Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. gegužės 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose priimtas ieškovės G. A. ieškinys atsakovui A. A. dėl 2020 m. rugpjūčio 28 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje CMS sudarytos santuokos, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant ieškovei santuokinę pavardę A., o atsakovui – A.. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai su atsakovu santuokoje bendras gyvenimas susiklostė nesėkmingai ir tapo nebegalimas dėl bendro gyvenimo taisyklių ignoravimo. Su atsakovu santuokinis gyvenimas yra formalus, tarpusavio santykiai susvetimėjo, todėl atsakovas yra pažeidęs lojalumo pareigą ieškovei. Išlaikymo ieškovė sau iš atsakovo nereikalauja. Susitaikymo termino prašo nenustatyti. Bendro turto šalys neįgijo, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Ieškovė prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

Atsakovas A. A., kuriam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, termino susitaikymui nustatyti neprašė, į teismo posėdį neatvyko, šaukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai – per (duomenys neskelbtini) pataisos namus, kur šiuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad sutuoktiniai bendrų nepilnamečių vaikų ir dalintino turto neturi. Kreditorinių įsipareigojimų neturi, o A. A. skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI) ir antstolei Brigitai Tamkevičienei yra padengtos, pateikiami įrodymai dėl vykdomųjų bylų Nr. 0005/02/03132 ir Nr. 0005/06/01016 užbaigimo.

2023 m. liepos 4 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu iškilo klausimas dėl ieškovės atstovavimo tinkamumo. Neturint pakankamai duomenų dėl ieškovės atstovės atstovavimo tinkamumo teisėja protokoline nutartimi nutarė kreiptis į Lietuvos advokatų tarybą dėl ieškovės atstovavimo šioje byloje tinkamumo, taip pat gauti informaciją apie advokato padėjėjos atžvilgiu nagrinėjamą ar nagrinėtą drausmės bylą, ar jai paskirta drausminė nuobauda. Papildomai užklausta paties advokato, ar tebegalioja jo leidimas nagrinėjamoje civilinėje byloje advokato padėjėjai M. V. Bagdonei atstovauti ieškovę. Teisėjos protokoline nutartimi taip pat nutarta kreiptis į Klaipėdos apskrities VPK siekiant gauti informaciją ar šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl advokato padėjėjos sudarytų su klientais atstovavimo sutarčių ar jose esančių parašų galimo klastojimo. 2023 m. rugpjūčio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu nustatyta, kad šiai dienai teismas neturi jokių duomenų, kad ieškovės atstovei būtų sustabdyti įgaliojimai, kad negalėtų veikti atstovaujamosios vardu, taip pat kad nėra duomenų, jog būtų nutraukta atstovavimo sutartis, be to Klaipėdos VPK atsiuntė teismui informaciją, kad M. V. Bagdonės atžvilgiu nėra pradėta jokių ikiteisminių turimų ar kaltinimų privataus kaltinimo tvarka, o Lietuvos advokatūra, kad 2023 m. birželio 14 d. Advokatų taryba yra priėmusi sprendimą dėl advokato padėjėjai neiškėlimo drausmės bylos, taip pat kad šiuo metu pradėtas tyrimas dėl teismo nutartyje nurodomų aplinkybių. Posėdžio metu pateikta 2023 m. balandžio 11 d. atstovavimo sutartis su papildomu advokato padėjėjos praktikos vadovo advokato E. J. Šoriaus parašu, kuris kaip nurodė M. V. Bagdonė patvirtina jo leidimą atstovauti ieškovę šioje byloje, be to atstovės teigimu advokatas dar turėjo atsiųsti rašytinį patvirtinimą. Bylos nagrinėjimo dienai neturint pagrindo abejoti, kad advokato padėjėja neturi teisės atstovauti ieškovę, atstovei leista teikti paaiškinimus, sakyti baigiamąją kalbą. Ieškovė jau gerokai po tesimo posėdžio atsiuntė prašymą nekviesti į posėdį jos atstovės, nes „atsisakė jos paslaugų“. Toks ieškovės prašymas jau išnagrinėjus bylą iš esmės ir išėjus teisėjai priimti sprendimą yra nespręstinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu, be to (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Ieškovė neprašo santuokos nutraukti tik dėl atsakovo kaltės, prašo ją nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 p.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro tarnybos duomenų apie šalių šeimos sudėtų matyti, kad atsakovas turi nepilnametį vaiką A. A., gim. (duomenys neskelbtini), su kita moterimi, tačiau bendrų vaikų ieškovė ir atsakovas neturi. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė ir atsakovas registruotino nekilnojamojo turto neturi. VĮ Regitra duomenimis, ieškovės ir atsakovo vardu transporto priemonių nėra įregistruota.

Pažymėtina, kad Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1026-201/2018 A. A. pripažintas kaltu padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas), paskirti jam laisvės atėmimą 2 metus, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, prie 2014-11-25 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paskirtos subendrintos neatliktos bausmės dalies – 5 metų 5 mėnesių 8 dienų, pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę A. A. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Nuosprendžiu A. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, taip pat nuspręsta bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos; bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Nuosprendis dalyje dėl A. A. įsiteisėjo ir vykdytinas (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-88-417/2019, kuriuo nuteistojo M. A. apeliacinis skundas atmestas, pakeistas nuosprendis dalyje dėl kito nuteistojo). (duomenys neskelbtini) pataisos namų pažymos duomenimis bausmės pradžia 2018 m. gruodžio 11 d., bausmės pabaiga 2025 m. birželio 11 d. Taigi ieškovės ir atsakovo santuoka faktiškai sudaryta atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę.

Išklausęs ieškovės atstovės paaiškinimus ir ištyręs byloje esančią medžiagą, teismas nustatė, jog duomenų, kurie paneigtų ieškinyje nurodytas aplinkybes, nustatyta nebuvo. Teismas daro išvadą, jog pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o tai, kad sutuoktiniai kartu negyvena, bendro ūkio neveda, santuokinių pareigų neatlieka. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys nebuvo lojalios, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai, nes abu nevykdė pagrindinių sutuoktinio pareigų, nesielgė lojaliai, t. y. iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, todėl santuoka nutrauktina esant abiejų sutuoktinių kaltei (CK 3.61 straipsnis).

Dėl kitų su santuokos nutraukimo susijusių klausimų

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo palikti šalims santuokines pavardes. Todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė – A., atsakovui – A.

Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų (GRT pažymos).

Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, nenustatyta, kad atsakovui būtų reikalingas išlaikymas. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, ieškovei sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad šalys, būdamos santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neįgijo. VĮ „Regitra“ pateikiamais duomenimis šalių vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Ieškovės atstovės pateikė teismui 2022 m. lapkričio 9 d. sudarytą povedybinę sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad po šios sutarties įsigaliojimo jų įgytas visas nekilnojamas ir kilnojamas turtas (išskyrus namų apyvokos daiktus), akcijos ir kiti vertybiniai popieriai bei jų pagrindu gaunami dividendai, įvairios pajamos bus kiekvieno asmeninė nuosavybė. Taip pat susitarta, kad visas turtas, kuris iki povedybinės sutarties sudarymo ar po jos įsigaliojimo priklausė sutuoktiniams asmenine nuosavybės teise, nutraukus santuoką ar pasibaigus vedybų sutarčiai lieka tam sutuoktiniui (3.1 p.). Santuokos nutraukimo atveju sutuoktiniai neprivalo grąžinti iš kito gautų dovanų (3.2 p.).

Taigi sutuoktiniai dalintino turto neturi, todėl šis klausimas nėra spręstinas.

Byloje taip pat nėra duomenų apie šalių bendrus įsipareigojimus kreditoriams.

Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis buvo nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2371-824/2021 buvo nustatyta, kad skolininkui A. A. priklauso ½ dalis darbo užmokesčio, mokamo sutuoktinei G. A. darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ½ dalis sutuoktinės piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į sutuoktinės vardu atidarytas banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolės Brigitos Tamkevičienės buvo vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0005/02/03132, pradėtos pagal 2002 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. A-7/1-416-36 dėl 57,92 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. A. išieškotojos VMI naudai, bei vykdomoji byla Nr. 0005/06/01016, pradėta pagal Klaipėdos m. VPK VP Eismo priežiūros skyriaus nutarimą Nr. 3347 dėl 144,81 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. A. išieškotojos VMI naudai. Ieškovės atstovė pateikė teismui 2023 m. birželio 30 d. antstolės pažymą, kad vykdomosios bylos yra baigtos, nes skolininkas yra pilnai atsiskaitęs.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos sumokėtą 110 Eur žyminio mokesčio. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikta teismui duomenų apie ieškovės turėtas atstovavimo išlaidas, todėl jų priteisimo ieškovei klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 5,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti G. A. (ikisantuokinė pavardė L.), a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei G. A. palikti santuokinę pavardę – A., atsakovui A. A. palikti jo pavardę – A.

Priteisti iš atsakovo A. A. ieškovės G. A. naudai 110 Eur žyminio mokesčio.

Išsiųsti Lietuvos advokatūrai pranešimą, kad byloje advokato padėjėjai M. V. Bagdonei paskutinio teismo posėdžio metu leista atstovauti ieškovę ir kad ši byla yra jau išnagrinėta, priimant sprendimą.

Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.