Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-429-372/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-25
Bylos Nr.: e2A-429-372/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių atrakcionų parkas“
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris

Civilinė byla Nr. e2A-429-372/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00104-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.4.2.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių atrakcionų parkas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1659-1184/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių atrakcionų parkas“ ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisių į statinius pripažinimo ir perdavimo-priėmimo akto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių atrakcionų parkas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisių į statinius pripažinimo ir perdavimo-priėmimo akto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu. Teismo prašė pripažinti ieškovei nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus: 1) 652,7 kv. m ploto inžinerinius statinius-kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 271,75 kv. m ploto inžinerinius statinius-kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 50,86 kv. m ploto inžinerinį statinį-aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2022-05-27 kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn, perdavimo-priėmimo aktą Nr. S-2014, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos ir Šiaulių miesto savivaldybės, nuo sudarymo momento (ab initio); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 1997-08-01 privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartimi Ž. G. privatizavo Kultūros ir poilsio parke, Šiauliuose, buvusį atrakcionų kompleksą, susidedantį iš aštuonių atskirų atrakcionų („Apžvalgos ratas“, „Saturnas“, „Autodromas“, „Šiaurės traukinys“, „Varpeliai“, „Junga“, „Rusiškos supynės“, „Linksmieji kalneliai“), ir atrakcionų aptarnavimui reikalingą pastatą-sandėlį, taip pat įsipareigojo išsinuomoti šiems objektams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sandėlio kadastro duomenys buvo užfiksuoti 1998-09-22, o 1998-10-15 sudaryta pastato techninės apskaitos byla, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu atrakcionų kompleksui eksploatuoti reikiamas 0,5946 ha ploto valstybinės žemės sklypas buvo suformuotas, bet neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

3. (duomenys neskelbtini) mirus Ž. G., jo įpėdiniai A. G., D. G. ir J. G. 2001-06-14 steigimo sutartimi Nr. 4713 atrakcionus „Apžvalgos ratas“, „Varpeliai“, „Junga“, „Linksmieji kalneliai“ ir sandėlį, kaip nepiniginį turtinį įnašą, įnešė į ieškovės UAB „Šiaulių atrakcionų parkas“, kuri buvo įsteigta 2001-07-25, įstatinį kapitalą. Ši ieškovės steigimo sutartis buvo teisinis pagrindas nuosavybės teisei į atrakcionų kompleksą įgyti ir ieškovės nuosavybės teisės į sandėlį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

4. V. Ž. G. prisiimtas atrakcionų komplekso ir sandėlio privatizavimo sąlygas, ieškovė 2003-12-24 sudarė galutinai suformuoto 0,5946 ha ploto valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. N29/03-0364 (pakeista 2011-09-26 pakeitimu Nr. 31SŽN-649), kuri galioja iki 2028-12-24. Žemės sklypą buvo reikalinga išsinuomoti tam, kad būtų galima eksploatuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančius atrakcionus ir sandėlį, kurie ieškovės buvo įgyti kaip įmonės steigėjų turtiniai įnašai į įmonės įstatinį kapitalą.

Šalies argumentai

5. Ieškovė nurodė, kad Kultūros ir poilsio parke atrakcionų ir sandėlio privatizavimo metu (1997 metais) taip pat buvo 1973 metais įrengti (išgrįsti), tačiau atskirais nekilnojamaisiais daiktais niekada nelaikyti (nesuformuoti) ir neregistruoti inžineriniai statiniai – šešios asfalto / betono aikštelės ir du pėsčiųjų takai, kurie funkcionavo kaip neatskiriama atrakcionų dalis, skirta jais tinkamai naudotis, prie jų prieiti, aptarnauti ir pan. Kadangi visada buvo laikoma, kad aikštelės ir pėsčiųjų takai Ž. G. buvo privatizuoti kartu su atrakcionų kompleksu bei sandėliu, ieškovė šiais inžineriniais statiniais visa apimtimi ir savarankiškai naudojosi bei juos valdė nuo atrakcionų ir sandėlio įnešimo į steigiamos įmonės įstatinį kapitalą ir ieškovės įregistravimo Juridinių asmenų registre (nuo 2001-07-25).

6. Nurodytos aikštelės ir pėsčiųjų takai, kaip nekilnojamieji daiktai, atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės iniciatyva žemės sklype užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto kadastre pirmą kartą įregistruoti tik 2021-06-30, remiantis kadastrinių matavimų byla, 2021-05-27 parengta UAB „Inžinerija LT“. Nekilnojamojo turto registre atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybės teisės į naujai suformuotus nekilnojamuosius daiktus – 652,7 kv. m ploto inžinerinius statinius-kiemo statinius (keturias aikšteles ir pėsčiųjų taką) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 271,75 kv. m ploto inžinerinius statinius-kiemo statinius (aikštelę ir pėsčiųjų taką) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 50,86 kv. m ploto inžinerinį statinį-aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirmą kartą nuo 2021-07-02 įregistruotos dar 1997-11-28 sudaryto perdavimo-priėmimo akto pagrindu. Šiame akte buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo, Šiaulių apskrities viršininko pavaduotojas, perduoda Šiaulių miesto savivaldybei želdinius su juose esančiais statiniais ir įrengimais, tarp jų ir seną parką, papildomi šį objektą identifikuojantys duomenys buvo nurodyti, jog tai yra medžiai, takai, gėlynai, suolai.

7. Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybės teisių į statinius registracija Nekilnojamojo turto registre 1997-11-28 perdavimo-priėmimo akto pagrindu ir statinių kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo panaikinti 2021-11-25 VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu, kuris buvo priimtas įvertinus VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Šiaulių skyriaus 2021-06-30 sprendimo ir Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus 2021-07-02 sprendimo teisėtumą.

Šalies argumentai

8. Šiaulių miesto savivaldybei pateikus 2022-06-10 pakartotinį prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo Nr. S-2287, statiniai (aikštelės ir pėsčiųjų takai) VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Šiaulių skyriaus 2022-06-20 sprendimu ir Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus 2022-06-23 sprendimu Nekilnojamojo turto registre pakartotinai buvo įregistruoti kaip nekilnojamieji daiktai, taip pat įregistruotos Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybės teisės į juos. Šiuo atveju be ieškovės žinios atsiradęs Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybės teisių į statinius įregistravimo teisinis pagrindas – 2022-05-27 kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn, perdavimo-priėmimo aktas Nr. S-2014, kuriuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija perdavė statinius Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn.

