- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-04
- Bylos Nr.
- I-530-739/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02095-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. K. (toliau – pareiškėjas) 2018 m. rugsėjo 18 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–5) nurodė, kad jis nuo 2014 metų atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, tik atvykęs į Alytaus PN, buvo paskirtas į 2-ą bendrabutį. Šis bendrabutis buvo netinkamas gyventi, jo būklė buvo kritiška, nuo lubų krito tinko gabalai, pareiškėjas gyveno nuolatinėje įtampoje, kad pastatas gali visai sugriūti. Pareiškėjas teigė, kad šis bendrabutis dar 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 buvo pripažintas avariniu, bet Alytaus PN nesiėmė jokių veiksmų ir toliau laikė nuteistuosius šiame bendrabutyje, bendrabutis pradėtas remontuoti tik 2018 m. viduryje. Teigė, kad patalpose buvo šalta, drėgna, trūkdavo natūralios šviesos, vienam asmeniui teko vos 2 kv. m ploto. Teigė, kad vamzdynai buvo sutrupėję, sanitariniame mazge ant galvos lašėjo vanduo, nuo lubų krisdavo tinko gabalai, kartais tokie dideli, kad galėjo sužaloti, dėl to pareiškėjas nuolat jausdavosi nesaugus. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą grindė tuo, kad laikymo sąlygos Alytaus pataisos namuose neatitiko teisės aktų reikalavimų. Nurodė, kad jis dėl neteisėtų Alytaus PN veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą. Neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 12 000 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovės už kalinimo laiką Alytaus pataisos namuose nuo 2014 metų.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimu į skundą (b. l. 12–17) į skundą (toliau – atsiliepimas) nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 13) ir 2018 m. lapkričio 15 d. rašte Nr. 8-9865 „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – 2018 m. lapkričio 15 d. raštas) (b. l. 39) pateikė duomenis, į kokius būrius ir gyvenamąsias patalpas pareiškėjas Alytaus pataisos namuose buvo paskirtas tuo laikotarpiu, kai buvo laikomas 2-ame bendrabutyje, kokiais konkrečiai laikotarpiais pareiškėjas buvo jose laikomas, koks šių gyvenamųjų patalpų plotas, kiek jose įrengta miegamųjų vietų. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Nurodė, kad Alytaus PN užtikrina pagal Higienos normą oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę ir dirbtinę apšvietą gyvenamosiose patalpose, šilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir visą parą palaiko nustatytą temperatūrą visuose pataisos namuose, gyvenamosios patalpos vėdinamos atidarius langus, kaip numato Higienos norma. Teigė, kad 2-as bendrabutis nėra avarinės būklės. 2018 m. liepos mėn. buvo pradėti šio bendrabučio rekonstrukcijos darbai (b. l. 14–15). 2018 m. lapkričio 15 d. rašte teigė, kad miegamuosiuose nuo lubų tinko gabalai nekrito. Teigė, kad vamzdynas nebuvo sutrupėjęs, sanitariniuose mazguose iš viršaus vanduo nelašėjo. Teigė, kad natūrali šviesa į miegamąjį pateko per miegamojo langą ir ji buvo pakankama (b. l. 39). Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia, kad yra visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, o nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui (b. l. 16). Prašė skundo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu šią reikalavimo dalį atmesti (b. l. 13).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose, atlyginimo.
Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas skundžiasi dėl netinkamų laikymo sąlygų 2-ame bendrabutyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, atvykęs į Alytaus pataisos namus, buvo paskirtas į 19-tą būrį (2-ame bendrabutyje) nuo 2014 m. gruodžio 12 d., ir Alytaus pataisos namuose iš pradžių 19-tame būryje, o vėliau – kituose būriuose buvo laikomas iki 2018 m. rugsėjo 18 d., t. y. iki skundo datos (su pertraukomis) (b. l. 13, 19, 39). Atsakovei atstovaujantys Alytaus pataisos namai byloje prašė pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. taikyti ieškinio senatį (b. l. 13).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nagrinėjant ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės gynimą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bei suteikia garantiją kitai šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos.
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo Alytaus pataisos namuose sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodytų pažeidimų pobūdį, konstatuojama, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Dėl šių priežasčių nuo to momento ir skaičiuojamas senaties terminas. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą senaties taikymą reguliuojančių teisės normų nuostatų aiškinimą (pvz., žr., 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3710-552/2018, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015). Pareiškėjas, nuo 2014 m. gruodžio 12 d. laikytas Alytaus pataisos namuose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus, skaičiuojant atitinkamai nuo kiekvienos dienos, kurią laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų. Paskutinė diena skundui paduoti dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo 2014 m. gruodžio 12 d. buvo 2017 m. gruodžio 12 d., dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo 2015 m. sausio 21 d. buvo 2018 m. sausio 21 d. ir t. t. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018). Pareiškėjo teigimu, jis Alytaus pataisos namuose buvo laikomas nuo 2014 metų netinkamomis sąlygomis (b. l. 2, 5), o iš bylos duomenų nustatyta, kad skundą dėl žalos atlyginimo teismui per pašto įstaigą jis išsiuntė 2018 m. rugsėjo 20 d. (b. l. 6), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimų jo teisių pažeidimų ir praleido CK 1.128 straipsnio 8 dalyje nurodytą 3 metų senaties terminą skundui pateikti.
