Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Skaidri apskaitos sistema“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. Š. ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Melnyčėlė“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Skaidri apskaitos sistema“, akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl įpareigojimo pateikti informaciją / duomenis ir nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas trečiojo asmens prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

11. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2022 m. liepos 18 d. kredito daugiabučio namo atnaujinimui sutarties Nr. DNIP-22-242272 pagrindu ieškovei nuo 2024 m. birželio 20 d. pagal 2024 m. gegužės 20 d. grafiką kilo pareiga į atsakovės sąskaitą AB Šiaulių banke kas mėnesį mokėti grąžinamo kredito bei apskaičiuotų ir atidėtų palūkanų dalis. Ieškovė 2024 m. liepos 16 d. ir 2024 m. liepos 25 d. ne pagal grafiką sumokėjo 2 400 Eur ir, gavusi trečiojo asmens UAB „Skaidri apskaitos sistema“ mokėjimo pranešimus už 2024 m. birželio, liepos mėn. ir rugpjūčio mėn., 2024 m. rugpjūčio 12 d. raštu kreipėsi į atsakovę ir trečiąjį asmenį UAB „Skaidri apskaitos sistema“ prašydama pateikti informaciją, kokiu teisiniu pagrindu buvo apskaičiuotos kredito ir palūkanų įmokos už 2024 m. birželio mėn., taip pat pateikti teisinį pagrindą patvirtinančius dokumentus.

14. Ieškovė neturėdama aiškių ir suprantamų duomenų, kad 2024 m. liepos mėn. atlikti mokėjimai buvo pervesti jos kredito daliai padengti, pakartotinai 2024 m. rugsėjo 26 d. su prašymu „Dėl pinigų grąžinimo/informacijos pateikimo“ kreipėsi į atsakovę, pašydama grąžinti 2 266,14 Eur ir pateikti informaciją, kas yra UAB „Sollo“ ir kokie santykiai sieja nurodytą įmonę su bendrija, taip pat pateikti kredito sutarties Nr. DNIP-22-242272 kopiją.

18. Atsakovei bei trečiajam asmeniui pateikus pozicijas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų ir atsakovei kartu su atsiliepimu pateikus dalį ieškovės prašomų dokumentų, ieškovė 2025 m. kovo 10 d. pareiškimu sumažino ieškinio reikalavimus, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti šiuos duomenis / informaciją ir (ar) rašytinius paaiškinimus: 1.1. pateikti informaciją, kas yra UAB „Sollo“ ir kokie teisiniai santykiai sieja nurodytą įmonę su bendrija (sutartį ir etc.); 1.2 pateikti kredito sutarties Nr. DNIP-22-242272 kopiją, 2) grąžinti ieškovei per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 696,35 Eur nepagrįstai gautas finansines lėšas į jos banko sąskaitą ir 3) priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

19. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Skaidri apskaitos sistema“ iš esmės teigia, jog į bylą buvo įtraukta dalyvauti išimtinai tik dėl nepagrįsto praturtėjimo reikalavimo. Mano, kad ieškovei pareiškus reikalavimus dėl nepagrįsto praturtėjimo, kurie buvo keliami dėl trečiojo asmens paslaugų atsakovei teikimo laikotarpio, o vėliau jų atsisakius, ieškovė įstatymo jai suteikta teise atsisakyti ieškinio dalies pasinaudojo ne laiku ir netinkamai, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas piniginio ieškinio reikalavimo dalies atsisakymą neteisingai aiškino kaip ieškovės nepiniginių reikalavimų dalinį patenkinimą, atitinkamai teismas neteisingai nustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymui teisiškai reikšmingas aplinkybes ir todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

20. CPK 94 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).

22. Vertindamas dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo priežastis, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad ieškovei, gavus kelias skirtingas sąskaitas už daugiabučio namo atnaujinimui sumokėtų grąžinamų kredito bei apskaičiuotų ir atidėtų palūkanų dalis, kilo klausimų dėl pateiktų sąskaitų pagrįstumo bei ieškovės sumokėtų įmokų paskirstymo, todėl ji kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti informaciją / duomenis, kokiu teisiniu pagrindu buvo apskaičiuotos kredito ir palūkanų įmokos už 2024 m. birželio mėn., pateikti teisinį pagrindą patvirtinančius dokumentus. Nors ieškovė 2024 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu laišku gavo trečiojo asmens pateiktą informaciją apie mokestiniame lapelyje už 2024 m. birželio mėn. atliktus skaičiavimus, tačiau, jų nesupratusi, pakartotinai 2024 m. rugsėjo 13 d. bei 2024 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į atsakovę prašydama pateikti informaciją, kokiu teisiniu pagrindu buvo apskaičiuotos kredito ir palūkanų įmokos už 2024 m. birželio mėn. Tik atsakovei nereaguojant į ieškovės paklausimus, ieškovė kreipėsi į teismą dėl informacijos / duomenų pateikimo bei nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, jog ieškovė visus reikalavimus reiškė tik atsakovei, o trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas atsakovės prašymu, kadangi pati atsakovė neturi galimybių komentuoti ieškovei pateiktų sąskaitų.