9. Ieškovės vertinimu, nurodyti skirtingi perdavimo-priėmimo aktai prieštaravo vienas kitam ir negalėjo galioti abu vienu metu, todėl 2022-06-20 ir 2022-06-23 VĮ Registrų centro sprendimai ieškovės buvo ginčijami išankstine administracine ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau 2022-09-06 VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu ieškovės skundas nebuvo tenkintas. VĮ Registrų centras, atlikdamas registravimo viešojo administravimo veiksmus (t. y. išviešinimo funkciją), privalėjo formaliai ir nevertinant turinio teisėtumo vadovautis perdavimo-priėmimo aktu, kol jis nėra nuginčytas teismo tvarka.

10. Ieškovė pažymėjo, jog statinius nuo pat įmonės įregistravimo Juridinių asmenų registre visada laikė savo nuosavybe, su atrakcionų kompleksu neatsiejamai susijusiais ir iš valstybės privatizuotais daiktais, kurie jau nebegali priklausyti jokiam kitam asmeniu ar valstybei (savivaldybei). Nuo 2003-12-24 vykdant žemės sklypo nuomos sutartį ieškovė niekada nebuvo informuota, kad išsinuomotame valstybinės žemės sklype esantys daiktai (statiniai) gali priklausyti ne ieškovei (nei 1997-11-28 perdavimo-priėmimo akto, nei jokio kito dokumento pagrindu). Statiniai ieškovės nepertraukiamai buvo valdomi ir visa apimtimi naudojami kartu su atrakcionų kompleksu ir sandėliu, o perdavimo-priėmimo aktu nuosavybės teisė į statinius Šiaulių miesto savivaldybei perduota tik 2022-06-08 be jokių suprantamų ir galimų patikrinti faktinių duomenų apie valstybės nuosavybės teises į statinius. Šiaulių miesto savivaldybės pirminis ir nepagrįstas bandymas įgyti nuosavybės teises į statinius 1997-11-28 perdavimo-priėmimo akto pagrindu ieškovės buvo nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl, siekdama apginti savo pažeistas nuosavybes teises į statinius ir teisėtus interesus, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalimi, ir reiškia ieškinį dėl ieškovės nuosavybės teisių į statinius pripažinimo ir perdavimo-priėmimo akto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

11. Ieškovė nurodė, kad 1973 metais Kultūros ir poilsio parke išgrįstos šešios asfalto / betono aikštelės ir du pėsčiųjų takai privatizavimo metu buvo laikomos ne atskirais inžineriniais statiniais (nekilnojamaisiais daiktais), o sudėtine atrakcionų komplekso, kuriems eksploatuoti buvo suformuotas žemės sklypas, dalimi. Šios aikštelės ir takai be atrakcionų jokios funkcinės paskirties neturėjo ir privatizuojant negalėjo būti vertinami kaip savarankiški nekilnojamieji daiktai. Privatizuotas atrakcionų kompleksas, t. y. asfalto / betono aikštelės ir pėsčiųjų takai bei ant jų arba šalia jų pastatyti atrakcionai, sudarė nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų junginį, kuris, kaip Ž. G. palikimas, jo paveldėtojų vėliau buvo perduotas ieškovės nuosavybėn. Atrakcionams nusidėvėjus ir dėl šios priežasties juos laikinai išmontavus, liko nekilnojamieji, ieškovės kartu su atrakcionais įgyti, daiktai (statiniai), kurie niekada nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre. Statinių teisinis statusas niekaip nepakito ir po to, kai 2003-12-24 ieškovė išsinuomojo žemės sklypą. Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo metu jokios pretenzijos į statinių nuosavybę nebuvo reiškiamos nei valstybės, nei Šiaulių miesto savivaldybės.

12. Ieškovė pažymėjo, kad valstybė, atstovaujama Aplinkos ministerijos, neturėjo teisinio pagrindo nuosavybės teisių į statinius perduoti Šiaulių miesto savivaldybei, nes šias teises buvo praradusi (perleidusi) dar 1997-08-01, kai su Ž. G. buvo sudaryta privatizavimo objekto (atrakcionų komplekso ir sandėlio) pirkimo-pardavimo sutartis. Statiniai iki perdavimo-priėmimo akto sudarymo patikėjimo teise Šiaulių miesto savivaldybės taip pat niekada nebuvo valdomi. Tokia Šiaulių miesto savivaldybės daiktinė teisė nebuvo įregistruota ir Nekilnojamojo turto registre, kuriame patys statiniai, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, įregistruoti tik 2021-06-30. Šiaulių miesto savivaldybei jokios daiktinės teisės į statinius nebuvo perduotos ir 1997-11-28 perdavimo-priėmimo akto, iš kurio Šiaulių miesto savivaldybė bandė kildinti savo nuosavybės teises į statinius, pagrindu. Dėl nurodyto perdavimo-priėmimo aktas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalį pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu dėl imperatyvių CK 4.48 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisės normų pažeidimų.

13. Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė papildomai nurodė, kad statiniai faktiškai yra šešios asfalto / betono aikštelės ir du pėsčiųjų takai, sudarantys kartu su atrakcionais atrakcionų kompleksą, kuris buvo privatizuotas; aikštelės ir pėsčiųjų takai atskirai nuo atrakcionų komplekso privatizavimo dokumentuose nebuvo išskirti; atsakovės negali ginti valstybės tariamai išsaugotų (neprivatizuotų) nuosavybės teisių į statinius, remdamosi privatizavimo dokumentų neaiškumu, neišsamumu, konkretumo trūkumu.

Atsiliepimas

14. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti.

15. Atsakovė nurodė, kad Vyriausybės įgaliotasis asmuo, Šiaulių apskrities viršininko pavaduotojas, vadovaudamasis tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-24 nutarimo Nr. 261 nuostatomis, 1997-11-28 perdavimo-priėmimo aktu perdavė Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn nekilnojamuosius objektus – seną parką su jame esančiais medžiais, takais, statiniais ir įrenginiais. Senojo parko teritorija buvo suformuota į kelis žemės sklypus, vienas iš jų – žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini).

16. 2021-05-27 žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) buvo atlikti inžinerinių statinių kadastriniai matavimai, jame esantys inžineriniai statiniai: aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) byloje buvo sužymėti.