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepime pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas senaties terminą reguliuojančių normų taikymą, yra pažymėjęs, kad tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-575/2015). Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. spalio 7 d. ir nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą senaties terminą pareiškėjo reikalavimams už šį laikotarpį. Dėl šios priežasties Alytaus pataisos namų prašymas taikyti ieškinio senatį yra tenkinamas ir pareiškėjo skundo reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. atmetama kaip nepagrįsta.
Teismine tvarka sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nuo 2015 m. rugsėjo 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Bylos duomenimis, 2-ame bendrabutyje yra 3-as, 7-as, 16-as ir 19-as būriai (b. l. 16). Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu 2-ame bendrabutyje buvo laikomas iki 2016 m. birželio 29 d.: nuo 2015 m. rugsėjo 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d., ir nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. spalio 6 d. – 19-tame būryje, nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2016 m. sausio 7 d. – 16-tame būryje, nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gegužės 26 d. – 3-ame būryje, nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. birželio 29 d. – 7-tame būryje (b. l. 13, 19, 39). 19-tame būryje pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas su pertrauka nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. iki 2015 m. spalio 2 d., nes minėtu laikotarpiu buvo išvykęs į Alytaus vyriausiąjį policijos komisariatą (b. l. 18–19). Nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d., t. y. iki skundo datos pareiškėjas buvo laikomas 20-tame, 18-tame, 12-tame, 14-tame, 10-tame, 15-tame būriuose, kurie yra ne 2-ame bendrabutyje (b. l. 18–20). Skunde dėl laikymo sąlygų pastaruosiuose būriuose, kurie yra kitame pastate, o ne 2-ame bendrabutyje, pareiškėjas nesiskundė, jokių aplinkybių, susijusių su tuo, nenurodė.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Pareiškėjas skundėsi, kad gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui teko vos 2 kv. m ploto.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹ punktas (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), jo 11¹.1 papunktis nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas). Ginčo laikotarpiu iki 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojusi Vidaus tvarkos taisyklių 11¹ punkto redakcija nustatė tokį pat minimalų gyvenamųjų patalpų plotą pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose.
Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 13), 2018 m. lapkričio 15 d. rašte (b. l. 39) ir atsiliepimo priede „Perkėlimai (14572 K. S.)“ (b. l. 19–20) pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 2-ame bendrabutyje buvo laikomas: nuo 2015 m. rugsėjo 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d., ir nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. spalio 6 d. – 19-tame būryje, 4-tame miegamajame, kurio plotas 45,51 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų; nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2016 m. sausio 7 d. – 16-tame būryje, 3-ame miegamajame, kurio plotas 44,41 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų; nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gegužės 5 d. – 3-ame būryje, 3-ame miegamajame, kurio plotas 44,76 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų; nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. gegužės 26 d. – 3-ame būryje, 2-ame miegamajame, kurio plotas 45,64 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų; nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. birželio 29 d. – 7-tame būryje, 3-ame miegamajame, kurio plotas 46,36 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų (b. l. 13, 19, 39, 21–24). Visi minėti miegamieji yra bendrabučio tipo, o ne kameros tipo (b. l. 13, 39). Atsiliepimo prieduose, kuriuose yra duomenis apie miegamuosius iš kompiuterinės sistemos Įskaita (b. l. 21–24), pateikti duomenys apie miegamųjų plotą ir miegamųjų vietų skaičių atitinka atsiliepime ir 2018 m. lapkričio 15 d. rašte nurodytus duomenis. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), pareiškėjui tenkantis gyvenamasis plotas apskaičiuojamas, gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus gyvenamojoje patalpoje laikytų asmenų skaičius. Taigi, 19-to būrio 4-tame miegamajame vienam asmeniui teko 3,79 kv. m ploto (45,51 / 12 = 3,79), 16-to būrio 3-ame miegamajame vienam asmeniui teko 3,70 kv. m ploto (44,41 / 12 = 3,70), 3-o būrio 3-ame miegamajame vienam asmeniui teko 3,73 kv. m ploto (44,76 / 12 = 3,73), ), 3-o būrio 2-ame miegamajame vienam asmeniui teko 3,80 kv. m ploto (45,64 / 12 = 3,80), 7-to būrio 3-ame miegamajame vienam asmeniui teko 3,86 kv. m ploto (46,36 / 12 = 3,86). Apibendrinus nustatytus duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjas gyvenamosiose patalpose buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. jam teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamojo ploto (Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas). Be to, pareiškėjas neprivalėjo visą dieną būti savo gyvenamojoje patalpoje, kadangi jis gyveno bendrabučio tipo patalpoje, ir galėjo dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo judėti pataisos įstaigos teritorijoje ir užsiimti leistina veikla, pavyzdžiui, sportuoti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose (b. l. 14). Tai pažymėjo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjui I. V. tekusio minimalaus gyvenamojo ploto bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose pataisos namuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pareiškėjas bendrabučio tipo patalpose privalėjo būti tik nakties metu, dienos metu pareiškėjas galėjo laisvai judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla, t. y. sportuoti, mokytis, dirbti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Iš pateikto į bylą Pozityvaus užimtumo priemonių tvarkos aprašo, patvirtinto Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-181 (b. l. 33–35), nustatyta, kad Alytaus pataisos namuose nuteistiesiems yra taikomos pozityvaus užimtumo priemonės, t. y. nuteistųjų laisvalaikio leidimo organizavimo formos (b. l. 34).
Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d., ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, galiojančių nuo 2017 m. birželio 8 d., 1 punktas), tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas), ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamosiose patalpose.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpose buvo šalta.
Ginčo laikotarpiu iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010), o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galioja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 76:2010 26 punktas nustatė, kad gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18–28 °C, šaltuoju metų periodu – 18–22 °C. Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti 18–28 °C. Jos 16 punktas, be to, nustato, kad prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (iki 2018 m. lapkričio 1 d. šiame punkte buvo nustatyta, kad prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.). Ginčo laikotarpiu ir šiuo metu galioja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), kurių 11 punkto, reglamentuojančio lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus (t. y. taikytino šiuo atveju, kadangi pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose) 11.8 papunktis numato: jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.
Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 14). Atsakovės atstovas į bylą yra pateikęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), parengtą 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinus Alytaus pataisos namus (b. l. 29-32). Patikrinimas atliktas 2016 m. gruodžio 7 d., taigi yra artimas ginčo laikotarpiui. Patikrinimo metu buvo patikrinti visi Alytaus pataisos namai. Kitų patikrinimo aktų byloje nėra, tačiau teismas šiuo aspektu pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras šio patikrinimo metu jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų (taip pat ir reikalavimų oro temperatūrai) Alytaus pataisos namuose nenustatė (b. l. 32). Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus pataisos namai užtikrina pagal Higienos normą HN 134:2015 oro temperatūrą, ir kad Alytaus pataisos namuose esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią reikalavimus, visuose pataisos namuose (b. l. 14-15). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu ir minėto patikrinimo akto pagrįstumu, dėl to teismas sprendžia, kad Alytaus pataisos namai užtikrino tinkamą oro temperatūrą gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jis prašė Alytaus pataisos namų pareigūnus duoti jam elektrinį oro šildytuvą (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis), o pareigūnai atsisakė tenkinti tokį jo prašymą. Teismas, remdamasis tuo, sprendžia, kad šis pareiškėjo skundo argumentas dėl šaltų patalpų yra nepagrįstas, todėl jį atmeta.
Pareiškėjas nurodė, kad patalpose buvo drėgna.
Higienos normos HN 76:2010 26 punktas nustatė, kad gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc. Jos 24 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti 35–65 proc. Jos 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 14). Į bylą yra pateiktas minėtas 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) (b. l. 29-32), patikrinimas artimas ginčo laikotarpiui. Kitų patikrinimo aktų byloje nėra, tačiau teismas šiuo aspektu pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras šio patikrinimo metu nustatė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (b. l. 30), ir jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų (taip pat ir oro drėgmei, patalpų vėdinimui) nenustatė (b. l. 32). Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus pataisos namai užtikrina pagal Higienos normą HN 134:2015 santykinę oro drėgmę ir oro judėjimo greitį bendrabučio tipo kambariuose (b. l. 14), nurodė, kad bendrabučio tipo miegamieji yra ventiliuojami atidarius langus, kaip numato Higienos norma (b. l. 15). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu ir minėto patikrinimo akto pagrįstumu, dėl to teismas sprendžia, kad Alytaus pataisos namai užtikrino tinkamą oro drėgmę patalpose. Teismas taip pat sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę išvėdinti gyvenamąsias patalpas atidarydamas langus ir tokiu būdu reguliuoti oro drėgmę. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad šis pareiškėjo skundo argumentas dėl drėgmės patalpose yra nepagrįstas, todėl jį atmeta.
