Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-08 · Civilinė byla Nr. 2A-599-527/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-08
Bylos Nr.
2A-599-527/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalė Burdulienė (pirm.), Jolita Cirulienė (pran.), Aušra Baubienė
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
J. P.
Išvadą teikia
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2A-599-527/2014;
procesinio dokumento kategorijos: 75.4.3; 75.8; 78.2.1;121.14; 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ir atsakovės J. P. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2213-90/2013 pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei J. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo (institucija, teikianti išvadą – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas 2013-05-17 ieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą su atsakove 2001-11-24, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti santuokines pavardes, dukrų J. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, priteisti iš jo dukrų išlaikymui po 200 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-03-01 iki jų pilnametystės, santuokoje įgytus motorolerį KEEWAY ir automobilį Opel ZAFIRA pripažinti jo asmenine nuosavybe, atsakovei priteisti 400 Lt kompensaciją už santuokoje įgytą motorolerį (b. l. 2–4).

Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė nustatyti iš ieškovo priteistino išlaikymo dydį po 1 000 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-04-01, kuomet ieškovas grįžo gyventi į Lietuvą (b. l. 40–42). Atsakovė nurodė, kad ji su dviem dukromis gyvena Airijoje, ieškovas 2011 m. balandžio mėnesį grįžo į Lietuvą ir nuo to laiko atsakovė viena rūpinasi nepilnametėmis. Ieškovas dukroms išlaikymo neteikia, išskyrus atvejį, kai prieš 2012 m. Kalėdas pervedė 800 svarų. Ieškovas dirba savo motinos ūkyje, kuriame auginami galvijai, parduodamas pienas, gyvena kaime nuosavuose namuose, moka mokesčius tik už elektrą, yra jaunas darbingas vyras, kitų išlaikytinių neturi, jam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, žemė, gyvena gerai, nejausdamas nepritekliaus. Atsakovė privalomo registruoti turto neturi, su dukromis gyvena iš gaunamo darbo užmokesčio ir gaunamų pašalpų, viso 1 361 svaras sterlingų per mėnesį, kurių vos pakanka pragyvenimui. Dukros auga, jų poreikiai didėja drabužiams, avalynei, mokymosi priemonėms, būreliams, po mokyklinei veiklai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013-11-13 sprendimu (b. l. 95–97) ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė santuoką, šalių sudarytą 2001-11-24 Alytaus rajono savivaldybės CMS (akto įrašo Nr. 90), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko šalių santuokines pavardes; nustatė dukrų J. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. P. pagal jos gyvenamąją vietą; priteisė iš ieškovo dukrų J. ir E. išlaikymui po 450 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-03-01 iki jų pilnametystės; santuokoje įgytą motorolerį KEEWAY HURRCANE Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį OPEL ZAFIRA Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė asmeninės nuosavybės teise ieškovui; iš ieškovo priteisė atsakovei 400 Lt kompensaciją už santuokoje įgytą motorolerį; iš ieškovo priteisė valstybei 34,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šalims sutinkant, kad nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, teismas tenkino šį reikalavimą. Teismas, įvertinęs ieškovo turtinę padėtį, t. y. atsižvelgęs į ieškovo oficialiai gaunamą darbo užmokestį, kurį laikė formaliu, į tai, jog ieškovas yra sveikas, darbingas vyras, neturintis kitų išlaikytinių, turintis nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, iš ieškovo priteisė išlaikymą po 450 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi atsakovė ieškinio dėl santuokos nutraukimo, vaikų išlaikymo, priešieškinio dėl santuokoje įgyto turto dalinimo nereiškė, teismas išlaikymą vaikams priteisė nuo ieškovo nurodytos datos. Teismas nustatė, kad šalys santuokinio dalintino turto neįgijo, atsakovė pirko automobilį, tačiau transporto priemones, registruotas ieškovo vardu, priteisė ieškovui, atsakovei iš ieškovo priteisė 400 Lt kompensaciją už santuokoje įgytą motorolerį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu (b. l. 105–107) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimo dalį, kuria iš ieškovo nepilnamečių dukrų išlaikymui priteista po 450 Lt periodinių išmokų, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, priteisiant po 250 Lt periodinių išmokų kas mėnesį mokamų iki dukrų pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymą priteisti nuo 2013-05-17, panaikinti sprendimą dalyje dėl priteistų 34,44 Lt išlaidų valstybei.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai priteisė įsiskolinimą dukrų išlaikymui nuo 2012-03-01. Ieškovas dukras kas vasarą parsiveža atostogų į Lietuvą savo lėšomis ir parveža atgal jas lydėdamas, nes nepilnamečių be suaugusiojo neskraidina. Atsakovė nurodė, kad ieškovas 2012 m. prieš Kalėdas pervedė dukroms 800 svarų, kas sudaro 3 392 Lt. Dokumentų, patvirtinančių kelionės išlaidas, Alytaus rajono apylinkės teismui nepateikė, nes galvojo, kad atsakovė tą pripažins teismo posėdžio metu. Ieškovas, siekdamas, kad dukros atostogautų Lietuvoje, 2013 m. liepos mėn. nuskrido į Airiją, paėmė dukras, po atostogų jas palydėjo į Airiją ir grįžo atgal. Už bilietus mokėjo ieškovas. Už 2012 metus iš oro uosto gavo tik bilietų užsakymo kopijas išvykimui iš Lietuvos 2012-08-27 (b. l. 108–109), grįžimo užsakymo bilieto kopiją iš Dublino į Lietuvą (b. l. 110–111). Šių bilietų pirkimą patvirtina Danske Bank sąskaitos išrašas (b. l. 112), ieškovas sumokėjo 2 136 Lt. Bilietų kopijų, įrodančių, kad ieškovas 2012 m. skrido pasiimti dukrų, neišsaugojo, tačiau jos be ieškovo nebūtų atvykę į Lietuvą. 2013-07-20 ieškovas nuskrido į Dubliną pasiimti dukrų, sumokėjo 570 Lt (b. l. 113-114). 2013-07-22 su dukromis parskrido į Lietuvą, sumokėjo 2 284 Lt. 2013-08-24 su dukromis grįžo į Dubliną, sumokėjo 2 010 Lt ir 2013-08-27 grįžo atgal į Lietuvą, sumokėjo 106,55 EUR arba 367 Lt. Visos šios išlaidos įrodo, kad ieškovas turėjo išlaidų, siekiant bendrauti su dukromis. Atostogaudamos pas ieškovą jos buvo pilnai išlaikomos ir iš atsakovės pinigų neprašė. Atostogas ieškovas praleidžia su dukromis Lietuvoje, jas parsiveža, išlaiko, ir tai įrodo, kad ieškovas rūpinasi savo dukromis, palaiko ryšį ir bendrauja su dukromis, todėl tvirtinti, kad ieškovas neprisideda prie dukrų išlaikymo, būtų neteisinga.

Teismas, priteisdamas išlaikymą po 450 Lt kiekvienai dukrai, neįvertino to, kad ieškovas, turėdamas darbą, nevengė savo prievolės išlaikyti vaikus. Teismas netinkamai įvertino atsakovės gaunamą pašalpą vaikų išlaikymui iš Airijos valstybės. Atsakovė pateikė pažymą apie išmoką vaikams 2009 metų, kurioje nurodyta, kad išmoka keisis ir ne į mažesnę pusę (b. l. 66). Pažymoje nurodyta, kad nuo 2013-04-12 vaikui valstybė mokės po 169,48 svarų kas savaitę, o tai sudaro apie 2 840 Lt kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs į dokumentus, sprendime nurodė, kad atsakovė gauna mažą 135 svarų pašalpą. Tai neatitinka faktinių aplinkybių. Valstybės parama yra pakankama užtikrinti minimalius vaiko poreikius. Apie dabartinę gaunamą išmoką atsakovė duomenų nepateikė. Atsakovė pateiktame 2013-08-05 triplike dėl išlaikymo dydžio nurodė, kad ieškovas 2012 m. įsigijo automobilį Opel Zafira 2001 m. laidos, motyvuodama, kad ieškovas turi lėšų automobiliui, tačiau neturi lėšų dukrų išlaikymui. Minėtą automobilį ieškovas įsigijo mamos pagalba, t. y. už automobilį sumokėta bendromis lėšomis. Atsakovė nenurodė, kad ji taip pat santuokoje įsigijo 2006 m. automobilį Audi 6, kurio vertė rinkos kainomis mažiausiai 30 000 Lt ir tikrai žymiai didesnė už Opel Zafira. Tai įrodo, kad atsakovės gaunamos pajamos yra žymiai didesnės už ieškovo, ir į tai teismas privalėjo atsižvelgti. Ieškovo gaunamas atlyginimas sudaro 1 000 Lt per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Atsakovės gaunamos darbinės pajamos per mėnesį sudaro virš 5 000 Lt, tai penkis kartus didesnės negu ieškovo. Be to, atsakovė gauna pašalpą vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas (CK 3.196 str. 2 d.). Ieškovo turimas gyvenamasis namas statytas 1965 metais, sklypų vertė 3 000 Lt ir 2 700 Lt. Apelianto nuomone, byloje nėra patikimų įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir pajamas, skirtas Airijos valstybės vaikų paramai, todėl visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Šalies argumentai

Atsakovė, atstovaujama advokatės O. Klinavičienės, apeliaciniu skundu (b. l. 128–132) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimą pakeisti: priteisti iš ieškovo išlaikymą dukroms J. ir E. P. po 1 000 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą po 1 000 Lt kiekvienai dukrai nuo 2011-04-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos; pripažinti automobilį OPEL ZAFIRA bendrąja jungtine nuosavybe, paskiriant jį ieškovui bei priteisiant atsakovei kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį; pripažinti atsakovei teisę į ieškovo nekilnojamojo turto remontui ir išlaikymui skirtų lėšų kompensaciją; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl 450 Lt dydžio išlaikymo, detaliau neargumentavo tokio dydžio nustatymo, nevertino nepilnamečių J. ir E. poreikių, neatsižvelgė, kad jų gyvenamoji vieta yra užsienyje ir atitinkamai į šios gyvenamosios vietos sąlygojamą pragyvenimo lygį. Teismas nesiaiškino vaikų poreikių, nenustatė nepilnamečių J. ir E. poreikių turinio. J. gegužės mėnesį suėjo 11 metų, o E. liepos mėnesį suėjo 9 metai. Nepilnametės yra mokinės, augančios mergaitės, turinčios nuolatinius poreikius. Byloje atsakovė pateikė duomenis apie gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas, šiuos duomenis patvirtinančius dokumentus. Nors realiai kiekvieną mėnesį kiekvienai iš dukrų reikia didesnės nei 1 000 Lt pinigų sumos, atsakovė prašė iš ieškovo priteisti būtent tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų bent jau minimaliai tenkinti dukrų poreikius. Teismas vaikų realaus poreikio nevertino, apsiribojo tik teismų praktikoje taikomu minimalios mėnesinės algos dydžiu, jį sumažinant neatsižvelgta į vertinamąjį kriterijų – vaikų poreikius.

Teismas netinkamai taikė ir aiškino tėvų turtinės padėties proporcingumo reglamentavimą. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, taip pat turi būti atsižvelgta į kitą tėvų turimą turtą, kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis. Byloje nustatyta, kad ieškovas gauna formalų minimalų darbo užmokestį, turi nekilnojamojo turto. Iš byloje esančių duomenų, paties ieškovo pasisakymo, Alytaus rajono VTAS atstovės paaiškinimo akivaizdu, jog ieškovas turi kitų pajamų. Teismas, vertindamas atsakovės turtinę padėtį, apsiribojo tik motyvu, jog atsakovė gauna darbo užmokestį, pašalpą mažas pajamas gaunančioms šeimoms, 135 svarų pašalpą vaikams. Teismas privalėjo tinkamai ištirti visus byloje esančius įrodymus, nustatyti objektyvią tėvų turtinę padėtį, galimybę kiekvienam iš tėvų skirti abiems dukroms jų poreikius atitinkamo dydžio išlaikymą.

Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 3.192 straipsnio normas, nesivadovavo vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties pusiausvyros (proporcingumo) principu. Teismas nevertino ieškovo ženkliai geresnės turtinės padėties ir jo galimybės skirti dukroms pakankamo dydžio išlaikymą. Ieškovas turi nekilnojamojo turto, transporto priemones. Atsakovė yra priversta turėti transporto priemonę, kad užtikrintų dukrų nuvežimą į mokyklas. Automobilis Anglijoje buvo įsigytas prieš maždaug ketverius metus. 2013 metų pavasarį automobilis pakeistas į saugesnį. Pagal CK 3.192 straipsnio 3 dalį turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis. Šios teisės normos teismas netaikė, nenustatė, kokio dydžio išlaikymą skirs atsakovė. Tik galima numanyti, kad ieškovui skiriant po 450 Lt, likusi dalis (po 550 Lt) teks atsakovei, t. y. didesnioji dalis pagal vaikų poreikius.

Teismas nepagrįstai išlaikymą dukroms priteisė nuo 2012-03-01. Bylos nagrinėjimo metu, taip pat procesiniuose dokumentuose ieškovas pripažino, kad į Lietuvą grįžo 2011 metų balandžio mėnesį, neįrodė, kad būtų teikęs dukroms išlaikymą iki ieškinio reikalavimuose nurodytos datos – 2012-03-01. Atsakovė nurodė svarbias aplinkybes, kurios nėra paneigtos jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kad ieškovas nuo 2011-04-01 neteikė išlaikymo dukroms. 2012 metų gruodžio mėnesį pervesti 800 svarų sterlingų buvo skirti dovanėlėms dukroms, bet ne reguliariai skiriamam išlaikymui. Todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo priteisti išlaikymą nuo ieškovo nurodytos datos. Taip pat nepagrįstai nepriteistas išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovas nei iki kreipimosi į teismą momento, nei viso proceso metu, nei iki šio momento nėra skyręs dukrų išlaikymui nei lito. Tokie ieškovo veiksmai vertintini kaip nesąžiningas elgesys nepilnamečių dukrų atžvilgiu, vengimas skirti išlaikymą, būtiną kasdienių vaikų poreikių tenkinimui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje neįvertinti įrodymai, nepasisakyta, neargumentuota, kurie įrodymai atmesti ir kodėl. Iš sprendimo turinio neaišku, kodėl išlaikymas priteisiamas nuo ieškovo nurodytos datos, nepasisakyta dėl kitų svarbių aplinkybių, apsiribojant konstatavimu, kad atsakovė neteikė priešieškinio. Šeimos bylose teismas nesaistomas šalių reiškiamų reikalavimų, teismas gali priimti sprendimą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą objektyviais bylos duomenimis. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, atsakovė nereiškė atskiro priešieškinio, tikėdamasi, kad teismas tinkamai įvertins ne tik jos prašomą nustatyti ir priteisti išlaikymo dydį po 1 000 Lt kiekvienai dukrai, išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-04-01, bet ir įvertins kitas svarbias šioje šeimos byloje aplinkybes: atsakovės indėlį į ieškovo nekilnojamojo turto remontą ir priežiūrą, automobilio Opel Zafira įsigijimo aplinkybes ir įsigijimui panaudotas lėšas, sąlygojančias atsakovės teisę į kompensaciją. Teismas nepareikalavo pateikti automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, nesiaiškino faktinės įsigijimo kainos, nenustatė atsakovei tenkančios dalies turte, nekonkretizavo aplinkybių dėl bendrų lėšų panaudojimo ieškovo nekilnojamojo turto remontui ir išlaikymui. Pats ieškovas pripažino, kad pusė pinigų automobilio pirkimui buvo panaudotos lėšos, sutaupytos gyvenant kartu su atsakove, todėl šis turtas, nors įsigytas jau gyvenant skyriumi, pripažintinas bendrąja nuosavybe, priteisiant atsakovei kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Šioje šeimos byloje teismas nerealizavo savo teisių išeiti už ieškinio reikalavimų ribų, tinkamai įvertinti atsakovės išreikštą poziciją ir argumentus.

Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą ir nepagrįstai nurodė, jog abi šalys turėjo išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, o ieškovas tokių įrodymų nepateikė, neprašė teismo priteisti jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė, atstovaujama advokatės O. Klinavičienės, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti atsakovės apeliacinį skundą (b. l. 135–139). Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu priteisti išlaikymą nuo 2012-03-01, nors tokią datą ieškinyje nurodė jis pats. Atsakovė su tokiu išlaikymo poreikio atsiradimo momentu taip pat nesutinka. Mano, kad išlaikymas priteistinas nuo 2011-04-01. Atsakovė nei viename procesiniame dokumente neneigė, kad ieškovas dukras per vasaros atostogas parsiveža į Lietuvą, todėl tarp šalių nekilo ginčas dėl bendravimo tvarkos. Visiškai natūralu, kad nepilnametes dukras ieškovas pasiima iš jų gyvenamosios vietos ir po atostogų grąžina atgal į jų gyvenamąją vietą, pats taip pat keletą dienų pabūdamas atsakovės ir dukrų gyvenamojoje vietoje. Dukrų atostogos su ieškovu savaime nepaneigia tėvo pareigos skirti išlaikymą nepilnametėms dukroms. Ieškovas nurodo, kad vaikai be suaugusio asmens neskraidinami, todėl jis pats savo lėšomis lydi dukras skrydžio metu. Tokį dukrų atvykimo atostogauti į Lietuvą būdą pasirinko pats ieškovas. Skyriumi gyvenantys tėvai įvairiai sprendžia bendravimo su vaikais klausimus, atostogas pas vieną iš tėvų: rašo įgaliojimus tuo pačiu maršrutu vykstantiems pažįstamiems asmenims, kad palydėtų ir prižiūrėtų nepilnamečius vaikus ne tik lėktuvu, bet ir automobiliais. Be to, ieškovas gali atostogauti su dukromis jų gyvenamojoje vietoje, nes pats ne vienerius metus gyveno ir dirbo toje gyvenamojoje vietovėje, todėl neturėtų problemų su apsigyvenimu atostogų laikotarpiui. Ieškovas nurodo savo patirtas išlaidas skrydžio bilietams įsigyti, teigia, kad išlaidos įrodo, kad ieškovas turėjo išlaidų siekiant bendrauti su dukromis. Atsakovės nuomone, nors išlaidos už skrydžio bilietus yra patiriamos, tačiau jų dydis priklauso nuo asmens sugebėjimo planuoti laiką, taip pat ir atostogas. Ieškovui buvo ir yra žinoma nepilnamečių dukrų vasaros atostogų pradžia ir pabaiga, yra žinomas atsakovės sutikimas, kad mėnesį dukros atostogautų Lietuvoje, todėl ieškovas turėjo galimybę užsakyti skrydžio bilietus iš anksto prieš keletą mėnesių. Atvirkščiai, ieškovas pats neapsispręsdavo, kada parsivežti dukras atostogų, todėl atsakovė patirdavo nepatogumų su dukrų būtinu išankstiniu užrašymu į užimtumo centrą. Tokias faktines aplinkybes atsakovė yra nurodžiusi atsiliepime į ieškinį, kurių ieškovas neneigė: „Dukroms vasaros atostogos tęsiasi nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. Kadangi joms nėra 12 metų, vaikų teisių tarnybos skiria padidintą dėmesį šeimoms, kuriose auga vaikai iki 12 metų amžiaus. Atsakovė dirba, todėl negali visą dieną būti su dukromis, todėl priversta leisti dukras į užimtumo centrą (paslaugos mokamos). Apie vaiko lankymą centro užsiėmimus būtina pranešti prieš mėnesį laiko. Ieškovas praėjusiais metais buvo pažadėjęs atvykti ir pasiimti dukras, tačiau po to pakeitė planus. Atsakovė neturėjo galimybės palikti dukras centre, nes iš anksto buvo sutartas dukrų buvimas pas ieškovą, reikėjo skubiai ieškoti, kas galėtų jas prižiūrėti“. Ieškovo patirtos išlaidos, susijusios su bendravimu su nepilnametėmis dukromis, negali būti prilyginamos išlaikymo skyrimui. Išlaikymas reikalingas nepilnamečio vaiko nuolatinių poreikių tenkinimui. Nelogiškas apelianto palyginimas jo patirtų išlaidų skrydžio bilietams su atsakovės patiriamomis kuro išlaidomis: atsakovė kuro išlaidas patiria, nes dukras iš gyvenamosios vietos būtina nuvežti į mokyklas (mokosi skirtingose mokyklose) ir pasiimti po pamokų, šios kuro išlaidos tiesiogiai susiję su kasdieninių vaikų poreikių tenkinimu.

Visiškai nepagrįsti ieškovo argumentai, kad ta aplinkybė, jog jis bendrauja su dukromis, nėra pagrindas tvirtinti, kad jis neprisideda prie dukrų išlaikymo. Pripažindamas išlaikymo atsiradimo laiką, kai vienas iš tėvų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, ieškovas taip ir nenurodo netgi savo pozicijos, nuo kada, jo manymu, jam iškyla pareiga išlaikyti dukras.

Nepagrįsti apelianto argumentai, kad Airijos valstybės skiriama pašalpa vaikų išlaikymui yra pakankama jų poreikių tenkinimui. Ieškovas stengiasi savo pareigas išlaikyti nepilnametes dukras perkelti atsakovei, paskui ir vaikų gyvenamosios vietos valstybei Airijai. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad valstybė nuo 2013-04-12 vaikui mokės po 169,48 svarų per savaitę. Pateikta pažyma (b. l. 66) yra mokesčių kreditų skyrimas, bet ne pašalpų skyrimas vaikams. Mokesčių kreditų skyrimas priklauso Airijoje gyvenantiems ir mažas pajamas gaunantiems asmenims, skiriama suma yra kintanti, priklauso nuo pajamų dydžio, nepilnamečių vaikų skaičiaus. Pats asmuo turi pateikti dokumentus, patvirtinančius jo teisę į mokesčių kreditą. Nesavalaikis informavimas apie pasikeitusią faktinę padėtį sukelia finansines sankcijas. Išmoka vaikams yra 33,20 svaro per savaitę iki vaikų pilnametystės, jos dydis nepriklauso nuo tėvų finansinės padėties. Visos šios aplinkybės gerai žinomos ieškovui.

Visiškai nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad jo turimas nekilnojamasis turtas yra mažai vertingas, esą šis turtas ateityje liks dukroms kaip palikimas. Pirmosios instancijos teismas skyrė laiko šalims geruoju išspręsti ginčą dėl išlaikymo skyrimo vaikams dydžio ir būdo. Ieškovui buvo siūloma dalį išlaikymo skirti turtu, tačiau susitarimas nepasiektas. Pats teiginys, kad turtas liks kaip palikimas, nepagrįstas jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad atsakovės naudojamas automobilis yra keturis kartus brangesnis. Ieškovui yra žinoma, kad ankstesnis automobilis buvo pakeistas į naujesnį ir saugesnį dukrų vežiojimui į mokyklą šalims jau gyvenant skyriumi. Ieškovas skunde pateikia visą eilę teiginių, kurių nepagrindžia leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, pateikia argumentus, kurie nebuvo svarstomi pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovė priversta nurodyti aplinkybes, kurios nebuvo aptariamos anksčiau.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Ieškovas ieškinyje nurodė, jog santuokos su atsakove metu už 800 Lt įgijo motorolerį KEEWAY HURRICANE v. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį sutinka atsakovei sumokėti 400 Lt kompensaciją, motorolerį paliekant jam. Tačiau automobilį OPEL ZAFIRA, v. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe, kadangi atsakovė, gyvendama atskirai, neprisidėjo prie jo įsigijimo už asmenines ir jo motinos lėšas.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, jog ieškovas, gyvendamas atskirai, įsigijo automobilį OPEL ZAFIRA, kas reiškia, kad ieškovas turi galimybę už kainą, kuri galėjo būti 14 000 Lt, pirkti transporto priemonę, asmeninių poreikių tenkinimui, pamiršdamas savo prievolę nepilnametėms dukterims.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013-11-13 sprendimu nusprendė, kad santuokoje įgytas motoroleris KEEWAY HURRICANE v. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis OPEL ZAFIRA, v. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovui bei iš ieškovo atsakovei priteisė 400 Lt kompensaciją už santuokoje įgytą motorolerį. Teismas nurodė, kad atsakovė taip pat pirko automobilį.

