Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RSH“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas nurodė, kad ieškinį palaiko, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas nurodė, kad jo kaltės dėl atsakovės sumokėtos baudos nėra. Apie 6 valandą Lietuvos laiku Prancūzijos pareigūnai patikrino transporto priemonę elektroniniu prietaisu, po patikrinimo jam buvo duotas nurodymas, kad jis gali važiuoti. Jis gavo bilietą į keltą, po to sekė Anglijos pasų kontrolė, po pasų patikrinimo laukė 1 valandą neutralioje zonoje įvažiuoti į muitinės patikros zoną. Į muitinės teritoriją įvažiavo apie 7-8 valandą, priėjo Anglijos muitinės pareigūnas, patikrino kabiną, dokumentus, kitas pareigūnas apžiūrinėjo sąstatą su šunimi. Pareigūnas atidarė priekabos dėžės dangtį, ten buvo keturi emigrantai, tačiau kaip ir kada jie ten pateko nežino, pagrįstai tikėjosi, jog po Prancūzijos pareigūnų patikrinimo viskas gerai, prieš Anglijos muitinę savo vairuojamo automobilio neapžiūrėjo, buvo kabinoje. Užfiksavę įvykį pareigūnai jo nesulaikė, jis toliau tęsė kelionę su kroviniu, Atsakovė neaprūpino nei transporto priemonės, nei jo reikalingomis apsaugos priemonėmis, nesupažindino su nelegalų apsisaugojimo priemonėmis, netarpininkavo, kai jis buvo sustabdytas Anglijos pareigūnų. Tolimųjų reisų vairuotoju dirba daugiau kaip 10 metų.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovo kaltė yra įrodyta pilnai ir tą patvirtina ieškovui adresuotas ir byloje pateiktas Didžiosios Britanijos Sienos tarnybos laiškas, kuriame yra nurodoma kad ieškovui už suteiktą informaciją ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovo finansinė padėtis yra sunki 50 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų yra sumažinta bauda už vienų nelegaliai vežamą asmenį, iš viso paskirta bauda, kuri yra 200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Ieškovas buvo pripažintas kaltu Didžiosios Britanijos pareigūnų, todėl ieškovo kaltės papildomai įrodinėti nereikia. Ieškovo pateikta pozicija, kad atsakovė neaprūpino ieškovo jokia instrukcija kaip elgtis vežant krovinius tarptautiniais maršrutais yra melaginga ir neatitinka tikrovės, kadangi pats ieškovas kartu su pateiktu ieškiniu teismui pateikė atsakovės patvirtintų Vairuotojo-ekspeditoriaus tarptautiniais maršrutais patvirtintus pareiginius nuostatus, kurių II skyriuje yra nurodyta Vairuotojo-ekspeditoriaus pareigos, bei 25.1. punkte yra pasakyta jog vairuotojas negali priimti pakeleivių į automobilio salonų ar krovinių skyrių. Ieškovas nesilaikė Vairuotojo-ekspeditoriaus tarptautiniais maršrutais patvirtintų pareiginių nuostatų 48 punkto Ginti pažeistas savo teises ar teisėtus interesus ir būdamas nekaltu nesikreipė į atsakovę, kad ši jam padėtų apsiginti dėl kaltinimų padarius pažeidimų Didžiojoje Britanijoje. Visiškai sutinka su Darbo ginčų komisijos padaryta išvada, kad pagrindinis darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas yra atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius, kurie atsirado dėl ieškovo kaltės. Šiuo atveju pagrįsta Darbo ginčų komisijos išvada, kad ieškovas yra kaltas dėl atsiradusios žalos. Nesutinka su ieškovo prašymu, netenkinus pirmojo ieškinio reikalavimo, pripažinti, kad ginčo santykiui taikytinos ribotos materialios atsakomybės sąlygos, numatytos DK 254 straipsnyje ir teismo nuožiūra, pritaikius DK 257 straipsnio 5 dalį, nustatyti protingų ir sąžiningų atlygintinos žalos dydį, kadangi šiuo atveju atlygintinos žalos dydį sudaro tik atsakovės patirti tiesioginiai nuostoliai.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai ir su pareiginiais nuostatais, ir žodžiu jam buvo paaiškinta kaip apsisaugoti nuo nelegalų, be to ieškovas į darbą priimtas dėl jo patirties kaip tolimųjų reisų vairuotojo. Ieškovas yra kaltas dėl atsiradusios žalos. Atstovas R. S. nurodė, kad įmonė, siekdama pasinaudoti apeliacijos teise kreipėsi į advokatus, kurie turi šioje srityje kompetencijos, dėl įmonei paskirtos baudos sumažinimo, tačiau advokatai nurodė, kad nėra garantijų dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo, be to paslaugos už advokatus kainuos 1500 Eur, todėl neturėdamas garantijų dėl baudos sumažinimo ir nenorėdamas didinti išlaidų, kadangi tektų mokėti advokatams, jis nesikreipė į Angliją dėl baudos sumažinimo. Nurodė, kad automobilis turi 5 veidrodėlius, kurie yra pakankama priemonė matyti kas vyksta aplink automobilį; vaizdo registratorių kaip papildomą techninę priemonę įrengti nėra pagrindo, nes tai nėra numatyta vilkiko ir priekabos techniniuose reikalavimuose. Ieškovas nesikreipė dėl trūkstamų privalomų nurodymų, negalimumo įvykdyti transporto priemonės patikrinimo pareigos. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė 2016 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) dėl padarytos žalos išieškojimo. 2016 m. lapkričio 3 d. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą, kuriuo visiškai tenkino atsakovės prašymą ir iš darbuoto darbdaviui priteisė 3766 Eur žalos.

