Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijaus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir atsakovo A. Č. atskiruosius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams A. Č. ir D. Č., tretiesiems asmenims Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, S. S., A. S., S. S. dėl įpareigojimo likviduoti savavališkos statybos padarinius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydama įpareigoti atsakovus – D. Č. ir A. Č. – per teismo nustatytą terminą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) – demontuoti gyvenamojo namo (pažymėto plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priestato pamatus ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovams per teismo nustatytą terminą tinkamai nepašalinus savavališkos statybos padarinių, prašė pavesti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos organizuoti statybos padarinių pašalinimą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų.

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2012 m. balandžio 10 d. gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, ir jame ieškovė nurodė, kad ieškinio atsisako ir prašė bylą nutraukti. Pažymėjo, kad 2012 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu atsakovė D. Č. teismui pateikė priestato prie gyvenamojo namo ir mansardos įrengimo adresu (duomenys neskelbtini), projektą, kuriame yra duomenys, patvirtinantys, jog 1999 m. birželio 16 d. išduotas leidimas Nr. 108 vykdyti statybos darbus, ir leidimas galioja iki 2004 m. birželio 16 d. Ieškovė prašė įvertinti tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovų veiksmų, o inspekcija viso bylos nagrinėjimo metu tinkamai vykdė savo procesines pareigas, sąžiningai naudojosi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl prašė iš jos bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2012 m. gegužės 3 d. gautas atsakovo A. Č. prašymas įpareigoti ieškovę atlyginti jo turėtas 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidas ir už nepagrįstą ieškinio jam pateikimą skirti ieškovei 20 000,00 Lt dydžio baudą, iki 50 procentų iš šios baudos skiriant jam.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Skųsdamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) A. Č. prašo panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas jo prašymas dėl baudos ieškovei skyrimo ir prašymą tenkinti. Atskirajame skunde teigiama, kad ieškovė netinkamai atliko tyrimą. Apelianto teigimu, jis nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, o ieškovė sąmoningai veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą.

Skųsdama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti teismo nutarties dalį, kuria atsakovui iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos ir atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovo veiksmai sudarė prielaidas kreiptis į teismą. Pažymima, kad atsakovai turėjo visas galimybes anksčiau pateikti ieškovei statybą leidžiančius dokumentus. Apeliantė tvirtina, kad iš visumos faktinių aplinkybių buvo galima daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas yra statytojas. Pabrėžia, kad duomenys, patvirtinantys, jog statyba nėra savavališka, buvo pateikti tik 2012 m. kovo 15 d.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) A. Č. atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Pagal 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Apelianto A. Č. teigimu, ieškovė, pareikšdama akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį (patikslintus ieškinius) sąmoningai veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą.

Teismas pažymi, kad aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Paduodančio nepagrįstą procesinį dokumentą asmens nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas, asmuo neturi teisės reikalauti ginti jo teises, kadangi jos realiai nebuvo pažeistos. Šiuo atveju esminę reikšmę turi subjektinė asmens suvokimo pusė, t. y. būtina nustatyti, ar ieškovė suvokė arba turėjo suvokti, jog jos ieškinys yra nepagrįstas, o ieškinio reikalavimai neteisėti. Teismo vertinimu, ieškinio pateikimas teismui negali būti laikomas nesąžiningu, tuo atveju, kai asmuo (juridinis asmuo) tiki savo teisių (viešojo intereso) pažeidimu ir siekia jas apginti, antraip baudos skyrimas prilygtų sankcijai už procesinį veiksmą – ieškinio padavimą.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir tai, kad atsakovė D. Č. iki 2012 m. kovo 15 d. neįvykdė LR statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 ir 10 punktuose numatytų pareigų, sprendžia, jog negalima daryti išvados, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nepagrįstai pateikė teismui ieškinį ar sąmoningai veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, priešingai, LR statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatos įpareigoja iškovę esant teisiniam pagrindui kreiptis į teismą dėl įpareigojimų vykdymo. Be to, LR statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja statytoją turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, o iš šio straipsnio 1 dalies 10 punkto išplaukia, kad statytojas privalo visus statybos dokumentus saugoti (turėti).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, ieškovė, susipažinusi su atsakovės D. Č. 2012 m. kovo 15 d. pateiktais statybos leidžiančiais dokumentais (3 tomas, 99–113 b. l.), Mažeikių rajono apylinkės teismui 2012 m. balandžio 10 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo (3 tomas, 130–131 b. l.), ir jame konstatavo, jog atsakovai įvykdė LR statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 ir 10 punktuose numatytas pareigas turėti statybą leidžiančius dokumentus ir juos pateikti valstybinę priežiūrą atliekančiam pareigūnui.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti ieškovei 20000,00 Lt baudą (CPK 185 str.).

