Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-05-27 · Administracinė byla Nr. AS-344-438/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-27
Bylos Nr.
AS-344-438/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00318-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys
Pareiškėjas
D. Š.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-344-438/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00318-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja D. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. (19)SN-187)SP-8 ,,Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu nepritaikant pastato, kuriame teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą iš naujo nagrinėti 2019 m. spalio 25 d. pareiškėjos skundą bei priimti sprendimą vadovaujantis faktinėmis aplinkybėmis.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos D. Š. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas taip pat nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjai.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2020 m. sausio 27 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas pripažintas nepagrįstu, tačiau tiek skunde teismui, tiek 2019 m. spalio 25 d. skunde Tarnybai pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių dėl galimai pažeistų jos lygių galimybių. Teismas sprendė, kad pareiškėja siekia apginti ne savo galimai pažeistas lygias galimybes, o gina viešąjį interesą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos pirminėje Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaitos 5 straipsnio 20 punkte nurodyta, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tiria skundus bei pradeda tyrimus savo iniciatyva dėl diskriminacijos negalios pagrindu. Kiekvienas asmuo dėl pažeistų savo teisių ir laisvių gali taip pat savarankiškai kreiptis į teismą. Tačiau pareiškėja skunde teismui ir 2019 m. spalio 25 d. skunde Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nenurodė jokių aplinkybių dėl galimai pažeistų jos lygių galimybių.

Teismas, atsižvelgdamas į Lygių galimybių įstatymo 12 straipsnį, padarė išvadą, kad pareiškėja nepatenka į subjektų, galinčių ginti viešąjį interesą aptariamoje srityje, ratą.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus ir teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, konstatavo, kad pareiškėjai pateiktas Tarnybos 2020 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. (19)SN-187)SP-8 ,,Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu nepritaikant pastato, kuriame teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, tyrimo“ jokių pareigų nesukuria, įtakos jos teisėms neturi, todėl jos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėja D. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutartį ir perduoti jos skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad ji turi judėjimo negalią ir negali patekti į pastatą, kuriame yra įsikūrusi asmens sveikatos priežiūros įstaiga – UAB „Šeimos sveikatos centras“, kadangi jame yra tik laiptai ir nėra įrengta jokio techninio įrenginio, kuris suteiktų galimybę patekti pas šeimos gydytoją. Todėl, pareiškėjos vertinimu, pastatas nėra pritaikytas asmenims, turintiems judėjimo negalią ir ji negali gauti sveikatos priežiūros paslaugų tokiomis pačiomis sąlygomis kaip negalios neturintys asmenys, taigi tokios aplinkybės sukelia jai teisines pasekmes.

Pareiškėja teigia, kad Lygių galimybių kontrolierė nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjos skunde nepasitvirtino nurodyti pažeidimai, nors ir UAB „Šeimos sveikatos centras“ direktorė, ir savivaldybė patvirtino, kad pastatas nėra pritaikytas asmenims su judėjimo negalia. Pareiškėja vertina, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ji gina viešąjį interesą, o ne savo galimai pažeistas teises. Taip pat mano, kad teismas turėjo pirmiausia nustatyti terminą pašalinti skundo trūkumus (pvz., pateikti atitinkamus dokumentus dėl negalios ir pan.), tačiau tokios galimybės pareiškėjai nesuteikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutarties, kuria pareiškėjos D. Š. skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2020 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. (19)SN-187)SP-8 ,,Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu nepritaikant pastato, kuriame teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, tyrimo“ ir įpareigoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą iš naujo nagrinėti 2019 m. spalio 25 d. pareiškėjos skundą bei priimti sprendimą vadovaujantis faktinėmis aplinkybėmis. Lygių galimybių kontrolierius ginčijamu Sprendimu pripažino pareiškėjos skundą nepagrįstu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad Sprendimas pareiškėjai jokių pareigų nesukuria, įtakos jos teisėms neturi, be to, pareiškėja nepatenka į subjektų, galinčių ginti viešąjį interesą aptariamoje srityje, ratą, todėl jos keliamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas ir negali būti nagrinėjami teismų administracinio proceso tvarka.

Pareiškėja atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, teigdama, kad ji yra negalią turintis asmuo, jai gydymo paslaugas teikia UAB „Šeimos sveikatos centras“, tačiau patekti į pastatą ji negali, kadangi jame yra tik laiptai ir nėra įrengta jokio techninio įrenginio, kuris suteiktų jai galimybę patekti pas šeimos gydytoją UAB „Šeimos sveikatos centras“.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) paskirtis užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje diskriminacija apibrėžiama kaip tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Analizuojant Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą netiesioginės diskriminacijos apibrėžimą bei Įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatytą tiesioginės diskriminacijos sąvoką darytina išvada, kad tiesioginė diskriminacija apima situacijas, kai dėl bet kurios priežasties, kuri gali būti diskriminacijos pagrindas, su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai nei panašioje situacijoje su kitu asmeniu, o netiesioginės diskriminacijos atveju su asmenimis, esančiuose skirtingose padėtyse, elgiamasi vienodai, nors tam, kad jie galėtų įgyvendinti savo teises ar pasinaudoti tam tikromis galimybėmis, turėtų elgtis skirtingai.

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Teisėju kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja į atsakovą ir į teismą kreipėsi iš esmės siekdama, kad būtų įrengtas specialus mechanizmas patekti į UAB „Šeimos sveikatos centras“ patalpas neįgaliesiems asmenims (b. l. 1–5). Pabrėžtina, kad atsakovas savo Sprendime nurodė, kad jo priimtas Sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ tvarka Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba apygardos administraciniam teismui (b. l. 12).

Primintina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pažymėtina, kad asmeniui negali būti užkertama teisė kreiptis į teismą, todėl tokiu atveju turi būti taikomas prašymo (skundo) trūkumų šalinimo institutas. Kitaip tariant, teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomus duomenis, t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą. Tokia praktika yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-64-261/2017, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-357-575/2017; 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-309-552/2020). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje visiškai nepagrįstai vertino, kad pareiškėja gina viešąjį interesą, o iškilus abejonėms dėl pareiškėjos skundo formos ar turinio teismas privalėjo pirmiausia pareiškėjai nustatyti terminą pašalinti skundo trūkumus, o ne atsisakyti priimti skundą. apeliacinės instancijos teismui nekilo, remiantis bylos duomenimis (b. l. 6–12, 19–23). Teisėjų kolegijai įvertinus bylos duomenis nekilo jokių abejonių, kad pareiškėjos skundas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, yra nagrinėtinas administracinių teismų įstatymo nustatyta tvarka.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos D. Š. paduotą skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos D. Š. skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius