- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2009-02-23
- Bylos Nr.
- II-23-257/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pažeidėjas
- D. Č., A. Č.
- Advokatai
- Vidas Peikštenis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktiems D. Č. ir A. Č., jo atstovui advokatui Vidui Peikšteniui,
nedalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktų D. Č. ir A. Č. skundą dėl Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Č. ir D. Č. 2008 m. lapkričio 13 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas surašė ATP protokolą Nr. S.9-12 už tai, kad jie savavališkai pastatė (2002-2003 m.) gyvenamojo namo priestato pamatus be suderinto projekto ir statybos leidimo adresu Purienų takas 11, Mažeikiai. Pridėta žemės, kuri randasi Purienų takas 11, Mažeikių mieste, savininkų Stanislavos Skurvydienės, Antano Skurvydo, Sauliaus Skurvydo bei kaimynų Vytauto Cvirkos, Zitos Cvirkienės, Daivos Juodytės rašytiniai parodymai apie A. Č. ir D. Č. įvykdytas savavališkas statybas. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 3, 4 punktai (statytojas nustatyta tvarka turi turėti parengtą ir patvirtintą projektą bei gauti statybos leidimą). Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė ATPK 159 straipsnio 1 dalyje.
A. Č. ir D. Č. 2008 m. lapkričio 13 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas surašė ATP protokolą Nr. S.9-13 už tai, kad jie savavališkai pastatė (2002-2003 m.) pirtį be suderinto projekto adresu Purienų takas 11, Mažeikiai. Pridėta žemės, kuri randasi Purienų takas 11, Mažeikių mieste, savininkų Stanislavos Skurvydienės, Antano Skurvydo, Sauliaus Skurvydo bei kaimynų Vytauto Cvirkos, Zitos Cvirkienės, Daivos Juodytės rašytiniai parodymai apie A. Č. ir D. Č. įvykdytas savavališkas statybas. Tuo pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 3 punktas (statytojas nustatyta tvarka turi turėti parengtą ir patvirtintą projektą). Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė ATPK 159² straipsnio 1 dalyje.
A. Č. ir D. Č. 2008 m. lapkričio 13 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas surašė ATP protokolą Nr. S.9-14 už tai, kad jie savavališkai pastatė (2002-2003 m.) lauko baseiną be suderinto projekto adresu Purienų takas 11, Mažeikiai. Pridėta žemės, kuri randasi Purienų takas 11, Mažeikių mieste, savininkų Stanislavos Skurvydienės, Antano Skurvydo, Sauliaus Skurvydo bei kaimynų Vytauto Cvirkos, Zitos Cvirkienės, Daivos Juodytės rašytiniai parodymai apie A. Č. ir D. Č. įvykdytas savavališkas statybas. Tuo pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 3 punktas (statytojas nustatyta tvarka turi turėti parengtą ir patvirtintą projektą). Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė ATPK 159² straipsnio 1 dalyje.
A. Č. ir D. Č. 2008 m. lapkričio 18 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto nutarimu pagal ATPK 159 str. 1 d., 159² str. 1 d. skirta 12500 litų bauda už tai, kad jie savavališkai pastatė gyvenamojo namo pamatus, pirtį, lauko baseiną adresu Purienų takas 11, Mažeikių mieste be suderinto projekto ir statybos leidimo, neturėdami žemės nuosavybės, tuo pažeisdami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1.3 (statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą ir 1.4 (šio Įstatymo tvarka gauti statybos leidimą) punktų reikalavimus, t.y.
Arvydas ir D. Č. savavališkai pastatė gyvenamojo namo priestato pamatus adresu Purienų takas 11, Mažeikių mieste, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ATPK 159 straipsnio 1 dalyje (ATPK 159 straipsnio 1 dalis- statinio statyba mieste neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių litų). Arvydas ir D. Č. pastatė pirtį adresu Purienų takas 11, Mažeikių mieste, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ATPK 159² straipsnio 1 dalyje (nesudėtingo statinio statyba neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas,- užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų). Arvydas ir D. Č. savavališkai pastatė lauko baseiną adresu Purienų takas 11, Mažeikių mieste, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ATPK 159² straipsnio 1 dalyje (nesudėtingo statinio statyba neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas,- užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų).
Motyvuojamoji dalis
Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Č. nurodė, kad nubaustas nepagrįstai, nes buvo paruošti ir suderinti visi projektai, gauti reikalingi leidimai ir pirčiai, ir namo priestato statybai. Stanislavai Skurvydienei davė dokumentus ir ji jų atgal nebeatiduoda. Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas prieš tai išnagrinėtoje administracinėje byloje buvo įpareigotas surinkti įrodymus, kad jis statė pastatus, tačiau tai nebuvo padaryta. Įrodymus surinko Antanas ir Saulius Skurvydai. Nors nurodyta, kad statyta 2003 metais, pirtis statyta 2000 metais. Jis norėjo prūdą užversti, tačiau jam neleido to padaryti, nes aiškino, jog tai priešgaisrinis telkinys, todėl teko prūdą sutvarkyti. Prašo jo skundą patenkinti, taip pat prašo priteisti atstovavimo ir kelionės išlaidas.
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. atstovas advokatas Vidas Peikštenis prašo A. Č. skundą patenkinti.
Administracinėn atsakomybėn patraukta D. Č. nurodė, kad visi leidimai, kurie buvo išduoti, buvo jos vardu ir A. Č. jokių darbų neatliko ir su statiniais niekaip nesusijęs. Jis, kaip buvęs sutuoktinis, jai padėjo iš geros valios ir jos prašomas. Jos mama davė sutikimą vykdyti statybas, tai įforminta pas notarą. Reikalingi leidimai buvo gauti 1999 metais, o statybos vyko 2000 m., todėl liudytojai neteisingai nurodo, kad statybos vyko 2002-2003 metais. Pirma buvo pastatyta pirtis, o pirčiai tuo momentu reikėjo supaprastinto leidimo. Žemės sklypas anksčiau buvo 15 arų ir prie tos žemės sklypo buvo 8 arai laisvos žemės. Ji su A. Č. nusipirko tą žemės sklypą už savo investicinius čekius ir prisijungė prie esamo sklypo. Pirtis ir namo priestatas turėjo būti statomi ant tos 8 arų žemės, todėl ji vis prašydavo mamos sutvarkyti žemės nuosavybės klausimą jos vardu, tačiau taip nebuvo padaryta. Pablogėjus jos tėvo sveikatai, prasidėjo barniai su broliais ir jos mama tapo visiškai nuo jų – Antano ir Sauliaus Skurvydų – priklausanti. Be to, buvo besitęsiantys nesutarimai iš anksčiau, nes Sauliui Skurvydui ir Antanui Skurvydui buvo iškeltos privataus kaltinimo bylos, o jose nukentėjęs yra A. Č. ir ji vienoje byloje yra nukentėjusi. Šioje administracinėje byloje ji netgi nebuvo apklausta. Mano, kad yra pasibaigę terminai ją patraukti administracinėn atsakomybėn. Prašo jos skundą patenkinti.
Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai – teismo pranešimu. 2009 m. vasario 12 d. atsiliepimu Nr. S.8-340 prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, o sprendimą dėl A. Č. ir D. Č. skundo reikalavimų priimti teismo nuožiūra.
Administracinėn atsakomybėn patrauktų A. Č. ir D. Č. skundas tenkintinas. Paskirta administracinė nuobauda panaikintina ir administracinė byla A. Č. ir D. Č. atžvilgiu nutrauktina.
ATPK 259 str. 1 d. numatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai:
nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė);žinomas pažeidimą padaręs asmuo;galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame: 1) formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir 2) fiksuojami nustatyti įrodymai (ATPK 256 str.2d.). Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis (Administracinių teismų praktika Nr.1, psl. 328-329).