Apeliantės (ieškovės) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirasis skundas tenkintinas.

Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl to, ar pagrįstai iš ieškovės buvo priteistos atsakovo A. Č. turėtos bylinėjimosi išlaidos (2000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti).

Pirmosios instancijos teismas, atsakovui A. Č. priteisdamas iš ieškovės 2000 Lt bylinėjimosi išlaidas, rėmėsi vien ta aplinkybė, kad atsakovas neturėjo LR statybos įstatymo 12 straipsnyje numatytų pareigų, kadangi pagal projektą nebuvo statytoju ir todėl, teismo vertinimu, atsakovas buvo įtrauktas į bylą nepagrįstai.

Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg siaurai ir formaliai išaiškino CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, neįvertino visų bylos aplinkybių.

CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Kasacinis teismas savo formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010 ir kt.)

Kaip prieš tai minėta, įstatymas įpareigoja ieškovę, esant tam tikroms aplinkybėms kreiptis į teismą (LR statybos įstatymo 28 str.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad teisminis ginčas iš esmės buvo inicijuotas dėl to, kad atsakovai laiku nepateikė statybą leidžiančių dokumentų (LR statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 ir 10 punktai).

Vien tai, kad atsakovas A. Č. atsakovės 2012 m. kovo 15 d. pateiktame statybos projekte neįvardytas statytoju, teismo vertinimu, nesuponuoja išvados, kad šis atsakovas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl ieškovės netinkamų procesinių veiksmų. Pati atsakovė nurodė, kad jau nuo 2008 m. pradžios žinojo apie TAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialisto reikalavimą pateikti visus statybos dokumentus (3 tomas, 62 b. l.), todėl turėjo elgtis rūpestingai ir laiku įvykdyti šį reikalavimą. Tai, kad atsakovė, jos teigimu, statybos leidimus ir inventorizacijos knygas atidavė S. S. (2 tomas, 90 b. l.), teismo vertinimu, nėra priežastis ignoruoti imperatyvius įstatymo reikalavimus (LR statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, pagal CK 1.6 straipsnį įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Todėl, teismo vertinimu, neturėdama (nesaugodama) statybos leidžiančių dokumentų, atsakovė turėjo suvokti, kad veikia savo rizika ir, jog dėl įstatymo ignoravimo gali kilti teisiniai padariniai.

Pažymėtina, kad atsakovė pati nurodė, kad kartu su atsakovu sprendė statybos klausimus, jog dėl statybos darbų dalies vykdymo kreipėsi į atsakovą (3 tomas, 63 b. l.). Iš administracinės bylos Nr. II-416-84/2008 duomenų matyti, kad atsakovas nurodė, jog gyvena su atsakove (71 b. l.), o administracinės bylos Nr. II-23-257/2009 duomenimis, atsakovas nurodė, jog su atsakove darė projektus, tvarkė dokumentus, ir atsakovė patvirtino, kad A. Č. važiavo pas architektus, padėjo jai tvarkyti dokumentus, vykdyti statybas (96–97 b. l.).

Teismas, įvertinęs šalių procesinį elgesį, ieškinio atsakymo priežastis ir atsisakymą lėmusius atsakovės veiksmus, sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo daryti išvadai, jog ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai iniciavo teisminį procesą ir jai perkelti atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštą, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarties dalis, kuria atsakovui iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, naikintina ir atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atmestinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarties dalį, kuria atsakovui A. Č. iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priteistos 2000 Lt bylinėjimosi išlaidos, ir šį atsakovo prašymą atmesti.

Kitą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.