Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. vasario 22 d. veika), jam paskirtas 40 (keturiasdešimties) parų areštas, taip pat pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. vasario 23 d. veika), jam paskirtas 40 (keturiasdešimties) parų areštas, taip pat pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. kovo 2 d. veika), jam paskirtas 35 (trisdešimt penkių) parų areštas, taip pat pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. gegužės 7 d. veika), jam paskirtas 35 (trisdešimt penkių) parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir J. J. paskirta subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. J. paskirta galutinė bausmė – 30 (trisdešimties) parų areštas.

Bausmės pradžia skaičiuota nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs asmuo faktiškai pradės atlikti arešto bausmę, arba nuo faktinio J. J. sulaikymo pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį.

Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimi Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš nuteistojo J. J. priteista 202,93 Eur (du šimtai du eurai devyniasdešimt trys euro centai) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. J. J. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2024 m. vasario 22 d., apie 09.00 val., parduotuvėje „Lidl“, esančioje Nidos g. 1, Vilniuje, į kuprinę įsidėjęs 2 (du) butelius alkoholinio gėrimo „Jack Daniels“, kurio 1 vnt. kaina 21,99 Eur, viso 43,98 Eur, 3 (tris) butelius alkoholinio gėrimo „Hennessy“, kurio 1 vnt. kaina 36,99 Eur, viso 110,97 Eur, praėjo pro parduotuvės kasas nepateikęs jų apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė UAB „Lidl Lietuva“ priklausantį 154,95 Eur vertės turtą.

2. J. J. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2024 m. vasario 23 d., apie 19.22 val., parduotuvėje „Rimi“, esančioje Ukmergės g. 308/Bieliūnų g. 1, Vilniuje, į pirkinių krepšelį įsidėjo 7 (septynis) butelius alkoholinio gėrimo „Danzka Vodka“, kurio 1 vnt. kaina 28,99 Eur, viso 202,93 Eur, paėmęs šias prekes ir persidėjęs į kuprinę peršoko per parduotuvės įėjimo vartelius, nepraėjęs pro kasas ir už prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą parduotuvei „Rimi“ priklausantį 202,93 Eur vertės turtą.

3. J. J. taip pat nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2024 m. kovo 2 d., apie 08.31 val., parduotuvėje „Lidl“, esančioje Nidos g. 1, Vilniuje, į kuprinę įsidėjęs 7 (septynis) butelius alkoholinio gėrimo „Jack Daniels“, kurio 1 vnt. kaina 21,99 Eur, viso 153,93 Eur, praėjo pro parduotuvės kasas nepateikęs jų apmokėjimui, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi parduotuvės išėjimo durys buvo užblokuotos ir buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

4. J. J. taip pat nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2024 m. gegužės 7 d., apie 19.15 val., UAB „GB Retail Lithuania“ priklausančioje parduotuvėje „Topo centras“, esančioje Ozo g. 25, Vilniuje, paėmė 1 (vienas) bevieles ausines „JBL Quantum 610“, kurių kaina 159,99 Eur, paėmęs šias ausines išėjo pro kasas nesusimokėjęs už prekes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus atsiliepimas į nuteistojo apeliacinį skundą, kuriuo prašoma atmesti nuteistojo J. J. apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-648/2019), BK 178 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta sankcija, skiriama už tokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, nurodoma, kad teismas, paskirdamas nuteistajam J. J. galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad praeityje jis yra teistas 18 (aštuoniolika) kartų, daugiausia už analogiškų veikų padarymą, jam buvo skiriama ir griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, tačiau jam skirtos ankstesnės bausmės nedarė poveikio, neprivertė jo įvertini neigiamas pasekmes bei pakeisti gyvenimo būdą. Už smulkias vagystes yra baustas ir administracine tvarka, dėl savo pobūdžiu analogiškų veikų padarymo buvo nagrinėjamos ir trys baudžiamosios bylos. Įvertinęs padarytų veikų pobūdį, nuteistojo asmenybę, teismas vertino, kad, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, tikslinga skirti griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą bausmę – areštą, jos dydį, įvertinus jau paminėtas aplinkybes, nustatant artimą maksimaliam, skirtinam už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, o paskirtoji subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, kadangi J. J. kaltę dėl visų veikų pripažino ir byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

6.2. Nuteistasis J. J. teigia vyksiantis į reabilitacijos centrą, tačiau nepateikta jokių tokias aplinkybes patvirtinantys duomenų. Nuteistojo argumentai dėl išvykimo į reabilitacijos centrą nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl nėra pagrindo išvadai, jog apelianto ketinimai vykti į reabilitacijos centrą iš tikrųjų yra realūs ir gali būti realizuojami.

