- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- e2-802-302/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00078-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- R. K., L. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Arisava“
- Ieškovas
- D. V.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Redžius“
- Kategorijos
- 3.3.2Atskirieji skundai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų R. K. ir L. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1368-173/2016 pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovams R. K., L. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Arisava“ dėl žalos atlyginimo bei priverstinio akcijų išpirkimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Redžius“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. K., L. Ž., UAB „Arisava“, trečiasis asmuo UAB „Redžius“, kuriuo prašo priteisti UAB „Redžius“ naudai solidariai iš atsakovų R. K., L. Ž., UAB „Arisava“ 43 501 Eur žalą; įpareigoti atsakovą R. K. už teismo paskirtų ekspertų nustatytą kainą parduoti ieškovui D. V. iš viso 40 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Redžius“ akcijų, suteikiančių 40 proc. balsų UAB „Redžius“ visuotiniame akcininkų susirinkime; įpareigoti atsakovą L. Ž. už teismo paskirtų ekspertų nustatytą kainą parduoti ieškovui D. V. iš viso 9 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Redžius“ akcijų, suteikiančių 9 proc. balsų UAB „Redžius“ visuotiniame akcininkų susirinkime; priteisti iš atsakovų R. K., L. Ž. ir UAB „Arisava“ ieškovo D. V. naudai 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovo teigimu, atsakovai R. K. ir L. Ž. veikia neteisėtai UAB „Redžius“ atžvilgiu, t.y. nesąžiningai konkuruoja su bendrove per jų kontroliuojamą įmonę UAB „Arisava“, bei tokiu būdu daro žalą bendrovei. Be to, atsakovas R. K., kuris dabar eina ir UAB „Redžius“ vadovo pareigas, sudaro įmonei nenaudingus sandorius, švaisto pinigines lėšas įdarbindamas darbuotojus, kurie realiai bendrovėje niekada nedirbo ir pan.
Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovams R. K., L. Ž., kaip UAB „Redžius“ akcininkams, balsuoti UAB „Redžius“ visuotiniame akcininkų susirinkime klausimais, kuriais bus sprendžiama dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 UAB „Redžius“ įstatinio kapitalo perleidimo, nuomos ar įkeitimo (hipotekos), esamo UAB „Redžius“ vadovo atšaukimo ir naujo vadovo skyrimo, UAB „Redžius“ įstatų keitimo. Taip pat prašė 43 501 Eur sumai areštuoti atsakovams R. K., L. Ž. ir UAB „Arisava“ priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis (leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas), o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti R. K., L. Ž. ir UAB „Arisava“ turtines teises bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovams, bei esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, taip pat uždrausti tretiesiems asmenims perduoti pinigines lėšas ar kitą turtą 43 501 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies.
Pažymėdamas, kad teismų praktikoje nustatyta, jog laikinųjų apsaugos priemonių dėl akcininko turtinių ir neturtinių teisių ribojimo taikymas galimas tik išimtiniais atvejais, bei įvertindamas tai, kad uždraudus atsakovams R. K., L. Ž., kaip UAB „Redžius“ akcininkams, balsuoti UAB „Redžius“ visuotiniame akcininkų susirinkime ieškovo nurodomais klausimais, ieškovas įgytų teisę dėl šių klausimų vienas priimti sprendimus, nes jo turimų akcijų skaičiaus pakanka, kad visuotinis akcininkų susirinkimas būtų laikomas įvykusiu, teismas darė išvadą, jog ieškovo prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, todėl šioje dalyje prašymą atmetė. Be to, teismas nurodė, kad su ieškiniu nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog buvo šaukiami ir vyko visuotiniai akcininkų susirinkimai ieškinyje nurodytais klausimais ir atsakovai piktnaudžiavo savo balsavimo teise. Pirmos instancijos teismo nuomone, ieškovas savo bei įmonės pažeistas teises gali ginti pareikšdamas ieškinį dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
Įvertinęs tai, kad byloje pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, kurį ieškovas tikėtinai pagrindė, reikalaujama priteisti suma yra didelė, o teismas neturi jokių duomenų apie atsakovų turimą turtą, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas areštuoti atsakovų turtą ieškinio reikalavimo ribose. Atsižvelgdamas į teisingumo ir proporcingumo principus, areštavus atsakovų pinigines lėšas, pirmos instancijos teismas atsakovams R. K. ir L. Ž. leido disponuoti gaunamo darbo užmokesčio suma, neviršijančia Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, kuri šiuo metu sudaro 350 Eur, o atsakovei UAB „Arisava“ leido iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovai R. K. ir L. Ž. nesutinka su Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartimi, prašo pirmos instancijos teismo nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą toje dalyje išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:
Šalies argumentai
1. Ieškovas nepateikė motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. atsakovams priklausančio turto areštą, todėl toks prašymas turėjo būti atmestas.
