Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovams M. A. ir A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teisme 2023 m. sausio 2 d. gautas ieškovės UAB „Mano Būstas Neris“ pareiškimas dėl pozicijos pateikimo, kuriame nurodoma, kad ieškovė sutinka su taikos sutarties sudarymu ir galimas pagal taikos sutartį įsiskolinimo padengimas (išsimokėjimas) per 3 mėnesių laikotarpį (e. b. l. 46).

6. Teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2023 m. vasario 2 d. 9:00 val. (e. b. l. 61-62); šalims pasiūlyta iki 2023 m. sausio 27 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/paaiškinimus/prašymus, tačiau iki šio sprendimo priėmimo papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų teisme negauta. Apie posėdį šalys informuotos viešo paskelbimo būdu (e. b. priedo l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė 2012 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2551 pagrindu, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3954/18(2.1.1E-TD2), bei 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1949 pagrindu, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 ir 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3954/18(2.1.1E-TD2), name, esančiame (duomenys neskelbtini), teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (e. b. l. 11-25).

9. Nustatyta, kad 2019 m. birželio 28 d. buvo baigta UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Antakalnio būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Antakalnio būstas“ buvo prijungta prie UAB „Žirmūnų būstas“. UAB „Antakalnio būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Žirmūnų būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB „Mano Būstas Neris“ pavadinimu.

10. Iš 2022 m. spalio 25 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovams nuosavybės teise po ½ dalį (e. b. l. 27). 2023 m. sausio 30 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) minėtą butą vis dar nuosavybės teisėmis valdo atsakovai po ½ dalį (e. b. l. 72-73). Ginčo byloje nėra dėl ieškovės tinkamai vykdytos prievolės teikti paslaugas minėtam butui, tačiau atsakovai už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovams laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir teiktas komunalines paslaugas susidarė 143,72 Eur įsiskolinimas (e. b. l. 26).

11. Taip pat iš byloje esančių duomenų (e. b. l. 49-52) bei informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-25414-820/2022, patvirtino atsakovų M. A. ir A. B. taikos sutartį, kuria šalys taip pat sutarė ir dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai taikos sutartimi sutarė, kad M. A. pereina ½ dalis šiuo metu atsakovo A. B. valdomo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir M. A. tampa vienintele ir teisėta minėto buto savininke (taikos sutarties 1 punktas). Atsakovai taip pat sutarė, kad atsakovas A. B. iki 2023 m. gegužės 31 d. atlaisvins ir visiškai išsikels iš minėto buto bei padengs visas išlaidas susijusias su butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ir jo eksploatacija, įskaitant, bet neapsiribojant ir visais mokesčiais (taikos sutarties 5, 9 punktai). Minėta nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 19 d.

12. Byloje ginčo dėl skolos dydžio už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas nėra, tačiau atsakovė M. A. nurodė, jog skola turi būti išieškoma tik iš atsakovo A. B..

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

14. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

15. Teismas sutinka, jog atsakovai taikos sutartimi, kuri patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-25414-820/2022, sutarė, jog M. A. pereina ½ dalis šiuo metu atsakovo A. B. valdomo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir M. A. tampa vienintele ir teisėta minėto buto savininke. Vis dėlto to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėta taikos sutartimi atsakovai sutarė dėl konkretaus termino: atsakovas A. B. iki 2023 m. gegužės 31 d. atlaisvins ir visiškai išsikels iš minėto buto bei padengs visas išlaidas susijusias su butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ir jo eksploatacija, įskaitant, bet neapsiribojant ir visais mokesčiais (taikos sutarties 5, 9 punktai). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-25414-820/2022, įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 19 d. Tai reiškia, kad nuo šios dienos taikos sutartis jos šalims (atsakovams) turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 19 d. sukelia taikos sutartyje nustatytas teises ir pareigas. Taigi šioje byloje teismas vadovautis išimtinai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-25414-820/2022, ir ja patvirtinta taikos sutartimi negali (nes teisės ir pareigos yra sukuriamos tik į ateitį), o skolos laikotarpis yra nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Vadinasi, skolos susidarymo laikotarpiu abu atsakovai buvo minėto buto savininkai ir jiems abiem tenka atsakomybė tinkamai atsiskaityti su ieškove už jos suteiktas paslaugas (CK 4.84 straipsnio 9 dalis).

16. Be to, kaip jau buvo nustatyta, butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdo abu atsakovai po ½ dalį (atsakovui A. B. jo dalis priklauso pagal 2021 m. spalio 26 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. DA-8803; atsakovei M. A. jos dalis priklauso pagal 2021 m. spalio 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. DA-8565). Taigi skolos laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. minėtą butą atsakovai valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise (atsakovai šio fakto neginčijo).

17. Teismo vertinimu, abu atsakovai, kaip bendraturčiai (šis faktas išviešintas viešame registre), proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Sutiktina, kad kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įsigijus kitam bendraturčiai ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis. Kaip jau buvo nustatyta, atsakovai tokį sprendimą priėmė, tačiau taikos sutartis buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-25414-820/2022, t. y. po skolos susidarymo laikotarpio. Taigi teismas sprendžia, kad atsakovės M. A. argumentai, susiję su skolos priteisimu tik iš atsakovo A. B., atmestini kaip nepagrįsti, o atsakovai, kaip šio buto bendrasavininkai, kartu privalo atlyginti susidariusį įsiskolinimą (CK 4.82 straipsnio 7 dalis, 4.84 straipsnio 9 dalis; CPK 177, 178, 185 straipsniai).

18. Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Byloje duomenų, kad atsakovai būtų sumokėję ieškovei susidariusį įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, nėra (CPK 178 straipsnis). Kaip jau buvo nustatyta, atsakovai skolos dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai lygiomis dalimis iš atsakovų 143,72 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 71,86 Eur.

19. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės M. A. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (71,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atsakovo A. B. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (71,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas.

20. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 21 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis, 2,64 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, bei 60 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį, iš viso – 83,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 41,82 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai).

21. Byloje iš viso patirta 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 6,64 Eur (CPK 96 straipsnis).

Dėl sprendimo išdėstymo

22. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

23. Pastebėtina, kad lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtiniais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).

24. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė teismo išdėstyti sprendimo įvykdymo terminą 24 mėnesių laikotarpiui vienodomis įmokomis; savo prašymą iš esmės motyvavo tuo, kad nuo 2022 m. spalio 24 d. pradėjo dirbti naujoje darbovietėje. Ieškovė nurodė, kad galimas įsiskolinimo padengimas (išsimokėjimas) per 3 mėnesių laikotarpį pagal taikos sutartį (šalys byloje taikos sutarties nesudarė). Atsakovė M. A. prašymo dėl sprendimo išdėstymo neteikė, todėl sprendžiamas tik atsakovo A. B. prašymas dėl skolos išdėstymo.

25. Sodros duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) atsakovas dirba ir gauna nuolatines pajamas (paskutinių trijų mėnesių vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 650 Eur) (e. b. l. 69-70). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui priklauso: žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 71).

26. Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis (įsidarbinimas naujoje darbovietėje, gaunamų pajamų dydis) ir sprendimu priteista suma 71,86 Eur yra pakankamai ženkli atsakovui, dėl ko atsakovas negali iš karto sumokėti visos priteistos sumos ieškovei. Pastebėtina, kad prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės neprieštarauja atsakovo prašymui dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (nesutinka tik su laikotarpiu). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas išdėstyti priteistos sumos mokėjimą atsakovo A. B. atžvilgiu, siekiant jo įvykdymo.

27. Taigi ieškovei iš atsakovo A. B. teismo sprendimu priteista 71,86 Eur dydžio suma išdėstytina 3 mėnesiams, įpareigojant atsakovą iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 23,95 Eur, paskutinį mėnesį sumokant 23,96 Eur. Toks sprendimo vykdymo išdėstymas, teismo vertinimu (atsižvelgiant į numanytiną priverstinio vykdymo trukmę ir su tuo susijusias papildomas išlaidas), geriausiai atitinka abiejų šalių teisėtus interesus, yra proporcingas tiek ieškovės, tiek atsakovo A. B. atžvilgiu ir padėčiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“, j. a. k. 121483222, 71,86 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 86 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (71,86 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41,82 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“, j. a. k. 121483222, 71,86 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 86 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (71,86 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41,82 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti teismo sprendimu atsakovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos sumos – 71,86 Eur, įvykdymą, išdėstant priteistą sumą lygiomis dalimis 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovą A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 (du) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 23,95 Eur (dvidešimt tris eurus 95 ct), paskutinį trečią mėnesį – 23,96 Eur (dvidešimt tris eurus 96 ct), ir priteistas 5 proc. metines procesines palūkanas.

Išaiškinti atsakovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, jis nėra atleidžiamas nuo pareigos ieškovei mokėti priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (71,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.