Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Aivos Survilienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Č. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2–ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam R. Č. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Č. Šiaulių apygardos teismo 2002 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 1, 2, 8, 12, 13 punktus, 206 straipsnį, 234¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso turto konfiskavimu.

3. Kauno apygardos teisme 2024 m. gegužės 6 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam R. Č. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

4. Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 4 d. priėmė nutartį netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas konstatavo, kad nuteistojo R. Č. pavojingumas nėra sumažėjęs tiek, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė galėtų būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

4.1. Nutartyje akcentuota, jog atlikus nuteistojo įvertinimą 2024 m. kovo 26 d., buvo nustatyta ne mažėjanti, o didėjanti nusikalstamo elgesio rizika.

4.2. Apygardos teismas taip pat pastebėjo, kad nors nuteistasis realizuoja save darbinėje veikloje, stengiasi vykdyti ir kitas jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vis tik, jam priskiriama visa eilė kriminogeninių, t. y. jo riziką nusikalsti didinančių veiksnių – nuteistajam nustatoma net penkiolika tokių veiksnių, iš kurių vos keturi yra statiniai, o likusieji – dinaminiai, tai yra tokie, kurių įtaka pakartotiniam nusikalstamam elgesiui gali būti panaikinta arba bent jau reikšmingai sumažinta, priklausomai nuo paties nuteistojo elgesio ir dedamų pastangų koreguoti savo elgesį, mąstymą.

4.3. Vertindamas nuteistojo pavojingumą visuomenei teismas taip pat vertino nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas (trys nužudymai, kurie visi padaryti apsvaigus nuo alkoholio, dėl menkaverčių priežasčių – tėvą nuteistasis nužudė kilus ginčui, dar du asmenys nužudyti dėl negrąžintos skolos). Papildomai įvertinęs tai, kad netgi bausmės atlikimo metu buvo nustatytas nevienkartinis R. Č. alkoholio vartojimas, paskutinis iš jų vos prieš šešis mėnesius, teismas pripažino, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis nebėra toks pavojingas visuomenei.

4.4. Apygardos teismo nutartyje taip pat įvertinos nuteistajam bausmės atlikimo metu skirtos drausminės nuobaudos, kurios pastaruoju metu ne tik padažnėjo (skiriamos bent kartą į metus), patys pažeidimai, už kuriuos skirtos nuobaudos, taip pat pasunkėjo.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Skunde R. Č. prašo iš naujo išnagrinėti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą ir jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

5.1. Pažymi, jog teikime įsivėlė kelios klaidos, kurios gali būti reikšmingos sprendžiant paskirtos bausmės pakeitimo klausimą. Visų pirma, teikime nurodoma, jog R. Č. atlieka bausmę paprastosios grupės sąlygomis, nors bausmę nurodo atliekantis lengvosios grupės sąlygomis. Šią aplinkybę akcentavo ir teismo posėdyje, su ja sutiko ir kalėjimo atstovė. Tokios bausmės atlikimo sąlygos rodo įstaigos, kuriame atliekama bausmė, požiūrį į nuteistąjį, kaip seniai praradusį pavojingumą visuomenei. Skundą padavęs asmuo ir pats laiko save nepavojingu asmeniu, yra paprastas, draugiškas, stengiasi patarti ir padėti blogiau už jį besijaučiantiems nuteistiesiems. Pripažįsta turintis ir silpnybių, su kuriomis kovoja padedamas religinių organizacijų, socialinių darbuotojų, psichologų. Silpnybių, kaip nurodo nuteistasis, turi kiekvienas asmuo, stiprybė yra jas pripažinti ir atskirti gera nuo blogo. Nuteistojo charakterio bruožai smulkiai aprašyti teikime ir su tokiu vertinimu jis sutinka.

5.2. Antras netikslumas, kurį nurodo nuteistasis, yra skundžiamos nutarties 8 pastraipoje. Šioje pastraipoje nurodyta, jog nuteistasis nėra išklausęs teisinio švietimo programos. Skundo autorius pažymi, jog teisinio švietimo programa taikoma tik asmenims, kurie yra nuteisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Gavęs rašytinę informaciją apie šią aplinkybę iš kalėjimo, nuteistasis žada ją pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui. Ši aplinkybė, kaip teigia skundo aytorius, patvirtina, kad individualų resocializacijos planą jis įvykdė visiškai, o ne iš dalies, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje.