23. Sistemiškai vertinant nurodytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog ieškovė netinkamai naudojosi teise į teisminę gynybą ar piktnaudžiavo savo teisėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė net tris kartus kreipėsi į atsakovę siekdama gauti informaciją, susijusią su jos įmokomis dėl grąžinamų kredito ir apskaičiuotų ir atidėtų palūkanų dalies apskaičiavimu ir paskirstymu, tačiau, tokios informacijos negavusi, turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą siekdama ginti savo galbūt pažeidžiamas teises. Be to, sutiktina ir su ieškovės argumentais, jog tik gavusi visą reikalingą informaciją ji galėjo tinkamai suformuluoti galutinius reikalavimus, kas ir sudarė pagrindą teikti patikslintą ieškinį mažinant reikalavimų apimtis. Priešingai, nei teigia trečiasis asmuo, patikslinto ieškinio pateikimas bei reikalavimų dalies atsisakymas šiuo konkrečiu atveju buvo nulemtas ne netinkamos teisės į teisminę gynybą pasinaudojimo, o būtent informacijos trūkumo. Kadangi atsakovė nereagavo į ieškovės pakartotinius paklausimus dėl informacijos pateikimo, ieškovė neturėjo kitos išeities, kaip tik kreiptis į teismą dėl, ieškovės nuomone, pažeidžiamų jos teisių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės procesinis elgesys atitiko atidaus ir rūpestingo asmens standartą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės.

24. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas atsakovės iniciatyva. Ieškovė reikalavimų trečiajam asmeniui teikti paaiškinimus ar juo labiau grąžinti pinigines lėšas nereiškė. Kaip minėta, pagrindas įtraukti trečiąjį asmenį į bylą buvo nulemtas tos aplinkybės, jog atsakovė savarankiškai negalėjo pateikti informacijos apie ginčo sąskaitų išrašymą, o tokios aplinkybės negali būti laikomos netinkamu ieškovės procesiniu elgesiu ar pagrindu priteisti iš ieškovės trečiojo asmens byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, akcentuotina, jog ieškovės ir trečiojo asmens nesieja jokie teisiniai santykiai, todėl ieškovė neprivalėjo pati savo iniciatyva kreiptis į trečiąjį asmenį dėl informacijos pateikimo.

25. Atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė dar nuo 2024 m. lapkričio mėn. turėdama atnaujintą kredito dengimo grafiką neabejotinai žinojo ir suprato, kad apeliantės paslaugų teikimo laikotarpiu (t. y. ieškinyje nurodomu laikotarpiu) nepagrįstas praturtėjimas neįvyko, tačiau net ir žinodama apie šią aplinkybę, ji savo reikalavimų nesumažino ir elgėsi priešingai – palaikė savo ieškinį, dėl ko į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta apeliantė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė į teismą kreipėsi 2024 m. spalio 29 d., nors, kaip nurodo pats trečiasis asmuo, ieškovė atnaujintą kredito dengimo grafiką gavo tik 2024 m. lapkričio mėn., tai reiškia, kad kreipimosi į teismą metu ieškovė dar negalėjo žinoti jai rūpimos informacijos. Akcentuotina ir tai, kad vien gautas atnaujintas kredito dengimo grafikas nesuteikė ieškovei pakankamai informacijos siekiant tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tik gavusi šalių paaiškinimus, ko ieškovė iš esmės prašė atsakovės dar prieš kreipdamasi į teismą, ieškovė susisteminusi turimą informaciją ir atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, kas, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, rodo ne ką kita, o atidų ir rūpestingą ieškovės procesinį elgesį, kuris negali būti laikomas pagrindu trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimui.

26. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos panaikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

29. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad trečiasis asmuo patyrė 363 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atskirojo skundo parengimą (DOK-8653). Atskirąjį skundą atmetus trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

30. Duomenų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.