- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-683-368/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01787-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- G. D. P., K. P.
- Trečiasis asmuo
- L. P., Mažeikių rajono 3-iojo notarų biuro
- Ieškovas
- R. Ž.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. D. P., K. P. ir trečiojo asmens L. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-40-832/2015, iškeltoje pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovams G. D. P., K. P., tretiesiems asmenims L. P. ir Mažeikių rajono 3-iojo notarų biuro notarei D. V., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. Ž. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp jo ir atsakovės G. D. P., taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti jam nekilnojamąjį daiktą – 3947/34580 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2013 m. kovo mėnesį atsakovės anūkas L. P. padėjo jam nusipirkti automobilį ir paskolino šešis tūkstančius litų. Ieškovas L. P. grąžino tik dalį skolos – 500 Lt ir pasiūlė likusią skolos dalį užsiskaityti nusikertant iš ieškovui priklausančio miško 40 eglių. L. P. pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas notarą pasirašyti ant leidimo, jog jis galėtų nusikirsti žadėtas egles. Teigė, kad, nesigilindamas į notaro kontoroje pateiktų dokumentų turinį, juos pasirašė ir dokumentus pasiėmė atsakovė ir L. P.. Po kiek laiko nuvykęs į mišką, pamatė, kad ten kertamos ne tik eglės, bet ir brandus miškas, o L. P. paaiškino, jog tai yra jo miškas. Nuvykęs pas notarę, gavo pasirašytų dokumentų kopijas ir suprato, kad pasirašė miško pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad sudarytas sandoris neatspindi jo tikrosios valios, sandorį sudarė suklydęs, manė, jog parduoda medieną. Atkreipė domesį į tai, kad suklysti esminės reikšmės turėjo jo sunki sveikatos būklė ir aplinkybė, jog jis buvo skolingas L. P..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančia ieškovo R. Ž. ir atsakovės G. D. P. 2013 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą 3947/34580 dalių žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Taikė restituciją, grąžinant ieškovui natūra 3947/34580 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovei 2896,20 Eur, gautus pagal 2013-08-01 pirkimo-pardavimo sutartį. Priteisė iš atsakovų ieškovui po 252,55 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad ieškovui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Teismas nenustatė apgaulės požymių sudarant sandorį, tačiau sprendė, kad sutartis sudaryta dėl suklydimo. Pažymėjo, kad ieškovas sandorio sudarymo metu buvo 69 metų amžiaus, jam buvo diagnozuota Parkinsono liga, trumpalaikės atminties sutrikimai, dezorientacija, klausos pablogėjimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, todėl, teismo vertinimu, jo galimybės suvokti sudaromo sandorio turinį, sąlygas negali būti vertinamos kaip apdairaus, atidaus žmogaus. Pabrėžė, kad ieškovas žemės sklypo dalį pardavė keturis kartus pigiau, nei žemės sklypas įvertintas. Teismo nuomone, ieškovas nesigilino į 2013-08-01 sutarties turinį, kadangi sandorį sudarė su artimu giminaičiu. Sprendė, kad ieškovo vėlesni veiksmai taip pat parodė suklydimo faktą, ieškovas domėjosi, kaip yra kertamas miškas, ar jau baigti kirtimo darbai. Teismo vertinimu, sandoris turėjo apsimestinio sandorio požymių, kadangi atsakovė paaiškino, kad ji nepirko sklypo, tik užrašė savo vardu. Remdamasis bylos duomenis, teismas nustatė, kad ieškovui buvo sumokėta ne 11 000 Lt, o 10 000 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdami Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą, apeliantai (atsakovai) G. D. P., K. P. ir (trečiasis asmuo) L. P. prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas buvo šališkas, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir įvertino įrodymus. Tvirtina, kad pats ieškovas buvo sandorio iniciatorius, suprato šio sandorio esmę, o aplinkybė, jog parduoto turto kaina yra didesnė, nėra teisiškai reikšminga.
Atsiliepimas
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, ieškovas R. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, visapusiškai išanalizavo jo sveikatos būklę ir jos įtaką sandoriui sudaryti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantų (atsakovų) G. D. P., K. P. ir (trečiojo asmens) L. P. apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 1.90 straipsnis)
Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos šios sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis; trečia, suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos būklę, sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Tačiau suklydimo faktas savaime dar nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį, turi būti konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis. Suklydimas laikytinas esminiu, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.).
Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas, sudarydamas ginčijamos žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, iš esmės suklydo dėl jos teisinio pagrindo, nes manė, jog pasirašo leidimą iškirsti medieną. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė tirdamas ir vertindamas ginčijamos sutarties sudarymo aplinkybes, šalių santykius iki sandorio sudarymo, aplinkybes, lėmusias sutarties pasirašymą, šalių paaiškinimus ir jų pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, taip pat, atsižvelgdamas į ieškovo subjektyvias savybes. Pažymėtina, kad apeliantai nenuginčijo teismo nustatytų aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindų būtų galima padaryti priešingą išvadą, t. y. kad ieškovas kryptingai būtų siekęs parduoti žemės sklypo dalį.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo suklydimo, pagrįstai įvertino tai, kad ginčijama sutartimi ieškovas perleido žemės sklypo dalį keturis kartus pigiau, nei rinkos kaina ir sutartyje nebuvo nurodyta perleidžiamo sklypo dalies kaina. Nustačius šias aplinkybes, išplaukia išvada, kad protingas žmogus analogiškoje situacijoje tokio žemės sklypo dalies perleidimo sandorio nebūtų sudaręs, t. y. yra sąlygos pripažinti ginčijamas sutartis negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudarytas ieškovui iš esmės suklydus. Kartu pirmosios instancijos teismas nenustatė CK 1.90 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių ginčijama sutartis negalėtų būti pripažinta negaliojanti, t. y. byloje nenustatyta, kad ieškovas, sudarydamas ginčijamą sutartį, būtų suklydęs dėl savo didelio neatsargumo. Priešingai, pirmosios instancijos detaliai aprašė ieškovui diagnozuotus sveikatos sutrikimus, neabejotinai turėjusius įtakos ieškovo būsenai sandorio sudarymo metu.
Apeliantų nepaneigtos ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl tariamo sandorio požymių egzistavimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypo dalies pirkėja G. D. P. sandoriu realiai nesiekė įgyti jokių civilinių teisių ir pareigų, o sandorio sudarymo teisinių pasekmių siekė trečiasis asmuo L. P.. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas turėjo tikslą kelis kartus pigiau parduoti sklypo dalį, kadangi skolą visiškai padengti ieškovas galėtų pardavęs žymiai mažesnį sklypo dalį.
Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kolegija, įvertindama aplinkybės, kad ieškovo patirtos 100 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą neviršija rekomendacijų (8.11 punktas), sprendžia, jog šios išlaidos nemažintinos.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš apeliantų atsakovų G. D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) K. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir trečiojo asmens L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 33,33 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.