Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-11-11 · Administracinė byla Nr. I-2084-281/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-11
Bylos Nr.
I-2084-281/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Artūras Drigotas (pran.)
Trečiasis asmuo
J. G., valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas
Pareiškėjas
Š. Č.
Atsakovas
valstybės įmonei Registrų centrui
Kategorijos
  • 12.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A502-1265/2010Procesinio sprendimo kategorija 12.3.1; 12.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui J. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. Č. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas ir J. G., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I

Pareiškėjas Š. Č. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas:

1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Centras, atsakovas) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2009 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 124 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą;

2) įpareigoti Centrą iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Registras) kaip nekilnojamojo turto objekto priklausinio dalį išregistruoti 1/2 dalį šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Šulinys), taip pat – J. G. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) dalinės nuosavybės teises į jį.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 1992 m. buvo patvirtinta ir su Jonavos rajono valstybine aplinkos apsaugos inspekcija suderinta Jonavos sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) žemės sklypo topografinė nuotrauka, kurios pagrindu buvo privatizuoti jame pažymėti žemės sklypai ir pagal kurią žemės sklypas Nr. 6 su priklausiniais (malkine ir pamatais) priklausė J. R. M. Pabrėžė, kad jokių kitų statinių (priklausinių) šiame žemės sklype nebuvo. Nurodė, jog pagal 1996 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš J. R. M. įsigijo medinį sodo namelį su mansarda, priestatu ir rūsiu, kiemo įrenginius bei 0,12 ha ploto žemės sklypą. Teigė, kad atsakovas neteisėtai minėtos sutarties pagrindu J. G. vardu Registre prie sodo pastato 6S1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype Nr. 6 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistravo Šulinį (nurodomi statybos metai – 1985 m). Pažymėjo, kad pareiškėjas, apie šią klaidą sužinojęs 2008 m. pirmojoje pusėje, apie tai informavo atsakovą, kuris 2008 m. gegužės 13 d. pataisė Registro duomenis, nurodydamas, jog J. G. priklauso Šulinio ½ dalis. Kartu pareiškėjas atsakovui pateikė Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Jonavos rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) 2009 m. sausio 8 d. pareiškėjo atstovui pateiktą Bendrijos topografinę nuotrauką, kuri neginčytinai įrodo, jog 1992 m. rugpjūčio 24 d. nei J. G. žemės sklype Nr. 6, nei pareiškėjo žemės sklype Nr. 9 nebuvo šulinio.

Atkreipė dėmesį į tai, kad J. G. priklausančio žemės sklypo Nr. 6 kadastro ir registro byloje nurodoma, jog Šulinys yra 1985 m. statybos, tačiau 1992 m. topografinėje nuotraukoje jis nebuvo pažymėtas, nes pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo pastatytas pareiškėjo tėvų 1993 m. Teigė, kad atsakovas, atlikdamas kadastrinius matavimus, į kadastrinių matavimų bylą neteisėtai įrašė svetimą turtą, esantį ne tame žemės sklype, kuriame buvo atliekami kadastriniai matavimai, ir neteisėtai šios klaidos netaiso.

Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – ir Kadastras) Šulinys, kaip priklausinys, buvo įrašytas ne po kadastrinių matavimų, atliktų 1996 m. biželio 18 d., o po sutarties, sudarytos tarp J. G. ir J. R. M., užregistravimo. Akcentavo, jog apie Šulinio, kaip priklausinio, pardavimą J. G. minėtoje sutartyje nenurodoma. Anot pareiškėjo, tą, kad Šulinys (ar ½ jo dalis) 1996 m. birželio 24 d. nebuvo užregistruotas kaip priklausinys, įrodo ir 1996 m. birželio 24 d. atsakovo išduotas pažymėjimas pardavimui Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi Šulinys nebuvo 1996 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties objektas, nes šia sutartimi pardavėjas pardavė visus priklausinius, bet ne jų dalis (1/2 Šulinio). Nurodė, jog, pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, parduodant dalį turto, valdomo bendrosios nuosavybės teisėmis, kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisių turėtojai turėjo pirmenybės teisę pirkti parduodamą dalį, o dalies bendrojoje nuosavybėje pardavėjas privalėjo raštu pranešti kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisių turėtojams apie ketinimą parduoti savo dalį. Teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog J. R. M. vardu pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu jokia dalinė nuosavybė nebuvo įregistruota, nuosavybės teisės į Šulinio dalį negalėjo būti ir nebuvo perleistos naujam žemės sklypo savininkui.

Nurodė, kad jo prašymas ištaisyti padarytą klaidą buvo atmestas tuo pagrindu, jog jam teisės aktai nesuteikia teisės Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui paduoti prašymą išregistruoti iš Registro J. G. nuosavybės teisių į Šulinio ½ dalį. Vertino, jog toks motyvas yra neteisėtas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 33 straipsniui, kadangi pareiškėjas nagrinėjamu atveju yra suinteresuotas asmuo: nekilnojamasis daiktas, kurį jis prašo išregistruoti iš Registro, yra jam nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype.