5.3. Skundo autorius pažymi, jog bausmę atlieka labai ilgai, yra pasitaisęs, labai gailisi savo gyvenimo klaidos, keičiasi į teigiamą pusę, kritiškai vertina savo praeitį ir jaučia atsakomybę. Mano esantis nepavojingas visuomenei. Pažymi ir tai, kad pakeitus jam bausmę į terminuotą laisvės atėmimą, į laisvę jis išeitų dar negreitai, turėtų vykdyti laisvės atėmimo vietoje vykdomas socialinės reabilitacijos programas.

6. Atsiliepimų į skundą aukštesniajame teisme negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

4. Teisės aktų nuostatos, vadovaujantis kuriomis sprendžiamas klausimas dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, išsamiai aptartos skundžiamoje apygardos teismo nutartyje. Aktualias BK ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas ne kartą aptarė ir Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėjęs nuteistojo skundus dėl apygardos teismo nutarčių, kuriomis buvo netenkinti įkalinimo įstaigos teikimai dėl bausmės rūšies pakeitimo (2022 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 1S-43-478/2022, 2023 m. balandžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-60-1076/2023). Minėtuose teismų sprendimuose taip pat aptarti ir teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai, jo darbinė veikla, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su teigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančiais duomenimis ir šioje nutartyje dar kartą šių aplinkybių neaptarinėja. Šiuo atveju teisėjų kolegija aptars ir įvardins tas aplinkybes, kurios, manytina, visgi rodo neišnykusį nuteistojo asmenybės pavojingumą, taigi šiame laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo etape užkerta kelią bausmės keitimui švelnesne.

5. Viena iš aplinkybių, tiesiogiai įtvirtintų BK 51 straipsnio 2 dalyje kaip vertintina sprendžiant bausmės pakeitimo klausimą, yra nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Dėl nuteistojo elgesio ir bausmės atlikimo metu jo padarytų pažeidimų teisėjų kolegija pažymi, jog 2020 m. pabaigoje R. Č. tuo metu Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bausmę atlikti buvo perkeltas iš kalėjimo režimo į pataisos namų režimą. Kaip matyti, iki bausmės atlikimo režimo pakeitimo į švelnesnį nuteistasis buvo keturis kartus pažeidęs įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, du kartus baustas nuobaudomis (paskutinį kartą baustas 2011 m. rugpjūčio 9 d. už alkoholio ir jo surogatų vartojimą). Šio teikimo pateikimo metu, tai yra, 2024 m. balandžio mėnesį, drausminių nuobaudų skaičius nuteistajam padidėjo iki septynių, taigi per kiek daugiau nei trejų metų laikotarpį R. Č. dar tris kartus pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus:

5.1. 2021 m. liepos 9 d. skirta nuobauda už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą;

5.2. 2022 m. liepos 5 d. skirta nuobauda už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ar laikymą;

5.3. 2023 m. lapkričio 30 d. skirta nuobauda už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą.

6. Kaip teisingai pažymėjo teismas skundžiamoje nutartyje, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme asmuo yra nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi alkoholio vartojimo problema, kuri buvo aktuali labai sunkių nusikaltimų padarymo metu, kaip matyti iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, vis dar išlieka pakankamai opi. Pažymėtina, jog alkoholio vartojimas bausmės atlikimo metu, kaip viena iš priežasčių nekeisti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelnesne, buvo nurodytas ir ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (2022 m. vasario 9 d. nutarties 19 pastraipa, 2023 m. balandžio 20 d. nutarties 11 pastraipa). Tačiau R. Č., aiškiai suprasdamas tokio elgesio pasekmes, 2023 m. pabaigoje ir vėl padarė analogišką pažeidimą, susijusį su alkoholio vartojimu. Nors per pastaruosius metus padaryti pažeidimai, vertinant juos nuteistajam skirtų paskatinimų kontekste, nėra dažni (laikotarpiu nuo 2021 m. pradžios nuteistasis skatintas 11 kartų), jie visgi patvirtina poreikį ir toliau taikyti nuteistajam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Tokia bausmė skiriama asmenims, nuteistiems už pačius sunkiausius ir pavojingiausius nusikaltimus. Todėl asmuo, siekiantis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo švelnesne, privalo iš esmės pakeisti savo elgesį ir asmenybės nuostatas, jog patvirtintų iki minimumo sumažėjusį asmenybės pavojingumą. Tokios pažangos, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis kol kas nepadarė.

