Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis ŽŪB (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. A. 2018 m. liepos 6 d. apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini) namo trečio aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą aktyviais veiksmais pasipriešino savo pareigas einančiam ir tarnybinę uniformą vilkinčiam valstybės tarnautojui – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui A. K. ir dėl jo atliekamos tarnybos nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui A. K. sulaikant, nereagavo į teisėtus valstybės tarnautojo reikalavimus gultis, priešindamasis ir nenorėdamas būti sulaikytas stumdėsi ir muistėsi bei tyčia rankomis suimdamas A. K. dešinę ranką, spausdamas ir lauždamas, po ko ranka suimdamas už kairės rankos nykščio pradėjo laužti, tuo nukentėjusiajam A. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimo dešinio alkūnės sąnario išoriniame paviršiuje, dešinės alkūnės sąnario sumušimo, kairės plaštakos I piršto raiščių patempimo ir sumušimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis R. A. kaltę pripažino visiškai. Duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad jis su sugyventine R. Z. ir trimis vaikais gyvena bute (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 6 d. apie 12.30 val. jis ir sugyventinė bei kaimynas rūkė prie savo buto durų bendrojo naudojimo koridoriuje. Visi trys buvo neblaivūs. Atėjo du policijos pareigūnai – vyras ir moteris, jie paklausė, kur yra 401 kambarys. Atsakė, kad tas kambarys pastato ketvirtame aukšte. Pareigūnai nuėjo, bet netrukus vėl sugrįžo ir pareiškė pastabą dėl keliamo triukšmo. Dar pasakė, kad nori užeiti į 301-ą butą tikslu patikrinti, ar jame nėra mažamečių vaikų, kurie galimai palikti be priežiūros. Kaltinamasis nenorėjo įleisti pareigūnų į savo butą, nes jame iš tikrųjų buvo jo ir sugyventinės du mažamečiai vaikai, todėl pareigūnai galėjo pareikšti pretenzijas dėl vaikų nepriežiūros, kadangi abu tėvai neblaivūs. Kaltinamasis, neleisdamas policijos pareigūnui patekti į butą, griebė jam už rankų ir pradėjo jį stumdyti, grūmėsi su pareigūnu, tuo momentu jis galėjo padaryti pareigūnui nustatytus sužalojimus. Galiausiai kaltinamasis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Dėl to, kad priešinosi policijos pareigūnui ir jį sužalojo, labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino padarytą žalą.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. A. kaltę taip pat pripažino ir davė analogiškus parodymus (1 t., b. l. 79, 88–89, 95).

Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, įrodymai teisme ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos G. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. liepos 6 d. apie 12.30 val. R. A., būdamas neblaivus, jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0094, patikros Nr. 0812564, nustatytas 2,05 promilės girtumas, (duomenys neskelbtini) namo trečiame aukšte, bendrojo naudojimo koridoriuje, viešoje vietoje, pasipriešino tarnybines pareigas einančiam Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui A. K., t. y. vengdamas būti sulaikytas, jis sugriebė policijos pareigūnui už rankų, jas suspaudė ir apdraskė, tuo sukėlė policijos pareigūnui fizinį skausmą, be to, grasino panaudoti fizinį smurtą pareigūno atžvilgiu, sakydamas žodžius „p...u aš tau į galvą“. A. K. dėl patirto sužalojimo kreipėsi į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatytas dešinės alkūnės raiščių patempimas, kairės rankos pirmojo piršto delnakaulio sąnario patempimas, po apžiūros išleistas. R. A. sulaikytas ir uždarytas į Alytaus apskrities VPK areštinę. (1 t., b. l. 1–2).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų matyti, kad 2018 m. liepos 6 d. apžiūrėtas pastato (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte esantis bendrojo naudojimo koridorius, apžiūros metu su nusikalstama veika susijusių pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 8–13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. pG 780/2018 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajam A. K. buvo nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinio alkūnės sąnario išoriniame paviršiuje, odos nubrozdinimas dešinio alkūnės sąnario išoriniame paviršiuje, dešinės alkūnės sąnario sumušimas, kairės plaštakos I piršto raiščių patempimas ir sumušimas, šie sužalojimai galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis; sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, jie padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės alkūnės sąnario sumušimo, kairės plaštakos I piršto raiščių patempimo ir sumušimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 22–23).

Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių A. K., K. B., D. N., E. S. tarnybiniais pranešimais fiksuota, kad policijos pareigūno A. K. sulaikomas R. A. jam pasipriešino, panaudodamas fizinį smurtą, ir jį sužalojo (1 t., b. l. 35–42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2018 m. liepos 6 d. jis patruliavo ekipaže AP-1708 su patrule K. B.. Apie 12.30 val. jie gavo policijos budėtojo pranešimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) dėl ieškomo asmens. Nuvyko nurodytu adresu ir išsiaiškino aplinkybes. Po to su K. B. lipo laiptais iš ketvirto aukšto žemyn. Išgirdo trečiame aukšte riksmus, šauksmus, pagalvojo, kad galimai vyksta konfliktas. Nuėjo pažiūrėti ir trečio aukšto koridoriaus gale pamatė tris neblaivius asmenis – du vyrus ir moterį. Priėjo prie jų ir sudrausmino, kad nedarytų pažeidimo, šie nurimo. Tuo metu prie A. K. priėjo nepažįstamas asmuo, kuris atrodė blaivus, ir pasakė, kad bute Nr. 301 yra vartojamas alkoholis, o tame bute yra mažamečiai vaikai. Apie tai jis informavo ir kolegę K. B.. Tada jie paklausė, kas yra 301 buto savininkai. Moteris, kaip vėliau paaiškėjo R. Z., nurodė, kad ji yra savininkė, o R. A. – jos sugyventinis. Patrulė K. B. kartu su R. Z. ir R. A. įėjo į 301 butą. Netrukus iš ten pasigirdo triukšmas. Vidun įėjęs A. K. pamatė, kad K. B. grumiasi su R. A., ji turėjo išsitraukusi spec. priemonę „Taser“. A. K. nedelsdamas aiškiai ir garsiai davė nurodymą R. A. nejudėti, vykdyti nurodymus, nesiartinti ir stovėti vietoje. Tačiau R. A. nereagavo, artinosi link jo. Reikėjo jį sulaikyti, o naudoti spec. priemones negalėjo, nes šalia buvo mažamečiai vaikai. Tada A. K. su K. B. suėmė R. A. už rankų ir išvedė į bendro naudojimo koridorių, ten davė nurodymus gultis ant žemės, tačiau vyriškis į tai nereagavo, bandė ištrūkti, šaukė „paleisk mane mentas, nes p...u aš tau į galvą“. Tuo momentu prie K. B. priėjo R. A. draugas R. S. ir pradėjo ją tempti į šalį. K. B. paleido R. A., išsiėmė iš amunicijos dėklo spec. priemonę „Taser“ ir paruošė naudojimui R. S. atžvilgiu bei radijo ryšio priemone informavo budėtoją, kad reikalinga skubi pagalba. Agresyviai nusiteikęs R. S. artinosi prie K. B., sakydamas „paleisk mano draugą, nes iškirsiu jus abu mentai“. K. B. davė jam aiškų nurodymą nejudėti ir likti savo vietoje, nes kitu atveju panaudos spec. priemonę. Šis į jos reikalavimą sureagavo ir liko stovėti vietoje. Tuo metu R. A. kaire ranka suėmė A. K. už dešinės rankos ir pradėjo ją spausti, laužti, apdraskė nagais. Liepė R. A. paleisti ranką, įspėjo, kad panaudos „tazerį“. R. A. sugriebė jam už kairės rankos, kurioje A. K. laikė prietaisą, ir šis nukrito ant žemės. Tada R. A. kaire ranka sugriebė už A. K. kairės rankos nykščio ir pradėjo jį laužti, sakydamas „sulaužysiu tau pirštus, gaidy“. A. K. pajuto stiprų nykščio skausmą. Vienu metu jis išsilaisvino iš R. A., pargriovė jį ant nugaros ir keliais prispaudė prie žemės. Tuo metu atvyko papildomas ekipažas, kuris padėjo sulaikyti R. A.. Visą tą laiką K. B. bendravo su R. S. ir R. Z.. Minėti asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į Alytaus apskrities VPK, kuriame paaiškėjo jų tapatybės, buvo nustatyti girtumai. Jis dėl rankų sumušimų ir kraujavimo nuvyko į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių (1 t., b. l. 44–46, 48-49).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. B. parodė, kad 2018 m. liepos 6 d. 12.30 val., tarnybos metu, su patruliu A. K. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), nes policijos budėtojas nurodė, kad ten gali būti paieškoma nepilnametė K. M.. Nuvykę merginos nerado. Išgirdo trečiame namo aukšte triukšmą, nuėjo pažiūrėti. Koridoriuje pamatė tris asmenis, kurie buvo neblaivūs, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo R. A., R. S. ir R. Z.. Tuo metu koridoriuje sutiktas nepažįstamas vyriškis pasakė, kad minėti trys asmenys 301-e bute vartoja alkoholinius gėrimus, nors bute yra du mažamečiai vaikai. Išsiaiškino, kad R. Z. yra 301 buto šeimininkė. Ji įsileido pareigūnus į butą, kuris yra dviejų kambarių, viename kambaryje buvo du mažamečiai vaikai, berniukas ir mergaitė, kurie buvo apsiverkę, bei dar vienas nepilnametis. Virtuvėje ant stalo stovėjo alkoholiniai gėrimai, visas butas buvo netvarkingas, sujauktas. Apie tai informavo policijos budėtoją, kad būtų iškviesti vaikų teisių institucijos darbuotojai. Tai išgirdęs, R. A. sugriebė jai už rankos ir pradėjo stumti iš buto, sakydamas „sup...u aš tave žertva". Pareikalavo, kad jis atsitrauktų, išsitraukė elektroimpulsinį „tazerį“, pasiruošė jį panaudoti. Kadangi bute buvo mažamečių vaikų, todėl nusprendė „tazerio“ nenaudoti. R. A. nereagavo į įspėjimus, suspaudęs kumščius ėjo link jos. A. K. liepė jam nurimti, nesiartinti. Tačiau R. A. keikė juos necenzūriniais