Atsiliepimas

Atsakovas Centras ir trečiasis suinteresuotas asmuo Filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Sprendimu buvo panaikintas Centro Kauno filialo (toliau – ir Filialas, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2009 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. S-702-2021 ir primtas naujas sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti J. G. nuosavybės teises į Šulinio ½ dalį, nes pareiškėjas neturėjo teisės paduoti prašymo dėl kito asmens nuosavybės teisių išregistravimo. Rėmėsi Registro įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 11 ir 19 punktais ir nurodė, jog yra aiškiai sureglamentuota, kas ir kokia tvarka turi teisę paduoti prašymus teritoriniam registratoriui dėl nuosavybės teisių įregistravimo ir išregistravimo. Pažymėjo, kad suinteresuotiems asmenims teisė paduoti prašymus dėl kitų asmenų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą išregistravimo iš Registro nesuteikta: jie turi teisę kreiptis tik dėl kitų daiktinių teisių, tų teisių suvaržymo, juridinių faktų įregistravimo ar išregistravimo.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo J. G. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad patvirtinus pirkimo–pardavimo sutartį, kartu buvo perimta ir Bendrijos techninės apskaitos byla, kurioje yra užfiksuota Šulinio ½ dalis ir kurią jis taip pat įsigijo. Nurodė, jog kitos šulinio dalies savininkas nėra žinomas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, 16 straipsnio 4 dalimi, Registro nuostatų 11 ir 19 punktais. Pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nėra prašomo išregistruoti Šulinio savininkas. Padarė išvadą, kad pareiškėjas nėra subjektas, galintis teritoriniam registratoriui pateikti prašymą iš Registro duomenų bazės išregistruoti kitam asmeniui (nagrinėjamu atveju – J. G.) nuosavybės teisėmis priklausančio daikto. Konstatavo, kad atsakovas Sprendime faktines aplinkybes aiškino bei teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykius, taikė tinkamai, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo ir įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, nes šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Sprendimą.

Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje esantys Registro centrinio duomenų banko išrašas bei Filialo pažymėjimas liudija, jog J. G. priklauso visas Šulinys, ne jo ½ dalis, dėl kurios kilo ginčas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad J. G. nuosavybės teisės į Šulinį, esantį pareiškėjo žemės sklype, buvo įregistruotos neteisėtai, taip suvaržant pareiškėjui priklausančio žemės sklypo nuosavybės teises, nes J. G. tokiu atveju, pavyzdžiui, įgyja teisę reikalauti nustatyti servitutą.

Šalies argumentai

2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Registro nuostatų 19 punktą, kadangi jis neapibrėžia subjektų, turinčių teisę pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių išregistravimo, rato, be to, priešingas jo aiškinimas neatitinka Registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies.

Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jo skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.

Atsiliepimas

Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime atsakovas pateikia argumentus, analogiškus savo atsiliepimo į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo pateikia argumentus, analogiškus savo atsiliepimo į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Filialas nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinis ginčas kilo dėl Sprendimo dalies, kuria teritorinio registratoriaus sprendimas buvo išdėstytatas taip, jog buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, todėl inter alia turi būti tiriama ir vertinama, ar pareiškėjas turi teisę reikalauti, idant atsakovas atliktų tokius veiksmus, ir ar atsakovas turi kompetenciją ir pareigą juos atlikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas skundo reikalavimą, susijusį su Sprendimu, formuluoja prašydamas panaikinti tik jo dalį, akivaizdu, jog jis prašo panaikinti visą Sprendimą, kadangi minėta Sprendimo dalis sudaro jo esmę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, ar pareiškėjas yra Šulinio (jo dalies) savininkas, nes jis teigia, kad Šulinys yra jam nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype ir per klaidą buvo traktuojamas kaip J. G. įsigyto žemės sklypo priklausinys ir tuo pagrindu buvo įregistruotos J. G. nuosavybės teisės į jį. Tą aplinkybę, kad toks ginčas yra kilęs, patvirtina ir pareiškėjo atstovo į bylą pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas Jonavos rajono apylinkės teisme yra inicijavęs civilinį ginčą dėl ribos tarp jo ir J. G. žemės sklypų nustatymo (Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-225-217/09, b. l. 107-108), o šio juridinio fakto konstatavimas turi tiesioginės įtakos identifikuojant, kuriame žemės sklype yra Šulinys ir kam jis priklauso. Juolab kad ir nagrinėjamoje byloje yra prieštaringų duomenų dėl Šulinio buvimo vietos: dalyje dokumentų (planų) jis apskritai nepažymėtas, o kai kuriuose nurodoma, jog R. J. M. priklausė Šulinio ½ dalis, kas iš esmės turėtų reikšti, jog Šulinys yra ant pareiškėjo ir J. G. (anksčiau – R. J. M.) žemės sklypų ribos (sodo namelio techninės apskaitos kortelė, b. l. 25-27), tačiau šis klausimas nėra ir negali būti nagrinėjamos bylos dalykas, kadangi civilinio pobūdžio ginčai administraciniuose teismuose nenagrinėjami.

