Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjai R. P. ir jos atstovei advokato padėjėjai Kristinai Sūnaitienei, suinteresuotam asmeniui R. A., institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virginijui Viduoliui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. A., E. K., institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą prašydama: 1. Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020-10-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-800-979/2020 taikytą neterminuotą R. P. motinos valdžios apribojimą nepilnamečio sūnaus N. P. atžvilgiu; 2. Panaikinti iš R. P. priteistą 150,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. P., mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis; 3. Panaikinti globėjos R. A. uzufrukto teisę disponuoti nepilnamečio vaiko N. P. išlaikymui skirtomis lėšomis; 4. Panaikinti nepilnamečiui vaikui N. P. nustatytą nuolatinę globą, R. A. paskyrimą nuolatine nepilnamečio vaiko globėja ir nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymą R. A. šeimoje; 5. Nustatyti nepilnamečio vaiko N. P. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina R. P.; 6. Paskirti R. P. nepilnamečio vaiko N. P. gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pareiškime nurodė, kad pasikeitė aplinkybės, dėl kurių jai buvo neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečio vaiko N. P. atžvilgiu. Kai gimė sūnus N., jai buvo 19 metų. Vaikas nebuvo planuotas. Ji buvo labai jauna, nepatyrusi ir susidūrė su sunkumais, kurių negalėjo pati įveikti, nes trūko palaikymo, patirties ir pajamų. Kai N. sukako 3 mėnesiai, grįžo iš Anglijos į Lietuvą ir gyveno su vaiko tėvu, kuris ją žalojo emociškai bei psichologiškai. Su vaiko tėvu ji išsiskyrė ir vėl su vaiku išvyko į Angliją pas jos krikšto mamą, ten abu gyveno apie 6 mėnesius, tačiau buvau priversta grįžti į Lietuvą. Kadangi neturėjo savo pastovių namų, paliko sūnų N. savo močiutei ir pati vėl išvyko į Angliją dirbti. 2020 m. gyveno Anglijoje, ten susirado netinkamus draugus, kurie ją blogai veikė, dirbo nepastoviai arba neoficialiai, ėmė išgėrinėti, nutraukė pastovius ryšius su močiute ir sūnumi N., bendravo retai ir nereguliariai. Balandžio mėn. buvo grįžusi į Lietuvą, tris savaites gyveno pas močiutę kartu su N. ir vėl išvyko. Spalio mėnesį atsiuntė sūnui gimtadienio proga siuntinį su dovanomis, o lapkričio mėn. grįžo į Lietuvą ir pasiliko iki 2021 m. sausio mėn. 2021 m. sausio mėnesį be N. išvyko dirbti ir gyventi į Vokietiją. Siekdama susitvarkyti savo gyvenimą, nutraukė bendravimą su žmonėmis, kurie blogai ją veikė, pasikeitė visus savo kontaktus, kad jos nerastų, pradėjo nuolatos bendrauti