DK 294 straipsnyje nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, priimamas vadovaujantis posėdyje ištirtais įrodymais, kurie turi būti įvertinami, tačiau teismas nėra saistomas darbo ginčų komisijos išvadų (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-687/2015).

Byloje nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. pagal 2015 m. balandžio 30 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį dirbo vairuotoju - ekspeditoriumi uždarojoje akcinėje bendrovėje „RSH“; darbo sutartis nutraukta 2015 m. rugpjūčio 27 d. pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį (b. l. 9-10). Su ieškovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b. l. 13-14). 2015 m. liepos 7 d. atsakovės direktoriaus įsakymu ieškovas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. išsiųstas į komandiruotę (b. l. 12, 15). Atsakovė gavo 2016 m. birželio 29 d. pranešimą apie taikomą nuobaudą iš Jungtinės Karalystės Pasienio pajėgų, jog 2015 m. rugpjūčio 1 d. Dunkrik uoste vilkiko, kurio numeris (duomenys neskelbtini), priekabos, kurios numeris (duomenys neskelbtini), įgaliotas pareigūnas rado slepiamus keturis nelegalius asmenis (b. l. 21-22). Ieškovas gavo 2016 m. birželio 29 d. pranešimą apie taikomą nuobaudą iš Jungtinės Karalystės Pasienio pajėgų, jog 2015 m. rugpjūčio 1 d. nustatyta, kad vilkiko, kurio numeris (duomenys neskelbtini), priekabos, kurios numeris (duomenys neskelbtini), vežė keturis nelegalius keleivius arba pasilėpusius asmenis, kurie nelegaliai norėjo patekti į šalį (b. l. 28-29). Už nelegalių asmenų gabenimą ieškovui ir atsakovei buvo skirtos baudos, ieškovui – 2400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kuri sumažinta iki 200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, atsakovei - 3200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (b. l. 21-22, 28-20, 34). 2016 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė sumokėjo 3200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų baudą, pagal Pasienio pajėgų mokėjimo nurodymus (b. l. 11, 112). Ginčo dėl ieškovui paskirtos baudos nėra.

DK 256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe; ši sutartis įforminama raštu; joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų. DK 245 straipsnis numato, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos: padaryta žala; žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo kaltė; pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sūduvos vandenys“ v. A. D., bylos Nr. 3K-3-1444/2002; 2003 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ v. L. L., A. K., bylos Nr. 3K-3-280/2003; kt.).

