- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- A-602-211-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00017-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Veslava Ruskan (pran.)
- Trečiasis asmuo
- J. G., VĮ Registrų centrui
- Pareiškėjas
- Š. Č.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų S. G. (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. Č. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, J. G. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Š. Č. (toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. sausio 13 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir atsakovas) 2009 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. S-702-2021 (toliau – ir VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009 m. vasario 13 d. sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 307 (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas); 3) įpareigoti VĮ Registrų centras išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro ½ dalį šulinio, (esančio Jonavos rajone, Sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini)) unikalus Nr. 4699-6007-8020, kaip nekilnojamojo turto objekto priklausinio dalį, taip pat trečiojo suinteresuoto asmens J. G. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) dalinę nuosavybę į jį.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 1992 metais buvo patvirtinta ir suderinta Jonavos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo topografinė nuotrauka, kurios pagrindu sklypas Nr. 6 su priklausiniais (malkine ir pamatais) priklausė J. R. M.. Kitų statinių (priklausinių) šiame žemės sklype nebuvo. Pagal 1996 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį J. G. iš J. R. M. nuosavybės teise įgijo medinį su mansarda, priestatu ir rūsiu sodo namelį, kiemo įrenginius bei 0,12 ha žemės sklypą. Šios sutarties pagrindu J. G. vardu atsakovas neteisėtai užregistravo šulinį prie sodo pastato. 2008 m. pareiškėjui informavus apie šią klaidą, atsakovas pataisė registro duomenis, nurodydamas, kad suinteresuotam asmeniui priklauso ½ šulinio dalis. Minėtas šulinys nėra 1996 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties objektas, šia sutartimi pardavėjas nepardavė jokių priklausinių dalių (½ šulinio), o tik visus priklausinius. Kadangi J. R. M. vardu sandorio sudarymo metu jokia dalinė nuosavybė nebuvo registruota, šulinys registre taip pat nebuvo užregistruotas, šulinio dalis negalėjo būti ir nebuvo perleista naujam sklypo savininkui ir užregistruota jo vardu. Todėl atsakovas neturėjo teisės registruoti pirkėjo J. G. vardu nuosavybės teisės į šulinio dalį ir kadastrinių matavimų metu nustatyti priklausinių, neesančių žemės sklype, kuriame atliekami kadastriniai matavimai, duomenų.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas ir VĮ Registrų centras atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnis numato, jog daiktinė teisė išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Tokie duomenys nepateikti. J. G. nuosavybės teisės į ginčo šulinį įregistruotos 1996 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Išnagrinėjus pareiškėjo 2008 m. balandžio 28 d. prašymą ir kadastrinėse bylose esančius planus ir įrašus, buvo patikslinti registro duomenys, nurodant, kad J. G. priklauso ½ dalis šulinio, nes šulinys pažymėtas ant žemės sklypų Nr. 6 ir Nr. 9 ribos. Pareiškėjo pateikta toponuotrauka nepatvirtina, kad 1996 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis negaliojanti ir kad J. G. neteko daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą ar ją perleido. Be to, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo Š. Č. skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, jog byloje ginčas kilęs dėl nekilnojamojo turto objekto – ½ šulinio išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro. Rėmėsi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 2002 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 35 punktu. Pažymėjo, jog iš šių teisės normų matyti, kad naujos daiktinės teisės įregistravimas (įrašo apie naują daiktinės teisės turėtoją padarymas) siejamas su naujų faktinių aplinkybių atsiradimu, kas reiškia, kad duomenys apie daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis tik tuo atveju, kai yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimą.
Nurodė, jog pareiškėjas, pateikdamas atsakovui prašymą išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro nekilnojamojo turto objekto priklausinį – ½ dalį ginčo šulinio ir J. G. dalinę nuosavybę į jį, nepateikė jokių naujų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų 35 punkto taikymo požiūriu reikšmingų ir pakankamų išregistruoti trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį daiktą dokumentų, tačiau savo prašymą dėl ginčo objekto išregistravimo jis grindė tik Valstybinio projektavimo instituto „Miestprojektas“ toponuotrauka, kuri Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio prasme negalėjo būti vertinama kaip pakankamas teisinis pagrindas nuosavybės teisių išregistravimui.
