Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, ieškinį atsakovams T. K. ir M. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog situacija šeimoje nesikeičia, tėvai savo vaiko gyvenimu nesidomi, susitinka epizodiškai, išlaikymo neteikia (išieško antstoliai), didžiausia jų problema tai socialinių įgūdžių stoka ir alkoholio vartojimas. Per metus laiko situacija šeimoje visiškai nepasikeitė, mano, kad yra pagrindas neterminuotai riboti tėvų valdžią. Prašė ieškinį tenkinti.

Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi atsakovams pasiūlyta pasirinkti advokatą, teiksiantį jiems teisinę pagalbą ir pateikti šiuos duomenis teismui, tačiau atsakovai per teismo nustatytą terminą informacijos apie pasirinktą advokatą nepateikė. Šiuo atveju, įvertinus atsakovų poziciją dėl pateikto ieškinio bei atsakovų procesinį elgesį nagrinėjant bylą iš esmės, spręstina, jog Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 404 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų priemonių taikymas šioje byloje nėra tikslingas, kadangi nenustatyta, jog vaiko tėvai be advokato negali tinkamai ginti savo teisių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai T. K. ir M. J. yra nepilnametės E. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimu (c. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) laikinai apribota atsakovų T. K. ir M. J. tėvų valdžia į dukrą E. J., iš atsakovų priteistas išlaikymas vaikui po 200 Eur iš kiekvieno kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. birželio 16 d. iki vaiko pilnametystės išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, inicijuota byla dėl nuolatinės rūpybos vaikui nustatymo ir rūpintojo paskyrimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi (c. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) E. J. nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) ir vaiko globėju (rūpintoju) paskirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai ,,(duomenys neskelbtini)“ nustačius vaiko globos vietą globos namuose.

Iš 2023 m. vasario 1 d. BĮ (duomenys neskelbtini) miesto šeimos ir vaiko gerovės centro motyvuoto siūlymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog teikiant socialines paslaugas šeimai pastebėtos pagrindinės problemos – kasdienių, socialinių ir tėvystės įgūdžių stoka, piktnaudžiavimas alkoholiu, nenoras, motyvacijos stoka spręsti iškilusias problemas, keisti gyvenimo būdą (tėvų bendravimas su socialiniu darbuotoju komplikuotas, tėvai į skambučius dažnai neatsiliepia, į rekomendacijas neatsižvelgia, vengia specialistų apsilankymo šeimos namuose; tėvai su vaiku bendrauja epizodiškai, kai nevartoja alkoholio, nesidomi vaiko pasiekimais, nebendradarbiauja su vaiko globėju (rūpintoju), nesuinteresuoti keisti esamos situacijos; vaiko tėvai siūlomų pagalbos priemonių nevykdė, rekomendacijų nepaisė, atvejo vadybos posėdžiuose nedalyvavo; išlaikymo vaikui neteikia, todėl jis išieškomas antstolio). Kadangi išnaudotos visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės ir jos buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, siūloma kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo (nurodoma, jog teigiamų pokyčių šeimoje nėra, abu vaiko tėvai vengia bendrauti, nėra motyvuoti spręsti susidariusių problemų, atvejo vadybos procesas neduoda rezultatų, sugyventinių alkoholio piktnaudžiavimo problema nėra išnykusi ir sugyventiniai jos nepripažįsta, siūlomos pagalbos atsisako).

Iš 2023 m. vasario 8 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog vaiko rūpintojas tinkamai ir sklandžiai vykdo globos procesą, yra užtikrinami vaiko emociniai, fiziniai ir materialiniai poreikiai; vaikas su tėvais bendrauja, tačiau jie nesilanko bendruomeniniuose vaikų globos namuose, dažno bendravimo nėra. Vaiko ugdymu, akademiniais pasiekimais domisi rūpintojas (jo atstovai), užtikrina pamokų lankomumą, bendrauja ir bendradarbiauja su pedagogais, specialistais ((duomenys neskelbtini) E. J. ugdymo įstaigos (gimnazijos) pateiktos vaiko charakteristikos duomenimis).