Pareiškėjas nurodė, kad patalpose trūkdavo natūralios šviesos.
Higienos normos HN 76:2010 22 punktas nustatė, kad natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Higienos normos HN 134:2015 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, ši higienos norma nenustato reikalavimų natūraliam apšvietimui.
Atsakovės atstovas nurodė, kad Alytaus pataisos namai užtikrina pagal Higienos normą HN 134:2015 dirbtinę apšvietą 200 lx ir daugiau (b. l. 14), o natūralaus apšvietimo Higienos norma nereglamentuoja (b. l. 39).
Vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5 papunkčiu, lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Minėta nuostata numato, kad langai turi būti tokie, kad užtikrintų gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Atsakovės atstovas patvirtino, kad natūrali šviesa patenka per miegamųjų langus ir ji yra pakankama (b. l. 39). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu. Dėl to teismas sprendžia, kad natūralaus apšvietimo, patenkančio per langą, pakako patalpai apšviesti. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2-as bendrabutis buvo netinkamas gyventi, jo būklė buvo kritiška, nuo lubų krito tinko gabalai, dėl to jis gyveno nuolatinėje įtampoje, kad pastatas gali sugriūti, šis bendrabutis dar 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 buvo pripažintas avariniu, bet Alytaus PN nesiėmė jokių veiksmų ir toliau laikė nuteistuosius šiame bendrabutyje, bendrabutis pradėtas remontuoti tik 2018 m. viduryje. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad šiame bendrabutyje vamzdynai buvo sutrupėję, sanitariniame mazge ant galvos lašėjo vanduo, nuo lubų krisdavo tinko gabalai, kartais tokie dideli, kad galėjo sužaloti, dėl to pareiškėjas nuolat jausdavosi nesaugus.
Higienos normos HN 76:2010 6 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Į bylą yra pateikta Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu akto, kuris gautas Alytaus pataisos namuose 2008 m. vasario 27 d., kopija (b. l. 27–28). Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad Alytaus PN 2-as bendrabutis nėra avarinės būklės (b. l. 15). Iš šio Pripažinimo avariniu akto iš tiesų matyti, kad komisija pripažino, kad Alytaus pataisos namų bendrabutis Nr. 2 buvo blogos būklės, o ne avarinis (b. l. 28). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, kad 2008 m. vasario 27 d. aktu Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 buvo pripažintas ne avariniu, bet blogos būklės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018). Į bylą pateiktas minėtas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas (b. l. 29–32), parengtas patikrinus visus Alytaus pataisos namus. Šis patikrinimas yra artimas ginčo laikotarpiui. Nors šiame patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) yra nurodyta, kad 2-am bendrabučiui būtinas kapitalinis remontas (b. l. 30), tačiau patikrinimo metu jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų Alytaus pataisos namuose nekonstatuota (b. l. 32). Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad Alytaus PN gyvenamosios patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018). Be to, atsakovės atstovas 2018 m. lapkričio 15 d. rašte nurodė, kad 2-o bendrabučio miegamuosiuose, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas nuo lubų tinko gabalai nekrito. Taip pat nurodė, kad 2-o bendrabučio sanitariniuose mazguose iš viršaus nelašėjo vanduo, vamzdynas nebuvo sutrūnijęs (b. l. 39). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu. Todėl teismas sprendžia, kad lubų ir vamzdyno būklė buvo tinkama ir netrukdė pareiškėjui naudotis patalpomis. Atsakovės atstovas atsiliepime be to, teigė, kad 2018 m. liepos mėn. buvo pradėti 2-o bendrabučio rekonstrukcijos darbai (b. l. 15). Minėtame patikrinimo akte yra duomenys, kad 1-ame bendrabutyje buvo atliktas kapitalinis remontas, skalbykloje ir švarių skalbinių sandėlyje atliktas remontas (b. l. 30), taigi, iš minėto atsakovės atstovo paaiškinimo apie rekonstrukcijos darbus ir minėtų patikrinimo akto duomenų apie atliktą remontą matyti, kad Alytaus pataisos namai pagal turimas finansines išgales atlieka remonto darbus ir stengiasi sudaryti geresnes laikymo sąlygas nuteistiesiems. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šie pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl juos atmeta.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus Alytaus pataisos namų ir jų pareigūnų veiksmus (neveikimą). Nenustačius neteisėtų Alytaus pataisos namų ir šios institucijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Be to, pareiškėjo medicinos dokumentų išraše/siuntime (b. l. 25–26) nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos medikus su nusiskundimais dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo lemti netinkamos kalinimo sąlygos, ir kad jam buvo nustatyti sveikatos sutrikimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Todėl daroma išvada, kad byloje nenustatyta kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga – neturtinės žalos padarymo faktas.
Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.