- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-09
- Bylos Nr.
- e2YT-4607-904/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00685-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Suinteresuotas asmuo
- notarei N
- Pareiškėjas
- G. M., T. M., M. M.
- Advokatai
- Laurynas Vainoras
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. M., T. M., M. M. skundą dėl įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuotas asmuo notarė N. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami įpareigoti notarę N. B. atlikti notarinius veiksmus – išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimą į E. M. palikimą, priteisti iš notarės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas procese. Skunde nurodė, kad 2023 m. kovo 29 d. pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos rajono 2-ąjojo notarų biuro notarę N. B. su prašymais užvesti jų atžvilgiu paveldėjimo bylą bei išduoti jiems paveldėjimo teisės liudijimą, nes pareiškėjai išreiškė valią priimti velionio E. M. palikimą. Savo pareiškime pareiškėjai notarei nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas ir pareiškėjos sutuoktinis E. M.. Mirties įrašas, medicininis mirties liudijimas bei gyventojų registro išrašas, kuriame nurodyti mirusiojo vaikai bei sutuoktinis yra notarės žinioje, nes iki 2023 m. kovo 22 d. notarė vedė paveldėjimo bylą, pagal E. M. testamentą. Pareiškėjai taip pat notarei atskleidė, kad būtent E. M. testamentas buvo kliūtis pretenduoti į velionio palikimą. Ko pasekoje, pareiškėjai G. M. ir T. M. realizavo savo teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą, kaip tai numato Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsnis bei prašė teismo nepripažinti testamentiniu įpėdinių asmens, kuris buvo išreiškęs valią priimti E. M. palikimą, pagal testamentą. Prie savo prašymo pareiškėjai pridėjo 2023 m. kovo 22 d. Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusį sprendimą, kuriuo teismas nepripažino asmens, priėmusio E. M. palikimą testamentiniu įpėdiniu bei konstatavo, kad asmuo, pagal E. M. testamentą – neturi teisės paveldėti palikimo. Pareiškėjai notarės prašė atlikti notarinį veiksmą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnis, užvesti paveldėjimo bylą pareiškėjų atžvilgiu bei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Šiuo atveju notarė N. B. 2023 m. kovo 29 d. gavusi pareiškėjų prašymą/pareiškimą, 2023 m. balandžio 3 d. prašomo atlikti notarinio veiksmo neatliko, o vietoje motyvuoto ir pagrįsto atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, atsiuntė jokiais argumentais nepagrįstą „Liudijimą“, kuriuo „konstatavo“, kad, pareiškėjai, neva, yra praleidę terminą palikimui priimti, ir, kad tam, kad būtų galima spręsti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimus, pareiškėjai, visų pirma, turi kreiptis į teismą, dėl, neva, praleisto termino palikimui priimti, atstatymo. Tokius notarės veiksmus pareiškėjai laiko nepagrįstais ir neteisėtais. Analogiškai nepagrįstai ir neteisėtai notarė pasielgė ir pareiškėjo M. M. atžvilgiu, kadangi ne tik nesivadovavo, bet ir nepasisakė dėl prašyme nurodyto CK 5.9 straipsnio 3 dalies reglamentavimo, pagal kurį M. M. trijų mėnesių terminas dėl palikimo priėmimo pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuomet įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo testamentinis įpėdinis nepripažįstamas įpėdiniu. Šiuo konkrečiu atveju, nuo 2023 m. kovo 22 d. Pažymėjo, kad pareiškėjai ne tik nėra praleidę termino palikimui priimti, bet du iš jų nuo 2023 m. kovo 22 d. privalo būti laikomi priėmusiais palikimą, o pateiktų prašymų pagrindu, visiems pareiškėjams privalo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ką šiuo konkrečiu atveju notarė nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė atlikti.
Pareiškėjų atstovas advokato padėjėjas Laurynas Vainoras teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2023 m. kovo 29 d. pareiškėjai į notarę kreipėsi el. laiškais, pasirašant el. parašu. Pareiškėjai kartu su atstovu pas notarę buvo atvykę ir į notaro biurą, taip pat ir žodžiu išreiškė valią, prašė notarės sudaryti galimybę šią valią pateikti raštu, biure surašant prašymą. Tačiau notarė atsisakė suteikti tokią galimybę, atsisakė fiksuoti pareiškėjų valią, motyvuodama, kad turi daug klientų ir paprašė pateikti prašymą raštu vėliau, į kurį ji taip pat raštu atsakys. Notarė žodžiu kategoriškai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Patvirtino, kad į notaro biurą atėjo iš anksto nesusitarę, tačiau notaro biure kitų klientų nebuvo, su notare bendravo tiesiogiai. Notarė pokalbio metu jiems atsakė, kad pareiškėjams būtina teismo tvarka atstatyti praleistą terminą. Nurodė, kad notarė nenorėjo girdėti apie CK 5.9 straipsnio nuostatas. Mano, kad ši civilinė byla atsirado dėl to, kad yra skirtingai vertinami teisės aktai. Notarė laikosi pozicijos, kad terminas palikimui priimti yra praleistas. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28ˡ straipsnis reglamentuoja, kad notaras turi teisė bendrauti su pareiškėjais nuotoliniu būdu. Pažymėjo, kad notarė teismo posėdžio metu pripažino, kad pareiškėjų el. paštu pateikti prašymai būtų tenkinami, jei nebūtų praleistas terminas palikimui priimti. Nurodė, kad notarė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pokalbio metu buvo klabama apie CK 5.9 straipsnį. Pažymėjo, kad asmenys po Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusio sprendimo įgijo į E. M. į palikimą CK 5.9 straipsnio atveju. Tokie atvejai yra reti, tačiau CK 5.9 straipsnis imperatyviai reglamentuoja šią situaciją. Nurodė, kad nors ypatingos teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos, tačiau tuo atveju, kai byloje aiškiai matosi priešingos pozicijos, bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos. Šiuo atveju notarė nesutinka patenkinti pareiškėjų prašymo CK. 5.9 straipsnio tvarka, toks notarės elgesys yra priešingas pareiškėjų interesams, dėl tokio notarės elgesio pareiškėjai patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl prašo jas iš notarės priteisti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notarė N. B. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundą atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. M.. 2020 m. liepos 9 d. palikimą priėmė R. K. (buvusi sutuoktinė), nes mirusysis visą turtą testamentu paliko jai. Paveldėjimo byla buvo vedama Klaipėdos rajono 1-ajame notaro biure pas notarę G. P.. Pasibaigus notarės G. P. įgaliojimams, 2021 m. gruodžio 30 d. aktu ši byla tolimesniam vedimui buvo perduota jai. Nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas buvo sustabdytas, nes vyko teisinai pagal ieškovų mirusiojo vaiko G. M. ir mirusiojo sutuoktinės T. M. ieškinį dėl asmens nepripažinimo įpėdiniu bei testamento pripažinimo negaliojančiu. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 22 d. sprendimu panaikino 2022 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovų G. M. ir T. M. ieškinį tenkino. Nurodė, kad į Klaipėdos rajono 2-ąjį notaro biurą buvo atvykęs G. M. su atstovu, išreiškė žodžių norą priimti palikimą po E. M. mirties, tačiau ji pasiūlė pirmiau atstatyti teismine tvarka praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, nes prieš kreipdamiesi į teismą, jie nebuvo priėmę palikimo po tėvo ir sutuoktinio mirties Klaipėdos rajono 1-ajame notaro biure. Atrodė, kad buvo susitarta, todėl jiems buvo išduotas liudijimas, kad yra praleidę terminą palikimui priimti ir staiga teismas gauna skundą dėl įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą. Nurodė, kad jai pareiškėjai nepateikė jokių pareiškimų palikimui priimti, nes priešingu atveju ji būtų surašiusi motyvuotą nutarimą dėl kokių priežasčių atsisako atlikti šį veiksmą. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas pripažino testamentą negaliojančiu, tačiau nesprendė palikimo priėmimo klausimo bei terminų atstatymo palikimui priimti. Nesutinka, kad pareiškėjų naudai iš jos būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, kadangi ji savo veiksmais jokios žalos nepadarė.