17. Atsakovė kadastrinių matavimų ir perdavimo-priėmimo akto pagrindu buvo pateikusi VĮ Registrų centro Šiaulių skyriui 2021-06-21 prašymą Nr. S-2252, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą būtų įrašyti inžinerinių statinių kadastro duomenys ir būtų įregistruotos Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybės teisės į juos. Anksčiau (iki 1997-11-28) ginčo nekilnojamojo objekto (takų, aikštelių) savininkė ir statytoja buvo valstybė. Prašyme buvo nurodyta, jog perdavimo-priėmimo aktu Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn buvo perduotas senas parkas ir jame esantys medžiai, takai ir kt. inžineriniai statiniai.

18. Teritorinis kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, nenustatęs aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 14 straipsnyje, 2021-06-30 priėmė sprendimą, numatytą Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte, įrašyti inžinerinių statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (2021-06-30 sprendimas yra įformintas įrašų padarymu). Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs tą patį prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, nenustatęs aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) 29 straipsnyje, 2021-07-02 priėmė sprendimą, numatytą Registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 1 punkte, įregistruoti Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybės teises į inžinerinius statinius perdavimo-priėmimo akto pagrindu.

Šalies argumentai

19. 2021-10-06 UAB „Šiaulių atrakcionų parkas“ VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai pateikė skundą „Dėl Valstybės įmonės registrų centro Šiaulių skyriaus priimtų sprendimų suformuoti bei įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre naujus nekilnojamuosius daiktus ir įregistruoti nuosavybės teisę į juos“. 2021-11-25 Komisija, išnagrinėjusi UAB „Šiaulių atrakcionų parkas“ 2021-10-06 skundą, priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė: „1. Panaikinti 2021-07-02 Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus sprendimą, kuriuo Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybės teisės į inžinerinius statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir išdėstyti jį taip: „Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021-06-21 prašymą Nr. S-2252, Registrų centro Dokumentų valdymo sistemoje užregistruotas Nr. G-95750 (14.1 E), o Paslaugų apskaitos sistemoje užregistruotas Nr. 27349687, dėl Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybės teisių įregistravimo į inžinerinius statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti, nes dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimų, bei pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti, sprendimo priėmimo pagrindas – Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 2, 6 punktai, 23 straipsnio 3, 4 dalys; 2. Panaikinti 2021-06-30 Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Šiaulių skyriaus sprendimą įrašyti inžinerinių statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir išdėstyti jį taip: „Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021-06-21 prašymą Nr. S-2252, Registrų centro Dokumentų valdymo sistemoje užregistruotas Nr. G-95750 (14.1 E), o Paslaugų apskaitos sistemoje užregistruotas Nr. 27349687, dėl inžinerinių statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, atmesti, nes vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų 66 punktu, nekilnojamieji daiktai gali būti įregistruojami tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į juos, o šiuo atveju yra priimtas sprendimas atsisakyti įregistruoti Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybės teises į minėtus nekilnojamojo turto objektus, sprendimo priėmimo pagrindas – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 1 punktas “.

20. VĮ Registrų centras pateikė 2021-11-30 Šiaulių miesto savivaldybei raštą S-143167 „Dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos išregistravimo nekilnojamojo turto registre“, kuriuo pranešta, kad Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Šiaulių skyrius ir Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-11-25 išregistravo Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-11-29 panaikino įrašytus nekilnojamųjų daiktų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.

21. 2021-11-25 Komisijos sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma: „Komisija nustatė, kad su Prašymu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateiktame Akte nėra jokių duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai padaryti išvadą, kad į šio Akto 4 puslapio 8 eilutėje nuo puslapio galo nurodyto objekto – Senas parkas (papildomai objektą identifikuojantys duomenys – medžiai, takai, gėlynai, suolai) sudėtį pateko Statiniai ir, kad būtent šiuos Statinius Aktu Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo“. Atsakovė, atsižvelgusi į šią Komisijos nuomonę, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministeriją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-13 nutarimu Nr. 870 „Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ su prašymu perduoti Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą priskirtą turtą (inžinerinius statinius), pridėdama atitinkamus priedus. Atsakovė, gavusi 2022-05-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto asmens Aplinkos ministerijos kanclerės perdavimo-priėmimo aktą Nr. S-2014 „Dėl kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn“, kreipėsi į VĮ Registrų centro Šiaulių skyrių, perdavimo-priėmimo akto pagrindu buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre statiniai, ir tuo pagrindu įregistruota Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į statinius.

Atsiliepimas

22. Atsakovė pažymėjo, kad 1997 m. atrakcionų komplekso privatizavimo dokumentuose aiškiai nurodyta, kad Ž. G., 1997 m. privatizuodamas viešajame aukcione objektą „Šiaulių Kultūros ir poilsio parko atrakcionų kompleksas“, įsigijo nekilnojamąjį turtą: vieno aukšto pastatą (plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), statybos metai 1960 m); kasą (plane pažymėta (duomenys neskelbtini), statybos metai 1975 m.), autodromo pultą (plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), statybos metai 1975 m.) ir kilnojamąjį turtą: atrakcioną „Apžvalgos ratas – M435“, atrakcioną „Linksmieji kalneliai“, laivelį „Junga“, karuselę „Saturnas“, atrakcioną „Varpelis“, atrakcioną „Linksmasis Šiaurės traukinys“, atrakcioną „Berželis“ ir atrakcioną „Autodromas“. Privatizuoto objekto turto vertinimo ataskaitoje ir kituose privatizavimo dokumentuose niekur nėra nurodyta, kad kartu su nekilnojamu ir kilnojamuoju turtu buvo perduoti privatizuoti ir ten esantys nekilnojamieji daiktai – statiniai. Vadovaujantis objekto privatizavimo dokumentuose pridėtomis foto nuotraukomis, akivaizdu, kad 1997 m. prie atrakcionų komplekso inžineriniai statiniai (takai, aikštelės) buvo įrengti, tačiau jie jokia forma bei būdais nebuvo įtraukti į privatizuojamųjų daiktų sąrašą ar į kitus dokumentus. Šį faktą įrodo 1997-08-01 privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios 2 punkte nustatyta, kad pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjo nuosavybėn Atrakcionų kompleksą, Kultūros ir poilsio parke, Šiauliuose. Šiaulių miesto savivaldybės privatizavimo objektų vertės nustatymo komisijos 1997-04-24 pažymoje yra vertinamas atrakcionų kompleksas Kultūros ir poilsio parke, Šiauliuose, 1 punktu nurodyta vertinimo tikslas, metodas ir ypatybės, kuriuose įvardinta, kad vertinimą sudaro: A. Pastatas, inventorinėje byloje pažymėti (duomenys neskelbtini) – sandėlis, (duomenys neskelbtini) – kasa, (duomenys neskelbtini) – autodromo pultas. B. Atrakcionai. Be to, surašyti vertinimo objekto aprašymai, kuriuose taip pat nėra ieškovės nurodytų objektų. Šiaulių miesto Kultūros centro parko atrakcionų komplekso, atiduodamų privatizacijai, sąraše ir Šiaulių miesto Kultūros centro parko atrakcionų komplekso atsarginių detalių ir mažaverčio inventoriaus, atiduodamų privatizacijai, sąraše ieškovės nurodomų objektų taip pat nėra. Šį faktą patvirtina ir 1997-04-24 vertinimo turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo aktas.

