- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-15
- Bylos Nr.
- I1-572-342/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01663-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T.Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Valstybė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T.Ž.skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir atsakovė) 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, jog kreipiasi į teismą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) pareigūnų neteisėtų veiksmų – etapavimo į Plungės miesto apylinkės teismą automobiliu be saugos priemonių, t.y. be saugos diržų ir oro pagalvių. Paaiškina, kad nuo 2020-05-19 yra suimtas ir laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje, iš kurios yra vežiojamas policijos automobiliais Ford Tranzit į Plungės apylinkės teismą, Laisvės al. 4, Plungė. Tvirtina, kad automobiliuose nėra saugos priemonių žmogaus gyvybei apsaugoti, todėl atsirado aiškūs nusikaltimo požymiai. Teigia, kad pareigūnai nori atsitiktinio autoįvykio metu nužudyti, kaip Trakų atveju. Argumentuoja, kad dėl Klaipėdos AVPK tyčinio, nepaaiškinamo elgesio patyrė didelę neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, netikrumo ir ateities baimės jausmus. Pažymi, kad neturtinė žala pasireiškė ateities netikrumu, visą laiką buvo apsunkintos galimybės bendrauti, jaustis pilnavertiškai, diskomfortiškai.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo laikotarpius kada pareiškėjas buvo konvojuotas iš Klaipėdos AVPK areštinės į teismą, maršruto atstumą, automobilių, kurie eksploatuojami nuo 2018-04-12, valstybinius numerius. Mano, kad įrodymai patvirtina naudotų transporto priemonių tinkamumą pervežti žmonėms bei jų atitikimą saugumo, techniniams reikalavimams.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis galimai patyrė dėl konvojavimo teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, įstaigos administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar Klaipėdos AVPK (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Pareiškėjas skunde teigia, jog buvo etapuotas iš Klaipėdos AVPK areštinės į Plungės miesto apylinkės teismą automobiliu be saugos priemonių, t.y. be saugos diržų ir oro pagalvių.
Pareiškėjas skunde nepateikia tikslių datų bei maršrutų kada ir kur jis buvo konvojuojamas Klaipėdos AVPK pareigūnų. Iš Klaipėdos AVPK 2020-10-21 rašto „Dėl jūsų pareiškimo” (b. l. 10-12) turinio matyti, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 19-20 d., 2020-06-05, 2020-06-08, 2020 m. liepos 13-14 d., 2020-08-20, 2020-09-08, 2020-09-22, 2020-10-01, 2020-10-08 buvo konvojuotas iš Klaipėdos AVPK areštinės (Kauno g. 6, Klaipėda) į Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus (Laisvės al. 4, Plungė) ir atgal (vykdytas planinis teisminis konvojus); bendras maršruto atstumas – 114 km, konvojavimas vykdytas specialiomis transporto priemonėmis (pritaikytomis konvojuoti) „Ford Transit Custom”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); konvojavimas atliktas vykdant Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjos nutartį; transporto priemonės eksploatuojamos nuo 2018-04-12.
Nagrinėjamai bylai yra aktualios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo” patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Pagal Taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Konvojavimo taisyklių 146 punktas teigia, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse turi būti: 1) nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; 2) atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; 3) tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; 4) veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); 5) techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; 6) radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; 7) pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); 8) du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); 9) elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; 10) du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).
Lietuvos Respublikos saugos eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad važiuodami motorine transporto priemone ir priekaba su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus, o važiuodami motociklu, mopedu, lengvuoju keturračiu, keturračiu, galinguoju keturračiu ar triračiu – užsidėję ir užsisegę motociklininko šalmu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių teismo taisyklių patvirtinimo” patvirtintų Kelių eismo taisyklių 196 punkte nustatyta, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog Taisyklių 146 punkte nėra imperatyvios pareigos specialiuose transporto priemonėse kiekvienam konvojuojamam asmeniui įrengti saugos diržą, oro pagalvės, o Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme bei Kelių eismo taisyklėse yra nustatyta, jog keleiviai kelionės metu užsisegti saugos diržą privalo tik tuo atveju, jeigu jis yra įrengtas.
Pažymėtina, kad šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-05-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016; 2016-07-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016; 2020-10-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1891-525/2020 ir kt.).
Apibendrinus anksčiau nurodytas teisės aktų nuostatas, teismas konstatuoja, jog galiojantys teisės aktai nenumato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų ir oro pagalvių, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.
Taip pat iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovės atstovas teismui pateikė specialiesiems automobiliams VĮ „Regitra” išduotus registracijos liudijimus bei privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitas (b. l. 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20). Vertinant pateiktų dokumentų turinį matyti, kad minėti automobiliai yra pripažinti techniškai tvarkingais ir juos leidžiama eksploatuoti viešajame eisme.
Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, kad teisės aktai nenumato pareigos konvojavimo transporto priemonėse įrengti saugos diržus, oro pagalves, transporto priemonės, kuriomis buvo pareiškėjas transportuojamas į teismą ir atgal, techniškai tvarkingos. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių aplinkybių patvirtinančių, kad dėl konvojavimo transporto priemonėse neįrengtų saugos diržų, oro pagalvių jis būtų nugriuvęs, susižalojęs ar kitaip nukentėjęs, todėl šioje apimtyje pareiškėjo skundo argumentai pripažintini nepagrįstais.
Dėl pareiškėjo teiginių, kad pareigūnai nori atsitiktinio autoįvykio metu nužudyti, kaip Trakų atveju, pažymėtina, jog jie yra deklaratyvūs ir paremti tik paties pareiškėjo įsitikinimu, kuris nėra pagrįstas jokiais byloje esančiais objektyvais įrodymais. Teismas pažymi, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Tai reiškia, kad pareiškėjai tokiose bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sąlygų apibūdinimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nenurodo nei pareigūnų vardų ir pavardžių, kurie jo teigimu norėjo jį nužudyti, neteikia tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių, iš kurių jis nustatė, kad pareigūnai siekia padaryti tokią veiką ir pan. Kaip jau minėta, teisės aktai nenumato pareigos konvojavimo transporto priemonėse įrengti saugos diržus, oro pagalves, transporto priemonės pagal pateiktus duomenis yra techniškai tvarkingos. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu, kadangi byloje nėra duomenų, kad įstaigos, kuri veikia laikydamasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pareigūnai netinkamai elgėsi su pareiškėju. Nurodyti pareiškėjo laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 straipsnis).
Apibendrinus anksčiau išdėstytą, konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Įrodymų, kad atsakovės atstovas būtų atliko neteisėtus veiksmus, nepateikta. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 56 straipsnis).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. prieš Suomiją, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. prieš Ispaniją ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.