Dėl materialinės atsakomybės sąlygų

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. ieškovo vairuojamame automobilyje, važiavusiame į Angliją, Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybai atlikus patikrinimą Dunkrik uoste, aptikti keturi nelegalūs asmenys, dėl ko tiek ieškovui, tiek atsakovei paskirta bauda. Atsakovės patirtos žalos dydis yra nustatytas ir patvirtintas byloje esančiais dokumentais, t. y. 2016 m. birželio 29 d. Jungtinės Karalystės Pasienio pajėgų pranešimu apie taikomą nuobaudą skirtą 3200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų baudą. Atsakovė šią baudą sumokėjo, kas patvirtina realios žalos sąlygą (b. l. 11). Ieškovas neigia savo kaltę dėl atsakovei paskirtos baudos, nurodė, kad po Prancūzijos pareigūnų kontrolės laukė 1 valandą neutralioje zonoje įvažiuoti į muitinės patikros zoną; į muitinės teritoriją įvažiavo apie 8 valandą, priėjo Anglijos muitinės pareigūnas, patikrino kabiną, dokumentus, kitas pareigūnas apžiūrinėjo sąstatą su šunimi; pareigūnas atidarė priekabos dėžės dangtį, ten buvo keturi emigrantai, tačiau kaip ir kada jie ten pateko nežino, nurodė, kad tikėjosi, jog po Prancūzijos pareigūnų patikrinimo viskas gerai, prieš Anglijos muitinę savo vairuojamo automobilio neapžiūrėjo, buvo kabinoje; nurodė, kad atsakovė neaprūpino nei transporto priemonės, nei jo reikalingomis apsaugos priemonėmis, nesupažindino su nelegalų apsisaugojimo priemonėmis, jokia vairuotojo atmintinė jam nebuvo įteikta. Atsakovė nurodė, kad dėl šio fakto yra ieškovo kaltė, nes ieškovas būdamas supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus tarptautiniais maršrutais pareiginiais nuostatais nesilaikė pareiginių nuostatų 25 punkto ir atvykęs į muitinio patikrinimo zoną neatliko automobilio apžiūros; be to ieškovas žodžiu buvo supažindintas su nelegalų apsisaugojimo priemonėmis; turėjo patirties kaip tolimųjų reisų vairuotojas; automobilis turi 5 veidrodėlius, kurie yra pakankama priemonė matyti kas vyksta aplink automobilį; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 išaiškino, kad materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Nagrinėjamu atveju ieškovo veiksmai, kuomet jo vairuojamame automobilyje, važiavusiame į Didžiąją Britaniją, atlikus patikrinimą Dunkrik uoste, aptikti keturi nelegalūs asmenys, už tai darbdaviui ir darbuotojui buvo skirtos baudos yra vertinami kaip neteisėta veika kilusi iš pareigos, nustatytos ne pareiginiuose nuostatuose, o įstatymuose, šiuo atveju Jungtinės Karalystės. Ieškovas privalėjo nevežti nelegalių migrantų į Didžiąją Britaniją, neleisti jiems patekti į savo vairuojamą transporto priemonę ir joje būti. Įgyvendinti šias pareigas jis galėjo ėmęsis konkrečių veiksmų – patikrinti transporto priemonę po kiekvieno sustojimo ir prieš įvažiuodamas į Anglijos muitinės zoną, tačiau, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, jų neatliko, nors 2015 m. birželio 30 d. yra pasirašęs pareiginių nuostatų registracijos žurnale (b. l. 17), kurių 25 punkte nurodyta pareiga atvykus į muitinio patikrinimo zoną atlikti transporto priemonės vizualią apžiūrą ir įsitikinti ar nėra prilindusių žmonių po priekaba, daiktadėžėse, ant stogo. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad Jungtinės Karalystės kompetentingi organai pranešime ieškovui nurodė, kad vairuotojas neužtikrino transporto priemonės saugumo, kaip nurodė ieškovas, užfiksavę įvykį ieškovo nesulaikė, ieškovas toliau tęsė kelionę su kroviniu, ieškovui sumažino paskirtą baudą už nelegalų pervežimą, ir šias aplinkybes sistemiškai vertinant su bylos aplinkybių visuma, galima daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog ieškovo tyčios nagrinėjamu atveju nebuvo. Tačiau ieškovo veiksmai vertintini kaip nepakankamai rūpestingas pareigų vykdymas ir patvirtina jo kaltę. Nors rekomendacijas ir (arba) privalomus nurodymus dėl nelegalų apsisaugojimo priemonių turi suplanuoti bei parengti darbdavys, nes jis organizuoja darbuotojo darbą, tačiau šios bylos atveju sprendžiant kaltės klausimą reikšminga tai, kad ieškovas turėjo darbo patirties kaip tolimųjų reisų vairuotojas, todėl privalėjo ir pats rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu, nesikreipė į atsakovę dėl jo vertinimu, trūkstamų privalomų nurodymų, negalimumo įvykdyti transporto priemonės patikrinimo pareigos ar pan. (CPK 178 straipsnis). Dėl ieškovo nepakankamai rūpestingo pareigų vykdymo, atsakovė patyrė žalą, dėl ko egzistuoja priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; pagal 2015 m. balandžio 30 d. darbo sutartį pažeidimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai; žala atsirado ieškovui esant komandiruotėje ir vežant krovinį. Taigi nagrinėjimu atveju yra nustatytos visos DK 246 straipsnyje reglamentuotos sąlygos. Atsakovės sumokėta bauda vertintina kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl jos darbuotojo (ieškovo) kaltės, o žala gali būti priteisiama remiantis darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą.

Kaip matyti iš šalių pasirašytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties šio sutarties 1 punktu darbuotojas (ieškovas) prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už darbdavio jam perduotas vertybes. Sutarties skirsnyje, reglamentuojančiame darbuotojo įsipareigojimus, nėra nurodyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kilusią dėl jo kaltės, įskaitant atvejus, kai darbdavys sumoka jam skirtą baudą, sąlygotą darbuotojo veiksmų jam atliekant darbines pareigas. Visos minėtos sutarties nuostatos, teismo nuomone, nėra pagrindas visiškos materialinės atsakomybės institutui ieškovo atžvilgiu taikyti. Jeigu žala padaryta kitokiais, negu DK 256 straipsnio 1 dalyje išvardytais veiksmais (neveikimu), tai visiška materialinė atsakomybė pagal DK 255 straipsnio 3 punktą, darbuotojui netaikoma. Šiuo atveju kyla darbuotojo materialinės atsakomybės ribų, nustatytų DK 254 straipsnyje, taikymo klausimas, nes žala darbdaviui regreso tvarka atlyginama pagal Darbo kodekso normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Laugina“ v. R. V., bylos Nr. 3K-3-138/2005; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. įmonė v. J. S., S. D., bylos Nr. 3K-3-210/2007).

Nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis. Pagal bylos duomenis, ieškovui, būnant atsakovės darbuotoju ir vykdant darbines pareigas, į jo vairuojamą transporto priemonę, kurią buvo vežamas krovinys, pateko nelegalūs asmenys, kurie 2015 m. rugpjūčio 1 d. rasti Dunkrik uoste Jungtinėje Karalystėje. Byloje nustatyta, kad ieškovas nesiėmė visų veiksmų, kad išvengtų nelegalių imigrantų patekimo į automobilį, tačiau byloje nenustatyti ieškovo tyčiniai veiksmai gabenant nelegalus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymas numato galimybę atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, sumažinti atlygintinos žalos dydį, jei žala nėra padaroma tyčia (DK 257 str. 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Transtira“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-384/2012 ir kt.). Ieškovo nurodytas argumentas, jog darbdavys neįvykdė jam keliamų reikalavimų dėl efektyvios apsaugos sistemos nuo nelegalų apsisaugojimo įgyvendinimo, negali būti traktuojama kaip netinkamas darbdavio pareigų atlikimas arba netinkamas prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti sąlygas, kad žala neatsirastų, vykdymas, t. y. negali būti laikoma aplinkybe, eliminuojančia darbuotojo atsakomybę, bet nagrinėjamu atveju gali būti laikoma aplinkybe, lemiančia atlygintinos žalos mažinimo galimybę. Ieškovui teigiant, jog jokia vairuotojo atmintinė jam nebuvo įteikta ir jo darbdavys nesupažindino su nelegalų apsisaugojimo priemonėmis, pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka atsakovei. Pažymėtina, kad įrodymų, jog atsakovė ieškovą supažindino su nelegalų apsisaugojimo priemonėmis į bylą nepateikė, o šias aplinkybes grindė iš esmės savo atstovų paaiškinimais. Tačiau šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai). Taigi atsižvelgiant į tai, kad žalos darbuotojas padarė neatsargiai elgdamasis, taip pat atsižvelgiant į darbdavio elgesį, remiantis teismų suformuota praktika, teismas mano, kad šios aplinkybės, kaip atitinkančios DK 257 straipsnio 5 dalies nuostatas, sudaro pagrindą atsakovės patirtos ir darbuotojo atlygintinos žalos dydį sumažinti, t. y. priteisti iš ieškovo dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio sumą (Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartis civilėje byloje Nr. e2A-324-480/2016). Atsižvelgiant į tai, kad į bylą yra pateikti duomenys, kad ieškovo vieno mėnesio darbo užmokestis yra 393 Eur, iš ieškovo atsakovei priteistina 786 Eur (393x2), keistinas Darbo ginčų komisijos 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. DGKS-4972, priimtas darbo byloje Nr. APS-8-1504616155 (DK 254 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis; 96 straipsnio 2 dalis). Nustatytina, kad buvo patenkinta 21 procentas ieškovo reikalavimų. Ieškovas pateikė duomenis, kad turėjo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 63 Eur už advokato padėjėjo pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. DGKS-4972, priimtą darbo byloje Nr. APS-8-1504616155.

Iš ieškovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti 786 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RSH“, juridinio asmens kodas 302410136, buveinė – Jungėnų kaimas, Marijampolės rajonas.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RSH“, juridinio asmens kodas 302410136, buveinė – Jungėnų kaimas, Marijampolės rajonas, priteisti ieškovui V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Draugystės g. 27-10, Marijampolėje, 63 Eur (šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.