Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-13 · Civilinė byla Nr. 2S-263-153/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-13
Bylos Nr.
2S-263-153/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Galina Blaževič
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
Civilinė byla Nr. 2S-263-153/2017Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00958-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1.1.; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-23716-192/2016 pagal antstolio R. B. pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo ir baudos skyrimo A. B., dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų ir statybos valstybinės priežiūros skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis R. B. Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą skirti skolininkui A. B. baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai, nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. surašyto sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo akto. Nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-1051-192/2012 dėl A. B. įpareigojimo savavališkos statybos padarinių šalinimui. Antstolis 2014 m. rugsėjo 9 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą. Akte konstatavo, kad lietaus nuotekų tinklai ir du šuliniai pastatyti ant įvažiavimo į namų valdą (duomenys neskelbtini), tarp sklypų (duomenys neskelbtini), neišardyti. 2016 m. balandžio 20 d. antstoliui pateiktas Kauno m. savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 7 d. išduotas leidimas Nr. LNS-21150507-00331, kuriuo leidžiama rekonstruoti nuotekų šalinimo tinklus, įrengtus valstybinėje žemėje, įvažoje į (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Legrana“ parengtą projektą. 2016 m. gegužės 13 d. gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pranešimas su statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktu Nr. SPA-1145-/15.54/, kuriuo konstatuojama, jog šulinys Nr. 193 neatitinka pateikto statinio rekonstrukcijos projekto schemoje Nr. 1, nurodyto šulinio būklės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu nusprendė, jog atsakovui A. B. neįvykdžius įpareigojimo, inspekcija įpareigojama išardyti du šulinius pastatytus ant įvažiavimo į namų valdą (duomenys neskelbtini), tarp sklypų (duomenys neskelbtini), sutvarkant statybvietę ir išieškant patirtas išlaidas iš A. B.. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-21128-192/2014 inspekcijai šią teisę suteikė, taigi sprendimo įvykdymo pareiga perėjo inspekcijai. Nutartis priimta galiojant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymui, įsigaliojusiam nuo 2014 m. sausio 1 d.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nurodė, kad inspekcija ardydama šulinius, kurių statybai išduotas leidimas, ar juos perstatydama taip, kad jie atitiktų projekto sprendinius, turėtų išardyti įvažą ir vėliau ją atstatyti. Galiojantys teisės aktai nenumato inspekcijos teisės ar pareigos, šalinant savavališkos statybos padarinius perstatyti ar atstatyti statinį taip, kad jis (jo konstrukcijos) atitiktų projektą, pagal kurį išduotas SLD tinklams. Savavališkos statybos padarinius pašalinti gali tik atsakovas (išardyti dalį šulinio ir įstatyti pertvarą). Teismui sprendimu leidus statytojui A. B. parengti savavališkai pastatytų statinių projektinę dokumentaciją ir gauti jiems statybą leidžiantį dokumentą, statytojas pasinaudojo tokia galimybę, todėl šulinį reikia perstatyti taip, kad jis atitiktų projekto sprendinius ir SLD tinklams. Teisė išieškotojui įvykdyti teismo sprendimą negali būti traktuojama kaip prievolė. Atsiradus šiai išieškotojo teisei, neišnyksta skolininko pareiga vykdyti teismo sprendimą. Skolininkui taikytina bauda, nes ji gali paskatinti skolininką kaip įmanoma greičiau įvykdyti įsiteisėjusį sprendimą pilna apimtimi.Teismas pažeidė procesinės teisės normas. Teismas išnagrinėjo bylą, nesilaikydamas CPK 771 str. nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos ir pažeidė CPK 15 str. įtvirtintą žodiškumo principą.Teismas nesiaiškino ir neatskleidė bylos esmės. Teismo sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio. Tai reiškia, kad pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 str. 5 d. nustatytą baudą yra tol, kol sprendimas yra neįvykdytas. Šį faktą teismas turi aiškintis kiekvienu atveju gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą dėl baudos taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Bylos esmė

7.Kauno miesto apylinkės teismas 2012-12-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1051-192/2012 iš dalies tenkino Inspekcijos ieškinį ir nusprendė įpareigoti atsakovus A. B. ir R. L. teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Kauno miesto savivaldybę dėl susisiekimo komunikacijų savininko ir statytojo sutarties sudarymo, parengti atitinkamai ginčo statinių - lietaus nuotekų tinklų, dviejų šulinių, ažūrinių betono trinkelių dangos ir betono trinkelių dangos projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą tam, kad ginčo statiniai būtų perduoti Kauno miesto savivaldybei. Teismo sprendime taip pat nurodyta, kad jei per pirmiau nustatytą terminą teismo įpareigojimas įteisinti savavališkai pastatytus statinius nebus įvykdytas, atsakovai įpareigoti vykdyti Inspekcijos reikalavimus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, t. y. per 3 mėnesius išardyti lietaus nuotekų tinklus, du šulinius, ažūrinių betono trinkelių dangą ir betono trinkelių dangą bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo nustatytu terminu atsakovai neįvykdys, leido minėtus veiksmus atlikti Inspekcijai išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų (toliau - sprendimas). Teismo sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2013-06-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-850-221/2013 teismo sprendimą palikus nepakeistą

Dėl procesinės teisės normų pažeidimo

8.Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išnagrinėtas antstolio prašymas dėl baudos skyrimo, yra pagrįsta ir teisėta.

Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje ( 6 dalis nuo 2017 01 01) nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Skiriasi ir CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudos skyrimo tvarka. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 5 dalyje ( 6 dalis nuo 2017 01 01) nustatyta, kad kai veiksmus gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Pažymi, kad tokia įstatymo formuluotė neapriboja išieškotojo teisės teikti prašymą dėl baudos taikymo (pvz., 616 straipsnio 2 dalis). Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje pranešant apie posėdžio laiką ir vietą išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį( 6 dalis nuo 2017 01 01) skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Kai byloje yra skiriamas rašytinis procesas, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja; apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie posėdžio datą, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiajame interneto tinklalapyje.

9. Kaip nustatyta nagrinėjamojoje byloje teismas sprendimo neįvykdymo klausimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, tačiau dalyvaujantiems byloje asmenims nepranešė apie posėdžio datą, vietą ir teismo sudėtį (šiuo atveju teisėją). Todėl apeliantės atstovė pagrįstai nurodė, kad pareiškimą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, pareiškimą išnagrinėjo nesilaikydamas CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos teismo posėdžio formos ir taip pažeisdamas CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, reiškiantį, kad šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus.

10.Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, nesilaikydamas CPK 771 straipsnyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos pažeidė CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, taigi padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kurio apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti – tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis,3 dalis 1 punktas).

Dėl bylos esmės atskleidimo

11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir nuostatas, taip pat į tai, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso normų reikalavimo nustatyti, išnagrinėti ir įvertinti turinčias reikšmės faktines bylos aplinkybes (atskleisti bylos esmę), nes nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai gali turėti esminės reikšmės priimant teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, apskųstąją nutartį panaikina ir pareiškimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). CPK 260 straipsnis numato, kad teismo sprendimas (nutartis) priimamas, kai ištirti ir įvertinti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Nagrinėjamu atveju byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes pagal byloje esančius įrodymus jos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas todėl, kad peržiūros procedūra varžoma papildomų įrodymų priėmimo apribojimais, tyrimo apimtis susiaurina atskirųjų skundų apimtys. Proceso operatyvumas yra viena iš principinių proceso nuostatų, tačiau tai nėra savitikslis dalykas. Jo taikymas turi būti tinkamas, kad geriau užtikrintų asmenų teisių įgyvendinimą. Bylos aplinkybės turi būti ištirtos išsamiai ir visapusiškai, o šalims turi būti suteikta teisė apeliuoti dėl, jų manymu, neteisėtų sprendimų. Byloje reikalingi faktai, kaip paminėta, apeliacinėje instancijoje gali būti nustatomi tik ribotai, o po jų nustatymo nesutinkanti su faktinių aplinkybių konstatavimu šalis netenka galimybės į pakartotinį jų persvarstymą. O grąžinus bylą pirmajai instancijai, rungimosi galimybės yra geresnės, o teisė į apeliaciją tuo aspektu, kad galima iš naujo patikrinti ir faktines aplinkybes, užtikrinama labiau. Ryšium su tuo, byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

12.Nagrinėjant bylą iš naujo svarstytinas klausimas dėl antstolio pateikto akto informatyvumo. Iš antstolio R. B. pareiškimo dėl sprendimo nevykdymo ir baudos skyrimo matyti, kad 2016 m. balandžio 20 d. antstoliui pateiktas Kauno m. savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 7 d. išduotas leidimas Nr. LNS-21150507-00331, kuriuo leidžiama rekonstruoti nuotekų šalinimo tinklus, įrengtus valstybinėje žemėje, įvažoje į (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Legrana“ parengtą projektą. 2016 m. gegužės 13 d. gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pranešimas su statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktu Nr. SPA-1145-/15.54/, kuriuo konstatuojama, jog šulinys Nr. 193 neatitinka pateikto statinio rekonstrukcijos projekto schemoje Nr. 1, nurodyto šulinio būklės.

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atskirojo skundo argumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje formaliai pasisakė dėl leidimo apeliantei vykdyti teismo sprendimą. Tačiau apeliantės vertinimu teismas neaiškino faktinės situacijos ar pasikeitus aplinkybėms teismo sprendimą gali įvykdyti apeliantė, o ne skolininkas, kai vykdymo darbai yra susiję su statinio rekonstrukcija (perstatymu) taip, kad statinis atitiktų statinio projekto sprendimus, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Šis apeliantės argumentas yra teisingas, todėl manytina, kad pareiškimo pagrįstumo klausimą tikslinga svarstyti teismo posėdyje, kviečiant į jį atitinkamus suinteresuotus asmenis, tokiu būdu išsiaiškinant aukščiau nurodytas aplinkybes dėl teismo sprendimo vykdymo.

13.Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas skundžiama teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str.1d.3p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Galina Blaževič