 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, tiesiogiai ribojasi su A. K. žemės sklypais. Liudytojos patvirtino, kad ieškovas po O. K. mirties jos žemės sklype ganė mėsinius galvijus, prižiūrėjo O. K. karves, abu žemės sklypai visais metų laikais buvo aptverti elektriniu piemeniu. Teismas nustatė, kad du galvijus – Lietuvos juodmargių veislės karves, kurios priklausė mirusiajai O. K., ieškovas įregistravo savo ūkyje būtent per įstatymo nustatytą palikimo priėmimo laikotarpį, tai yra 2013-02-10. Nustačius faktą, jog ieškovas A. K. priėmė palikimą, pradėdamas jį valdyti, teismas konstatavo, kad ieškovas paveldėjo įstatymo nustatytą, jam priklausančią palikimo dalį kartu su broliu – atsakovu V. K., kurio paveldėjimo teisėms įforminti buvo išduotas 2013-04-03 paveldėjimo teisės liudijimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-04-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Mano, kad ieškovas neįrodė, jog priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti per tris mėnesius, skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini). Tai, kad ieškovas ginčo žemės sklypu pradėjo naudotis vėliau, negali būti pagrindu išvadai apie turto, kaip palikimo, valdymą. Paaiškino, kad karves O. K. atidavė ieškovui dar iki mirties, todėl jos nebuvo paveldėjimo dalykas, be to, ieškovas neįrodė aplinkybių, kada aptvėrė sklypus elektriniu piemeniu, ir darė prielaidą, kad tai galėjo įvykti ne anksčiau kaip 2013 m. balandį. Paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus ieškovas užpildė 2013-05-27, t. y. pasibaigus trijų mėnesių terminui palikimui priimti, neturėdamas sklypo savininko (atsakovo) sutikimo, todėl paraiška yra neteisėta, be to, išmokos ieškovui pagal paraišką nebuvo išmokėtos. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) O. K. žemės sklype ganė gyvulius, nes gyvuliai buvo ganomi aplink A. K. sodybą, šią aplinkybę patvirtino liudytojai, be to, O. K. sklype nėra šildomų girdyklų ir šėryklų gyvuliams. Mano, kad teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, atnaujino bylos nagrinėjimą tik ieškovo interesais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad palikimui priimti išreiškė aktyvius veiksmus ir parodė, kad yra naujasis mamos turto valdytojas, mamai mirus per tris mėnesius priregistravo gyvulius savo vardu. Žemės valdymą taip pat patvirtina faktas, kad ieškovas 2013 m. pasiėmė išmokas už 2012 m. mamos deklaruotą žemę, 2013 m. deklaravo mamos žemę, ir gavo išmokas už ją. Apeliantas neįrodo teiginių, pagrindžiančių, kad 2013 m. buvo šalta žiema, ir sklypas galėjo būti aptvertas elektriniu piemeniu tik 2013-03-07.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. po savo mamos O. K. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, taip pat pripažino negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimo dalį, išduotą paveldėtojui V. K. (atsakovui) į mirusiosios O. K. turtą, nustatant, kad V. K. (atsakovas) paveldėjo ½ dalį palikėjos O. K. turto, teisėtumo ir pagrįstumo.
Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Pagal nuosekliai šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2013-09-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-434/2013).
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-156/2009.). Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą pripažinti, kad jis po motinos O. K. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti grindė tuo, kad persirašė mirusios mamos karves į savo valdomą bandą, jas prižiūrėjo, šėrė, naudojosi mamos žeme esančia prie jo sodybos, joje ganė mėsinius Aubrakų veislės galvijus, pavasarį deklaravo abu mamos žemės sklypus, juose šienavo, ganė gyvulius. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas išreiškė valią priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą, t. y. labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto V. K. apeliacinis skundas iš esmės grįstas prielaidomis, t. y., apeliantas numano, kad sklypai elektriniu piemeniu galėjo būti aptverti ne anksčiau kaip 2013-03-07, gyvuliai buvo ganomi ieškovo, o ne mirusiosios sklypo ribose, tačiau nurodytų teiginių nepagrindžia į bylą teikiamais įrodymais (CPK 178 str.).
Apeliantas nurodo, kad paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus ieškovas užpildė 2013-05-27, t. y. pasibaigus trijų mėnesių terminui palikimui priimti, neturėdamas sklypo savininko (atsakovo) sutikimo, todėl, jo manymu, paraiška yra neteisėta. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas paraiškos dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus pateikimo teisėtumo klausimas, ieškovas valdė mirusiosios turtą, todėl turėjo pagrindą manyti, jog priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, ir kreipdamasis dėl paramos gavimo veikė kaip teisėtas turto savininkas ir valdytojas. Kaip jau buvo nurodyta, teismas spręsdamas dėl palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti privalo vertinti įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to, todėl aplinkybė, kad ieškovas paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus užpildė tik 2013-05-27, t. y. pasibaigus trijų mėnesių terminui palikimui priimti, tik patvirtina faktinio paveldimo turto valdymo faktą.
Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino Tauragės rajono savivaldybės administracijos Batakių seniūnijos 2013-05-03 pažymą Nr. 5-52, kurioje nurodyta, kad po O. K. mirties visą jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą valdo ir prižiūri sūnus A. K. (b. l. 13), nustatęs, kad šią pažymą išdavė ieškovo marti K. K. (ikisantuokinė pavardė – J.). Atkreiptinas dėmesys, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos Batakių seniūnijos 2013-08-16 atsakyme Nr. 2-48, išduotame seniūno pavaduotojos R. V. (b. l. 57), nurodoma kad A. K. nuo 2010 m. prižiūrėjo ir palaikė gerą agrarinę būklę O. K. priklausančiuose žemės sklypuose, ir tą įrodo pateiktos žemės ūkio deklaracijos, todėl nėra pagrindo šia pažyma netikėti.
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, atnaujino bylos nagrinėjimą tik ieškovo interesais. Nušalinimo institutas yra reglamentuotas CPK VI skyriaus normų, todėl esant pagrindų teisėjui nušalinti, nušalinimas turėjo būti reiškiamas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 64, 65, 66, 68 str.). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-675/2007; kt.). Taigi iš apelianto V. K. nurodytų argumentų dėl teismo šališkumo konstatuotina, kad apeliantas iš esmės ginčija teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismo atliktą įrodymų vertinimą, ir tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad civilinė byla buvo išnagrinėta šališkai.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apelianto nurodytų apeliacinio skundo argumentų, kurie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje byloje.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistina 600 Lt jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.11 p., b. l. 153).
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. K. ieškovui A. K. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.