Padarytas administracinis teisės pažeidimas turi būti tinkamai įrodytas vadovaujantis ATPK nuostatomis, kurios numato, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis) ir įpareigoja instituciją ar pareigūną, nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, jog konstatuojant pažeidimus turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas LR ATPK 35 str. yra nurodęs, kad LR ATPK 35 str. 1 d. nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį priklausomai nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas (Administracinė byla Nr. 112-03 Biuletenis Nr. 4, p. 62-64). Administracinių teismų praktikoje yra susiformavusi LR ATPK 35 str. taikymo taisyklė, kad nelegalaus darbo ar kito trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – 6 mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos. Taigi, pareigūnas, surašantis administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo išsiaiškinti, kada buvo įvykdytas teisės pažeidimas, ar kiek laiko jis truko. Šių aplinkybių nurodymas protokole yra itin reikšmingas asmeniui, siekiančiam tinkamai realizuoti teisę į gynybą. Tačiau, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokoluose nurodoma data 2002-2003 metai, tačiau nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Taip pat nei ATP protokoluose, nei nutarime nėra visiškai aptarta ir nurodyta, ar įvykdytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, nenurodomi trunkamojo pažeidimo epizodai bei trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo data. Šios aplinkybės yra svarbios bylai, kadangi su šių aplinkybių paaiškėjimu ir nustatymu yra siejami administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti LR ATPK 35 str. 1 d. Taip pat nebuvo išspręstas klausimas dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo, nes administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimas yra procesinis veiksmas, įforminamas įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimu, kuriame konstatuojamos ATPK 35 str. nurodytos priežastys, objektyviai kliudančios spręsti pažeidėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, bei nurodomas terminas, kuriam pratęsiamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Apie nuobaudos skyrimo terminų pratęsimą pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims, kadangi šis sprendimas turi įtakos jų procesinių teisių įgyvendinimui (Administracinių teismų praktika Nr.2, psl.316-317). Kadangi institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, neišsiaiškino ir nenustatė aukščiau nurodytų aplinkybių, todėl laikytina, kad per įstatymo numatytą terminą administracinės nuobaudos skyrimo klausimas A. Č. ir D. Č. atžvilgiu nebuvo išspręstas ir paskirta A. Č. bei D. Č. administracinė nuobauda praėjus įstatymo nustatytam terminui. Paskirta administracinė nuobauda negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl panaikintina ir administracinė byla A. Č. ir D. Č. atžvilgiu nutrauktina. ATPK 250 str. 1 d. 7 p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Liudytojai Antanas Skurvydas ir Saulius Skurvydas nurodė, kad į Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių kreipėsi 2007 metų pabaigoje ar 2008 metų žiemą, tačiau administracinio teisės pažeidimo medžiagoje visiškai nėra to užfiksuota ir šių prašymų ar gautos informacijos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nėra pateikta. Institucijos reikalavimas surašytas tik 2008 m. spalio 31 d. (b. l. 13), o nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas 2008 m. lapkričio 18 d. (b. l. 12). Juo labiau, kad pateiktoje administracinės teisės pažeidimo byloje (b. l. 9-20) nėra jokių įrodymų, jog apie ATP protokolų surašymą ir nutarimo priėmimą būtų pranešta ir žinoma D. Č., t.y. administracinė byla jos atžvilgiu iškelta ir išnagrinėta apie tai nežinant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tuo pačiu buvo suvaržytos D. Č. teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad A. Č. ir D. Č. kaip nors būtų vengę administracinės atsakomybės.