6.3. Įvertinus J. J. įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, tai, kad veikos buvo padarytos turint savanaudišką motyvą, taip pat įvertinus duomenis, kurie leidžia neigiamai vertinti J. J. asmenybę, pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ne tik nuteistajam skirtinos bausmės rūšį, bet ir jos trukmę. Pažymima, jog nuteistajam buvo paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, toks nustatytas arešto terminas atitinka šios bausmės rūšies dydį, galimą skirti už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti J. J. paskyrus su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę, t. y. areštą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

8. Iš nagrinėjamoje byloje pateikto nuteistojo J. J. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neneigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir neginčija byloje nustatytų aplinkybių ir / ar savo kaltės, tačiau nesutinka su jam paskirta arešto bausme, nuteistasis bausmę prašo sušvelninti, nurodydamas vienintelį argumentą, jog nori išvykti gydytis į reabilitacijos centrą „Gyvas Izraelis“. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi minėtomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį tikrina nuteistajam J. J. paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo kontekste.

9. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-626/2023).

10. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

11. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat – į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Skiriat bausmę, privalu nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl bausmės skyrimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. J. J. padarė du baigtus tyčinius baudžiamuosius nusižengimus ir pasikėsino padaryti du baudžiamuosius nusižengimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. J. prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi, dėl to pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pripažino J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė.

13. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

14. Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą, skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinti ir nuteistojo J. J. asmenybės duomenys, t. y. vertinta tai, kad jis teistas 18 (aštuoniolika) kartų, daugiausia už analogiškas nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 87–98), daug kartų baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, smulkias vagystes ir kitus pažeidimus, daugumos baudų nesumokėjęs (2 t., b. l. 100–113), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje.

15. Skundžiamu nuosprendžiu J. J. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (dvi nusikalstamos veikos). BK 175 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios – viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir arešto – bausmės. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. už du baigtus baudžiamuosius nusižengimus ir du pasikėsinimus padaryti baudžiamąjį nusižengimą paskyrus artimas maksimaliam BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyto dydžio arešto bausmes. Tokią išvadą paneigiančių argumentų teisėjų kolegija neįžvelgia ir nuteistojo J. J. apeliaciniame skunde, kuriame iš esmės nurodoma tik tai, kad nuteistasis nori vykti gydytis į reabilitacijos centrą „Gyvas Izraelis“. Gydymasis nuo priklausomybės laikytina pozityvia ir skatintina aplinkybe, tačiau kartu pažymėtina, kad nuteistasis nepateikia jokių jo vykimą objektyviai patvirtinančių duomenų. Atkreiptinas dėmesys, kad J. J. buvo anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, todėl darytina išvada, kad nuteistasis nedaro išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, jos negali būti laikomos atsitiktinėmis, nes yra nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo išdava, o anksčiau nuteistajam skirtos arešto bausmės jo nepaveikė teigiamai. Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma iš esmės paneigia galimybę, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti neizoliuojant nuteistojo ir skiriant jam švelnesnę bausmę.

17. Paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje nuteistajam J. J. palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, o paskirtoji subendrinta bausmė – 45 paros arešto sumažinta vienu trečdaliu, kadangi J. J. kaltę dėl visų veikų pripažino ir byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

18. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, priimtu iš esmės tinkamai vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis bausmių skyrimo ir bendrinimo kontekste, o nuteistojo apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą nuteistojo J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

19. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai iš nuteistojo J. J. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 91,67 Eur.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios yra taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) yra priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju J. J. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas nuteistojo pateiktas apeliacinis skundas, kuris atmestas. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Atsižvelgtina ir į tai, kad apeliacinis skundas nagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, jo turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 91,67 Eur iš nuteistojo J. J. valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.