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo automobilį OPEL ZAFIRA pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, paskiriant jį ieškovui, o atsakovei išmokant kompensaciją už ieškovui tenkančią turto dalį. Apeliantės nuomone, teismas nepareikalavo pateikti automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, nesiaiškino faktinės įsigijimo kainos, nenustatė atsakovei tenkančios dalies turte. Pats ieškovas pripažino, kad pusė pinigų automobilio pirkimui buvo panaudotos lėšos, sutaupytos gyvenant kartu su atsakove, todėl šis turtas, nors įsigytas jau gyvenant skyriumi, pripažintinas bendrąja nuosavybe.

Apelianto teigimu, atsakovė nenurodė, kad ji taip pat santuokoje įsigijo 2006 m. automobilį Audi 6, kurio vertė rinkos kainomis mažiausiai 30 000 Lt ir tikrai žymiai didesnė už OPEL ZAFIRA.

Nors ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžių metu ir pripažino, kad pusė pinigų iš 7 500 Lt, išleistų automobilio OPEL ZAFIRA pirkimui, buvo lėšos, sutaupytos gyvenant kartu su atsakove, tačiau, kolegijos nuomone, vien tai nėra pagrindas priteisti iš ieškovo atsakovei kompensaciją už šį automobilį, tuo labiau, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose tokios kompensacijos pirmosios instancijos teisme net neprašė priteisti bei neprašė teismo išreikalauti automobilio pirkimo–pardavimo sutarties. Atsakovei pripažinus (b. l. 131), kad ji Airijoje šiuo metu taip pat turi įsigijusi automobilį (saugesnį), kurį įsigijo pardavusi prieš tai turėtą (maždaug prieš keturis metus įsigytą), t. y. šalims dar gyvenant santuokoje, kitą automobilį, o ieškovui neprašius ir teismui nepriteisus už tą automobilį jokios kompensacijos iš atsakovės, kolegija sprendžia, jog kompensacijos už automobilio OPEL ZAFIRA pirkimui panaudotų ½ dalį lėšų priteisimas iš ieškovo neatitiktų CK ir CPK nuostatų ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslų, prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Dėl kompensacijos už atsakovės indėlį į ieškovo nekilnojamojo turto remontą ir priežiūrą

Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės indėlio į ieškovo nekilnojamojo turto remontą ir priežiūrą bei nepriteisė iš ieškovo atsakovei už tai kompensacijos, kolegijos nuomone, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovė ieškinio ar priešieškinio dėl kompensacijos už indėlį į ieškovui priklausančio asmeninio turto remontą ir priežiūrą pirmosios instancijos teisme nereiškė (kaip nurodė atsakovės atstovė teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu (b. l. 93), atsakovė tokio priešieškinio nebūtų galėjusi pagrįsti) ir jokiomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo jo dydžio. Kadangi CPK 312 straipsnio nuostatos draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kolegija nesvarsto atsakovės apeliacinio skundo reikalavimo pripažinti jai teisę į ieškovo nekilnojamojo turto remontui ir išlaikymui skirtų lėšų kompensaciją.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl priteisto išlaikymo dydžio ir priteisto išlaikymo pradžios momento. Apeliantas prašo sumažinti priteistą nepilnametėms dukroms po 450 Lt išlaikymą per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir priteisti iš ieškovo po 250 Lt išlaikymo nepilnametėms. Be to, apeliantas prašo išlaikymą priteisti nuo 2013-05-17, t. y. nuo ieškinio padavimo dienos, nors pats, kaip ieškovas, ieškiniu prašė išlaikymą priteisti nuo 2013-03-01. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo išlaikymą priteisti po 1 000 Lt kiekvienai dukrai per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukrų pilnametystės bei priteisti nuo 2011-04-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos išlaikymo įsiskolinimą.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010-01-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010-06-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011-12-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis vertintina ne tik atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas, bet ir į turimą turtą.

Nagrinėjamuoju atveju nustatytos šios reikšmingos bylai aplinkybės: atsakovė su nepilnametėmis šalių dukromis J. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena Airijoje; atsakovės pajamos per mėnesį sudaro 1 361 svarų sterlingų, iš jų 566 svarų sterlingų atsakovės darbo užmokestis, 660 svarų sterlingų pašalpa mažas pajamas gaunančioms šeimoms, 136 svarų sterlingų pašalpa vaikams (b. l. 45–46); Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto atsakovė neturi; ji nuomojasi būstą (b. l. 62), moka už elektrą (b. l. 56–57), kurą patalpų šildymui, internetą, telefoną (b. l. 54–55). Ji turi automobilį (b. l. 63–64), kuriuo vežioja nepilnametes į ugdymo įstaigas, patirdama ir dideles kuro išlaidas (apie 50 svarų). Atsakovės teigimu, būna mėnesių, kai gaunamų pajamų neužtenka būtinosioms išlaidoms, tuomet atsakovei padeda netoliese gyvenantys jos tėvai ir sesuo. Atsakovė nurodė, kad J. pagrindinės mokyklos baigimo proga (į kurią neleisti dukros nebuvo galima, nes ji jaustųsi nuskriausta) vyko į keturių dienų kelionę už 360 svarų, 50 svarų reikėjo dienpinigiams, prieš kelionę reikėjo nupirkti atitinkamą avalynę, drabužius. Mergaitės auga, nuolat reikia keisti drabužius, avalynę, atsiranda noras puoštis. Reikia skirti pinigų mokyklinėms uniformoms, mokymosi priemonėms, būreliams, papildomoms pamokoms žinių pagilinimui ir geresniam įsisavinimui, popamokykliniam centrui (368 svarai per mėnesį, b. l. 43–44).

Vertinant ieškovo turtinę padėtį nustatyta, kad jis dirba savo motinos, turinčios 62 ha žemės, ūkyje, kuriame auginami galvijai, priduodamas pienas supirkėjams. Sodros duomenimis, ieškovo draudžiamos pajamos yra 1 000 Lt (b. l. 37). Ieškovas kitų išlaikytinių neturi, yra jauno amžiaus (gimęs 1978 metais), darbingas vyriškis. Ieškovas, kaip pats pripažino teismo posėdyje, gyvena motinos namuose, komunalinius mokesčius moka mama, o jis moka tik už šiukšlių išvežimą savo namuose (b. l. 81). Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 66,46 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. 3396-5012-4011, esantis Alytaus raj. sav. (duomenys neskelbtini), su 5 ūkiniais pastatais ir kiemo įrenginiais bei 2 žemės sklypai (0,1584 ha ir 0,9 ha), kuriuos ieškovas įgijo dovanojimo sutarties pagrindu 2008-08-07. Kaip teismo posėdyje nurodė pats ieškovas, ,,tas butas vertas 50 000 litų“. Be to, ieškovo vardu registruotos dvi transporto priemonės: motoroleris KEEWAY HURRICANE v. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį atsakovei iš ieškovo priteista 400 Lt kompensacija, bei automobilis OPEL ZAFIRA.

Pažymėtina, jog pati atsakovė, prašydama išlaikymo po 1 000 Lt per mėnesį kiekvienai dukrai, nepateikė teismui paskaičiavimų, kiek konkrečiai per mėnesį išleidžia kiekvienos dukros išlaikymui. Kaip nurodė atsakovės atstovė teismo posėdyje, atsižvelgtina į LAT formuojamą praktiką, pagal kurią vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia minimalios algos, kas reikštų, jog tokiu būdu pati atsakovė, esant pagrindui šalių turtinę padėtį vertinti kaip vienodą, pripažino teisę tik į 500 Lt (o ne į 1 000 Lt) išlaikymo iš atsakovo priteisimą, nes pagal LAT formuojamą praktiką vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia minimalios algos dydžio sumos, teiktinos abiejų tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai. Vien dėl šios priežasties, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinio skundo dėl išlaikymo priteisimo po 1 000 Lt per mėnesį kiekvienai dukrai.

Įvertinus aplinkybę, jog atsakovei mokama pašalpa, kaip gaunančiai mažas pajamas, bei pašalpa vaikams, atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, kai tuo tarpu ieškovas, nors oficialiai už darbą motinos ūkyje ir gaunantis mažesnes pajamas už atsakovę, tokio turto turi, kolegija atsakovės Airijoje gaunamas pajamas nelaiko iš esmės viršijančiomis ieškovo gaunamas pajamas, o atsakovės galimybes teikti nepilnametėms dukroms išlaikymą laiko vienodomis su ieškovo galimybėmis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovės, gyvenančios Airijoje, patiriamos išlaidos yra neabejotinai žymiai didesnės už ieškovo Lietuvoje patiriamas išlaidas, be to, atsižvelgiant į tai, jog būtent atsakovei tenka nuolatinis, kasdienis materialinis dukrų aprūpinimo užtikrinimas, vienai rūpinantis mergaičių būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir kt.), jų laisvalaikiu, poilsiu bei ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti tik dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių.

Kolegijos nuomone, įvertinus visas aptartas aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai iš ieškovo nepilnamečių dukrų išlaikymui priteisė ne ieškovo pripažintą 250 Lt per mėnesį kiekvienai dukrai mokamų periodinių išmokų dydį, o po 450 Lt per mėnesį kiekvienai dukrai. Pripažintina, jog 1 800 Lt per mėnesį suma, teiktina vienodai abiejų tėvų (po 900 Lt), yra pakankama abiejų dukrų poreikiams patenkinti ir atitinka abiejų tėvų turtinę padėtį bei galimybes tokį išlaikymą teikti.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2013-11-13 sprendimu išlaikymą nepilnametėms priteisė nuo 2012-03-01 – ieškovo ieškinyje nurodytos datos, motyvuodamas tuo, jog atsakovė ieškinio dėl vaikų išlaikymo priteisimo nereiškė. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo dienos, o atsakovė – nuo 2011-04-01 iki ieškinio pareiškimo prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