23. Atsakovė nurodė, kad 1997 metais privatizavimo momentu ginčo inžineriniai statiniai / aikštelės jau buvo įrengtos, tačiau jokia forma nebuvo perduoti ieškovei. Ieškovė nenurodė nei teisinio pagrindo, nei kitų pagrindų, kurie galėtų patvirtinti, kokiu pagrindu ieškovė galėjo vertinti, jog yra privatizuoti jos nurodyti statiniai. Yra nesuprantama, kaip galima manyti privatizavus inžinerinius statinius / aikšteles, kai, atsižvelgiant iki 1998 m. galiojusias teisės aktų nuostatas, pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994-05-17 įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė.

24. Atsakovė nurodė, kad ieškinys grįstas tik prielaidomis, nenurodant teisinio pagrindo ar kitų įrodymų. 2022-05-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto asmens Aplinkos ministerijos kanclerės perdavimo-priėmimo aktas Nr. S-2014 „Dėl kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn“, patikslina 1997-11-28 perdavimo-priėmimo aktą. Valstybinio turto perdavimas savivaldybių nuosavybėn buvo reglamentuotas Lietuvos Respublikos 1994-12-20 įstatymu Nr. I-713 „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ (suvestinė redakcija 1996-06-20 – 1998-01-15) ir kitais poįstatyminiais aktais. Įstatymo 4 straipsnio 6 pastraipoje nurodoma, kad „Šio įstatymo 3 straipsnio trečiosios dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti objektai perduodami savivaldybių nuosavybėn be jų techninės inventorizacijos ir teisinės registracijos. Šio turto perdavimo-priėmimo aktuose nurodoma jų pavadinimas ir vieta, balansinė ir likutinė vertė.“ Atitinkamai buvo pasirašytas 1997-11-28 kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn, perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo buvo perduoti Šiaulių miesto savivaldybei šioje byloje nurodyti ginčo statiniai. Aktas atitinka tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus. Komisijai pateikus nuomonę, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateiktame akte nėra jokių duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai padaryti išvadą, kad į šio akto 4 puslapio 8 eilutėje nuo puslapio galo nurodyto objekto – senas parkas (papildomai objektą identifikuojantys duomenys – medžiai, takai, gėlynai, suolai) sudėtį pateko statiniai ir, kad būtent šiuos statinius aktu Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo, Šiaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministeriją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-13 nutarimu Nr. 870 „Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ su prašymu perduoti Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą priskirtą turtą (inžinerinius statinius), pridėdama atitinkamus priedus. Atsakovė, gavusi 2022-05-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto asmens Aplinkos ministerijos kanclerės perdavimo-priėmimo aktą Nr. S-2014 „Dėl kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn“, kreipėsi į VĮ Registrų centro Šiaulių skyrių, kurio pagrindu buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre inžineriniai statiniai, ir tuo pagrindu įregistruota Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į minėtus inžinerinius statinius.

25. Atsakovė pažymėjo, kad pati ieškovė neteikė jokių prašymų įsiteisinti statinius savo vardu, tam ir nebuvo jokio teisinio pagrindo, tai suponuoja išvadą, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad buvo privatizuotas ir ginčo dalykas – statiniai, kurie įregistruoti Šiaulių miesto savivaldybės vardu. Ieškovė privatizavo tik kilnojamuosius daiktus ir sandėliuką, bet ne ginčo objektą – statinius. Registrų centro Šiaulių skyrius, priimdamas sprendimą įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – statinius, kaip registravimo funkciją vykdanti institucija patikrino nuosavybės įgijimo pagrindą, nustatė, jog nuosavybės įgijimo pagrindas yra pagal galiojančius teisės aktus perduoti inžineriniai statiniai Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn, registracija atlikta, esant teisėtam pagrindui.

26. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė papildomai nurodė, jog šiuo metu privatizuoti kilnojamieji daiktai yra išardyti ir / ar perkelti, tačiau sumontavus juos kitoje vietoje, ant kitos aikštelės – inžinerinio statinio, ta aikštelė – inžinerinis statinys netaps ieškovės nuosavybė. Be to, pagal CK 4.2 straipsnio 5 dalį kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Atsakovės vertinimu, ieškovės įsigyti kilnojamieji daiktai / objektai niekaip nėra susiję su ginčo statiniais ir negali būti laikomi nekilnojamųjų daiktų sudėtine dalimi.

Atsiliepimas

27. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

28. Atsakovė nurodė, kad 2022-06-08 kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn, perdavimo-priėmimo akto Nr. AK-849 pagrindu Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn perduoti valstybei nuosavybės teise priklausę nekilnojamojo turto objektai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, ginčydama perdavimo-priėmimo aktą, nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie šio akto neteisėtumą. Ieškovė savo reikalavimus grindžia tik deklaratyviais teiginiais. Į bylą pateikta 1997-08-01 pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovė privatizavo tik atrakcionų kompleksą (kilnojamuosius daiktus) ir pastatą-sandėlį poilsio parke, bet ne ginčo objektą – statinius. Privatizuojamo objekto turto vertinimo ataskaitoje ir kituose privatizavimo dokumentuose taip pat nenurodyta, kad kartu su atrakcionų kompleksu ir pastatu–sandėliu poilsio parke ieškovei buvo perduoti privatizuoti statiniai. Statiniai nebuvo įtraukti į privatizuojamųjų daiktų sąrašą, todėl ieškovė 1997-08-01 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į statinius. Atsižvelgiant į tai, kad statiniai nebuvo privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jie nuosavybės teise priklausė valstybei, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto asmens perdavimo-priėmimo aktu statinius teisėtai perdavė Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas atstovas turėjo teisę perduoti Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn valstybei nuosavybės teise priklausančius statinius.