Teismas nurodė ir tai, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad J. G. 1996 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu šulinio neįgijo, nes iš sutarties matyti, kad J. G. iš J. R. M. pirko ne tik sodo namelį, bet ir jo priklausinius – kiemo įrenginius, taip pat – 0.12 ha žemės sklypą. Pažymėjo, kad pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas turtas nurodytas pagal 1996 m. birželio 24 d. Respublikinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro išduotą pažymėjimą Nr. 275474, kuriame yra įrašyti ir kiemo įrenginiai, o kolektyvinio sodo namų valdos techninės apskaitos byla inv. Nr. 2294/6007 taip pat patvirtina, kad dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ½ šulinio buvo užfiksuotas SB (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. 6 kadastro ir registro byloje, skiltyje įvairūs statiniai ir šie duomenys atitinka sutartyje nurodytus duomenis. Pridūrė, jog pareiškėjas iš esmės ginčija trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, tačiau byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad savininkas būtų netekęs nuosavybės teisių. Pažymėjo, jog atsakovas, tenkindamas pareiškėjo reikalavimą dėl turto išreikalavimo, iš esmės būtų turėjęs spręsti ginčą dėl nuosavybės, tačiau tokia kompetencija įstatymu jam nėra suteikta, be to, administraciniams teismams taip pat nėra suteikti įgalinimai nagrinėti turtinius asmenų ginčus, todėl šiuo atveju teismas tik vertina teritoriniam registratoriui pateiktų dokumentų turinį bei nekilnojamojo turto registro duomenų atitikimą dokumentams, kurių pagrindu tie duomenys įrašyti į registrą.
Teismas taip pat vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatomis ir pažymėjo, kad duomenys, kurių pagrindu buvo įregistruota J. G. daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip, negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymo nustatyta tvarka, kas suponuoja, jog teritorinis registratorius administracine tvarka negali keisti nekilnojamojo turto registre esančių duomenų (keisti įrašą apie daiktinės teisės turėtoją), kitaip vertindamas tuos pačius duomenis (įstatymų nustatytus dokumentus), kurie buvo pagrindas padaryti nekilnojamojo turto registre pirminį įrašą. Konstatavo, jog pareiškėjo nurodomi Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimai civilinėje byloje, kaip ir ekspertizės aktas, neįtakoja šioje byloje sprendimo dėl kiemo įrenginio išregistravimo, nes tai galėtų būti reikšminga sprendžiant ginčą civilinio proceso tvarka dėl nuosavybės teisės į šulinį pripažinimo. Teismas taip pat nenustatė pagrindo taikyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo, nes ginčo atveju toks ištaisymas pažeistų J. G. interesus.
III.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 70 – 72), kuriuo prašo 1) panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį; 2) įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro ½ dalį šulinio, unikalus Nr. 4699-6007-8020, kaip nekilnojamojo turto objekto priklausinio dalį, taip pat J. G. dalinę nuosavybę į jį; 3) priteisti jo naudai iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniame skunde išdėsto bylai aktualias faktines aplinkybes bei tokius pagrindinius teisinius motyvus:
1. Šioje byloje aktualu tai, ar 1996 m. birželio 16 d. – 1996 m. birželio 26 d. galiojusios teisės normos numatė galimybę inventorizuoti svetimame sklype esantį nekilnojamąjį daiktą (jo dalį, priklausinį) be žemės savininko sutikimo. Mano, jog teismas turėjo patikrinti ir įvertinti, ar nekilnojamojo turto registro duomenys atitinka iki 1996 m. rugpjūčio 26 d. galiojusiam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimui Nr. 297, kuriuo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija. Tikina, jog byloje liko neatsakyta į klausimą, kokiu pagrindu apskritai kaip priklausinys registre užregistruotas visas šulinys, nes ankstesnio savininko vardu nei šulinys, nei jo dalis registruota nebuvo.
2. J. G. pateiktos Kolektyvinio sodo techninės apskaitos bylos sodo namelio techninės apskaitos kortelėje nurodoma, kad teisinės registracijos J. R. M. vardu papildymo pagrindas – 1990 m. spalio 25 d. įstatymas Nr. 1-715. Pažymi, jog šio įstatymo (Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų) 2 straipsnis nustatė, kad sodininkų bendrijos nario sodo namelis ir kiti statiniai, pastatyti jam skirtame žemės sklypelyje, priklauso bendrijos nariui nuosavybės teise. Pabrėžia, jog šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad šulinys yra jo žemės sklype ir akivaizdu, kad nebuvo jokio pagrindo techninės apskaitos byloje nurodyti šulinio ½ dalies, kaip J. R. M. priklausančio sodo namo priklausinio.
3. Nei kolektyvinio sodo techninės apskaitos byloje, nei sodo archyvinėje byloje nėra jokių duomenų, kad J. G. būtų kreipęsis į atsakovą dėl registro duomenų tikslinimo. Pažymi, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad registro duomenys apie šulinį ir daiktines teises į jį įrašyti 1996 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, nes J. G. negalėjo įgyti ir savo vardu užregistruoti daugiau turto, nei turėjo ankstesnis savininkas J. R. M.. Priduria, jog pirmasis rašytinis įrodymas, kuriame nurodoma J. G. nuosavybė į pareiškėjo sklype ir pareiškėjo tėvų pastatytą šulinį yra 2005 m. gegužės 2 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Teigia, jog šiame dokumente nurodomas šulinio unikalus numeris, tačiau priklausiniams unikalūs numeriai nebuvo suteikiami net galiojant 1998 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui Nr. 85 „Dėl nekilnojamojo turto registrų nuostatų patvirtinimo“, galiojusiam iki 2002 m. liepos 18 d., kas patvirtina, kad nuosavybės pažymėjimas į šulinį išduotas neteisėtai, ne registruojant J. G. nuosavybės teises pagal 1996 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį, o po 2002 m. liepos 18 d., nesant tam pagrindo, ir įrašai registre dėl šulinio ir daiktinių teisių į jo dalį yra klaidingi bei turi būti ištaisyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, analizuodamas aplinkybes dėl trečiojo asmens teisių pagal sandorį įgijimą, išėjo už skundo ribų, kadangi ginčo dėl sandorio, kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo sodo namelį su priestatu, priklausiniais ir žemės sklypą, nėra. Mano, jog VĮ Registrų centras neturėjo teisės registruoti pirkėjo J. G. vardu nuosavybės teisės į šulinio dalį ir kadastrinių matavimų metu nustatyti priklausinių, neesančių žemės sklype, kuriame atliekami kadastriniai matavimai, duomenų. Teigia, jog 1996 metais atliekant kadastrinius matavimus, o vėliau ir teisinę nekilnojamojo turto registraciją buvo padaryta klaida, kuri turi būti ištaisyta – ½ dalis ginčo šulinio, kaip nekilnojamojo turto objekto priklausinio dalis, taip pat J. G. dalinė nuosavybė į jį išregistruotina iš nekilnojamojo turto registro. Priduria ir tai, jog prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, atliekant kadastrinius matavimus, buvo padaryti akivaizdūs neteisėti veiksmai ir minėtas šulinys, esantis jam priklausančiame žemės sklype, be žemės sklypo savininko sutikimo, užregistruotas, kaip neva esantis žemės sklype Nr. 6, kaip šiame sklype esančio pastato priklausinys, nors jis faktiškai yra pareiškėjo sklype Nr. 9. VĮ Registrų centras turėjo šias jo nurodomas aplinkybes patikrinti, tačiau to nepadarė. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog teismas nepasisakė dėl šulinio buvimo vietos reikšmės nagrinėjimam ginčui, nevertino prie bylos prijungtos VĮ Registrų centras pateiktos kadastrinių matavimų archyvinės bylos, iš kurios akivaizdu, kad kadastriniai matavimai, kuomet plane atliktas šulinio pažymėjimas (1995 m. birželio 12 d.), atlikti nepatikrinant vietoje. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1265/2010 bei 2010 m. lapkričio 12 d. J. R. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-217/2010.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 77 – 78) prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro ½ dalį šulinio, taip pat J. G. nuosavybės teisę į šį daiktą yra nepagrįstas, nes J. G. nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą įsigijo 1996 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, kuri nėra įstatymo nustatyta tvarka nuginčyta ar pripažinta negaliojančia. Mano, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad iš šios sutarties matyti, jog J. G. pirko ne tik sodo namelį, bet ir jo priklausinius – kiemo statinius, o Respublikinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro 1996 m. birželio 24 d. išduotame pažymėjime Nr. 275474 įrašyta J. R. M. priklausantis turtas: sodo namelis 6Sl/m ir kiemo įrengimai (šulinys).
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 79) prašo atmesti šį skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepime akcentuoja, jog 1996 m. birželio 26 d. sutartimi iš J. R. M. įsigijęs ne tik medinį su mansarda, priestatu, rūsiu sodo namelį (6Sl/m), kiemo įrengimus, bei 0,12 ha žemės sklypą kurio kadastrinis Nr. 46713124/44:6, bet ir ½ šulinio dalį, kas yra užfiksuota kolektyvinio sodo techninės apskaitos byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas, pareiškėjo nuosavybės teisės įregistruotos nuo 2003 rugpjūčio 12 d. pagal dovanojimo sutartį, kuria K. Č. nuo 1993 m. spalio 29 d. nuosavybės teise valdytą sklypą padovanojo pareiškėjui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. G. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas, trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisės įregistruotos nuo 1996 birželio 26 d.
Kadastro žemėlapio fragmetas bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad sklypai turi bendrą ribą, ant kurios yra ginčo statinys – šulinys, dėl kurio išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro kreipėsi į teismą pareiškėjas. Kadastro žemėlapio fragmetas patvirtina, kad J. G. priklausančio sklypo ribos nepažymėtos kadastro žemėlapyje.
Pareiškėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantys besiribojantys sklypai suformuoti ir įregistruoti registre sodininkų bendrijoje privatizuojant naudojamus sklypus, dokumentai rengti sklypų privatizavimui 1992 m. rugpjūčio 24 d. suderinus sodininkų bendrijos sklypų planą, kurį pareiškėjas vadina toponuotrauka bei kuria grindžia savo reikalavimų šioje byloje pagrįstumą. Žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus, šiuo metu padėtis pagal registro duomenis nėra pasikeitusi.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančiame žemės sklype yra įregistruoti nuosavybės teise sodo pastatas (pažymėtas plane 6S1m) ir jo priklausinys – ½ dalis šulinio. Daiktinės teisės nuo 1996 m. liepos 1 d. įregistruotos 1996 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su R. J. M., pagrindu. R. J. M. nuosavybės teisės 1996 m. birželio 18 d. – 1996 m. liepos 1 d. buvo įregistruotos tik į sodo pastatą.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio žemės sklypo namų valdos techninės apskaitos bylos dokumentai patvirtina, kad 1969 metais buvo išduotas statybos leidimas sodo namelio statybai, sklypas 1990 m. perleistas R. J. M.. 1996 m. birželio 12 d. inventorizuojant pastatus yra nurodytas kiemo įrenginys - šulinys. 1996 m. birželio 18 d. sodo teisinio registravimo išvadoje R. J. M. registruojamas statinys 6S1m. 1996 m. birželio 18 d. sutaryje yra sąlyga, jog parduodamas sodo pastatas su priklausiniais. 2002 m. vasario 23 d. pažymėjime apie nekilnojamąjį turtą (šiuo metu negaliojantis) nurodyta, kad J. G. vardu pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įregistruotas visas šulinys. 2008 m. gegužės 12 d. centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad J. G. vardu įregistruota ½ dalis šulinio. Pakeitimai registre padaryti gavus 2008 m. gegužės 6 d. Š. Č. prašymą ištaisyti klaidą, nes šulinys yra Š. Č. pastatų, kurių teisinė registracija ruošiama, priklausinys.
2009 m. vasario 3 d. Š. Č. kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu išregistruoti ½ dalį šulinio, įregistruoto J. G. vardu, nes atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad šulinys yra Š. Č. sklype. Pareiškime nurodyta, kad toponuotrauka patvirtina, jog J. G. žemės sklype buvo pamatai, o ne pastatytas šulinys.
VĮ Registrų centro Kauno filialas 2009 m. vasario 13 d. atsisakė išregistruoti ½ dalį šulinio, įregistruoto J. G. vardu. Sprendimas buvo grindžiamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsniu konstatavus, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog dokumentas, kurio pagrindu atlikta teisinė registracija ½ daliai šulinio, esančio SB „Statybininkas“ skl. Nr. 6 J. G. vardu yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios. Toponuotrauka negali būti vertinama kaip teisinis pagrindas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnį nuosavybės teisių išregistravimui.
VĮ Registrų centras 2009 m. kovo 31 d. sprendimu panaikino teritorinio registratoriaus sprendimą ir išdėstė jį taip: atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą, kadangi pareiškėjas neturėjo teisės paduoti prašymo dėl J. G. nuosavybės tesių į ½ dalį šulinio išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro.
Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-2084-281/2009 pagal pareiškėjo Š. Č. skundą. Lietuvos vyriausiasis administarcnis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi įpareigojo Š. Č. skundą išnagrinėti iš naujo.
VĮ Registrų centras 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimu paliko galioti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009 m. vasario 13 d. sprendimą. VĮ Registrų centras konstatavo, kad J. G. daiktinės teisės yra įregistruotos 1996 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo pagrindu. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16, 22 straipsnį nėra pagrindo nuosavybės teisių išregistravimui. Be to, registre remiantis 2008 m. birželio 16 d. teismo pranešimu Nr. 2-787-217/2008 įregistruotas juridinis faktas apie tai, kad yra iškelta civilinė byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu.
Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimu išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-21-217/2010, nusprendė nustatyti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio SB (duomenys neskelbtini), ribas pagal Š. Č. pateiktą žemės sklypo planą; reikalavimą nustatyti ribas J. G. priklausančio sklypo ribas pagal jo pateiktą planą, atmetė. 2011 m. kovo 31 d. sprendimas įsiteisėjo.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad registre yra įregistruotas juridinis faktas nuo 2008 m. liepos 14 d. apie tai, kad yra iškelta civilinė byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu – šuliniu, duomenų įregistravimo pagrindas – 2008 m. birželio 16 d. teismo pranešimas Nr. 2-787-217/2008.
Pareiškėjas inicijavo ginčą dėl adminstracinės procedūros, pradėtos 2009 m. vasario 3 d. pareiškėjo kreipimusi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu išregistruoti ½ dalį šulinio, įregistruoto J. G. vardu. Dėl to nagrinėjamai bylai yra reikšmingi ir teisėtumo požiūriu vertinami nekilnojamojo turto registratoriaus veiksmai nagrinėjant pareiškėjo 2009 m. prašymą.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas.
Pareiškėjas kreipęsis į VĮ Registrų centro Kauno filialą nepateikė dokumentų, patvirtintančių, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota J. G. daiktinė teisė į ½ dalį šulinio 1996 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo pagrindu pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Dėl to nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl daiktinių teisių išregistravimo.
Nekilnojamojo turto registro nuostatų 19 punkte nustatyta, kad prašymai pakeisti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartis registruojami ta pačia tvarka kaip ir prašymai įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartis.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustayta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą.
Nekilnojamojo turto registro įstatyme bei Nuostatuose yra įgyvendintas Konstitucijos 23 straipsnyje nustatytas nuosavybės neliečiamumo principas, užtikrinantis, kad asmens įregistruotos daiktinės teisės – nuosavybės teisė nebus kitų asmenų (ne daikto savininko ar jo įgalioto atstovo) prašymu išregistruota ar nebus pakeista jos apimtis. Šios garantijos yra konkretizuojamos taip pat ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią daiktinė teisė negali būti išregistruota, kol ji nepasibaigė vienu iš įstatyme nustatytų būdų.
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcijas reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas bei Nuostatai, šios funkcijos yra formalizuotos nustatant, kas gali kreiptis su prašymu bei kokie dokumentai sudaro pagrindą pakeisti įrašus nekilnojamojo turto regisre. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas teisėtai konstatavo, kad pareiškėjo pateikta toponuotrauka (1992 m. sodininkų bendrijos patvirtintas planas) nėra dokumentas vertintinas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio prasme kaip dokumentas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo, juridinius faktus patvirtinantis dokumentas, kuriuo remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre.
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisės yra nustatytos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 sraipsnyje, pagal kurio 1 ir 2 punktus nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti išregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, kai asmuo, padavęs prašymą, neturėjo teisės jį paduoti ir dokumentas, kurio pagrindu prašoma išregistruoti daiktines teises, neatitiko šio įstatymo reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turėjo ir privalėjo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą ir kitu pagrindu – Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalies pagrindu. Minėta, kad pareiškėjo prašymo padavimo metu ir šiuo metu yra įrašas apie juridinį faktą – iškeltą civilinę bylą. Įrašas padarytas vadovaujantis nuostata, kad teismas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui praneša apie civilinės bylos dėl įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą.
Šioje byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojui yra pateiktas pranešimas apie civilinės bylos dėl žemės sklypo ribų nustatymo, nes sutampa pranešimo ir civilinės bylos numeriai. Nei ginčijamų sprendimų priėmimo metu, nei šiuo metu nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nebuvo pateikti dokumentai apie minėto juridinio fakto pasibaigimą, todėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negalėjo daryti pakeitimų nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nebuvo pateiktas įsiteisėjęs teismo sprendimas ar teismo nutartis, turintys įtakos įregistruoto nekilnojamojo daikto teisiniam statusui (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 11 punktas).
Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatytos taisyklės suteikia teisę nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atlikti šiame įstayme nustatytas procedūras, kurios, kaip minėta, yra formalizuotos ir atliekamos pagal jų atlikimo metu galiojančias taisykles ir esant faktiniam pagrindui. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nagrinėjo pareiškėjo prašymą išregistruoti daiktines teises į kito asmens – trečiojo suinteresuto asmens įregistruotą turtą, todėl teisėtai vertino ar yra įstatyme nustatytos sąlygos tenkinti pareiškėjo prašymą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturėjo teisinio pagrindo vertinti viso ginčo turto įregistravimo nekilnojamojo turto registre proceso, nes pareiškėjas nesikreipė įstatymo nustatytu laiku dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų įregistruojant trečiojo suinteresuoto asmens vardu ½ dalį šulinio. Pažymėtina, kad viešąjį administarvimą reglamentuojantys įstatymai nenustato naikinamojo termino, kuriam pasibaigus asmuo netenka teisės ginčyti viešojo adminsitravimo subjekto atliktus veiksmus, tačiau ginčijamu atveju praėjo ilgas laiko tarpas nuo trečiojo suinteresuoto asmens daiktinių teisių įregistravimo į ½ dalį šulinio, todėl šiuo metu neturėtų būti kvestionuojamas klausimas pagal nekilnojamojo turto registravimo taisykles dėl šių taisyklių galimo pažeidimo ir tokių pažeidimų šalinimo pagal viešosios teisės normas. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas pagal privatinės teisės normas gali siekti įrodyti savo teises į šulinį, jeigu mano, kad tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens yra ginčas dėl nuosavybės teisės į šulinį.
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi kompetencijos nagrinėti privačių asmenų ginčus dėl jų daiktinių teisių ir vertintinti suinteresuotų asmenų dokumentus, nustatyti faktines aplinkybes bei spręsti dėl šių asmenų daiktinių teisių turėjimo. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įgyvendindamas savo kompetenciją turi teisę tik atlikti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, t. y. minėtų teisių paviešinimą registre, kuriame kaupiami duomenys bei gali būti naudojami prieš trečiuosius asmenis (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 straipsnis).
Neturi reikšmės šios bylos išsprendimui pareiškėjo nurodomi motyvai dėl civilinio ginčo išnagrinėjimo ir jame nustatytų aplinkybių dėl žemės sklypo ribų nustatymo, pagal kurias šulinys yra pareiškėjui priklausančiame sklype. Kaip minėta, sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus, sklypuose esantys statiniai buvo įregistruoti pagal tuo metu sklypų atliktus matavimus, kurie nebuvo tokie tikslūs kaip šiuo metu atliekami geodeziniai matavimai. Nurodyti faktai neturi įtakos nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų teisėtumui, nes tokį registravimą lėmė sklypų savininkų veiksmai bei galiojęs reglamentavimas registruojant sklypus. Civilinėje byloje nustatytos aplinkybės bei sprendimas nustatyti tikslias sklypo ribas nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių administracinė procedūra galėtų būti atnaujinta (nors įstatymai – Viešojo administravimo įstatymas, Nekilnojamojo turto registravimo įstatymas – tokio mechanizmo nenustato), tai yra naujai atsiradusios aplinkybės, kurios gali būti naujų reikalavimų pareiškimo pagrindu. Aplinkybės dėl tikslių sklypo ribų nustatymo neegzistavo trečiojo suinteresuoto asmens daiktinių teisių registravimo nekilnojamojo turto registre metu, todėl šios aplinkybės negalėjo turėti reikšmės nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų teisėtumui.
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, kaip ir kiti viešojo administravimo subjektai, negali pakeisti savo priimtų sprendimų, todėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negalėjo vertinti viso ankstesnio ginčo turto įregistravimo proceso. Turto registravimo proceso vertinimas negalėtų būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį, nes viešojo adminsitravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės paikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Dėl to esant įregistruotiems nekilnojamojo turto registro duomenims nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atlikti tik įstatyme nustatytus veiksmus, tik turėdamas įstatyme nustatytus dokumentus, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo tiksliai įgyvendinti šias taisykles, kuriomis turi būti užtikrinama, kad nebūtų pažeistos nekilnojamojo turto registre paviešintos asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą bei, kad be pagrindo nebūtų daromi įrašai šiame registre. Nekilnojamojo turto registro įstatyme nėra suteiktas prioritetas nei žemės sklypo, nei jame esančių statinių registravimui, todėl negalima daryti išvados, jog žemės sklypo savininkui suteikta teisė kreiptis dėl jam priklausančiame sklype esančių kito asmens vardu jau įregistruotų nuosavybės teise daiktų išregistravimo. Vienam asmeniui priklausančiame sklype negali būti įregistruotos kito asmens vardu daiktinės teisės į statinius be žemės savininko sutikimo, tačiau ginčijamu atveju statinio registravimo metu, kaip minėta, nebuvo atlikti sklypų geodeziniai matavimai, todėl nebuvo pagrindo daryti išvados, kad ginčo statinys registruojamas pareiškėjui priklausančiame sklype. Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo daryti išvados, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmai (ar sprendimai) jų atlikimo metu pareiškėjo nurodytais motyvais gali būti laikomi neteisėtais.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl naikinti skundžiamo sprendimo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Pareiškėjo Š. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.