Pažymėtina, jog, vadovaujantis LAT praktika, sutuoktinių pareikšti reikalavimai santuokos byloje dėl išlaikymo vaikui priteisimo nesaisto ir neįpareigoja atsakovo reikšti teismui priešieškinį ir tik tokiu būdu įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. LAT civilinėje byloje Nr. K-3-222/2009 pažymėjo, kad atsakovas savo interesus gali visavertiškai ginti pasinaudodamas atsiliepimo į ieškinį procesine forma. Toks požiūris grindžiamas tuo, kad procesiniuose įstatymuose įtvirtintas specifinis (išskirtinis) teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, teismui skirtas aktyvus vaidmuo (CPK 376 str.). Jokios teisės normos nenumato, jog atsakovas, nesutikdamas ir nurodydamas mažesnį ar didesnį, nei ieškinyje prašoma priteisti vaikų išlaikymo dydį, ar nurodydamas kitokį laikotarpį, už kurį prašo išlaikymo, privalo pareikšti priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Pažymėtina, kad prašymas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo (net ir nepareiškus priešieškinio) privalo būti analizuojamas ir vertinamas kartu su ieškovo pateiktu reikalavimu, teismui ex officio priimant teisingą sprendimą santuokos nutraukimo byloje bei nepilnamečio (-ių) vaiko (-ų) išlaikymą, kuris bent minimaliai tenkintų vaiko (-ų) poreikius. Kolegijos nuomone, išlaikymas vaikams privalo būti priteisiamas teismo iniciatyva vadovaujantis CK 3.59 straipsnio 1 dalimi, 3.194 straipsnio 3 dalimi (numatyta teismo pareiga), nepaisant to, ar toks reikalavimas yra pareikštas.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ginčo tarp šalių nėra dėl aplinkybės, kad ieškovas į Lietuvą grįžo 2011-04-01 ir kad nuo minėtos datos šalys kartu negyvena. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas nuo 2011-04-01 visiškai neskyrė pinigų dukrų išlaikymui, tačiau pripažino, kad 2012 m. gruodžio mėn. pervedė 800 svarų, kas sudaro 3 340 Lt (laikant, jog 1 svaras kainuoja 4,1749 Lt). Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad skirdavo pinigų dukroms, tačiau konkrečių sumų nenurodė, įrodymų apie skirtą išlaikymą nepateikė (b. l. 80). Ieškovas pripažino, jog yra įsiskolinęs išlaikymą nuo to laiko, kuomet paliko šeimą Arijoje, bei jog nuo tos dienos, kai kreipėsi į teismą, visiškai neteikė išlaikymo (b. l. 81). Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis, siekdamas, kad dukros atostogautų Lietuvoje, 2013 m. liepos mėn. nuskrido į Airiją, paėmė dukras, po atostogų jas palydėjo į Airiją ir grįžo atgal, sumokėdamas už bilietus. 2013-07-20 ieškovas nuskrido į Dubliną pasiimti dukrų, sumokėjo 570 Lt (b. l. 113-114); 2013-07-22 su dukromis parskrido į Lietuvą, sumokėjo 2 284 Lt. 2013-08-24 su dukromis grįžo į Dubliną, sumokėjo 2 010 Lt ir 2013-08-27 grįžo atgal į Lietuvą, sumokėjo 106,55 EUR arba 367 Lt. Už 2012 metus apeliantas iš oro uosto gavo tik bilietų užsakymo kopijas išvykimui iš Lietuvos 2012-08-27 (b. l. 108–109), grįžimo užsakymo bilieto kopiją iš Dublino į Lietuvą (b. l. 110–111). Danske Bank sąskaitos išrašas (b. l. 112) patvirtina, jog ieškovas už bilietus sumokėjo 2 136 Lt. Bilietų kopijų, įrodančių, kad ieškovas 2012 m. skrido pasiimti dukrų, apeliantas nurodo neišsaugojęs, tačiau nekyla ginčas dėl to, kad dukros į Lietuvą skrido su ieškovu. Apelianto teigimu, bilietų kaina buvusi panaši. Visos šios išlaidos įrodo, kad ieškovas, siekdamas bendrauti su dukromis 2012–2013 vasaros atostogų metu, turėjo apie 9 500 Lt išlaidų, skaičiuojant, kad skrydžiai 2012 m. vasarą Kaunas–Dublinas (1 asmuo), Dublinas–Kaunas (3 asmenys), Kaunas–Dublinas (3 asmenys) ir Dublinas–Kaunas (1 asmuo) kainavo tiek pat, kiek ir dukrų grįžimas atgal 2012-08-27, t. y. 2 136 Lt (570 + 2 284 + 2 010 + 367 + 2 136 + 2 136). Atsakovė šių apelianto nurodytų aplinkybių dėl ieškovo patirtų išlaidų lėktuvo bilietams iš esmės neginčija, tačiau nurodo, kad tos išlaidos galėjo būti mažesnės, jeigu kelionė būtų suplanuota iš anksto arba jeigu ieškovas būtų parašęs įgaliojimus tuo pačiu maršrutu vykusiems pažįstamiems asmenims. Kolegija, šiuos atsakovės argumentus vertindama tik kaip jokiais įrodymais nepagrįstas prielaidas, atsižvelgdama į tai, jog būtent atsakovė su nepilnametėmis dukromis yra išvykusi nuolatinai gyventi į užsienio valstybę (o ne atvirkščiai), konstatuoja, jog atsakovė proporcingai taip pat turėtų prisidėti prie nurodytų išlaidų, siekiant užtikrinti pilnavertį dukrų bendravimą su tėvu, atlyginimo, kompensuojant ieškovui ½ dalį, t. y. 4 750 Lt (9 500 / 2) jo patirtų kelionės bendravimui su vaikais užtikrinti išlaidų.

Pažymėtina ir tai, jog atsakovė neginčija ir tos apelianto nurodytos aplinkybės, jog dukros, atostogaudamos pas ieškovą 2012 m. vasarą iki 2012-08-27 ir 2013 metais nuo 2013-07-22 iki 2013-08-27, buvo pilnai išlaikomos ir iš atsakovės pinigų neprašė. Nesant pateiktų neginčijamų duomenų, kiek atostogų 2012 m. dukros praleido Lietuvoje, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, daro išvadą, jog dukros tik vieną mėnesį per 2012 metus ir vieną mėnesį per 2013 metais, būdamos Lietuvoje, tėvo buvo visiškai išlaikomos. Nors dukrų atostogos su apeliantu savaime ir nepaneigia tėvo pareigos skirti išlaikymą dukroms, tačiau sutiktina su apeliantu, kad jis neprivalo mokėti išlaikymo atsakovei už du vasaros mėnesius, kai dukros buvo jo visiškai išlaikomos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prie dukrų išlaikymo prisidėjo 3 340 Lt suma už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2012-04-01, be to, teikė dukroms visišką išlaikymą jų 2012–2013 metų vasaros atostogų metu 2 mėnesius, t. y. viso 1 800 Lt (po 450 Lt per mėnesį kiekvienai dukrai), be to, įvertinus tai, jog ieškovui priklauso iš atsakovės 4 750 Lt išlaidų, susijusių su bendravimu su vaikais užtikrinimu, kompensacija, konstatuotina, jog ieškovas dukrų išlaikymui ir bendravimui su jomis nuo 2011-04-01 yra išleidęs 9 890 Lt (3 340 + 1 800 + 4 750).