su močiute ir sūnumi. Nuo 2021 m. kovo mėnesio turi pastovų darbą Vokietijoje, dirba įmonėje (duomenys neskelbtini). Iš pradžių buvo įdarbinta per Lietuvos įmonę, dirbo pusę metų, paskui Vokietijos įmonė įdarbino ją tiesiogiai, po trijų mėnesių pakėlė pareigose. Ji yra vertinama įmonėje ir tarp bendradarbių, neturi pravaikštų, su visais sutaria puikiai. Vokietijoje turi nuolatinę gyvenamą vietą – butą, kuriame gyvena nuo 2021-10-01. Nuo 2020 m. lapkričio mėn. atnaujino bendravimą su N. ir močiute. Tuo metu grįžusi močiutei paliko grynais pinigais 4 000,00 Eur N. išlaikymui, siuntė vaikui dovanėles ir maisto papildus. Kai būna Lietuvoje, apsistoja pas močiutę, kad būtų su N.. Kai būna Vokietijoje, kelis kartus per savaitę su sūnumi ir močiute bendrauja per Messenger, visada žino apie N. ligas, jo ir močiutės kasdieninius reikalus bei rūpesčius. Nuolat domisi sūnaus pomėgiais bei palaiko močiutės sprendimus lankyti būrelius, visada atsižvelgia į jo norus ar norimus žaislus ir visada stengiasi tai įgyvendinti. Žino, kad N. draugų už darželio ribų neturi, kadangi močiutė nebendrauja su žmonėmis, kurie turėtų tokio pat amžiaus vaikų, o apie jo dieną bei draugus darželyje jie visada pasikalba. N. šiais metais pradėjo ją vadinti mama. Mano, kad jų emocinis ryšys vis dar kuriamas, tačiau jau daug tvirtesnis, jaučia, kad kalbėdama su juo moka jį nuraminti ir jis noriai jos klauso, taip pat jis labai nori atvažiuoti ir būti su ja. N. jau yra buvęs Vokietijoje, per vasarą kelis kartus viešėjo pas jos mamą, yra pramokęs vokiškai. Žalingų įpročių ji neturi visiškai, neturi sveikatos problemų, sportuoja bei palaiko sveiką gyvenimo būdą. Šiuo metu psichologiškai ir emociškai yra tvirta, turi artimų žmonių palaikymą. Vokietijoje turi draugą su kuriuo susižadėję. Draugas žino apie N. nuo pažinties pradžios, šiais metais abu buvo parvykę į Lietuvą, supažindino jį su N., savo šeima, artimaisiais. Visą buvimo Lietuvoje laiką visi trys buvo kartu, jiems puikiai sekėsi bendrauti, vyko į zoologijos sodą. N. gerai priėmė draugą, tarp jų užsimezgė draugiškas ir šiltas ryšys, mano, kad N. jis būtų tinkamas pavyzdys, o laikui bėgant gal net taptų geru ir rūpestingu tėvu. Jie gyvena beveik miesto centre, tad darželių bei mokyklų aplinkui yra daug. N. lengvai adaptuojasi bet kokioje aplinkoje, greitai ir lengvai užmezga bendravimą su žmonėmis. Jie su draugu dirba tame pačiame darbe. Šiuo metu būna darbo valandų ir nakties metu, tačiau jau yra nusprendusi dirbti pamainoje nuo ryto iki pietų, kad galėtų N. nuvesti į darželį ir iš jo parsivesti. Visas šias aplinkybes su draugu yra aptarę ir turi visus sprendimų variantus, dėl to problemų nebus.

