Vilniaus apygardos teismo nutartis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios A. J. atstovo advokato Jono Leikausko skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarties ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuriomis atsisakyta tenkinti prašymą dėl bylos perdavimo prokurorui ir atsisakyta priimti apeliacinį skundą dėl tokio teismo sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

2. 2023 m. rugpjūčio 3 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios A. J. atstovas advokatas J. Leikauskas pareiškė teismui prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 234 straipsnio 2 dalimi, perduoti bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo bylą nagrinėti teisme.

4. Nesutikdamas su Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nukentėjusiosios A. J. atstovas advokatas J. Leikauskas pateikė apeliacinį, kurį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsisakyta priimti.

5. Nesutikdamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nukentėjusiosios A. J. atstovas advokatas J. Leikauskas pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir šalių paaiškinimai

6. Skundu nukentėjusiosios A. J. atstovas advokatas J. Leikauskas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti, bylą perduoti prokurorui dėl BPK 219 straipsnio nustatytų reikalavimų pažeidimo, kas trukdo pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės.

6.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atstovo prašymo ir negrąžino bylos prokurorei. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Prokurorė įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie įtariamojo darbovietę – jog įtariamasis atsisakė pateikti informaciją apie darbovietę, SODRA duomenimis – nedirba, nors tokio įrodymo byloje nėra. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamasis R. S. yra (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Nurodyta aplinkybė yra svarbi tuo, kad ikiteisminis tyrimas dėl nukentėjusiosios sužalojimo buvo atliekamas (duomenys neskelbtini), kuriame dirba ir įtariamasis R. S.. Be to, kaltinamasis teismo posėdyje pareiškė, kad jis dirba VšĮ „Š.“ (duomenys neskelbtini). Tai visiškai nauja aplinkybė, kuri nebuvo atskleista ikiteisminio tyrimo metu.

6.2. Jeigu kaltinamasis R. S. yra (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini), ir dėl to prokurorė kaltinamajame akte nenurodė kaltinamojo darbovietės, sutinkamai su (duomenys neskelbtini), prokurorė turėjo kreiptis į generalinį prokurorą dėl teisės nurodyti (duomenys neskelbtini) darbo vietą baudžiamosios bylos procesiniuose dokumentuose. Tokio kreipimosi byloje nėra. Nenurodymas kaltinamajame akte kaltinamojo profesijos, darbovietės yra esminis kaltinamojo akto turinio trūkumas, teikiantis pagrindo kaltinamąjį aktą grąžinti prokurorei.

6.3. Teigiama, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, tačiau kuo jis pasireiškė neaptarta. Įrodymų byloje apie nukentėjusiosios rizikingą elgesį ar veiksmus nenustatyta.

6.4. Teismas, atsisakydamas priimti skundą, nepagrįstai vadovavosi BPK 439 straipsnio 2 dalimi, apeliacinį skundą turėjo vertinti BPK 439 straipsnio 1 dalies pagrindu ir perduoti nagrinėjimui apeliacine tvarka.

7. Atsiliepimų į skundą negauta.

8. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios A. J. atstovas advokatas Jonas Leikauskas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

9. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė advokato skundą atmesti. Pažymėjo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais atsisakyta perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, bei nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis yra neskundžiama, todėl advokato skundas prieštarauja įstatymo normoms.

10. Kaltinamojo R. S. gynėjas advokatas A. Kaluina prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad sutinka su prokurorės išdėstytais argumentais. Teismo nutartis atsisakyti perduoti bylą prokurorui yra neskundžiama. Taip pat pažymėjo, kad nukentėjusiosios atstovo įvardijamos aplinkybės nėra kliūtis nagrinėti baudžiamąją bylą teisme.

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

skundas atmestinas

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties argumentus, sprendžia, jog nukentėjusiosios A. J. atstovo advokato J. Leikausko skundžiama nutartis yra teisėta ir tinkamai pagrįsta, todėl naikinti jos nėra jokio teisinio pagrindo.

12. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jis yra grindžiamas argumentais, dėl kurių Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti prašymą perduoti bylą prokurorui, apelianto nuomone, yra neteisėta ir nepagrįsta, vis tik šiuo skundu nukentėjusiosios atstovas prašo panaikinti ne tik Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, tačiau ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarties. Nežiūrint į tai, iš esmės nei apeliaciniame skunde, nei teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme jokių argumentų, dėl 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties teisėtumo ar pagrįstumo nenurodė, skunde deklaratyviai teigė, jog teismas turėjo advokato skundą priimti, vadovaudamasis BPK 439 straipsnio 1 dalimi.

13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas aiškiai nustato procesinių sprendimų apskundimo terminus ir taisykles, privalomas visiems proceso dalyviams. BPK X dalyje yra reglamentuota žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimo tvarka. BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę šioje kodekso dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat šio kodekso numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką.

14. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ne visos proceso pirmosios, taip pat apeliacinės instancijos teismuose metu teismų priimtos nutartys, kuriomis byla nėra išnagrinėjama iš esmės, gali būti skundžiamos. Teisinis reglamentavimas negali sudaryti prielaidų vilkinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, todėl tam tikri ribojimai dėl proceso dalyvių teisės apskųsti teismo procesinius veiksmus yra galimi užtikrinant proceso greitumą ir operatyvumą. BPK 439 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.

15. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė nukentėjusiosios atstovo skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarties priėmimo klausimą. Minėta teismo nutartimi yra išspręstas atstovo pateiktas prašymas perduoti bylą prokurorui, todėl ši nutartis pagal BPK 439 straipsnio 2 dalies nuostatas yra neskundžiama ir pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti advokato skundą. Tokią teismų praktiką dėl nutarčių, kuriomis atmestas prašymas grąžinti bylą prokurorui, formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-5/2016, 1S-178-202/2018, 1S-249-1076/2018, 1S-207-449/2020 ir kt.).

16. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, visus prieštaravimus dėl, nukentėjusiosios atstovo nuomone, neteisingai išspręstų prašymų jis turi teisę išdėstyti apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio. Tuo tarpu, esant būtinybei, kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės gali būti keičiamos ir teismo iniciatyva.

17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl A. J. atstovo advokato J. Leikausko skundas atmestinas. Tuo pačiu, atmetus reikalavimą panaikinti skundžiamą nutartį, kuria atsisakyta priimti advokato skundą dėl 2023 m. rugpjūčio 4 d. apylinkės teismo nutarties atsisakyti perduoti bylą prokurorui, apygardos teismas dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su pastarąja nutartimi, nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

nukentėjusiosios A. J. atstovo advokato Jono Leikausko apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.