Laikant, jog ieškovas per laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2013-11-13 (apylinkės teismo sprendimo priėmimo data), t. y. už 2 metus 7 mėnesius ir 12 dienų arba už 31 mėnesį ir 12 dienų, turėjo prievolę teikti išlaikymą dukroms po 450 Lt per mėnesį kiekvienai dukrai, viso 900 Lt per mėnesį arba 28 260 Lt (27 900 + 360), konstatuotina, jog išlaikymo įsiskolinimas abiem dukroms sudaro 18 370 Lt (28 260 – 9 890) arba po 9 185 Lt kiekvienai dukrai.

Kadangi ieškovas nuo 2011-04-01 pastovaus išlaikymo nepilnametėms neteikė, todėl, vadovaujantis CK 3.194 ir 3.200 straipsnio nuostatomis, nuo 2011-04-01 iki 2013-11-13 kiekvienai dukrai priteistina po 9 185 Lt išlaikymo įsiskolinimo, atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išlaikymą dukroms priteisė nuo 2012-03-01, kolegijai priteisus išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2013-11-13, keistinas priteisto išlaikymo pradžios momentas ir nurodytina, kad išlaikymas priteistas nuo 2013-11-14.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo apeliacinis skundas iš esmės atmestinas, o atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičiant (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str., 329 str. 1 d.) ir priteisiant iš ieškovo dukrų J. ir E. P. išlaikymui po 450 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-11-14 bei priteisiant kiekvienai dukrai po 9 185 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2013-11-13.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovės teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą ir nepagrįstai nurodė, jog abi šalys turėjo išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, o ieškovas tokių įrodymų nepateikė, neprašė teismo priteisti jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme ieškovas už ieškinio parengimą advokatui sumokėjo 500 Lt (b. l. 22–23), atsakovė advokatei sumokėjo 1 700 Lt (b. l. 90), iš kurių 250 Lt už atsiliepimą į ieškinį, 250 Lt už tripliką ir 1 200 Lt už atstovavimą teisme, konsultacijas žodžiu ir elektroniniu paštu, LAT praktikos analizavimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui (b. l. 89). Be to, atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 900 Lt atstovavimo išlaidų, iš kurių 500 Lt sumokėjo už apeliacinį skundą ir 400 Lt už atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 140–141).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Kadangi ieškovas nebuvo pateikęs teismui rašytinio prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o atsakovė tokį prašymą buvo pateikusi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti tik dėl atsakovės turėtų išlaidų atlyginimo.

Įvertinus tai, kad atsakovės reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo nuo 2011-04-01 yra patenkinti mažesne dalimi kaip 45 procentai (450 Lt x 100 proc. / 1 000 Lt), nes išminusuota 9 892 Lt suma, be to, atsakovei nepriteista kompensacija už automobilį, kolegija proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisia iš ieškovo atsakovei tik 500 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Be to, kolegija priteisia iš ieškovo, neatleisto nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei žyminį mokestį, paskaičiuotą nuo priteisto išlaikymo įsiskolinimo 18 370 Lt, t. y. 551 Lt, bei nuo priteisto išlaikymo po 900 Lt per mėnesį už vienerius metus, t. y. 324 Lt, viso 875 Lt.

Kolegija, iš dalies tenkindama ieškovo apeliacinį skundą, pripažįsta, jog teismas nepagrįstai visas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas 34,44 Lt sumoje priteisė vien tik iš ieškovo ir šias išlaidas paskirsto tarp abiejų šalių, iš ieškovo priteistas išlaidas sumažindama iki 15 Lt bei papildomai priteisdama iš atsakovės valstybei 19 Lt įteikimo išlaidų.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovei ginčijus nepriteistą išlaikymą per mėnesį abiems dukroms 1 100 Lt sumoje (1 000 x 2 – 450 x 2), kas per metus sudarytų 13 200 Lt sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.), taip pat ginčijus nepriteistą išlaikymo įsiskolinimą po 2 000 Lt per mėnesį abiems dukroms nuo 2011-04-01 iki 2012-03-01, t. y. už 11 mėnesių, kas sudaro 22 000 Lt sumą, t. y. laikant, jog bendroje sumoje atsakovės ginčyto išlaikymo suma buvo 35 200 Lt, kas reiškia, kad, iš atsakovo kolegijai papildomai priteisus 18 370 Lt išlaikymą, atsakovės apeliacinis skundas išlaikymo dalyje yra patenkintas tik 52 procentais (18 370 x 100 proc. / 35 200), taip pat atsižvelgus į tai, jog apeliacinės instancijos teismas netenkino likusių dviejų apeliacinio skundo reikalavimų, kolegija už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme atsakovei iš ieškovo priteisia tik 156 Lt, t. y. 52 proc. nuo 300 Lt (900 Lt / 3 reikalavimai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti iš ieškovo D. P. dukrų J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 9 185 Lt kiekvienai dukrai išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2013-11-13.

Nurodyti, jog iš ieškovo D. P. dukrų J. ir E. P. išlaikymui po 450 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteista nuo 2013-11-14.

Priteisti iš ieškovo D. P. atsakovei J. P. 500 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo D. P. valstybei 875 Lt žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą.

Sumažinti iš D. P. valstybei priteistas įteikimo išlaidas iki 15 Lt bei papildomai priteisti iš atsakovės J. P. valstybei 19 Lt įteikimo išlaidų.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. P. atsakovei J. P. 156 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai: Aušra BaubienėDalė BurdulienėJolita Cirulienė