Pareiškėjos R. P. atstovė advokato padėjėja Kristina Sūnaitienė teismo posėdyje palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad R. P. išklausė pozityvios tėvystės kursą, pagal galimybes grįždavo iš užsienio pas sūnų. Nors vaikas labai myli močiutę, tačiau jau atėjo laikas motinai auginti savo vaiką. Vaikui nebūtų problema keisti šalį, jam svarbūs du žmonės – mama ir močiutė. Močiutė turėtų vykti kartu į Vokietiją, kad padėtų vaikui apsiprasti. R. P. pasikeitė ir yra nusprendusi toliau gyventi be žalingų įpročių. Kuomet yra priklausomybė, baiminamasi dėl atkryčių, tačiau per tris metus tai neįvyko. Darbdavio charakteristika daug pasako apie R.. Pasikeitimai yra pozityvūs, ilgalaikiai, motina nusiteikusi rūpintis vaiku, priimti Vokietijos vaiko teisių apsaugos tarnybos pagalbą.

Pareiškėja R. P. teismo posėdyje palaikė pareiškimą bei atstovės paaiškinimus. Papildomai nurodė, kad turi gerą darbą, dirba 3 metus, yra komandos vadovė, vadovauja apie 40 žmonių komandai. Vokietijoje labai atsižvelgiama į vaikų auginimą. Ji tarėsi su darbdaviu dėl patogesnių darbo sąlygų, darbdavys sutiko pakeisti darbo grafiką. Vokietijoje turi labai gerą draugą, su kuriuo kartu nuomojasi būstą ir toliau ketina kartu gyventi. Namas yra saugus, teturi 4 kaimynus. Draugas Vokietijoje gyvena 9 metus, yra atvykęs iš Sirijos, turi Vokietijos pilietybę, dirba toje pačioje įmonėje kaip ir ji vadovu. Draugas sutinka auginti N., jo iniciatyva buvo pasiimti N. pas save. Mano, kad ji yra pasiruošusi ir, kad sūnus nori su ja gyventi. Mielai priimtų Vokietijos vaiko teisių apsaugos specialistų pagalbą, jie pažadėjo padėti su ugdymo įstaigomis. Ji neketina N. staiga atskirti nuo močiutės, sutinka, kad močiutė gyventų pas juos tiek kiek reikia, yra visos sąlygos. Labai nori, kad sūnus gyventų su ja, nori, kad ateityje būtų palaikomas ryšys su artimaisiais.

Suinteresuotas asmuo R. A. pateikė atsiliepimą. Nurodė, kad pareiškimu nesutinka, nes pareiškime nurodytos aplinkybės nepagrįstos įrodymais. Jeigu bylos nagrinėjimo metu, pareiškėja pateiks pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus bei byloje surinkus ir ištyrus visus kitus galimus įrodymus, pareiškėjos nurodytos aplinkybės pasitvirtintų, neatmeta galimybės, kad pozicija dėl pareiškėjos pareikštų reikalavimų gali pasikeisti.

Suinteresuotas asmuo R. A. teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Labai nori, kad vaikas grįžtų į šeimą, jis turi augti su motina. Ji su R. susiskambina, R. bendrauja su sūnumi. Apie savo pokyčius R. sako tiesą. Ji matė N. bendraujantį su R. draugu, paliko gerą įspūdį. N. labai šiltai reaguoja į mamą. Ji sutinka važiuoti į Vokietiją ir padėti vaikui apsiprasti, nori, kad vaikui viskas būtų gerai.

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateiktoje išvadoje nurodė, kad išklausė suinteresuoto asmens vaiko nuolatinės globėjos R. A. nuomonę. Moteris paaiškino, kad N. P. nuolatine globėja yra nuo 2019 metų kovo mėnesio. Vaiką globoti sekasi gerai, abu sutaria, vaikas jos klauso, kasdien jį veda į darželį, vaikui susirgus, veda jį pas gydytoją ir kitaip visapusiškai juo rūpinasi. Nurodė, kad R. P. buvo grįžusi į Lietuvą 2020 m. lapkričio mėnesį, pas juos pabuvo apie 2 savaites, davė jai N. išlaikymui 4 000,00 Eur. Nuo to laiko iš R. daugiau pinigų vaiko išlaikymui negavo, ji nieko vaikui nesiuntė. 2022 metų spalio 5 d. R. buvo grįžusi į Lietuvą, pabuvo pas juos 3-4 dienas, atvežė vaikui dovanų didelę mašiną ir saldumynų, pinigų vaiko išlaikymui nedavė ir nesiuntė. R. 2022 m. rugsėjo 27-29 dienomis buvo grįžusi į Lietuvą, į brolio laidotuves. Pabuvo 3 dienas, gyveno viešbutyje, kiekvieną dieną pasiimdavo N. pusdieniui, buvo zoologijos sode, kavinėje. R. buvo grįžusi su draugu, kuris noriai bendravo su N., N. irgi bendravo su R. ir jos draugu. Išvažiuodami N. dovanų nepaliko, drabužių, avalynės nepirko. 2022 m. spalio mėn. R. atsiuntė N. 2 buteliukus vitaminų ir 1 buteliuką papildų nuo peršalimo. 2022 metų Kalėdoms ir Naujų metų šventėms motina sūnui neatsiuntė nei pinigų, nei dovanų. Taip pat nurodė, kad kiek ji žino, R. dirba Vokietijoje, logistikos įmonėje, gyvena su draugu 2 kambarių bute. N. 2021 m. ir 2022 m. vasaromis yra buvęs Vokietijoje pas savo močiutę R. motiną, ten būdamas neblogai išmoko kalbėti vokiškai. R. bendravimas su N. suaktyvėjo 2022 metų pabaigoje, ji trumpai pabendrauja per Skype. N. P. nuomonė dėl pareiškimo reikalavimų neišklausyta dėl jo mažametystės ir brandos. Nurodė, kad galutinę išvadą pateiks bylos nagrinėjimo metu išklausius pareiškėjos, jos atstovės, suinteresuotų asmenų pasisakymus, įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus.

