- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- Ik-455-406/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00017-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Čekanauskas, Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- J. G., VĮ Registrų centrui
- Pareiškėjas
- Š. Č.
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas ), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. Č. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, J. G. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Š. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) VĮ Registrų centras Kauno filialo 2009 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. S-702-2021; 2) VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 307; 3) įpareigoti VĮ Registrų centras išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro ½ dalį šulinio, unikalus Nr. 4699-6007-8020, kaip nekilnojamojo turto objekto priklausinio dalį, taip pat J. G. dalinę nuosavybę į jį.
Pareiškėjo atstovas nurodė, kad 1992 metais buvo patvirtinta ir suderinta Jonavos sodininkų bendrijos „Statybininkas“ žemės sklypo topografinė nuotrauka, kurios pagrindu sklypas Nr. 6 su priklausiniais (malkine ir pamatais) priklausė J. R. M.. Kitų statinių (priklausinių) šiame žemės sklype nebuvo. Pagal 1996 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį J. G. iš J. R. M. nuosavybės teise įgijo medinį su mansarda, priestatu ir rūsiu sodo namelį, kiemo įrenginius bei 0,12 ha žemės sklypą. Šios sutarties pagrindu J. G. vardu atsakovas neteisėtai užregistravo šulinį prie sodo pastato. 2008 m. pareiškėjui informavus apie šią klaidą, atsakovas pataisė registro duomenis, nurodydamas, kad suinteresuotam asmeniui priklauso ½ šulinio dalis. Minėtas šulinys nėra 1996 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties objektas, šia sutartimi pardavėjas nepardavė jokių priklausinių dalių (1/2 šulinio), o tik visus priklausinius. Kadangi J. R. M. vardu sandorio sudarymo metu jokia dalinė nuosavybė nebuvo registruota, šulinys registre taip pat nebuvo užregistruotas, šulinio dalis negalėjo būti ir nebuvo perleista naujam sklypo savininkui ir užregistruota jo vardu. Todėl atsakovas neturėjo teisės registruoti pirkėjo J. G. vardu nuosavybės teisės į šulinio dalį ir kadastrinių matavimų metu nustatyti priklausinių, neesančių žemės sklype, kuriame atliekami kadastriniai matavimai, duomenų. Prašo skundą tenkinti.
Atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnis numato, kad daiktinė teisė išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Tokie duomenys nepateikti. J. G. nuosavybės teisės į ginčo šulinį įregistruotos 1996 m. birželio 26 d. pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu. Išnagrinėjus pareiškėjo 2008 m. balandžio
28 d. prašymą ir kadastrinėse bylose esančius planus ir įrašus, buvo patikslinti registro duomenys, nurodant, kad J. G. priklauso ½ dalis šulinio, nes šulinys pažymėtas ant žemės sklypų Nr. 6 ir Nr. 9 ribos. Pareiškėjo pateikta toponuotrauka nepatvirtina, kad 1996 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis negaliojanti ir kad J. G. neteko daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą ar ją perleido. Be to, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo J. G. su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, jog šulinys nuosavybės teise buvo įregistruotas J. R. M. vardu, po to nuosavybė buvo įregistruota jo vardu. Nurodo, jog jis įsigijo ½ dalį šulinio pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl nekilnojamojo turto objekto – ½ šulinio išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro. Teisinius santykius dėl nekilnojamojo turto registre įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą išregistravimo reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Įstatymas) 16 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. 2002 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 35 punktas numato, jog daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Taigi iš šių teisės normų matyti, kad naujos daiktinės teisės įregistravimas (įrašo apie naują daiktinės teisės turėtoją padarymas) siejamas su naujų (palyginus su aplinkybėmis, kurios buvo pagrindas padaryti jau esamą įrašą) faktinių aplinkybių atsiradimu. Tai reiškia, kad duomenys apie daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis (įrašas apie buvusį daiktinės teisės turėtoją pakeistas įrašu apie naują daiktinės teisės turėtoją) tik tuo atveju, kai yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimą (daiktinės teisės turėtojo netekimą savo daiktinės teisės, šios teisės perleidimą kitam asmeniui).
Pareiškėjas, 2009 m. vasario 9 d. pateikdamas atsakovui prašymą išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro nekilnojamojo turto objekto priklausinį - ½ dalį šulinio, esančio Jonavos raj. SB “Statybininkas” ir J. G. dalinę nuosavybę į jį, nepateikė jokių naujų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų 35 punkto taikymo požiūriu reikšmingų ir pakankamų išregistruoti trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį daiktą dokumentų. Savo prašymą dėl ginčo objekto išregistravimo jis grindė tik Valstybinio projektavimo instituto „Miestprojektas“ toponuotrauka (prijungta administracinė byla Nr. I-2084-281/09, b.l. 18). Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie yra išvardyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d., 22 str. bei 23 str. 2 ir 3 d.). Minėta topografinė nuotrauka ginčo atveju Įstatymo 22 str. prasme negalėjo būti vertinama kaip pakankamas teisinis pagrindas nuosavybės teisių išregistravimui.
Bylos medžiaga patvirtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisės į ginčo šulinį įregistruotos 1996 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 25-26). Pareiškėjas teigia, kad J. G. šios sutarties pagrindu šulinio neįgijo, tačiau iš sutarties matyti, kad J. G. iš J. R. M. pirko ne tik sodo namelį, bet ir jo priklausinius - kiemo įrenginius taip pat 0.12 ha žemės sklypą. Pažymėtina, kad pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas turtas nurodytas pagal 1996 m. birželio 24 d. Respublikinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro išduotą pažymėjimą Nr. 275474 (prijungta administracinė byla Nr. I-2084-281/09, b.l. 36), kuriame yra įrašyti ir kiemo įrenginiai, o kolektyvinio sodo namų valdos techninės apskaitos byla inv. Nr. 2294/6007 taip pat patvirtina, kad dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ½ šulinio (daugiau jokių kitų statinių ar kiemo įrenginių nėra nurodyta) buvo užfiksuotas SB „Statybininkas“ sklypo Nr. 6 kadastro ir registro byloje, skiltyje įvairūs statiniai ir šie duomenys atitinka sutartyje nurodytus duomenis.
Pareiškėjas iš esmės ginčija trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, tačiau byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad savininkas būtų netekęs nuosavybės teisių. Nagrinėjamu atveju atsakovas, tenkindamas pareiškėjo reikalavimą dėl turto išreikalavimo, iš esmės būtų turėjęs spręsti ginčą dėl nuosavybės, bet tokia kompetencija įstatymu jam nėra suteikta. Administraciniams teismams taip pat nėra suteikti įgalinimai nagrinėti turtinius asmenų ginčus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas, nagrinėdamas šį ginčą, nėra kompetentingas spręsti dėl pareiškėjo Š. Č. nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą. Administracinis teismas šiuo atveju tik vertina teritoriniam registratoriui pateiktų dokumentų turinį bei nekilnojamojo turto registro duomenų atitikimą dokumentams, kurių pagrindu tie duomenys įrašyti į registrą.
Kalbant apie Įstatymo taikymą šioje administracinėje byloje, būtina vadovautis jo 4 straipsnio nuostatomis dėl nekilnojamojo turto registro duomenų teisinio statuso. Pagal šį straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens šiuo atveju trečiojo suinteresuoto asmens J. G. daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip, negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymo nustatyta tvarka. Iš to darytina išvada, kad teritorinis registratorius kaip viešojo administravimo subjektas administracine tvarka negali keisti nekilnojamojo turto registre esančių duomenų (keisti įrašą apie daiktinės teisės turėtoją), kitaip vertindamas tuos pačius duomenis (įstatymų nustatytus dokumentus), kurie buvo pagrindas padaryti nekilnojamojo turto registre pirminį įrašą. Pareiškėjas savo reikalavimus taip pat grindžia įsiteisėjusiais Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimais civilinėje byloje, kuriais jo ieškinys tenkintas ir jo sklypo ribos nustatytos taip, kad į jas patenka visas ginčo šulinys. Tačiau kolegijos vertinimu, ši nustatyta aplinkybė, taip pat pareiškėjo nurodytos ir kitos aplinkybės – ekspertizės aktas (prijungta administracinė byla Nr. I-2084-281/09, b.l. 97-106), kad šulinys statytas jo tėvų 1993 m. ir tai neatitinka kadastro ir registro byloje nurodytų šulinio statybos metų (1885m.), taip pat tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą dalį, kad toponuotraukoje nėra fiksuotas šulinys, neįtakoja šioje byloje sprendimo dėl kiemo įrenginio išregistravimo. Kolegijos nuomone, tokios aplinkybės galėtų būti vertinamos bei būtų reikšmingos sprendžiant ginčą civilinio proceso tvarka dėl nuosavybės teisės į šulinį pripažinimo. Pabrėžtina, kad ir Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartyje konstatavo, jog šalių skirtingai traktuojamas šulinio atsiradimo, jo nuosavybės priskyrimo klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas ir kad byloje buvo sprendžiamas ne šulinio priklausomybės (nuosavybės) klausimas, bet žemės sklypo ribų nustatymo klausimas.
Pareiškėjas mano, kad atliekant teisinė registraciją buvo padaryta klaida, kurią atsakovas privalėjo ištaisyti. Įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Kolegija pažymi, kad aptartoje faktinėje situacijoje 33 straipsnio nuostatos dėl netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo negalėjo būti taikomos, nes ginčo atveju toks ištaisymas pažeistų nuosavybės teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojo - trečiojo suinteresuoto asmens J. G. interesus (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. 2 d.).
Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad duomenys, kurių pagrindu buvo įregistruoti kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre, buvo nuginčyti ar įstatymo nustatyta tvarka pakeisti, todėl ginčijami sprendimai pagrįsti ir teisėti. Konstatavus ginčijamų sprendimų teisėtumą, išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo išregistruoti ginčo šulinį pripažintinas taip pat nepagrįstu ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.