Suinteresuotas asmuo notarė N. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka. Pažymėjo, kad ši paveldėjimo byla yra perduota iš 1-ojo notaro biuro, ji suinteresuotumo šia byla neturi. Nurodė, kad pokalbio metu nutaro biure su pareiškėjais jokio priešiškumo pareiškėjų atžvilgiu nebuvo. Pažymėjo, kad tuo atveju, kai notaras nesutinka, kad asmenys priimtų palikimą ar pan., yra surašomas atsisakymas atlikti notarinį veiksmą. Tai yra įprasta praktika. Ir jeigu šiuo atveju nebuvo surašytas atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, reiškia kalba su pareiškėjais ėjo kita linkme. Nurodė, kad pareiškėjai ir atstovas į notaro biurą atėjo iš anksto neužsirašę, tačiau tuo metu kitų klientų nebuvo, tai juos priėmė. Buvo aptarta situacija, kaip geriau visus veiksmus atlikti kuo greičiau ir tvarkingiau. Visi aptarė, kad viskas greičiau vyktų, jei pareiškėjai kreiptųsi į teismą dėl termino atstatymo, ir bus galima palikimą priimti bei paveldėti. Pažymėjo, kad pokalbis buvo ramus, nebuvo prašoma duoti lapą ir rašyti valią. Pareiškėjai geranoriškai sutiko. Po 3-4 dienų buvo gauti prašymai, buvo parengtas notaro liudijimas, kad pareiškėjai turi teismine tvarka atstatyti praleistus terminus. Nesutinka, kad elgėsi nerūpestingai, nepadoriai ir atgrasiai, kad ignoravo pareiškėjų prašymą ir pan. Apie Klaipėdos apygardos teismo sprendimą kalbėjo, tačiau žinojo, kad per 3 mėn. šis sprendimas galėjo būti apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Šį pareiškėjų ir atstovo vizitą vertina kaip teisinę konsultaciją, kadangi tam, kad būtų atliekami notariniai veiksmai, būtina sutikrinti asmens dokumentus, paruošti dokumentus. Pareiškėjų el. paštu pateikti pareiškimai dėl palikimo priėmimo neatitinka reikalavimų, kadangi tokie pareiškimai turi būti pateikiami notarui gyvai, kad notaras turėtų galimybę patikrinti pareiškėjo asmenybę, išaiškinti jo teises ir pareigas, išsiaiškinti kitas svarbias aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo išduotas nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, kadangi su pareiškėjais ir atstovais, jos vertinimu, buvo susitarta geranoriškai, kad ši situacija bus sprendžiama, atstatant praleistą terminą. Buvo išduotas notaro liudijimas, reaguojant į jų pokalbį notaro biure. Nurodė, kad laikosi pozicijos, kad pareiškėjai yra praleidę terminą palikimui priimti. Nurodė, kad nors ir Klaipėdos apygardos teismo sprendimą buvo nurodyta, kad vienas iš pareiškėjų laikomas priėmusiu palikimą, tačiau praktiškai notarui tai įforminti nėra įmanoma, nes duomenys neperduoti registrui, nėra aišku, ar priimta pagal apyrašą, ar ne, neišsiaiškintos kitos svarbios aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kokia tvarka turi būti priimamas palikimas. Pažymėjo, kad nuotoliu notaras gali veiksmus atlikti, tačiau tai nėra tapatu pareiškimams, atsiųstiems el. paštu. Pažymėjo, kad paveldėjimo bylos be pačio žmogaus ar jo atstovo atvykimo į notaro biurą, neužvedamos. Nurodė, kad būtent pokalbio su pareiškėjais ir jų atstovu metu buvo aptarta, kad bus kreipiamasi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas M. M. notaro biure nešnekėjo, neprašė jokio pareiškimo surašyti – tokios valios neišreiškė nei žodžiu, nei raštu, nei konkliudentiniais veiksmais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai G. M. ir M. M. yra E. M. sūnus. Pareiškėjos T. M. santuoką su E. M. sudaryta (duomenys neskelbtini) E. M. mirė (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-243-826/2023 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų G. M. ir T. M. ieškinį patenkino. Konstatavo kad atsakovė R. K. neturi teisės paveldėti pagal (duomenys neskelbtini) E. M. sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. LM-4265.
Pareiškėjas M. M. el. paštu 2023 m. kovo 29 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarę N. B. su prašymu/pareiškimu užvesti jo atžvilgiu paveldėjimo bylą bei išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą.
Pareiškėjai G. M. ir T. M. el. paštu 2023 m. kovo 29 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarę N. B. su prašymu/pareiškimu užvesti jų atžvilgiu paveldėjimo bylą bei išduoti jiems paveldėjimo teisės liudijimą.
2023 m. balandžio 3 d. Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarė N. B. išdavė liudijimą, kad po E. M. mirties nei G. M., nei M. M., nei T. M. pareiškimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos rajono 2-jam notaro biurui nepateikė. Palikimui priimti po E. M. mirties įstatyminiai įpėdiniai yra praleidę palikimo priėmimo terminą. Pagal teisės aktus G. M., M. M. bei T. M. turi teisę kreiptis į teismą dėl termino atstatymo palikimui priimti arba dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jei palikimą po mirusiojo mirties faktiškai įpėdiniai priėmė ir jį valdo.
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, kad pareiškėjai kreipėsi į notarę iš pradžių žodžiu, atvykę į notaro biurą, vėliau raštu, prašydami jų atžvilgiu užvesti paveldėjimo bylas ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notarė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad tokio prašymo negalėjo įgyvendinti dėl to, kad pareiškėjai buvo praleidę terminą palikimui priimti ir dėl šio termino atnaujinimo turėjo kreiptis į teismą. Pareiškėjai su tokia notarės pozicija nesutinka ir nurodo, kad pareiškėjui M. M. užvesta paveldėjimo byla bei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas turėjo būti, vadovaujantis CK 5.9. straipsnio 3 dalyje nustatyt tvarka, o pareiškėjai G. M. ir T. M. – CK 5.9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 442 straipsnio 6 punktas). Tai reiškia, kad tokių skundų nagrinėjimui taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511–513 straipsniai, nustatantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką.
Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymo) nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu.
Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis (pvz., prašydamas atnaujinti praleistą terminą – CK 5.57 straipsnis), priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018 30 p.).
Iš pareiškėjų atstovo bei notarės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjai kartu su atstovu, pirmiausia, atvyko į notaro biurą ir aptarė situaciją su notare. Notarė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2023 m. balandžio 3 d. liudijimą išdavė būtent atsižvelgdama į pareiškėjų ir jų atstovo žodinį kreipimąsi, ne į el. paštu pateiktus prašymus. Notarė teismo posėdžio metu akcentavo, kad 2023 m. kovo 29 d. el. paštu pateikti pareiškėjų prašymai nebuvo nagrinėjami, nes tokie prašymai turi būti pateikiami notarui notaro biure, kad notaras galėtų patikrinti pareiškėjų asmenybes, išsiaiškinti kitus svarbius su paveldėjimu susijusius klausimus.
Pažymėtina, kad Notariato įstatymo 28ˡ straipsnio 3, 4 dalyse numatyta, kad asmeniui paprašius atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu, dėl notarinio veiksmo atlikimo būdo sprendžia notaras; notarai gali nuotoliniu būdu atlikti notarinius veiksmus, jeigu užtikrina, kad bus laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių asmens tapatybės nustatymą, reikalavimų nustatant asmens tapatybę, gali nuotoliniu būdu išaiškinti notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes ir įsitikinti asmens valia, kuri patvirtinama kvalifikuotu elektroniniu parašu. Taigi Notariato įstatymas neįpareigoja notaro, gavus prašymą nuotoliniu būdu, jį tokiu pat būdu ir išspręsti. Dėl notarinio veiksmo atlikimo būdo paliekama teisė spręsti notarui. Šiuo atveju, kaip teismo posėdžio metu patvirtino notarė, ji el. paštu pateiktų prašymų nenagrinėjo, nes iš pateiktų prašymų neturėjo galimybės patikrinti apreiškėjų asmenybių, išsiaiškinti kitų su paveldėjimu susijusių svarbių klausimų. Notarė 2023 m. balandžio 3 d. liudijimą išdavė, atsižvelgdama į pareiškėjų ir jų atstovų notaro biure įvykusį pokalbį.
CK 5.9 straipsnyje nustatytos paveldėjimo teisės nuginčijimo pasekmės: asmuo, kurio teisė nuginčyta, laikomas palikimo nepriėmusiu, o teisę nuginčijęs įpėdinis – priėmusiu palikimą ir įgijusiu nuosavybės teisę į paveldėtą turtą (1, 2 dalys), o kiti įpėdiniai, kurie turėtų teisę paveldėti įsiteisėjus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam teismo sprendimui, turi teisę priimti palikimą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (3 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-243-826/2023 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų G. M. ir T. M. ieškinį patenkino. Konstatavo, kad atsakovė R. K. neturi teisės paveldėti pagal (duomenys neskelbtini) E. M. sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. LM-4265. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Taigi šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusi situacija atitinka CK 5.9 straipsnyje įtvirtintas paveldėjimo teisės nuginčijimo pasekmes: G. M. ir T. M., kurie pareiškė ieškinį, laikomi palikimą priėmusiais (CK. 5.9 straipsnio 2 dalis), o pareiškėjas M. M. turi teisę priimti palikimą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Spręstina, kad notarė, priimdama 2023 m. balandžio 3 d. liudijimą neteisingai taikė CK penktosios knygos nuostatas, nurodydama, kad palikimui priimti po E. M. mirties įstatyminiai įpėdiniai yra praleidę palikimo priėmimo terminą. Notarė įpareigotina atlikti notarinius veiksmus – išduoti pareiškėjams G. M., T. M., M. M. paveldėjimo teisės liudijimą į E. M. palikimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai už pareiškimą sumokėjo 54 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 700 Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas. Vis dėlto, atsižvelgiant į šios bylos pobūdį, būtent į tai, kad šioje byloje suinteresuotas asmuo notarė N. B. neturi tiesioginio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, bei įvertinus tai, kad notarų veiklos ypatybės lemia didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus, dėl ko notarė N. B., manydama, kad situacija su pareiškėjais žodžiu buvo aptarta ir 2023 m. balandžio 3 d. liudijimą išdavė būtent atsižvelgdama į pokalbį notaro biure, o ne į el. paštu pateiktus prašymus, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš notarės N. B. neatitiktų sąžiningumo ir protingumo principų, todėl iš suinteresuoto asmens Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. B. pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 511, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjų G. M., T. M., M. M. skundą dėl įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą tenkinti.
Įpareigoti Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarę N. B. atlikti notarinius veiksmus – išduoti pareiškėjams G. M., T. M., M. M. paveldėjimo teisės liudijimą į E. M. palikimą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.