2. Pareikšto ieškinio suma, atsižvelgiant į bendrą atsakovų turtinę padėtį, nėra didelė, todėl negali kelti ir nekelia realios grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantai su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jiems nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, automobiliai, kad abu atsakovai yra dirbantys ir gaunantys kasmėnesines pajamas. Su atskiruoju skundu buvo pateikti ir rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovės UAB „Arisava“ gerą turtinę padėtį. Be to, turi būti atsižvelgta ir į ieškinio specifiką – priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, piniginės lėšos būtų priteistos ne tik iš atsakovų, bet ir patiems atsakovams, todėl į jų gautas pinigines lėšas už ieškovui parduotas UAB „Redžius“ akcijas galėtų būti nukreiptas išieškojimas UAB „Redžius“ naudai. Vien ieškovo norimų išpirkti 49 proc. UAB „Redžius“ akcijų nominali vertė pagal ieškinyje nurodytus duomenis yra 14 191,38 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Arisava“ atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą nurodo, kad su skundu sutinka, ir prašo jį tenkinti. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas net preliminariai neįvertino ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovei UAB „Arisava“, pagrįstumo, kas papildomai patvirtina pirmos instancijos teismo nutarties, dalies kuria buvo areštuotas atsakovų turtas, neteisėtumą,
Ieškovas D. V. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, todėl prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atsakovų atskirąjį skundą atmesti.
Pateikia šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
1. Egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovai imsis veiksmų siekdami perleisti turimą nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims arba imsis kitų priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui apsunkinti. Vien tai, kad atsakovai R. K. ir L. Ž., veikdami per savo sutuoktines, įkūrė konkuruojančią įmonė UAB „Arisava“, kuri vykdo analogišką veiką UAB „Redžius“ vykdomai veiklai, bei skundžia pirmos instancijos teismo nutartį, kuria jiems pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, patvirtina, kad atsakovai gali siekti perleisti turimą turtą, jį apsunkinti bei tokiu būdu sudaryti kliūtis galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Šalies argumentai
2. Apeliantų nurodomos aplinkybės dėl jų finansinės padėties nesudaro pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Iš atsakovų pateiktų duomenų matyti, kad atsakovų valdomas nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka ir/arba matyti žymos, jog yra įsiskolinimas už įgytą turtą. Be to, ir atsakovų pateikiami duomenys apie jų valdomas transporto priemones, nepateikiant jokių įrodymų apie tų transporto priemonių rinkos vertes, negali patvirtinti atsakovų teiginių apie gerą jų finansinę padėtį. Duomenys (ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašai, turto vertės, kreditorių ir debitorių sąrašai, duomenys apie turimas lėšas kredito įstaigose ir įmonės kasoje, darbuotojų sąrašas, duomenys apie vykdomas sutartis ir planuojamas gauti pajamas) apie UAB „Arisava“ realią turtinę padėtį visai nebuvo pateikti. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovai neįrodė, kad nėra galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos
Atsakovai su atskiruoju skundu pateikė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašus apie jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, VĮ „Regitra“ pažymas apie jiems priklausančias transporto priemones bei duomenis apie atsakovės UAB „Arisava“ sąskaitas AB Šiaulių banke. Be to, 2016-04-19 apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti ir kiti rašytiniai įrodymai, kurie, atsakovų teigimu, patvirtina gerą jų finansinę padėtį.
CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai šių įrodymų apie savo finansinę padėtį pateikti anksčiau galimybės neturėjo, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išspręstas atsakovams apie tai nepranešus, taip pat į atsakovų pareigą įrodyti gerą jų turtinę padėtį ir taip paneigti didelės ieškinio sumos prezumpciją, visi atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai prijungtini prie bylos ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų kontekste.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo
Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašo priteisti UAB „Redžius“ naudai solidariai iš atsakovų R. K., L. Ž. ir UAB „Arisava“ 43 501 Eur žalą ir minėtai sumai areštuoti atsakovų turtą. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, nustatęs, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, taip pat konstatavęs, jog ir ieškinio suma atsakovams, kurių turtinė padėtis teismui nėra žinoma, yra didelė, kas padidina būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Kaip minėta, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, preliminariai prima facie įvertina pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Pastebėtina, kad apeliantai šiuo aspektu pirmos instancijos teismo nutarties ir nekvestionuoja. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje proceso stadijoje yra tik preliminariai vertinamas pareikštų reikalavimų pagrįstumus, teismas neturi vertinti ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo, nes tai atliekama išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo stadijoje, ištyrus ir įvertinus visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisiškai kvalifikavus šalių teisinius santykius (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015 ir kt.), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankaus ieškovei teismo sprendimo priėmimo galimybė net neegzistuoja.
Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertintina ir grėsmė, kad galimai palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas. CPK nenustato kriterijų, kurių pagrindu galima būtų nuspręsti dėl byloje egzistuojančios teismo sprendimo, jei jis tikėtinai bus palankus ieškovui, neįvykdymo rizikos, todėl tai spręsti tenka teismui, įvertinus bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui aktualu yra tai, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas dėl 43 501 Eur sumos. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, esminę reikšmę turi atsakovų turtinė padėtis, nes būtent ji atspindi atsakovų finansines galimybes, t. y. ar jiems konkretaus ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1355-302/2015, 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-117/2015 ir kt.). Nors didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad šios aplinkybės reikšmingumas pasireiškia grėsmės tinkamam sprendimo įvykdymui aspektu, nes akivaizdu, jog tikimybė, kad asmuo, kuriam reiškiamas didelės sumos reikalavimas, imsis neteisėtų priemonių turtui paslėpti, yra ženkliai didesnė nei esant nedidelės ir dėl to asmeniui nelabai reikšmingos sumos reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016). Sutiktina su pirmos instancijos teismo nuomone, jog nagrinėjamu atveju ieškinio suma įprastai tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui turėtų būti laikoma didele, tačiau akcentuotina ir tai, jog prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką nėra absoliuti. Pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį (galimybę įvykdyti ieškovo reikalavimą) ir taip paneigti minėtą prezumpciją tenka būtent pačiam apeliantui, suinteresuotam laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015, 2015 m. rugsėjo 17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1273-516/2015). Apeliantai, siekdami įrodyti, kad jų turtinė padėtis yra gera, apeliacinės instancijos teismui pateikė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašus apie jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą bei jo vertę, VĮ „Regitra“ pažymas apie jiems priklausančias transporto priemones bei duomenis iš internetinių puslapių apie transporto priemonių rinkos vertes, duomenis iš SODROS apie gaunamas pajamas, UAB „Redžius“ ir UAB „Arisava“ akcininkų sąrašus ir kt., be to, buvo pateikti duomenys apie atsakovės UAB „Arisava“ sąskaitas AB Šiaulių banke. Pastebėtina, kad iš Nekilnojamojo turto registro pažymų matyti, jog atsakovų R. K. ir L. Ž. nekilnojamajam turtui yra pritaikyta hipoteka, kas suponuoja išvadą, kad atsakovai jau turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Be to, sutiktina su ieškovu, kad vien faktas, jog atsakovai turi transporto priemonių, nežinant jų realios būklės ir rinkos vertės, taip pat negali patvirtinti atsakovų teiginių dėl geros jų finansinės padėties. Nors atsakovai ir pateikė duomenis iš internetinių puslapių apie panašių transporto priemonių rinkos vertę, tačiau šie duomenys yra bendro pobūdžio, todėl negali būti vertinami kaip pakankamai patikimi įrodymai, pagrindžiantys būtent apeliantų turimų transporto priemonių vertę. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantų teiginiai dėl atsakovės UAB „Arisava“ turtinės padėties. Pastebėtina, kad apeliantai, siekdami įrodyti, jog UAB „Arisava“ finansinė padėties yra gera, apeliacinės instancijos teismui pateikė tik duomenis apie įmonės turimas pinigines lėšas AB Šiaulių banke, tačiau nepateikė jokių kitų juridinio asmens turtinę padėtį atspindinčių duomenų (aktualaus įmonės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos, įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašo, kreditorių ir debitorių sąrašo ir pan.). Daugiau jokių įrodymų apie atsakovų turtinę padėtį byloje nesant bei atsižvelgiant į tai, kad apeliantų nekilnojamasis turtas jau yra suvaržytas, apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados, jog apeliantai nagrinėjamu atveju paneigė didelės ieškinio sumos, kaip grėsmės būsimo teismo įvykdymui, prezumpciją (CPK 12 str., 178 str.).
Pagrindu netaikyti atsakovams laikinųjų apsaugos priemonių negali būti ir ta aplinkybė, kad, priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, piniginės lėšos būtų priteistos ne tik iš atsakovų, bet ir patiems atsakovams, todėl į jų gautas pinigines lėšas už ieškovui parduotas UAB „Redžius“ akcijas galėtų būti nukreiptas išieškojimas UAB „Redžius“ naudai. Pastebėtina, kad šiai dienai nėra tiksliai žinoma akcijų nominali vertė, todėl tvirtinti, kad jų vertė yra ne mažesnė nei ieškinio suma, būtų nepagrįsta.
Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
Atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad ši nutartis neužkerta galimybės atsakovams, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).
Dėl bylos procesinės baigties
Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją pakeisti arba panaikinti, todėl atsakovų atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.