7. Pažymėtina šiuo atveju ir tai, kad aptartus pažeidimus nuteistasis padarė jau perkeltas atlikti bausmę švelnesnėmis sąlygomis. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje teismo nutartyje, toks daromų pažeidimų suintensyvėjimas atliekant bausmę švelnesnėmis sąlygomis yra akivaizdus patvirtinimas, kad jis stokoja motyvacijos keistis bei nepažeidinėti privalomų normų, ypač, kai yra mažiau kontroliuojamas ir kai jam parodomas tam tikras pasitikėjimas. Aplinkybė, jog šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis (ką pastarasis akcentuoja skunde, bausmės atlikimas lengvosios grupės sąlygomis taip pat akcentuotas skundžiamoje teismo nutartyje, 13 pastraipoje), nors ir rodo įkalinimo įstaigos pasitikėjimą bausmę atliekančiu asmeniu, nuteistojo motyvacijos stokos, teisėjų kolegijos vertinimu, visgi nepaneigia. Dar daugiau, kaip matyti iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko teikimo, anksčiau nuteistasis R. Č. jau du kartus atlikinėjo bausmę lengvosios grupės sąlygomis, tačiau nesugebėjo laikytis vidaus tvarkos taisyklių, dėl ko buvo baustas nuobaudomis bei grąžintas bausmę atlikti paprastosios grupės sąlygomis.

8. Kita aplinkybė, įtvirtinta BK 51 straipsnio 2 dalyje kaip aktuali sprendžiant bausmės pakeitimo klausimą, yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika. Paskutinėje, 2024 m. kovo 26 d. socialinio tyrimo išvadoje, pažymėta, jog pirminis R. Č. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas buvo atliktas 2016 m., šio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Paskutinio vertinimo metu, 2024 m. kovo 26 d., atsižvelgiant į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, kriminalinės patirties analizę, asmens bylos duomenis, buvo nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau su didėjimo dinamika. Toks rizikos didėjimas, akivaizdu, susijęs ir su padažnėjusiais bausmę atliekančio asmens daromais pažeidimais. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog nuteistajam priskiriama visa eilė kriminogeninių, t. y. jo riziką nusikalsti didinančių veiksnių. Nuteistajam nustatoma net penkiolika tokių veiksnių, iš kurių vos keturi yra statiniai, tai yra nekintantys, o likusieji – dinaminiai, tai yra tokie, kurių įtaka pakartotiniam nusikalstamam elgesiui gali būti panaikinta arba bent jau reikšmingai sumažinta, priklausomai nuo paties nuteistojo elgesio ir dedamų pastangų koreguoti savo elgesį, mąstymą. Dinaminiams kriminogeniniams poreikiams priskirta: lėšų valdymo sunkumai; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Nuteistajam dedant pastangas ir koreguojant savo elgesį, aptarti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai gali būti pakoreguoti ir taip sumažinta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kas galėtų būti svari priežastis sprendžiant jo bausmės pakeitimo klausimą.

9. Vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką atsižvelgiama ir į nuteistajam taikytas resocializacijos priemones, jų įgyvendinimo rezultatus. Kaip matyti iš 2024 m. kovo 26 d. socialinio tyrimo išvados, individualiame resocializacijos plane R. Č. buvo numatytos šios priemonės:

9.1. dirbti įkalinimo įstaigoje;

9.2. dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse;

9.3. dalyvauti individualiose konsultacijose pas psichologus;

9.4. išklausyti teisinio-socialinio švietimo programą.

10. Nuteistasis skunde akcentuoja, jog paskutinioji priemonė (teisinio-socialinio švietimo programa) yra netaikoma asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, todėl resocializacijos planą, priešingai nei teigiama skundžiamoje apygardos teismo nutartyje, jis įvykdė visiškai. Teisėjų kolegija pažymi, jog duomenų apie tai, kad minėta priemonė nėra taikoma asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Tokių duomenų, nors ir žadėjo tai padaryti skunde, nepateikė ir R. Č.. Taigi nuteistasis, koreguojant jam individualų resocializacijos planą ateityje, turėtų akcentuoti šią aplinkybę ir išsakyti dėl to pastabas, kuomet bus supažindinamas su pakoreguotu resocializacijos planu. Bet kokiu atveju, visų resocializacijos priemonių įvykdymas nepašalintų kitų šioje nutartyje aptartų aplinkybių, kurios visgi yra aktualios sprendžiant nuteistajam paskirtos bausmės pakeitimo klausimą.

11. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Nuteistojo R. Č. asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę, elgesį šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotos laisvės atėmimo bausme. Šiame kontekste turi būti įvertinta ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Nors nuteistasis per bausmės atliko laikotarpį išties deda dideles pastangas keisdamas savo elgesį (nuolatos dirba, yra atlyginęs nusikaltimais padarytą žalą, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones) ir šie pokyčiai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tikrai reikšmingi, R. Č. pastangos, vertinant jas pastaruoju metu padarytų pažeidimų kontekste, visgi nėra pakankamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.