Skyriaus atstovas Virginijus Viduolis teismo posėdyje nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog motina padarė pokyčius, kurie nėra trumpalaikiai. Vokietijos vaiko teisių apsaugos tarnyba teigiamai atsiliepė. Mano, kad motina padarė pažangą, neprieštarauja pareiškimo patenkinimui.

Vokietijos vaiko teisių apsaugos tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad R. P. gyvena dviejų kambarių bute. Vaiko kambarys dar nėra pilnai įrengtas, kadangi turi būti surinkti dar keli baldai, tačiau jau yra nupirkti, tik neišpakuoti. Moteris dirba pilnu etatu „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, Kaizerslauterne, pagal neterminuotą darbo sutartį. Šiuo metu ji dirba pamaininį darbą, tačiau su savo darbdaviu ji jau yra aptarusi, kad nebegalės dirbti pamaininio darbo vos tik jos sūnus su ja apsigyvens. Darbdavys dėl to sutinka. Be to, yra suplanuota, kad jos senelė kartu su jos sūnumi N. kartu atkeliaus į Vokietiją ir pirmosiomis savaitėmis taip pat gyvens bute pas vaiko motiną. Tokiu būdu R. P. nori užtikrinti, kad tarp N. ir jo iki šiol buvusio globojančio asmens nebūtų staigaus atsiskyrimo. Pasak vaiko motinos, N. turi lankyti vietinę pradinę mokyklą Kaizerslauterne, vaikas labai mažai kalba vokiškai, tačiau motina yra nusiteikusi optimistiškai, jog dėl jo jauno amžiaus jis greitai susitvarkys su vokiečių kalba. Dėl savo kaip grupės vadovės veiklos R. taip pat turi vokiečių kalbos pagrindus, tačiau ir pas save dar mato žinių trūkumą. R. P. teigimu, ji iki šiol nėra papuolusi į policijos akiratį. Moteris nurodė, kad su N. tėvu išsiskyrė kai N. buvo maždaug šešių mėnesių amžiaus, ryšio nepalaiko. Šiuo metu vaiko motina palaiko santykius su savo partneriu, kuris taipogi gyvena bute. Jis įtikinamai aiškiai nurodė, kad taip pat nori, jog N. atvyktų į Vokietiją ir tam jis su vaiko motina ruošiasi. P. nurodė, kad yra pasiruošusi pasinaudoti vietos nepilnamečių reikalų tarnybos teikiama parama, susitarė, kad ji susisieks vos tik bus priimtas teismo sprendimas. Tiek vaiko motina, tiek jos partneris paliko gerą įspūdį, vaiko motina pasirodė jau iš anksto pagalvojusi apie tai, kaip ji gali susiruošti vaiko grąžinimui ir į ką ji turi atkreipti dėmesį dėl N. gerovės. Teigia, jog nėra jokios akivaizdžios priežasties, kad motina nebūtų pajėgi vykdyti vaiko globos teises.

