Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-866-327/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-02-02Panevėžio apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-07-05Kauno apygardos teismas
  3. T-471-847/2018Nutartis · 2018-04-25Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-05
Bylos Nr.
1S-866-327/2016
Teisminio proceso Nr.
1-83-1-00152-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Preikšas (pirm.), Evaldas Gražys, Gytis Večerskas
Nuteistasis
R. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-866-327/2016;Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00152-2013-7;Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Gražio, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Gyčio Večersko,

rašytinio proceso tvarka išna­grinėjusi nuteistojo R. A. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti lygtinio pa­lei­dimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sek­to­riaus (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. A. nuteistas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuos­pren­džiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – 4 metams laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2014 m. lapkričio 7 d., pabaiga – 2018 lapkričio 7 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 6 mėnesiai 16 dienų (skaičiuojant ko­mi­si­jos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko­mi­sijos 2016 m. balandžio 22 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pa­tai­sos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo me­tu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nuteistasis R. A. laikysis įstatymų ir nebe­nu­si­kals.Nuteistasis R. A. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pa­tai­sos įstaigos.Skunde nurodo, kad įvykdė visus įpareigojimus, laikėsi Komisijos nustatytų reko­men­da­ci­jų, elgėsi nepriekaištingai, tęsė mokslus pataisos įstaigoje, nuobaudų neturi, dalyvauja so­cia­linėje reabilitacijoje, tris kartus paskatintas. Nuteistasis taip pat pažymi, kad įvykdė indi­vi­dualų socialinės reabilitacijos planą, išėjęs į laisvę turės galimybę dalyvauti labdaros ir pa­ramos fondo veikloje ir įsidarbinti. R. A. taip pat nurodo, kad dėl padarytos nu­si­kalstamos veikos prisipažino, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, tuometinį savo poelgį ver­ti­na neigiamai. Renkasi stebėti ir koreguoti savo elgseną tik teigiama linkme. Teigia, kad nevartoja narkotikų, alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo įvykdytus įsi­pa­reigojimus, jo elgesio korekciją. Nuteistasis pažymi, jog skundžiamoje nutartyje teismas remiasi bausmės sunkumu, paskirtos bausmės laikotarpiu. Šios aplinkybės, jo teigimu, nega­li būti siejamos su lygtiniu paleidimu. Teismas neįvertino, kad Europos Taryba ne kartą atkreipė valstybių narių dėmesį kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo R. A. skundas tenkinamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pa­tai­sos įstaigose at­lie­kan­tys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socia­li­nės reabilitacijos plane nu­ma­tytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­ti­nai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos ver­tin­tina nuteistojo nu­si­kals­tamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lin­g­vistinio aiš­ki­ni­mo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nu­teis­tojo pa­žan­ga maži­nant nusikalstamo el­gesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo el­ge­sio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis lai­ky­sis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabi­li­ta­ci­jos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nuro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima mo­ty­vuo­tą nutarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos iš­vados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikš­min­gus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis R. A. yra atlikęs minimalią įstatymo nus­ta­tytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. R. A. atlikdamas bausmę nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidinėjo, du kartus buvo skatintas, įgijęs aukš­tąjį išsilavinimą, turi specialybę, bausmės atlikimo metu mokėsi, aktyviai dalyvauja adap­ta­ci­jos ir pataisos programose. Pažymėtina, jog pas­katinimai buvo gaunami praėjus nedaug laiko nuo baus­mės atlikimo pradžios, o drausmine tvarka R. A. per visą bausmės laiką nė karto nebuvo baus­tas. Tai rodo, jog nuteistasis suvokia taikomų suvaržymų, ribojimų apimtį, jų pas­kir­tį, stengiasi savo pavyzdingu elgesiu įrodyti, jog daro pažangą. Atkreiptinas dėmesys, jog nu­teis­tasis yra jauno amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini) m., jam nėra būdingas nusikaltimų modelis, nėra įro­dy­mų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, supranta jam skirtos asmeninės lais­vės apribojimo prasmę. Pažymėtina, kad R. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ver­tinimo pagal „OASys“ me­to­diką rezultatas 24 balai, tai reiškia, kad jo pakartotinio nusi­kals­ta­mo elgesio rizika yra žema. Atkreiptinas dėmesys, jog 2015 m. gegužės 18 d. nuteistojo elge­sio rizikos vertinimas buvo 47 balai, t. y. jo rizika buvo vidutinė. Ženkliai sumažėjęs nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nors skundžiamoje nutartyje teigiama, jog išlieka nusikalstamo elgesio riziką didinantys (kri­mi­no­geniniai) veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (ankstesnis teistumas), gyvenimo sti­lius ir draugai (nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje), mąstymas ir elgesys (apgalvodavo kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad du iš išvar­dintų rizikos veiksnių yra nekintantys, susijęs su nuteistojo praeities elgesiu, o ne dabartimi.Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodo, jog apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie indi­vi­dua­lia­me socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo daly­va­vi­mą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo daly­va­vi­mo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo krimi­no­ge­niniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai, tačiau toliau svarstydamas lygtinio pa­lei­di­mo klausimą, nepagrįstai vertina nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, aplin­ky­bę, kad R. A. teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino iš dalies, ankstesnį teistumą. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis savo elgesiu stengėsi įrodyti, kad taisosi. Bylos me­džiaga taip pat patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė ir tebe­vyk­do socialinės rea­bilitacijos planą, sugebėjo sąmoningai ir kryptingai kore­guo­ti savo elgesį, vyk­dė jam kelia­mus rei­kalavimus, sugebėjo tikslų siekti teisėtais būdais ir prie­mo­nė­mis. R. A. dalyvavo pataisos įstaigoje vykdomose programose, aktyviai nau­do­josi gali­my­bė­mis dalyvauti veiklose, kurios nesusiję su nusikalstamumu.Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusi­kals­ta­mo el­gesio riziką ir pažangą ją mažinant – aktyvų dalyvavimą elgesio pataisos programose, pakar­to­ti­nio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinan­čius veiks­nius. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pa­žan­ga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai pa­leistas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Komisijos nutarime tai­kyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos iš­va­dos atitinka faktines aplinkybes, BVK nusta­ty­tos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas lai­kytinas teisėtu ir pagrįstu.Be to, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad nuteisto asmens lygtinis pa­lei­di­mas iš pa­taisos įstaigos – tai nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, jam skiriami įparei­go­ji­mai ir su­var­žymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grą­žinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis panaikinama ir dėl nuteistojo skun­do priimamas naujas sprendimas – Komisijos nutarimas dėl R. A. lygtinio paleidimo pa­tvir­tinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. A. skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – at­vi­rosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. 93-281 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam R. A..

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Evaldas GražysViktoras PreikšasGytis Večerskas