29. Šiaulių miesto savivaldybės administracija, kuri, vadovaujantis Valstybės turto perdavimo tvarkos aprašo 4 punktu, buvo atsakinga už valstybės turto perdavimui reikalingų dokumentų parengimą ir jų pateikimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotam asmeniui, parengė ir 2022-05-30 raštu Nr. S-2035 pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotam asmeniui valstybės turto perdavimo Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn dokumentus. Išnagrinėjus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateiktus dokumentus nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos parengtas ir pateiktas perdavimo-priėmimo aktas tiek forma, tiek turiniu atitinka įstatymo ir Valstybės turto perdavimo tvarkos aprašo reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo, vadovaudamasis įstatymo ir Valstybės turto perdavimo tvarkos aprašo 2 punkto nuostatomis, įpareigojančiomis per 10 darbo dienų pasirašyti turto perdavimo dokumentus arba per nurodytąjį laiką pateikti savivaldybei išvadas, paaiškinančias, kodėl atsisakoma juos pasirašyti, ir neviršydamas savo kompetencijos, pasirašė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos parengtą ir pateiktą perdavimo-priėmimo aktą ir tokiu būdu Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn perdavė valstybės nuosavybe buvusius nekilnojamojo turto objektus – statinius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos parengtų valstybės nekilnojamojo turto perdavimo dokumentų neturėjo faktinio ir (arba) teisinio pagrindo spręsti / numanyti dėl turto perdavimo nepagrįstumo. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių perdavimo-priėmimo akto neteisėtumą, taip pat įrodymų, pagrindžiančių jos nuosavybės teisę į statinius.

Atsiliepimas

30. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė iš esmės pakartojo analogiškas aplinkybes, kurias buvo nurodžiusi atsiliepime į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

31. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį atmesti.

32. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog tiek vertinant privatizuojamus objektus, tiek juos privatizuojant, statiniai būtų aprašyti, įvertinti, konkrečiai būtų laikomi privatizuojamais objektais ir vėliau perduoti Ž. G. nuosavybei.

33. Teismas pažymėjo, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog statiniai buvo skirti išimtinai atrakcionų kompleksui aptarnauti, kad statiniais buvo galima naudotis tik tuo atveju, jei buvo naudojamasis atrakcionais ir t.t.

34. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atrakcionų kompleksas laikytinas kaip vienas junginys ir esantis pagrindinis daiktas, kuriam tarnauti ir buvo skirti antraeiliai daiktai – statiniai, taip pat neįrodė, kad statinius, kurie yra nekilnojamieji daiktai, sieja bendra ūkinė paskirtis ir nekilnojamieji daiktai (statiniai) išskirtinai tarnauja / tarnavo atrakcionų kompleksui.

35. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad Ž. G. 1997-08-01 privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartimi privatizavo statinius, kurie po sutarties sudarymo jam priklausė nuosavybės teise, bei vėliau Ž. G. palikimas (taip pat statiniai) jo paveldėtojų buvo perduoti ieškovės nuosavybėn, todėl ieškovės reikalavimą pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į statinius atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

36. Teismas sprendė, jog statiniai, nors teisės į šiuos daiktus nebuvo įregistruotos valstybės, nuosavybės teise priklausė valstybei. Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad ginčijamas perdavimo-priėmimo aktas yra neteisėtas; kad statiniai nepriklausė valstybės nuosavybei (o priklausė ieškovei), kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo (Aplinkos ministerija) neturėjo teisės statinių perduoti Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn; kad priimtas ginčijamas perdavimo-priėmimo aktas pažeidė imperatyviąsias teisės normas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

37. Apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo ieškovė (apeliantė) UAB „Šiaulių atrakcionų parkas“ prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, pripažinti ieškovei UAB „Šiaulių atrakcionų parkas“ nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus: 652,7 kv. m ploto inžinerinius statinius-kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 271,75 kv. m ploto inžinerinius statinius-kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50,86 kv. m ploto inžinerinį statinį-aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2022-05-27 kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn, perdavimo-priėmimo aktą Nr. S-2014, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos ir Šiaulių miesto savivaldybės, nuo sudarymo momento (ab initio). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

37.1. Teismas turėjo pareigą ex officio panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybės teisių į statinius registraciją Nekilnojamojo turto registre ir konstatuoti (pripažinti) ieškovės nuosavybės teisių į statinius įgijimą pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalį nuo 2011-07-25 (t. y. retrospektyviai). Teismas nepasisakė dėl įgyjamosios senaties, kaip savarankiško nuosavybės teisių įgijimo teisinio pagrindo, taikymo nagrinėjamoje byloje, nors ieškovė procesiniuose dokumentuose rėmėsi aplinkybėmis dėl sąlygų, reikalingų nuosavybės teisių į statinius įgijimui įgyjamosios senaties faktui pripažinti, egzistavimo. Teismas nepagrįstai netaikė CK 4.47 straipsnio 11 punkto, 4.68 – 4.71 straipsnių nuostatų. Kadangi priimdamas sprendimą teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimo teisinius pagrindus, sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkintas.

37.2. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, nustatančias bendrąsias nuosavybės teisės į daiktus perdavimo taisykles ir normas, reglamentuojančias valstybės turto perdavimą savivaldybių nuosavybėn, nesivadovavo CK 1.80 straipsniu dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo, todėl perdavimo-priėmimo aktas nepagrįstai nebuvo pripažintas niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio).

37.3. Teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 4.48 straipsnio 1 dalies nuostatomis, padarė klaidingas išvadas, kad iki pat perdavimo-priėmimo akto sudarymo valstybė buvo išsaugojusi nuosavybės teises į statinius. Perdavimo-priėmimo aktas pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį turėjo būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu dėl imperatyvių CK 4.48 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo (toliau – VTPSNĮ) 2 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnyje nustatytų teisės normų pažeidimo.

Atsiliepimas

38. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

38.1. Nesutikrina su ieškovės teiginiais, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės į daiktus įgijimo teisinius pagrindus. Ieškovės nuosavybės teisės į statinius nebuvo pripažintos pagrįstai.

38.2. Nesutiktina su ieškovės nuomone, kad statiniai be atrakcionų savaime jokios funkcinės paskirties neturėjo ir privatizuojant negalėjo būti vertinami kaip savarankiški nekilnojamieji daiktai.

38.3. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ne tik nepažeidė materialinės teisės normų, bet išsamiai išnagrinėjo teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės į daiktus įgijimo teisinius pagrindus, byloje pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą.

38.4. Nesutiktina su ieškovės nuomone, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, nustatančias bendrąsias nuosavybės teisės į daiktus perdavimo taisykles ir normas, reglamentuojančias valstybės turto perdavimą savivaldybių nuosavybėn. Taip pat nesutiktina ir su ieškovės pozicija, jog teismas nesivadovavo CK 1.80 straipsniu dėl imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo, todėl perdavimo-priėmimo aktas nepagrįstai nebuvo pripažintas niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio).

39. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

39.1. Teismas visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, iš byloje esančių įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

39.2. Ieškovė iš esmės grindė savo nuosavybės teises į ginčijamus statinius 1997-08-01 privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartimi. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė klausimo dėl įgyjamosios senaties nekėlė, be to, įgyjamąja senatimi nuosavybės teise įgyti ginčijamus statinius ieškovė negalėtų net ir tuo atveju, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie nebūtų buvę perduoti savivaldybės nuosavybėn, kadangi ginčijami statiniai vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

39.3. Ieškovė neįrodė, jog ginčijamas perdavimo-priėmimo aktas yra neteisėtas, neįrodė, kad statiniai nepriklausė valstybei nuosavybės teise (o priklausė ieškovei), kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo neturėjo teisės statinių perduoti Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn, kad priimtas ginčijamas perdavimo-priėmimo aktas pažeidė imperatyviąsias teisės normas.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

41. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 1997-08-01 privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį Šiaulių miesto savivaldybės privatizavimo komisija įsipareigojo perduoti nuosavybėn Ž. G. atrakcionų kompleksą Kultūros ir poilsio parke, Šiauliuose. Šiaulių miesto Kultūros centro parko atrakcionų, atiduodamų privatizacijai sąrašas: „Apžvalgos ratas“, „Saturnas“, „Autodromas“, „Šiaurės traukinys“, „Varpeliai“, „Junga“, „Rusiškos supynės“, „Linksmieji kalneliai“, pastatas-sandėlis poilsio parke (el. medž. l. 11-13, 14). 1997-04-24 privatizuojamų objektų vertės nustatymo komisija nustatė, kad atrakcionų kompleksas Kultūros ir poilsio parke yra 60000,00 Lt (17 377,20 Eur) vertės (el. medž. l. 116).

42. 2002-06-14 steigimo sutartimi įsteigta UAB „Šiaulių atrakcionų parkas“, šia sutartimi atskirų asmenų buvo įsigytos tam tikras kiekis akcijų, kurios buvo apmokamos turtiniu įnašu, taip pat ir Ž. G. paveldėtu turtu (el. medž. l. 1122-25).

43. 2003-12-24 valstybinės žemės nuomos sutartimi, kuri buvo pakeista 2011-09-26 pakeitimo sutartimi, Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Šiaulių apskrities viršininko, išnuomojo UAB „Šiaulių atrakcionų parkas“ 0,5946 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (el. medž. l. 27-28, 29-30). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad sandėlis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „Šiaulių atrakcionų parkas“ (el. medž. l. 26). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad žemės sklype esanti aikštelė, kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Šiaulių miesto savivaldybei, o žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (el. medž. l. 92-94, 157-159).

44. 1997-11-28 perdavimo-priėmimo aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybei perdavė dalį objektų (želdinius su juose esančiais statiniais ir įrengimais), taip pat ir seną parką (medžiai, takai, gėlynai, suolai) (el. medž. l. 50-60). Ginčijamu 2022-09-07 perdavimo-priėmimo aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo perdavė Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybei šiuos objektus su priklausiniais: kiemo statiniai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (el. medž. l. 71, 162,163).

45. 2021-11-25 VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija sprendimu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021-06-21 prašymą dėl Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybės teisių įregistravimo į inžinerinius statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), atmetė, nes dokumentas, kurio pagrindu buvo prašoma atlikti registraciją, neatitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimų, bei pateiktame dokumente nebuvo duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti, taip pat dėl to, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų 66 punktu, nekilnojamieji daiktai gali būti įregistruoti tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į juos, o šiuo atveju priimtas sprendimas atsisakyti įregistruoti Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybės teises į minėtus nekilnojamojo turto objektus (el. medž. l. 61-67).

46. 2022-09-06 VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija sprendimu paliko galioti nepakeistus 2022-06-20, 2022-06-23 Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus sprendimus, kuriais Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti inžineriniai statiniai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir įregistruotos Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybės teisės į juos (el. medž. l. 77-83).

Dėl ieškovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentų

47. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės į daiktus įgijimo teisinius pagrindus, todėl ieškovės nuosavybės teisės į statinius nebuvo pripažintos nepagrįstai.

48. CK 4.47 straipsnyje reglamentuojami nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Įstatyme numatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama: 1) pagal sandorius; 2) paveldėjimu; 3) pasisavinant vaisius ir pajamas; 4) pagaminant naują daiktą; 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą; 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites; 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus; 8) pasisavinant radinį, lobį; 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams; 10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); 11) įgyjamąja senatimi; 12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Visi šiame straipsnyje nurodyti pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas jų atskirai pakankamas nuosavybės teisei įgyti.

49. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teismo prašė pripažinti jai nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus: 1) 652,7 kv. m ploto inžinerinius statinius-kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 271,75 kv. m ploto inžinerinius statinius-kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 50,86 kv. m ploto inžinerinį statinį-aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad nurodytus statinius privatizavo Ž. G. 1997-08-01 pirkimo-pardavimo sutartimi, vėliau Ž. G. paveldėtojai statinius paveldėjo ir kaip įstatinį kapitalą įnešė į steigiamą įmonę UAB „Šiaulių atrakcionų parkas“. Ieškovės vertinimu, statiniai funkcionavo kaip neatskiriama atrakcionų dalis, skirta jais tinkamai naudotis, prie jų prieiti, aptarnauti ir pan. S. Ž. G. buvo privatizuoti kartu su atrakcionų kompleksu bei sandėliu, todėl ieškovė šiais statiniais visa apimtimi savarankiškai naudojosi bei juos valdė nuo atrakcionų ir sandėlio įnešimo į steigiamos įmonės įstatinį kapitalą ir ieškovės įregistravimo Juridinių asmenų registre.

50. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 1997-08-01 privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį Šiaulių miesto savivaldybės privatizavimo komisija įsipareigojo perduoti nuosavybėn Ž. G. atrakcionų kompleksą Kultūros ir poilsio parke, Šiauliuose. Šiaulių miesto Kultūros centro parko atrakcionų, atiduodamų privatizacijai sąrašas: „Apžvalgos ratas“, „Saturnas“, „Autodromas“, „Šiaurės traukinys“, „Varpeliai“, „Junga“, „Rusiškos supynės“, „Linksmieji kalneliai“, pastatas-sandėlis poilsio parke. 2002-06-14 steigimo sutartimi buvo įsteigta UAB „Šiaulių atrakcionų parkas“, šia sutartimi atskirų asmenų buvo įsigytos tam tikras kiekis akcijų, kurios buvo apmokamos turtiniu įnašu, taip pat ir Ž. G. paveldėtu turtu.

51. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto Kultūros centro parko atrakcionų komplekso, atiduodamų privatizacijai, sąraše buvo nurodyti 8 atrakcionai bei pastatas-sandėlis poilsio parke. Kultūros centro parko atrakcionų komplekso atsarginių detalių ir mažaverčio inventoriaus, atiduodamų privatizacijai, sąraše buvo nurodyti daiktai, taip pat kasos būdelė, valdymo pultas nuo linksmųjų kalnelių ir t.t. Šiaulių miesto valdybos 1997-01-20 sprendimu sudaryta speciali komisija, kuri vertino privatizuojamo turto kainą, vertinamą turtą sudarė: pastatas inventorinėje byloje pažymėti (duomenys neskelbtini) – sandėlis, (duomenys neskelbtini) kasa, (duomenys neskelbtini) – autodromo pultas bei 8 atrakcionai. 1997-04-08 vertinamo turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo akte nurodyta, kad vertinamas turtas Atrakcionų kompleksas, Kultūros ir poilsio parkas, (nekilnojamasis turtas), kurių pastatų metai: (duomenys neskelbtini) – 1960 m., (duomenys neskelbtini) – 1975 m., (duomenys neskelbtini) – 1975 m., bei kitas vertinamas turtas – kilnojamas turtas (sąrašas priede 8 atrakcionai); bendra atrakcionų komplekso Kultūros ir poilsio parke, Šiauliuose, rinkos vertės kaina yra 60000,00 Lt (17377,20 Eur); objektas yra Kultūros ir poilsio parke, žemės sklypo savininkas – valstybė, o naudotojas – Šiaulių miesto savivaldybė.

52. 1997-08-01 privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytoje tarp Šiaulių miesto savivaldybės Privatizavimo komisijos ir Ž. G., 2 punkte nurodyta, kad šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti nuosavybėn Atrakcionų kompleksą, Kultūros ir poilsio parke, Šiauliuose; objekto pardavimo kaina – 60050,00 Lt (17391,68 Eur) (sutarties 4.1 punktas); pirkėjas įsipareigojo išsinuomoti šiam objektui priskirtą žemės sklypą (sutarties 8 punktas).

53. Iš 2001-06-14 UAB „Šiaulių atrakcionų parkas“ steigimo sutarties nustatyta, jog A. G., D. G., J. G. (įpėdiniai, priėmę mirusiojo Ž. G. palikimą), įsigydami bendrovės išleidžiamų akcijų dalį, jas apmokėjo turtiniu įnašu, kurį sudarė atitinkamos dalys: sandėliavimo paskirties pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini), bei atrakciono komplekso, į kurį įėjo: „Apžvalgos ratas“, „Varpeliai“, Linksmieji kalneliai“, „Junga“, esantys Kultūros ir poilsio parke Šiaulių mieste.

54. Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės nurodyti nekilnojamieji daiktai (652,7 kv. m ploto inžinerinis statinys-kiemo statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 271,75 kv. m ploto inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 50,86 kv. m ploto inžinerinis statinys-aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise buvo įgyti Ž. G.. Byloje nėra jokių duomenų, jog tiek vertinant privatizuojamus objektus, tiek juos Ž. G. privatizuojant, ginčo statiniai būtų aprašyti, įvertinti, būtų laikomi privatizuojamais objektais ir vėliau perduoti Ž. G. nuosavybei. Steigiant UAB „Šiaulių atrakcionų parkas“ ginčo statiniai bendrovei nuosavybės teise Ž. G. palikėjų, kaip įstatinis kapitalas, perduoti nebuvo. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad Ž. G. ginčo statinių privatizavęs nebuvo, ginčo statiniai Ž. G. nuosavybėn įgyti nebuvo, todėl ir steigiant UAB „Šiaulių atrakcionų parkas“ ginčo statiniai bendrovei nuosavybės teise, kaip įstatinis kapitalas, Ž. G. palikėjų perduoti nebuvo.

55. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinis instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ieškovė šioje byloje neįrodė, kad Ž. G. 1997-08-01 privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartimi privatizavo ginčo statinius, kurie po sutarties sudarymo jam priklausė nuosavybės teise, bei vėliau Ž. G. palikimas (taip pat ir ginčo statiniai) jo paveldėtojų buvo perduoti ieškovės nuosavybėn. Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimas pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ginčo statinius pirmosios instancijos teismo atmestas visiškai pagrįstai.

56. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo pareigą ex officio panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybės teisių į statinius registraciją Nekilnojamojo turto registre ir konstatuoti (pripažinti) ieškovės nuosavybės teisių į statinius įgijimą pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalį nuo 2011-07-25 (t. y. retrospektyviai). Ieškovė taip pat akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl įgyjamosios senaties, kaip savarankiško nuosavybės teisių įgijimo teisinio pagrindo, taikymo nagrinėjamoje byloje, nors ieškovė procesiniuose dokumentuose rėmėsi aplinkybėmis dėl sąlygų, reikalingų nuosavybės teisių į statinius įgijimui įgyjamosios senaties faktui pripažinti, egzistavimo. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 4.47 straipsnio 11 punkto, 4.68 – 4.71 straipsnių nuostatų.

57. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti jai nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus ir savo nuosavybės teises į ginčo statinius iš esmės grindė 1997-08-01 privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartimi. Ieškovė klausimo dėl įgyjamosios senaties nekėlė ir reikalavimo pripažinti jos nuosavybės teises į ginčo statinius, vadovaujantis CK 4.47 straipsnio 11 punktu, nereiškė. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas dėl įgyjamosios senaties, kaip savarankiško nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, nepasisakė ir šio nuosavybės teisės įgijimo pagrindo nagrinėjamoje byloje neanalizavo. Akcentuotina ir tai, kad nagrinėjamu atveju kilęs ginčas nepriskirtinas prie nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų – įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (pagal pareigas).

58. Ieškovė nagrinėjamoje byloje taip pat prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2022-05-27 kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn, perdavimo-priėmimo aktą Nr. S-2014, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos ir Šiaulių miesto savivaldybės, nuo sudarymo momento (ab initio).

Žemesnės instancijos teismas

59. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamas perdavimo-priėmimo aktas yra neteisėtas, kad statiniai nepriklausė valstybės nuosavybei (o priklausė ieškovei), kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo (Aplinkos ministerija) neturėjo teisės statinių perduoti Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn, kad priimtas ginčijamas perdavimo-priėmimo aktas pažeidė imperatyviąsias teisės normas.

60. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, nustatančias bendrąsias nuosavybės teisės į daiktus perdavimo taisykles ir normas, reglamentuojančias valstybės turto perdavimą savivaldybių nuosavybėn, nesivadovavo CK 1.80 straipsniu dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo, todėl perdavimo-priėmimo aktas nepagrįstai nebuvo pripažintas niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio).

61. CK 4.48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo.

62. Byloje nekilo ginčo, kad statiniai iki privatizavimo proceso nuosavybės teise priklausė valstybei. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad 1997-04-08 vertinamo turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo akte nurodyta, kad vertinamas turtas Atrakcionų kompleksas, Kultūros ir poilsio parkas, (nekilnojamasis turtas), kurių pastatų metai: (duomenys neskelbtini) – 1960 m., (duomenys neskelbtini) – 1975 m., (duomenys neskelbtini) – 1975 m., bei kitas vertinamas turtas – kilnojamas turtas (sąrašas priede 8 atrakcionai); bendra atrakcionų komplekso Kultūros ir poilsio parke, Šiauliuose, rinkos vertės kaina yra 60000,00 Lt (17377,20 Eur); objektas yra Kultūros ir poilsio parke, žemės sklypo savininkas – valstybė, o naudotojas – Šiaulių miesto savivaldybė.

63. Byloje konstatuota, jog ieškovė neįrodė, kad Ž. G. 1997-08-01 privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartimi privatizavo ginčo statinius, kurie po sutarties sudarymo jam priklausė nuosavybės teise, bei vėliau Ž. G. palikimas (taip pat ir ginčo statiniai) jo paveldėtojų buvo perduoti ieškovės nuosavybėn.

64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

65. Šiuo atveju ginčo statiniai nebuvo privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka ir jie nuosavybės teise priklausė valstybei. Byloje nustatyta, kad 2022-09-07 perdavimo-priėmimo aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo perdavė Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybei šiuos objektus su priklausiniais – kiemo statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini).

66. Statinių perdavimą savivaldybių nuosavybėn 2022-09-07 perdavimo-priėmimo akto sudarymo metu reglamentavo Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2019-12-20 iki 2022-07-08), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-13 nutarimas Nr. 870 bei šiuo nutarimu patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo savivaldybėms priskirto valstybės turto perdavimo tvarkos aprašas (redakcija, galiojusi nuo 2019-12-21 iki 2022-08-04).

67. Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės jų nuosavybėn priskirtą, bet dar neperduotą valstybės turtą valdo patikėjimo teise; 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktyje nustatyta, jog savivaldybių nuosavybėn perduodamas šis turtas, kurį jos valdo patikėjimo teise: gatvės ir vietinės reikšmės keliai su visais jiems priklausančiais statiniais (tiltais, viadukais, požeminėmis bei antžeminėmis perėjomis, laiptais, atramos sienelėmis, visuomeninio keleivinio transporto stotelėmis, paviljonais, kelių eismo reguliavimo techninėmis priemonėmis, inžinerine įranga, lietaus kanalizacijos tinklais bei komunikacijomis, automobilių parkavimo ir saugojimo aikštelėmis).

68. Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo savivaldybėms priskirto valstybės turto perdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 870 „Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punkte numatyta, jog pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą savivaldybių nuosavybėn priskirtą turtą kiekvienai savivaldybei perduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybes įgaliotas asmuo pagal perdavimo-priėmimo aktus, kuriuos pasirašo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo ir savivaldybės administracijų direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 4 straipsnio 7 dalį, turto perdavimo-priėmimo aktas yra teisinis pagrindas įstatymų nustatyta tvarka registruoti perduotą turtą turto registre. Nuosavybės teisės į perduodamą turtą, kuriam nereikalinga teisinė registracija, atsiranda nuo turto perdavimo momento.

69. Kaip nustatyta, 2022-09-06 VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija sprendimu paliko galioti nepakeistus 2022-06-20, 2022-06-23 Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus sprendimus, kuriais Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti inžineriniai statiniai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir įregistruotos Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybės teisės į juos.

70. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas teisės aktų nuostatas, kasacinio teismo praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog ginčo statiniai, kuriuos Šiaulių miesto savivaldybė valdė patikėjimo teise, priklausė valstybei; Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo 2022-09-07 perdavimo-priėmimo aktu, vadovaudamasis tuometiniu teisiniu reglamentavimu, ginčo statinius teisėtai perdavė Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn; VĮ Registrų centras turėjo teisinį pagrindą įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybės teises į ginčo statinius. Atsižvelgiant į nurodytą, atmestini kaip nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CK 4.48 straipsnio 1 dalies nuostatomis, padarė klaidingas išvadas, kad iki pat perdavimo-priėmimo akto sudarymo valstybė buvo išsaugojusi nuosavybės teises į statinius, nepagrįstai perdavimo-priėmimo akto nepripažino niekiniu ir negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį dėl imperatyvių CK 4.48 straipsnio ir Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatyme nustatytų teisės normų pažeidimo.

Dėl bylos procesinės baigties

71. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų nuostatomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

72. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; VdHv. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Lina MuchtarovienėBirutė SimonaitienėIrena Stasiūnienė