Vaiko N. P. nuomonė išklausyta teismo posėdžio metu. Vaikas paaiškino, kad lanko darželį, turi daug draugų, gyvena su močiute ir mama. Teigė, kad močiutė labai gera, myli jį, su ja gyvena jau labai ilgai. Taip pat teigė, kad mama yra miela, dirba Vokietijoje, jie dažnai susiskambina telefonu, taip pat žaidžia žaidimą per telefoną, jis buvo nuvažiavęs pas močiutę į Vokietiją, ten taip pat bendravo su mama. Mama dažnai atvažiuoja pas jį į Lietuvą. Jam patiko mamos draugas, teigia, kad jis yra geras. Norėtų gyventi su mama ir močiute. Jam nebūtų problema pakeisti mokyklą, šalį. Nori važiuoti gyventi pas mamą į Vokietiją kartu su močiute.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja R. P. ir suinteresuotas asmuo E. K. yra nepilnamečio vaiko N. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1958-979/2019 leista Skyriui paimti vaiką iš jo tėvų. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-03-06 įsakymu Nr. DV-191 „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ nuo 2019-03-04 likusiam be tėvų globos vaikui nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta R. A.. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020-10-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-800-979/2020 neterminuotai apribota tėvų R. P. ir E. K. valdžia sūnaus N. P. atžvilgiu, iš tėvų vaiko išlaikymui priteista kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaikui nustatyta nuolatinė globa, nuolatine vaiko globėja paskirta R. A., vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta nuolatinės globėjos šeimoje.

Pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020-10-12 sprendimu jai taikytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą nepilnamečio sūnaus N. P. atžvilgiu dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, turi būti įvertinama, kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą nagrinėjimo teisme. Tokiu atveju vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko (visiškai ar iš dalies), kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios, pagrindžiančios tėvų valdžios ribojimo panaikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 20 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

Nagrinėjamu atveju pagrindinės priežastys, dėl kurių apribota pareiškėjos R. P. motinos valdžia, buvo tai, kad motina nelankė savo nepilnamečio vaiko, neteikė jam išlaikymo, nesidomėjo jo sveikata, vystymusi, pasiekimais, nesistengė ir nesiekė, kad padėtis pasikeistų, motinos elgesyje nebuvo fiksuota teigiamų pokyčių, su šeima dirbamas socialinis darbas teigiamų rezultatų nedavė, motina nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais ir Vaiko teisių apsaugos darbuotojais, dirbo epizodiškai, nebuvo registruota Užimtumo tarnyboje, nuolatinių su darbo santykiais susijusių pajamų neturėjo, pastovios gyvenamosios vietos neturėjo.

Pareiškėja pareiškime bei teismo posėdyje nurodė, kad aplinkybės iš esmės pasikeitė. Ji suprato padariusi klaidą ir labai nori susigrąžinti sūnų, dėl to dėjo dideles pastangas: susirado pastovų darbą, yra komandos vadovė, turi reguliarias pajamas, sužadėtinį, su kuriuo dirba toje pačioje įmonėje. Kartu nuomojasi butą, visiškai atsisakė žalingų įpročių, sportuoja bei palaiko sveiką gyvenimo būdą, yra psichologiškai ir emociškai tvirta. Nuo 2020 m. lapkričio mėnesio atnaujino bendravimą su sūnumi N. ir močiute, grįžusi į Lietuvą močiutei paliko 4 000,00 Eur N. išlaikymui, siuntė vaikui dovanėles, maisto papildus. Kuomet būna Lietuvoje, apsistoja pas močiutę, kad būtų su sūnumi N.. Kai būna Vokietijoje, kelis kartus per savaitę su sūnumi ir močiute bendrauja per Messenger programėlę, visada žino apie sūnaus ligas, nuolat domisi jo pomėgiais, visada atsižvelgia į jo norus ar norimus žaislus ir stengiasi tai įgyvendinti. Sūnus ją pradėjo vadinti motina. Ji neketina N. staiga atskirti nuo močiutės, sutinka, kad močiutė gyventų pas juos tiek kiek reikės.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (darbo sutarties, algalapių, gyvenamosios vietos registracijos) matyti, kad pareiškėja nuo 2021-10-01 gyvena Vokietijoje, nuo 2022-04-19 dirba logistikos įmonėje (duomenys neskelbtini) Kaiserslautern, gauna apie 2 300,00 Eur atlyginimą į rankas.