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. atžvilgiu administracinė byla nutrauktina ir ATPK 250 str. 1 dalies 8 punkto pagrindu, nes dėl to paties fakto jo atžvilgiu yra priimta 2008 m. rugpjūčio 21 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis (administracinė byla Nr. II-416-84/2008), kuri nėra įsiteisėjusi. A. Č. apeliacinis skundas priimtas nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (b. l. 4). Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (ABTĮ 136 str. 1 d. ir 2 d.), todėl nepagrįstas Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atsiliepime (b. l. 27) nurodytas teiginys, jog buvo apskųsta nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų ir pradėta nauja byla nagrinėti iš naujo.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos (b.l.9-20) matyti, kad visiškai nėra surinkta įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog A. Č. ir D. Č. vykdė savavališkos statybos darbus, tai yra administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje visiškai nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šį pažeidimą padarė būtent administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys. Taip pat institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, visiškai nesiaiškino, kas atliko šiuos statybos darbus, ar buvo samdomi darbuotojai vykdyti darbus, kas užsakinėjo šių darbų atlikimą ir pan. Juo labiau, kad 1999 m. gegužės 26 d. Stanislava Skuvydienė sutiko, jog bendrasavininkė D. Č. statytųsi priestatą prie jai priklausančios dalies gyvenamojo namo Purienų takas g. 11, Mažeikiuose. Šis Stanislavos Skurvydienės sutikimas įformintas notariškai (b. l. 86-87), taip pat D. Č. 1999 m. birželio 16 d. sumokėjo 1050 litų UAB „Tūris“ už priestato projektą (b. l. 54). Šių aplinkybių institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas taip pat netyrė ir nevertino. Tokiu būdu institucijos atstovas turėjo galimybę surinkti reikiamus įrodymus, juos įvertinti ir spręsti, ar pažeidimą padarė asmenys, kurie patraukti administracinėn atsakomybėn. Tai, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas ir kas šį pažeidimą padarė, turi įrodyti institucija, skirianti administracinę nuobaudą, ir ši įrodinėjimo pareiga negali būti perkeliama administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, negalima daryti išvados, kad A. Č. ir D. Č. padarė ATPK 159 str. 1 d. ir 159² str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Kitų įrodymų, kaltinančių A. Č. ir D. Č., byloje nėra. Esant tokiai situacijai, taip pat įvertinus tai, kad D. Č. ir Stanislava Skurvydienė, Antanas Skurvydas, Saulius Skurvydas yra giminės, tarpusavyje bei su A. Č. konfliktuoja, pradėtoji administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nesant A. Č. ir D. Č. veikoje AT pažeidimų, numatytų 159 str. 1 d. ir 159² str. 1 d., sudėties. Apklaustų liudytojų Vytauto Svirkos ir Zitos Svirkienės parodymus teismas vertina kritiškai, nes jie nėra informatyvūs ir paneigiami byloje esančiais aukščiau paminėtais rašytiniai įrodymais.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t.y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-340/2008). Taigi, iš surašytų ATP protokolų ir nutarimo matyti, kad šiuose dokumentuose konstatuoti administracinės teisės pažeidimai, abstrakčiai suformuluoti kaltinimai ir kiekvieno iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika nėra konkretizuota. ATPK 33 str. 1 d. nurodo, kad kai asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šių įstatymo nuostatų nebuvo laikytasi, todėl neaišku, kokia konkreti nuobauda už kiekvieną iš padarytų administracinių teisės pažeidimų skirta kiekvienam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir kokia galutinai skirta administracinė nuobauda. Ištaisyti šių trūkumų ir administracinę bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui nėra pagrindo, nes administracinė byla A. Č. ir D. Č. atžvilgiu nutrauktina aukščiau nurodytais ATPK 250 straipsnio pagrindais.
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. prašymas atlyginti atstovavimo bei kelionės išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas. Skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą reglamentuoja LR ABTĮ aštuonioliktasis skirsnis. Šio skirsnio 123 str. 3 d. numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylos pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose administraciniame teisme nagrinėjamos vadovaujantis LR ATPK normomis, o prireikus ir LR ABTĮ. Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas LR ATPK 279 str. Šis straipsnis nenumato galimybės pareiškėjui priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, o numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. LR ATPK normos reglamentuoja, kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose, ir jose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo išlaidos (Administracinių teismų praktika Nr. 2, psl. 323-324).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 18 str. 2 d. 8 p., 124 str. 1 d. 2 p., ATPK 250 str. 1 d. 1, 7, 8 punktais, teismas
nutarė:
Administracinėn atsakomybėn patrauktų A. Č. ir D. Č. skundą patenkinti.
Panaikinti 2008 m. lapkričio 18 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto nutarimą, kuriuo pagal ATPK 159 str. 1 d., 159² str. 1 d. A. Č. ir D. Č. skirta 12500 (dvylikos tūkstančių penkių šimtų) litų bauda, ir administracinę bylą A. Č. ir D. Č. atžvilgiu nutraukti.
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. prašymą dėl atstovavimo ir kelionės išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.