Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė E. K. nustatyta – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį paskirta galutine 30 parų arešto bausme, ir subendrinta 50 parų arešto bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, subendrinta arešto bausmė pakeista laisvės atėmimo bausme, ir E. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 29 d. baudžiamąjį įsakymą ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendį atliktas ir įskaitytas laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliaciniu skundu neginčijamos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, veikos kvalifikavimas bei kaltė, tačiau nesutinkama su paskirta bausme, t. y. keliamas klausimas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir prašoma atidėti E. K. paskirtos bausmės vykdymą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas E. K. bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas tinkamai įvertino E. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jo asmenybę – vykdo individualią veiklą, teistas 13 kartų, šiuo metu teistas jau 15 kartų, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus vos vienai dienai po arešto bausmės atlikimo, E. K. atžvilgiu pirmosios instancijos teisme nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, baustas administracine tvarka, iš jų ne kartą baustas už smulkias vagystes, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios ir viena lengvinanti aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas E. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę 1 metams 3 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Kadangi apeliantas neginčija jam skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio, todėl teisėjų kolegija šiais klausimais plačiau nepasisako.

6. BK 75 straipsnyje yra įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Šio straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-306-697/2019).

6.1. Skundžiamu nuosprendžiu E. K. pripažintas kaltu padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad E. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, E. K. vykdo individualią veiklą, teistas 15 kartų, iš jų ne kartą teistas už analogiškų veikų padarymą. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad E. K. daug kartų baustas administracine tvarka, iš jų eilę kartų baustas už smulkias vagystes. Šiuo metu E. K. atžvilgiu įsiteisėjo dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo nuteistas už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą, bei dar dvi baudžiamosios bylos jo atžvilgiu nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad E. K. yra linkęs nusikalsti, daryti analogiškas veikas, bei siekti savo tikslų neteisėtais būdais, todėl atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo E. K. prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo jam atmestinas.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

7. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad E. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 99 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

7.1. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, tai, jog nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas, neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirtos ir prašomos priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. E. K. yra jauno amžiaus, nevedęs, išlaikytinių neturi, vykdo individualią veiklą. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. K. apeliacinį skundą.

Išieškoti iš nuteistojo E. K. 99,00 (devyniasdešimt devynis) eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.