Iš Vokietijos vaiko teisių apsaugos tarnybos pranešimo matyti, kad R. P. kartu su draugu gyvena dviejų kambarių bute, vienas kambarys yra skirtas vaikui. Tiek pareiškėja, tiek jos draugas vaiko teisių specialistams paliko gerą įspūdį, pareiškėja yra pasiruošusi pasinaudoti vietos nepilnamečių reikalų tarnybos teikiama parama, vaiko teisių specialistų teigimu, nėra jokios akivaizdžios priežasties, dėl kurios motina nebūtų pajėgi vykdyti vaiko globos teises. Alytaus vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu su pareiškimu taip pat sutiko.

Byloje pateiktas pažymėjimas dėl tėvystės kursų išlaikymo patvirtina, kad pareiškėja dalyvavo programos mokyklinio amžiaus vaikų tėvams „Neįtikėtini metai“ 32 val. trukmės mokymuose ir sėkmingai juos pabaigė.

Suinteresuotas asmuo R. A., šiuo metu globojanti pareiškėjos sūnų N. P., teismo posėdyje patvirtino, kad pareiškėja yra pasikeitusi į gerą pusę, bendrauja su sūnumi, sūnus šiltai reaguoja į mamą. Jos teigimu, vaikas turi augti su motina. Ji pati sutinka važiuoti į Vokietiją ir padėti vaikui ten apsiprasti.

Teismo posėdžio metu išklausius vaiko nuomonę, matyti, kad vaiko ir motinos tarpusavio santykiai yra šilti, vaikas teigė norintis gyventi kartu su mama ir močiute, ir nesvarbu kurioje šalyje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad pareiškėja R. P. pakeitė savo elgesį, gali auklėti vaiką ir motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, todėl pareiškimas tenkintinas. Panaikinus neterminuotą motinos valdžios apribojimą, panaikintini ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020-10-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-800-979/2020 išspręsti kiti klausimai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Nuo žyminio mokesčio yra atleidžiamos šalys – bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Pareiškėja teikdama pareiškimą teismui sumokėjo 53,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, jai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 13,28 Eur ir jos priteisiamos iš pareiškėjos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Kadangi pareiškėja turi pareigą sumokėti valstybei bylinėjimosi išlaidas ir valstybė turi pareigą grąžinti pareiškėjai sumokėtą žyminį mokestį, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, teisingumo ir protingumo kriterijais, atliekamas pareiškėjos mokamų valstybei ir valstybės grąžinamų pareiškėjai sumų įskaitymas ir pareiškėjai iš valstybės grąžinamas šių dviejų sumų skirtumas – 39,72 Eur (53,00 Eur – 13,28 Eur = 39,72 Eur).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti pareiškimą.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020-10-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-800-979/2020 taikytą neterminuotą R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžios apribojimą nepilnamečio sūnaus N. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Panaikinti iš R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą 150,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. P., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

Paskirti R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko N. P., gim. (duomenys neskelbtini),, gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Panaikinti nepilnamečiui vaikui N. P., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytą nuolatinę globą, R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) paskyrimą nuolatine nepilnamečio vaiko globėja ir nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymą R. A. šeimoje.

Panaikinti globėjos R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę disponuoti nepilnamečio vaiko N. P. išlaikymui skirtomis lėšomis.

Grąžinti pareiškėjai R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 39,72 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2022-12-29.

Pavesti sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.