žodžiais ir nevykdė nurodymų, todėl užlaužė jam rankas ir išvedė į bendro naudojimo koridorių. A. K. liepė R. A. gultis ant žemės, tačiau šis reikalavimų nevykdė, nesileido sulaikomas, grasino sakydamas „paleisk mente, sup...u“. Tuo metu ji pajuto, kad ją kažkas suėmęs už uniformos ties pečiais tempia nuo R. A.. Atsisukusi pamatė, kad tai R. S., todėl išsiėmė elektroimpulsinį prietaisą, norėdama jį sudrausminti. R. S. atsitraukė. Tuo metu A. K. pargriovė R. A. ir su juo grūmėsi ant žemės, girdėjo, kad perspėjo panaudoti „tazerį“ bei girdėjo, kad panaudojo. Prie R. S. priėjo moteris, kuri taip pat keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, grasino sumušti. Kadangi abu asmenys buvo agresyvūs, todėl juos stebėjo, o už nugaros A. K. grūmėsi su R. A.. Ji iškvietė kitą policijos ekipažą pagalbai. Atvyko pareigūnai E. S. ir D. N., kurie padėjo A. K. uždėti antrankius R. A.. Po to sulaikė R. S. ir R. Z., nes ji nesiliovė juos keikusi. Visus tris sulaikytus asmenis pareigūnai nuvedė į tarnybinį automobilį, o ji pasiliko su vaikais. Atvyko vaikų teisių darbuotojos, kurias paliko bute su vaikais. Po viso įvykio pastebėjo, kad A. K. rankos apdraskytos, kraujavo, jis skundėsi piršto ir rankos skausmais. Dėl patirtų sužalojimų A. K. nuvyko į ligoninę. Sulaikytiems R. S. ir R. Z. surašė ANK protokolus ir išleido į namus, o R. A. buvo sulaikytas ir patalpintas į areštinę (1 t., b. l. 58–59).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. N. parodė, kad 2018 m. liepos 6 d. buvo tarnyboje kartu su E. S.. Apie 13.50 val. policijos budėtojas nurodė jiems vykti į (duomenys neskelbtini)bendrabutį, nes reikalinga pagalba sulaikant asmenis. Tarnybiniu automobiliu nuvyko nurodytu adresu ir, užlipę į trečią aukštą, bendro naudojimo koridoriuje rado kolegas A. K. ir K. B.. Koridoriuje buvo prisirinkę namo gyventojų. Ant grindų gulėjo sulaikomas R. A., kurį A. K. laikė prispaudęs kojomis. R. A. priešinosi, rankomis stūmė A. K., keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tuo metu A. K. vienoje rankoje laikė „tazerį“, kurį R. A. buvo suėmęs. K. B. stovėjo šalia, ji neleido prieiti R. S. ir R. Z., kurie irgi keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti, sumušti, tačiau aktyvių veiksmų neatlikinėjo. Kartu su E. S. padėjo A. K. apversti R. A. ir uždėti jam antrankius. R. A. paliko gulėti ant žemės. K. B. nurodė, kad ir R. S. priešinosi, neleido sulaikyti R. A., elgėsi agresyviai, kėsinosi jai suduoti smūgius. Tada kartu su E. S. priėjo prie R. S. ir uždėjo jam antrankius. R. Z. elgėsi agresyviai, ji kelis kartus bandė paimti už K. B. amunicijos diržo. E. S. prirėmė R. Z. prie sienos ir uždėjo antrankius. Visi trys asmenys akivaizdžiai buvo apsvaigę nuo alkoholio, elgėsi įžūliai, neadekvačiai, keikė pareigūnus, grasino susidoroti. Ant R. A. veido matėsi paraudimai, kurie galėjo atsirasti sulaikant, nes priešinosi. Visus tris sulaikytus asmenis nuvedė į tarnybinį automobilį. A. K. pasiskundė, kad patyrė sužalojimus, matėsi, kad jo rankos apdraskytos. Jis sakė, kad jį sužalojo sulaikomas R. A. (1 t., b. l. 61–62).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. S. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas D. N. (1 t., b. l. 64–65).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. Z. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu R. A., jie augina tris vaikus. Įvykio dieną apie 12.30 val. ji su R. A. grįžo iš svečių, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu atėjo kaimynas R. S., atsinešė alaus. Išgertuvių metu jie buvo išėję į koridorių parūkyti. Pamatė atvykusius du policijos pareigūnus (vyrą ir moterį). Pareigūnai paklausė, kas gyvena 301 kambaryje. Atsakė, kad tai jos butas. Pareigūnai norėjo patekti į butą, o sugyventinis R. A. jiems neleido. Ji suprato, kad pareigūnai norėjo patikrinti, ar bute nėra mažamečių vaikų, nes jie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Kadangi tuo metu buvo stipriai apgirtusi, todėl įvykio tikslių aplinkybių neprisimena. Pamena, kad pareigūnai pateko į jos butą, rado du mažamečius vaikus, todėl iškvietė vaikų teisių specialistes ir R. A. motiną, kad prižiūrėtų vaikus. Viso šio konflikto metu R. A. nesileido būti sulaikomas policijos pareigūnų, priešinosi. Vėliau atvykus dar dviem policijos pareigūnams R. A. buvo uždėti antrankiai. Konflikto metu ji irgi keikė pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Su jais buvęs kaimynas R. S. taip pat necenzūriniais žodžiais keikė pareigūnus. Policijos pareigūnai juos visus tris sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Jai ir R. S. pareigūnai surašė protokolus ir išleido į namus, o R. A. sulaikė, nes jis sulaikomas priešinosi pareigūnams (1 t., b. l. 67–68).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo R. A. kaltei pagrįsti.

P. B. kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Fizinis smurtas BK 286 straipsnio prasme yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014 ir kt.). Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti.

BK 138 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo, atsako pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūnai A. K. ir K. B., vykdydami jiems pavestas tarnybines pareigas, atvykę į daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nustatė, kad kaltinamojo bute Nr. 301, kuriame tuo metu buvo du mažamečiai vaikai, vyko išgertuvės ir susidariusioje situacijoje, kai vaikų abu tėvai buvo neblaivūs ir negalėjo užtikrinti vaikams saugios aplinkos, pareigūnai pagrįstai nutarė aiškintis galimą vaiko teisių pažeidimą. Kaltinamasis sąmoningai bandė sukliudyti pareigūnams vykdyti tarnybos pareigas, stūmė K. B. iš buto, keikė ją necenzūriniais žodžiais. Pareigūnams K. B. ir A. K. bandant sulaikyti jų reikalavimų nevykdžiusį kaltinamąjį, šis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino A. K. ryšium su pastarojo tarnybos pareigų atlikimu. Fizinis smurtas pasireiškė kaltinamojo tyčiniais aktyviais veiksmais – grumtynėmis su policijos pareigūnu A. K., kurių metu kaltinamasis suėmė A. K. už rankų ir jas spaudė, apdraskė, užlaužė rankos pirštą. Kaltinamasis R. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad jis tyčia priešinosi policijos pareigūnui A. K., su juo grūmėsi, stvarstė už rankų, jas apdraskė nagais, laužė pirštą. Nukentėjusysis A. K. patvirtino, kad R. A. nesileido sulaikomas, aktyviai priešinosi, grūmėsi, laikė jam už rankų, užlaužė rankos nykštį. Liudytojai K. B., E. S., D. N. nurodė, kad R. A. aktyviais veiksmais priešinosi A. K., po konflikto liudytojai matė sužalojimus ant A. K. rankų, jis skundėsi, kad skauda rankos pirštą. Specialisto išvada patvirtina, kad A. K. buvo padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas dešinio alkūnės sąnario išoriniame paviršiuje, dešinės alkūnės sąnario sumušimas, kairės plaštakos I piršto raiščių patempimas ir sumušimas, padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, byloje surinkti duomenys, įvertinus jų visumą, patvirtina, kad kaltinamasis R. A. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas vykdžiusiam policijos pareigūnui A. K. ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis veikė tyčia, t. y. jis suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, kad dėl jo smurtinių veiksmų policijos pareigūno A. K. atžvilgiu gali atsirasti pavojingi padariniai, ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 286 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytų nusikaltimų požymius. Šiuo atveju, kai viena veika padaryti du nusikaltimai, numatyti skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2011, Nr. 2K-621/2011).

Kaltinamasis R. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru pašalino padarytą žalą, šios aplinkybės pripažįstamos lengvinančiomis atsakomybę. Atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad R. A. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui.

Dėl sąlygų taikyti BK 38 straipsnio nuostatas

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas 2018 m. gruodžio 18 d. surašytas kaltinamojo R. A. ir nukentėjusiojo A. K. susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju ir pastarasis neturi jam jokių pretenzijų, sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (b. l. 142).

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. A. padarė apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, kurie sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo, savanoriškai atlygino jam padarytą žalą, taip pat atlygino nuostolius Alytaus apskrities VPK, susijusius su nukentėjusiojo nedarbingumo apmokėjimu (1 t., b. l. 153–158). R. A. teisiamas pirmą kartą, anksčiau jo atžvilgiu nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai (1 t., b. l. 101). Iki nusikaltimų neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 102–103). Kaltinamasis dirba, charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 109). Gyvena šeimoje, išlaiko vaikus. Psichikos-priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 107). Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo kritišką požiūrį į savo veiksmus, elgesį po nusikaltimų padarymo, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis R. A. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl pripažintina, kad yra visos sąlygos jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi byloje civilinį ieškinį 72,38 Eur sumai už nukentėjusiajam A. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 24–27). Teismui pateiktas 2018 m. gruodžio 12 d. pašto perlaidos kvitas patvirtina, kad kaltinamasis R. A. savanoriškai atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą ir sumokėjo 72,38 Eur, tuo pagrindu procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

R. A., padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nutraukti procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio 72,38 Eur sumai.

1) jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas,

2) jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.