Iš byloje pateiktų duomenų apie atsakovų užimtumą matyti, jog atsakovai T. K. ir M. J. nedirba, nėra registruoti Užimtumo tarnyboje. Iš pateiktų duomenų apie asmens įdarbinimą matyti, jog atsakovai dažnai keičia darbo vietą, dirba epizodiškai.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžiama, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Be to, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, jog atsakovams 2022 m. kovo 9 d. sprendimu laikinai apribota tėvų valdžia į nepilnametį vaiką E. J., vaikui nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) ir paskirtas nuolatinis globėjas (rūpintojas) teismui nustačius, jog atsakovai vaiku pilnai nesirūpina ir visų savo pareigų vaikui nevykdo. Iš minėto teismo sprendimo turinio matyti, jog šalių nepilnamečiui vaikui nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. liepos 26 d. buvo nustatyta laikinoji globa ir vaiku rūpinosi bei jį prižiūrėjo laikinoji globėja, vaikui grįžus į šeimą 2020 m. sausio mėn. nustatyta, kad atsakovai neužtikrina tinkamos nepilnamečio vaiko priežiūros, dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai. Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, jog per metus nuo laikino tėvų valdžios ribojimo situacija šeimoje nepakito, atsakovai specialistų pagalbos nepriima, rekomendacijų nepaiso, pastangų pakeisti susiklosčiusią situaciją nededa. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, atsakovų teismui pateikta pozicija bei procesinis elgesys. Tokiu būdu byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovai aktyvių veiksmų savo elgesiui pakeisti nesiima, ketinimų susigrąžinti vaiką į šeimą neišreiškia, su vaiku bendrauja tik epizodiškai, vaiko neišlaiko, jo ugdymu ir pasiekimais nesidomi, taigi savo nepilnamečiu vaiku nesirūpina. Visuma byloje nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovai tėvų pareigų nevykdo, yra nusišalinę nuo motinos ir tėvo pareigų vykdymo ir byloje nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti (CPK 185 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, jog esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 32-61). Šiuo atveju byloje esantys duomenys suponuoja, jog savo pareigų dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui (CK 3.155 straipsnis) atsakovai nevykdo, kadangi aktyviai nedalyvauja vaiko gyvenime, nededa pakankamų pastangų rūpintis vaiko materialine ir dvasine gerove, o šią atsakomybę perkelia kitiems asmenims (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Teismų praktikoje nurodoma, jog aplaidumas ar abejingumas savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015), kas sudaro pakankamą pagrindą apriboti atsakovės T. K. motinos valdžią ir atsakovo M. J. tėvo valdžią į nepilnametį vaiką.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, ieškovės ieškinys tenkintinas, atsakovams neterminuotai apribotina tėvų valdžia į dukrą E. J., kadangi tai labiausiai atitiktų vaiko interesus susiklosčiusioje situacijoje (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis).

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis.) Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (CK 3.180 straipsnio 5 dalis).

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis).

Dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, jog tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios ribojimo, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 straipsnis, CK 3.183 straipsnio 4 dalis). CPK 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, jog 2022 m. kovo 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu laikinai apribojus atsakovų tėvų valdžią, teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi nepilnamečiui vaikui nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), paskirtas nuolatinis globėjas (rūpintojas) bei nustatyta vaiko globos vieta. Tokiu būdu klausimas dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra išspręstas, todėl nesant kitų duomenų, pakartotinai nespręstinas.

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, atsakovų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis).

Minėta, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimu iš atsakovų nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista po 200 Eur iš kiekvieno mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Reikalavimai dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo nėra pareikšti. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinus tai, kad klausimai dėl išlaikymo vaikui iš atsakovų priteisimo jau yra išspręsti, neterminuotai apribojus atsakovų valdžią dukters atžvilgiu šalių vaiko išlaikymo klausimai šioje byloje pakartotinai nespręstini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, ieškinį tenkinus, iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 33,48 Eur. Įvertinus procesinę bylos baigtį, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 16,74 Eur iš kiekvieno (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406, 496¹ straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į nepilnametį vaiką E. J., gimusią (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti atsakovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į nepilnametį vaiką E. J., gimusią (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės T. K. 16,74 Eur (šešiolika eurų 74 ct) pašto išlaidų valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo M. J. 16,74 Eur (šešiolika eurų 74 ct) pašto išlaidų valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.