Byloje nustatyta, kad Filialas 2008 m. gegužės 13 d. raštu Nr. S-2239-2021 (b. l. 35) informavo pareiškėją, jog atsižvelgus į tai, kad Šulinys yra ant žemės sklypų Nr. 6 ir Nr. 9 ribos, duomenys apie jį Registre buvo patikslinti – nurodant, kad J. G. priklauso tik Šulinio ½ dalis, ir kad išregistruoti J. G. nuosavybės teisių į visą Šulinį nėra pagrindo, kadangi jis jo dalį įgijo kartu su žemės sklypu Nr. 6 kaip minėto žemės sklypo priklausinį. 2009 m. vasario 3 d. pareiškėjas kreipėsi į Filialą, nurodė, kad buvo padaryta klaida, ir prašė išregistruoti J. G. nuosavybės teises į Šulinio ½ dalį, kadangi faktiškai Šulinys yra pareiškėjui nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype Nr. 9 (b. l. 9-10). Kartu pareiškėjas pateikė, jo manymu, padarytą klaidą patvirtinančią valstybinio projektavimo instituto „Miestprojektas“ toponuotrauką M1:500. Filialas 2009 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. S-702-2021 (b. l. 7) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nes jo pateikta toponuotrauka nepatvirtina, jog daiktinė teisė pasibaigė ar pasikeitė jos turėtojas, o dokumentas, kurio pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į Šulinio ½ dalį, nebuvo panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios (Registro įstatymo 16 ir 22 str.), be to, į analogiško turinio pareiškėjo prašymą jau buvo atsakyta Filialo 2008 m. gegužės 13 d. raštu Nr. S-2239-2021. Dėl šio sprendimo pareiškėjas 2009 m. kovo 17 d. padavė skundą atsakovui (b. l. 53-54), kuriuo prašė Filialo 2009 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. S-702-2021 panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo reikalavimas dėl J. G. nuosavybės teisių į Šulinio ½ dalį išregistravimo būtų patenkintas. Sprendimu Filialo 2009 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. S-702-2021 buvo panaikintas ir buvo priimtas naujas sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, kadangi jis neturėjo teisės paduoti prašymo dėl J. G. nuosavybės teisių į Šulinio ½ dalį išregistravimo iš Registro. Sprendimas grindžiamas Registro įstatymo 16 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 23 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 19, 27–29 punktais ir motyvu, jog pareiškėjas nėra Šulinio savininkas.

Registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog Registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Registro nuostatai.

Registro nuostatų 11 punkte numatyta, kad prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo teritoriniam registratoriui ir kad prašymą įregistruoti kitas daiktines teises, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui pateikia šių teisių turėtojas ar asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu (analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir Registrų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje), o pagal Registro nuostatų 19 punktą, prašymai pakeisti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartis registruojami ta pačia tvarka kaip ir prašymai įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis.

Iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad nuosavybės teisių įregistravimą Registre bei išregistravimą iš jo įstatymų leidėjas sieja su jų turėjimu, t. y. dėl to į teritorinį registratorių gali kreiptis tik atitinkamo daikto savininkas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, yra kilęs ginčas dėl to, kas yra Šulinio (jo dalies) savininkas, todėl, nepaisant atitinkamų įrašų Registre dėl to, kam nuosavybės teisėmis priklauso Šulinys (b. l. 31-32, 34, 81-82), susiklosčius tokiai situacijai negalima kategoriškai teigti, jog jis (jo dalis) priklauso J. G. bei nepriklauso pareiškėjui, ir priešingai. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija vertina, kad Sprendimo motyvas, dėl kurio buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, t. y. kad jis nėra daikto, nuosavybės teises į kurį jis prašo išregistruoti iš Registro, savininkas, nagrinėjamu atveju nustatytame faktiniame kontekste yra nepakankamas. Todėl Sprendimas pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu bei panaikintinas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą. Tačiau, kol vyksta civilinis ginčas, nėra pakankamo pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus ir išregistruoti J. G. nuosavybės teises į Šulinio ½ dalį. Tik nustačius pareiškėjo ir J. G. žemės sklypų ribą bus galima daryti pagrįstą išvadą dėl šulinio vietos šių sklypų atžvilgiu ir atitinkamai teisingų ar klaidingų Registro duomenų bei jų taisymo galimybės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Š. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo Š. Č. skundo reikalavimas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 124 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ panaikinimo buvo atmestas, panaikinti ir atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 124 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ panaikinti bei įpareigoti atsakovą valstybės įmonę Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Š. Č. skundą.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas Artūras Drigotas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė