Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Skaistė Valinskytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė.

5. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo teisme datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. tarp Pradinio kreditoriaus (nuomotojo) UAB „Be kredito“ ir atsakovės „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią atsakovei buvo išnuomotas Daiktas („(duomenys neskelbtini)“) 24 mėnesių laikotarpiui, o ne 25 mėnesių, kaip nurodyta ieškinyje. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 23,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Sutartyje nustatyta, kad, atsakovei vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Sutartyje nustatyta, kad nuomininkui (atsakovei) tinkamai įvykdžius Sutartį ir sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal Sutartį, pasibaigus šiai Sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Daiktą už 1 Eur. Daiktas buvo perduotas atsakovei „(duomenys neskelbtini)“ turto perdavimo–priėmimo aktu Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Sutartis nutraukta „(duomenys neskelbtini)“. Trečiajam asmeniui nutraukus su atsakove Sutartį, UAB „Be kredito“ su ieškove sudarė „(duomenys neskelbtini)“ Reikalavimo perleidimo sutartį, taip pat priedą prie reikalavimo perleidimo sutarties, kuriais reikalavimo teisė į atsakovės skolą pagal Sutartį buvo perleista ieškovei.

7. Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą.

8. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.503 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad įstatymai ar nuomos sutartis gali numatyti, jog išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.504 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

9. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 3 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pagal VKĮ 1 straipsnio 2 dalį šio įstatymo nuostatos taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-922-618/2022).

10. Siekiant nustatyti, ar trečiojo asmens ir atsakovės sudaryta Sutartis yra išperkamosios nuomos sutartis, neįeinanti į VKĮ taikymo apimtį, ar vartojimo kredito sutartis, būtina įvertinti šalių tikslą sudarant Sutartį. Nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento. Byloje nustatyta, kad Sutarties šalys susitarė, jog atsakovė už jai perduotą Daiktą kas mėnesį turėjo mokėti po 23,99 Eur įmoką ir tai daryti 24 mėnesius iš eilės. Taigi, tinkamu Sutarties vykdymo atveju, atsakovė po 24 mėnesių būtų sumokėjusi pradinei kreditorei viso 575,76 Eur sumą, kuri yra 216,76 Eur didesnė nei perduotos prekės kaina (359 Eur). Sutarties dalyje „Sutarties objektas“ numatyta, kad nuomininkui (atsakovei) tinkamai įvykdžius Sutartį bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal Sutartį, pasibaigus Sutarčiai, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Daiktą už 1 Eur. Teismo vertinimu, nors Sutartyje ir nėra numatyta tiesioginė atsakovės pareiga perimti nuosavybės teisę į Daiktą, tinkamai ir laiku sumokėjus visas Sutartyje numatytas įmokas, tačiau akivaizdu, kad, atsakovei jau sumokėjus įmokas, kurių bendra suma viršija prekės kainą, ji neturėtų jokio pagrindo ir intereso nesumokėti nurodyto 1 Eur tam, kad jai galutinai pereitų nuosavybės teisė į Daiktą. Teismas konstatuoja, kad Sutarties sąlyga dėl nuomininkui suteikiamos teisės tinkamu Sutarties įvykdymo (visų įmokų sumokėjimo) atveju už 1 Eur įsigyti Daiktą, į Sutartį įtraukta formaliai, siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Taigi, nors atsakovei nėra tiesiogiai numatyta pareiga įsigyti nuomojamą daiktą, Sutarčiai vis tiek yra taikytinos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

11. Sutartyje nustatyta Daikto grąžinimo tvarka pasibaigus Sutarčiai, jeigu nuomininkas nepareiškia noro Daikto įsigyti. Sutartyje nustatyta: „pasibaigus Sutarčiai ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti Turto šios sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nurodyta tvarka, ar nutraukus šią Sutartį prieš terminą, Turtas grąžinamas Nuomotojui ne vėliau kaip sekančią dieną po Sutarties pasibaigimo ar nutraukimo Sutarties sudarymo vietoje arba Turto naudojimo vietoje; [...] Nuomininkas Nuomotojui savo sąskaita grąžina Turtą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o taip pat visiškai sukomplektuotą ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais daiktais, kurie jam buvo perduoti kartu su turtu ir kurie nurodyti sutarties specialiojoje dalyje. Jei per Turto perdavimą Nuomotojui nustatomi grąžinamo turto defektai ar gedimai, jie nurodomi Turto grąžinimo akte. Turto defektai ar gedimai gali būti nustatyti ir per 10 (dešimt) darbo dienų po turto grąžinimo akto pasirašymo ir apie tai nuomotojas informuoja nuomininką raštu“.

12. Teismas konstatuoja, kad ši Sutarties nuostata, numatanti sudėtingą prekės grąžinimo nuomotojui procesą, atsižvelgiant į tai, kad pagal ją būtų grąžintas Daiktas, kurio visa kaina bei jos perviršis jau sumokėti, yra neproporcinga alternatyva papildomo 1 Eur sumokėjimui, už kurį prekė galėtų pereiti atsakovei valdyti nuosavybės teise. Sutarties nuostata yra numatoma prekės grąžinimo nuomotojui alternatyva, tačiau jai savo esme nustatant neproporcingai didelį grąžinimo proceso kompleksiškumą ir papildomą atsakomybę atsakovei už jo įgyvendinimą, nuomininkas yra netiesiogiai verčiamas įsigyti daiktą už 1 Eur priemoką, leidžia vertinti, jog Sutarčiai yra taikytinos VKĮ nuostatos.

13. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog Sutarties dalyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ numatyta, jog atsakovei ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal Sutartį, ji yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos. Sutartimi sutarta, jog tinkamu jos įvykdymo atveju atsakovė būtų už prekę sumokėjusi iš viso 575,76 Eur sumą, kuri 216,76 Eur didesnė nei Daikto kaina (359 Eur). Taigi, netinkamo Sutarties vykdymo atveju nuomotojas (trečiasis asmuo, o perleidus reikalavimo teisę į atsakovę – ieškovė) turėtų teisę rinktis tarp Daikto, kurio vertė 359 Eur, susigrąžinimo, arba 575,76 Eur sumos pareikalavimo. Atsižvelgiant į šių alternatyvų piniginę išraišką, akivaizdu, jog bet kuris verslo subjektas (juo yra tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovė) pasirinktų jam ekonomiškai naudingesnį, t. y., 575,76 Eur sumą. Todėl vertintina, kad nuomotojo (trečiojo asmens, o vėliau ieškovės) pirminis tikslas yra ne pagal Sutartį perduoto Daikto susigrąžinimas, tačiau jo įsigijimui skirtų mokėtinų įmokų, viršijančių daikto vertę, gavimas. Tokią teismo išvadą patvirtina ieškinio reikalavimas, kuriuo, nepaisant to, jog ieškovė nurodo atsakovę jam perduotos prekės negrąžinus, yra prašoma ne jo sugrąžinimo, tačiau kasmėnesinių įmokų priteisimo. Darytina išvada, kad Sutarties sudarymo tikslas yra ne Daikto nuoma, bet finansavimo sąlygų jam įsigyti sudarymas. Pažymėtina, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-922-618/2022). Įvertinus šiame sprendime išdėstytus motyvus, Sutartis yra laikytina vartojimo kredito sutartimi, kuriai taikytinos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

14. Ieškovės reikalavimas dėl nesumokėtų įmokų grindžiamas tuo, kad atsakovės skolą sudaro 221,78 Eur, o reikalavimas dėl delspinigių priteisimo kildinamas iš Sutarties specialiųjų sąlygų, kuriose numatytas 0,5 proc. delspinigių dydis už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos sumos. Ieškovė delspinigių sumą apskaičiavo už 180 dienų.

15. Nustatyta, kad pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytai Sutarčiai yra taikytinos VKĮ nuostatos. VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. VKĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą.

16. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė prieš sudarydama su atsakove Sutartį būtų tikrinusi jos kreditingumą, be to, ji nėra įtraukta į vartojimo kredito davėjų sąrašą, kaip to reikalauja VKĮ 22 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat tai, kad teismas šiuo sprendimu nustatė, jog Sutartis yra laikytina vartojimo kredito sutartimi, kurios sudarymui ir vykdymui yra taikytinos VKĮ nuostatos, darytina išvada, jog trečiasis asmuo, sudarydamas su atsakove Sutartį, neįgijo teisės iš jos reikalauti nei ieškiniu prašomų priteisti delspinigių, nei pinigų sumos nuomos mokesčio įmokų forma, kuri viršija prekės kainą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalis). Tokia pati išvada yra daroma teismų praktikoje, kurioje pažymima, kad teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų). Laikytina, kad pradinė kreditorė, sudariusi su atsakove Sutartį, nebūdama įrašyta į vartojimo kredito davėjų sąrašą ir nepatikrinusi jos kreditingumo, įgijo teisę iš atsakovės atgauti tik pagal Sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą perduoto Daikto kainą, iš jos atėmus atsakovės sumokėtas įmokas. Sutarties specialiosiose nuostatose nurodyta, kad Daikto kaina yra 359 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 221,78 Eur, šią sumą grindžia priedu prie Reikalavimo perleidimo sutarties ir ši suma yra 353,98 Eur mažesnė, nei atsakovė būtų turėjusi sumokėti pagal Sutartį per 24 mėnesių laikotarpį – 575,76 Eur (23,99 Eur mėnesinis nuomos mokestis x 24 mėnesių) – 221,78 Eur), tai yra pagrindas išvadai, kad tam tikrą dalį sumos (353,98 Eur) atsakovė yra sumokėjusi. Taigi, vienintelė suma, į kurią reikalavimo teisę Sutarties pagrindu įgijo trečiasis asmuo (o po reikalavimo perleidimo – ir ieškovė) yra 5,02 Eur suma (359 Eur – 353,98 Eur).

17. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Teismas pažymi, kad šios įstatymo nuostatos reiškia, jog pradinis kreditorius negali perleisti naujajam kreditoriui daugiau teisių į skolininką, nei jis turi. Taigi, teismui nustačius, kad pradinė kreditorė neturėjo teisės pagal Sutartį reikalauti iš atsakovės nei delspinigių, nei skolos dydžio, kuris viršija atsakovei perduotos prekės kainą, ieškovė, perėmusi iš UAB „Be kredito“ reikalavimo teisę, teisės į šiuos reikalavimus taip pat neįgijo.

18. Teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl skolos priteisimo tenkinama iš dalies, iš atsakovės priteistina ieškovės naudai 5,02 Eur skola. Likusi ieškinio suma dėl skolos (nesumokėtų nuomos įmokų) ir delspinigių atmestina.

19. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

20. Ieškinį tenkinus iš dalies patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y., 1,19 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 0,21 Eur sumokėtas žyminis mokestis (18 Eur × 1,19 proc.) ir 2,88 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (242 Eur × 1,19 proc.), iš viso 3,09 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 153 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovės J. K. 5,02 Eur (penkis eurus 2 euro ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (5,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3,09 Eur (tris eurus 9 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusios ieškinio dalies netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.