- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- 1S-43-478/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Jūratė Jakubonienė, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- R. Č.
- Advokatai
- Šarūnas Vadeikis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernesto Rimšelio,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu Zoom programos platformoje išnagrinėjo nuteistojo R. Č. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam R. Č. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta medžiaga, išklausiusi proceso dalyvius ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. R. Č. Šiaulių apygardos teismo 2002 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 1, 2, 8, 12, 13 punktus, 206 straipsnį, 234¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso turto konfiskavimu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. gruodžio 9 d. nutartimi nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 105 straipsnio 1, 2, 8, 13 punktų į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5, 9 punktus ir R. Č. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punktą R. Č. nuo paskirtos bausmės atleistas. Nusikalstama veika iš 1961 metų BK 234¹ straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į 2000 m. BK 254 straipsnio 1 dalį. Perkvalifikavus nusikalstamas veikas, naujai paskirtos bausmės R. Č., vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, subendrintos su bausme, paskirta pagal 1961 m. BK 206 straipsnį ir R. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
3. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimu Kauno apygardos teismui buvo siūloma R. Č. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo netenkino. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nuteistojo R. Č. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei. Apygardos teismas padarė išvadą, jog šios aplinkybės, nepaisant tam tikrų teigiamai R. Č. apibūdinančių aplinkybių, šiuo metu nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę R. Č. pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad, pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
II. Skundo argumentai bei prašymai
5. Nuteistasis R. Č. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartį, tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
6. Nuteistasis skunde nurodo, kad socialinio tyrimo išvadoje jo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta 69 balais, iš jų - 35 statiniai ir 34 dinaminiai. Tačiau šio vertinimo balų paskirstyme yra neaiškumų, kas turėjo neigiamos įtakos galutiniam teismo sprendimui. Dokumente OASys, 7 skiltyje, kuri vadinasi ,,Gyvenimo stilius ir draugai“ yra 15 balų, šie balai yra priskiriami prie kintamų, bet jų negalima sumažinti, tačiau šių balų negalima priskirti ir prie statinių - nekintamų. Šį nesusipratimą gali išsiaiškinti tik teismas. Tuomet iš minimų 34 dinaminių balų minimi 15 balų būtų perkelti į statinius, tuomet liktų tik 19 dinaminių balų, kuriuos, anot nuteistojo, jis galėtų sumažinti per paskirtos terminuotos bausmės laiką.
7. Nuteistojo teigimu, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas rėmėsi tendencingais Socialinio tyrimo išvados duomenimis, kurių jis nežino. Prie dinaminių veiksnių priskiriami: 1) lėšų valdymo sunkumai - šiuo metu jis yra išmokėjęs visą priteistą civilinį ieškinį, kas rodo, kad jis su lėšų valdymu neturi jokių sunkumų; 2) smurto prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, nuteistojo nuomone, teismui turėtų būti pateikti duomenys, kaip šis kriterijus pasireiškia bausmės atlikimo metu; 3) būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, smurtinis elgesys – taipogi turėtų būti vertinama, kaip šios nuostatos pasireiškė bausmės atlikimo metu; 4) būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių – nuteistasis pažymi, jog jam nėra žinoma, kaip šios nuostatos pasireiškė bausmės atlikimo metu. Nuteistojo nuomone, šios teismui pateiktos jo asmenybę neigiamai apibūdinančios nuostatos, kurios neatitinka tikrovės, sunkina jo teisinę padėtį ir galimybę pakeisti bausmę. Draugų įtaka darant drausmės pažeidimus taip pat yra subjektyvaus vertinimo išvada, kadangi, anot nuteistojo, jis prisiima pilną atsakomybę už padarytus drausmės pažeidimus, dėl to išgyvena ir gailisi, stengiasi daugiau nedaryti drausmės pažeidimų, nėra ir niekada nebuvo įtakojamas kitų asmenų. Subjektyvaus vertinimo problemą yra konstatavę ir Mykolo Romerio universiteto mokslininkai, todėl OASys metodika ir jos išvados turėtų būti vertinamos kritiškai.
8. Nuteistasis R. Č. skunde pažymi, jog dalyvauja visose socialinės reabilitacijos programose, kurias tik pasiūlo įstaigos administracija. Dėl alkoholio vartojimo priklausomybės jis yra praėjęs, išklausęs programą ir toliau joje dalyvauja, taip pat yra išklausęs agresijos valdymo programą. Dėl artimojo nužudymo jis atsiprašė artimųjų ir yra gavęs jų atleidimą, dėl to atsinaujino bendravimas su artimaisiais. Nuteistojo teigimu, jis yra vedęs, žmona, atlikdama bausmę, dėl valstybės įstaigų aplaidaus veikimo/neveikimo tapo neįgalia, jai buvo amputuota koja, šiuo metu žmona gyvena laisvėje ir jai reikalinga jo tiek fizinė, tiek moralinė pagalba.
9. Nuteistasis nurodo, jog yra dokumentinio filmo (duomenys neskelbtini) dalyvis ir vienas iš personažų. Šis filmas buvo kuriamas ketverius metus. Nuteistojo nuomone, filmo kūrėjams per ketverius metus pavyko atskleisti žymiai objektyvesnius jo asmenybės bruožus, priešingus nei socialinės išvados rengėjams, kuriems trūksta laiko išsamiai įsigilinti į kiekvieno nuteisto žmogaus asmenybes.
10. Nuteistasis pažymi, kad turi keletą paklausių specialybių, bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme atveju nesunkiai galėtų įsitvirtinti darbo rinkoje. Anot nuteistojo, jis turi gyvenamąją vietą, iš tėvų paveldėtą jam priklausančią sodybą, taip pat žemės, turi planų užsiimti ūkininkavimu. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pilnai pripažįsta, labai išgyvena ir gailisi.
11. Teismo posėdyje nuteistasis R. Č. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo R. Č. skundas atmetamas.
12. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnyje yra nurodyti kriterijai, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, dėl kurio sprendžiamas teikimas, praeityje yra padaręs vieną ar kelis labai sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rūpimos ir saugomos vertybės, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas tokiam asmeniui įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Išvados daromos ne tikint nuteistojo pažadais, o įvertinus jo realius veiksmus mažinant nusikalstamo elgesio riziką ar atlyginant padarytą žalą, elgesį atliekant bausmę.
13. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, ir apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).
14. Nuteistasis R. Č. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau kaip dvidešimt metų – nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Būtina, kad nuteistasis atitiktų visus BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytus materialiuosius kriterijus.
15. R. Č. asmens bylos duomenys rodo, kad pagal 2021 m. rugsėjo 15 d. atliktą nuteistojo R. Č. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant ,,OASys“ metodiką, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė ir sudaro 69 balus. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma 35 balai (kurių nuteistasis negali pakeisti), o likę 34 – dinaminiai, kuriuos ir toliau vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, savo teigiamu elgesiu nuteistasis gali mažinti. Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių nenustatyta. Taigi, kaip matyti, 34 iš 69 pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balų yra dinaminiai balai. Šių balų pokytis priklauso vien tik nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį teigiama linkme, todėl šiuo atveju itin svarbi nuteistojo motyvacija dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį. Priešingai nei skunde tvirtina nuteistasis, abejoti tiek ,,OASys“ metodikos patikimumu, tiek laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu R. Č. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu bei jo metu nustatytais rezultatais, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
16. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, po patekimo į pataisos įstaigą iki gyvos galvos su R. Č. artimieji buvo nutraukę visus ryšius, tačiau po septynerių metų pradėjo vėl su juo bendrauti. Šiuo metu jis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais (dvejais broliais, dukterėčia, žmona), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones – dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, turi teigiamą darbinę motyvaciją, pataisos įstaigoje dirba, per visą bausmės atlikimo laiką buvo skatintas 14 kartų. Tačiau iš 2021 m. lapkričio 17 d. pažymos Nr. 62-6887 apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad jis ne tik skatintas, bet fiksuoti ir vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nesilaikymo atvejai – nuteistasis R. Č. įstaigoje nustatytos tvarkos reikalavimus pažeidė 5 kartus, 3 kartus buvo skirtos nuobaudos, o 2 kartus apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Todėl teisinga yra apygardos teismo išvada, kad nors šiuo metu nuteistasis R. Č. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Vien nuobaudų paskyrimo faktas nėra kliūtis taikyti BPK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau turi būti įvertintas pažeidimų kiekis, turinys ir ypač laikas, kuomet nuteistasis pažeidimų nedaro.
17. 2021 m. lapkričio 25 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam R. Č. nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai yra kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas. Dinaminiais kriminogeniniais veiksniais laikomi lėšų valdymo sunkumai; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokojo tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl, priešingai nei skunde teigia nuteistasis R. Č., abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, R. Č. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Teismo vertinimu, nuteistasis turi kritiškai įvertinti jo socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai balai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir jo nusikalstamo elgesio rizika būtų mažesnė nei vidutinė, ar bent jau aiškiai mažėtų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, ji bus maža, ir teismas bus tikras, kad nuteistasis nėra pavojingas visuomenei.
18. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad R. Č. iki nusikaltimų, už kuriuos nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, padarymo buvo teistas du kartus (1989 m. sausio 18 d. ir 1998 m. kovo 2 d.) dėl finansinio pobūdžio nusikaltimų. Po antro teistumo jam paskyrus 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir turto konfiskavimą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas taikė lygtinį paleidimą iš pataisos namų neatlikus 11 mėn. 7 d. bausmės. Šiuo nuosprendžiu, kurio pagrindu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nustatyta, kad jis tėvą nužudė 1997 m. gegužės mėnesį (kūną paslėpė jį užkasdamas, rastas tik 2002 m. sausio 23 d.), t. y. dar prieš antrąjį teistumą, o taip pat 2001 metais, praėjus beveik trejiems metams po lygtinio paleidimo taikymo, jis vėl nusikalto ir dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, nužudė dar du bejėgiškos būklės žmones (nužudęs pagrobė svetimą turtą). Akivaizdu, kad nuteistojo daromi nusikaltimai vis sunkėjo. Nors nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, pobūdis, jų padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinamos nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, visgi, visos šios aplinkybės svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas yra išskirti kaip nuteistojo R. Č. riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai, o tai lemia griežtesnį su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių aplinkybių vertinimą. Šios aplinkybės atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, netinkamą R. Č. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.
19. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog abejonių nuteistojo R. Č. pažanga, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kelia ir tai, kad kaip nurodyta jo asmens byloje, nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, nustatyta, kad net ir atlikdamas bausmę, nuteistasis šio žalingo įpročio neatsisakė, pataisos įstaigose jis du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Paskutinį kartą už tai baustas 2021 m. liepos 9 d. 2021 m. liepos 5 d. 20.40 val. patikrinus blaivumą, R. Č. buvo nustatytas 1,22 promilių apsvaigimas alkoholiu. Toks nuteistojo R. Č. elgesys negali būti laikomas nepriekaištingu, priešingai - tokiu savo elgesiu R. Č. parodo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas taisykles ir vidaus tvarkos taisykles. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje taip pat užfiksuota, kad nuteistasis menkina piktnaudžiavimą alkoholiu, kaip vieną iš veiksnių, turėjusį įtakos nusikaltimų padarymui. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, jog, nors nuteistasis R. Č. ir rodo tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, vis tik jo vidinė motyvacija pripažinti ir spręsti turimus sunkumus išlieka minimali bei reikalaujanti tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse.
20. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis R. Č. bausmės atlikimo metu reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, ne kartą buvo skatintas, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais. Visgi, vien šios aplinkybės, įvertinus jas aptartų faktinių duomenų kontekste, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis R. Č. jau yra padaręs pozityvias išvadas, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistojo R. Č. pavojingumas dar nėra sumažėjęs tiek, kad jam galėtų būti paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, nuteistojo dedamos pastangos nėra pakankamos, kad būtų galima daryti išvadą, jog R. Č. yra pasiruošęs gyventi laisvas ir nenusikalsti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.