Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini) Respublikos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas:

- Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsniu 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 3 punktais, 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išmokti (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) grupinio gyvenimo namų taisykles, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas (2018 m. liepos 23 d. paleistas atlikęs bausmę);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, skirta 30 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, kaltinamasis bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo V. P. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl darytina išvada, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog 2023 m. gruodžio 16 d. apie 17.23 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės prekybos salės, iš prekių lentynų paėmė 3 vnt. 0,5 l talpos butelius viskio ,,Jack Daniels, bendros 50,97 Eur vertės, kurio 1 vnt. vertė 16,99 Eur, 1 vnt. 0,5 l talpos butelį degtinės ,,Absolut, kurios 1 vnt. vertė 13,99 Eur, 5 vnt. 0,7 l talpos butelius degtinės ,,Absolut, bendros 64,95 Eur vertės, kurios 1 vnt. vertė 12,99 Eur, 2 vnt. 0,7 l talpos butelius viskio ,,Jack Daniels, bendros 41,90 Eur vertės, kurio 1 vnt. vertė 20,95 EUR, 1 vnt. 1 l talpos butelį degtinės ,,Absolut, kurio 1 vnt. vertės 19,99 Eur, kuriuos susidėjo į juodos spalvos rankinę ir taip slėpdamas šias prekes išėjo pro kasas už jas nesusimokėjęs, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvei 191,80 Eur turtinę žalą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę V. P., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. P. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, V. P. nusikalto iš savanaudiškų paskatų siekiant finansinės naudos, pagrobtas turtas baigtos nusikalstamos veikos atveju nebuvo grąžintas civiliniam ieškovui, todėl jam buvo padaryta reali turtinė žala.

Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, teismas nenustatė V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau neišreiškė gailėjimosi dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo ir nurodė nesigailinantis savo įvykdytų neteisėtų veiksmų. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstomos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Todėl nėra pagrindo pripažinti V. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir nurodytą pareikštame kaltinime. Kaltinamojo sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. V. P. ankščiau yra teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei (b. l. 34-36), baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, už važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, baudos nesumokėtos (b. l. 37-51), nedirba (1 t., b. l. 52). Byloje nėra duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje paskyrus sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas didesnis už šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkį (arešto bausmės vidurkis už baudžiamąjį nusižengimą sudaro 27 paras). Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei areštas bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirti baudą V. P. nėra tikslinga, nes jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nemoka administracinių baudų, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog turi sunkią finansinę padėtį, turi daug įsiskolinimų, nusikalto siekiant finansinės naudos, dėl ko baudos sumokėjimas nebūtų įmanomas. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys. Taigi už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, skirtina 36 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir V. P. skirtina – 24 parų arešto bausmė.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad V. P. atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta 20 parų arešto bausmė, baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.

Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų, teismų praktikoje nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar kelis) nustatoma, jog asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-6-495/2022 ir kt.).

Kadangi nagrinėjama nusikalstama veika padaryta iki ankstesnio baudžiamojo įsakymo (2024 m. gegužės 17 d.) priėmimo, bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu, ir šiuo nuosprendžiu V. P. paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu. Prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos 24 parų arešto bausmės pridedant švelnesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 20 parų arešto bausmės dalį – 15 parų arešto (daugiau nei pusė paskirtos bausmės) ir V. P. skirtina subendrinta 39 parų arešto bausmė. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Į paskirtą bausmę įskaitytina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir atliktos arešto bausmės dalis.

V. P. paskirtos bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kadangi kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo dieną atlieka arešto bausmę. Teismas pažymi, jog BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263-689/2018, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-84-873/2020).

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime dėl prekių vagystės prašė pripažinti civiliniu ieškovu dėl 191,80 Eur patirtos turtinės žalos (b. l. 9-10). 2024 m. vasario 2 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta civiliniu ieškovu (b. l. 18).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytos turtinės žalos.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilį ieškinį dėl 191,80 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pareikštame civiliniame ieškinyje nurodytas žalos dydis atitinka V. P. pagrobtų prekių vertę. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamasis, tarp jo veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo V. P. priteisiama – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 191,80 Eur turtinei žalai atlyginti.

V. P. 2024 m. gegužės 15 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (b. l. 62-63), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esanti laikmena (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. P. (P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 36 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 24 parų arešto bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės – 15 parų arešto ir V. P. paskirti galutinę subendrintą 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir atliktos arešto bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. P. priteisti civiliniam ieškovui 191,80 Eur (šimtą devyniasdešimt vieną eurą, aštuoniasdešimt centų) turtinės žalos atlyginimo.

V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu kompaktinį diską su vaizdo įrašu prisegtą prie bylos viršelio – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.