- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-17
- Bylos Nr.
- 2A-1232-467/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00037-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- V. L.
- Išvadą teikia
- Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, institucija, teikianti išvadą byloje - Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. L. 2010-01-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo V. L. santuoką, sudarytą 1996-05-18 Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės; 0,2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe; santuokoje įgytą turtą padalinti, nukrypstant nuo lygių dalių principo ir ieškovei priteisti 2/3 dalis turto, o atsakovui – 1/3 dalį, t.y. - ieškovei natūra priteisti 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), lovą, prieškambario spintą, fotoaparatą, televizorių, sekciją, rašomąjį stalą, miegamojo baldų komplektą, šaldytuvą, skalbimo mašiną, mikrobangų krosnelę, patalynės, indų, viso ieškovei priteisiant natūra 78650 Lt vertės turto, atsakovui natūra priteisti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pirtį, 0,2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), automobilį Renault, visas statybines medžiagas (grindines lentas, apšiltinimo vatą, gipskartonio plokštes), kompiuterį, lovą, virtuvinį baldų komplektą, televizorių, dalį patalynės, indų, muzikinį centrą, šaldytuvą, dujinę viryklę, viso atsakovui natūra priteisti 101300 Lt vertės turtą; už atsakovui natūra tenkančią didesnę turto dalį priteisti jai 34263,33 Lt piniginę kompensaciją; automobilį VW Golf pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe; pusę 1222,45 Lt skolos UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, t.y. 611,22 Lt, priteisti iš atsakovo ieškovei; nepilnamečių vaikų S. L., gimusios (duomenys neskelbtini), G. L., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. L. po 568 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, G. L. po 548 Lt, J. L. po 548 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos atitinkamai iki kiekvieno vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams S. L., G. L. ir J. L.; priteisti ieškovei iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes.
Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo, nes atsakovas prieš ją naudojo psichologinį ir fizinį smurtą vaikų akivaizdoje, žemindavo ją, dėl to ji, 2009-12-25 pasiėmusi vaikus, išėjo iš namų. Šalys santuokos metu įgijo 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, pirtį, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), dvi transporto priemones – automobilį VW Golf, kuris pirktas už jos mamos dovanotus pinigus ir todėl pripažintinas jos asmenine nuosavybe, bei automobilį Renault, kitą kilnojamąjį turtą. Santuokoje įgytas turtas turi būti dalijamas, nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kadangi ieškovės pajamos per mėnesį yra apie 1593 Lt, o iš šių pajamų ji turi išlaikyti tris vaikus, mokėti komunalinius mokesčius, taip pat už savo studijas universitete. Šalys turi jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Šalys taip pat turi bendrą kreditorių AB SEB banką, kuris pagal paskolos sutartį yra suteikęs 100000 Lt paskolą būstui statyti, minėtos paskolos likutis yra 76642,84 Lt. Po santuokos nutraukimo kreditorinį įsiskolinimą prašo palikti atsakovui, o ji nori likti atsakinga solidariai. Be to UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ yra susidaręs 1222,45 Lt įsiskolinimas už komunalinius mokesčius teikiamus butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Asmeninių skolų neturi, o apie atsakovo asmenines skolas jai nėra žinoma. Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiktų vaikų interesus, nes vaikai yra prie jos prisirišę, ji visada daugiausiai laiko praleisdavo su vaikais, dėl atsakovo elgesio vaikai jautė įtampą namuose, yra ne kartą pasakę, kad jo bijo. Dukters S. L. poreikiams tenkinti reikia apie 845 Lt per mėnesį, G. L. ir J. L. – 815 Lt. Atsakovas nuo 2009 m. liepos mėnesio neteikia nepilnamečiams vaikams išlaikymo, todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2009-07-01 iki ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. už 6 mėnesius, kurio dydis sudaro 7200 Lt. Atsakovo psichologinis ir fizinis smurtas jos atžvilgiu truko ilgą laiką, dėl ko šeima galutinai iširo, o ieškovė patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsakovo smurtiniai veiksmai dažnai vykdavo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, kas sukėlė jai didelių dvasinių išgyvenimų, todėl patirtos neturtinės žalos dydį ieškovė vertina 5000 Lt.
Atsakovas V. L. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; turtą padalinti lygiomis dalimis ir po santuokos nutraukimo atsakovui priteisti pastatą - gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą (ieškovės įvardintą kaip pirtis), 0,2 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), automobilį Renault, visas statybines medžiagas, kompiuterį, lovą, virtuvinį baldų komplektą, prieškambario spintą, televizorių, dalį patalynės, indų, šaldytuvą, dujinę viryklę, fotoaparatą, o ieškovei priteisti 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), automobilį VW Golf, sekciją, rašomąjį stalą, lovą, miegamojo baldų komplektą (lovą ir spintą), televizorių, muzikinį centrą, kompiuterį, šaldytuvą, skalbimo mašiną, mikrobangų krosnelę, patalynę, indus; priteisti atsakovui 0,5 dydžio kreditorinį įsiskolinimą AB SEB bakui pagal 2006-12-28 kredito sutartį, ieškovei esant solidariai atsakingai už šio kreditorinio įsiskolinimo gražinimą; priteisti ieškovei 0,5 dydžio kreditorinį įsiskolinimą AB SEB bankui pagal 2006-12-28 kredito sutartį, jam esant solidariai atsakingam už šio kreditorinio įsiskolinimo grąžinimą; priteisti jam iš ieškovės 24724 Lt kompensacijos; po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes. Atsakovas nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji nebuvo lojali jam ir šeimai, nepasitarusi su šeima ir net nepranešusi, priėmė sprendimą mokytis aukštojoje mokykloje. Siekdama įgyvendinti savo asmeninius tikslus, vienasmeniškai nutarė skirti tam visas šeimos lėšas. Ieškovė buvo neištikima, apie ką atsakovas sužinojo atsitiktinai – 2009-07-06 suradęs sutuoktinės dienoraštį. Nuo tada šeimoje prasidėjo barniai ir konfliktai. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu, kadangi ieškovės santuokinė neištikimybė puikiai pademonstravo jos asmenybės dorovės principus ir požiūrį į šeimos vertybes. Be to ieškovė nuolat lanko mokamas jogos, plaukimo treniruotes, daug vaikšto į pirtį, mokosi neakivaizdiniu būdu universitete, samdosi korepetitorius, todėl negali pakankamai laiko skirti vaikams, padėti jiems moksluose ir užklasinėje veikloje. Visų vaikų vidurinio mokslo rezultatai nuo 2010 m. pradžios, kai atsakovė išėjo gyventi skyrium, ženkliai pablogėjo. Ieškovės psichika yra sutrikusi, ji kreipėsi psichiatro pagalbos ir yra gydoma psichikos sveikatos centre. Atsakovas visada mylėjo ir rūpinosi savo vaikais, juos sieja stiprūs psichologiniai ir dvasiniai ryšiai, yra suaugęs bei atsakingas žmogus, dirba ir turi gyvenamąją vietą, yra sveikas, be žalingų įpročių, todėl mano, kad sugebės tinkamai pasirūpinti vaikais. Atsakovas namo statyboms panaudojo 13720 Lt, gautų už iki santuokos įgytas ir 2008-04-30 parduotas AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ akcijas, t.y. asmeninių lėšų, ši suma jam turi būti kompensuojama iš bendro turto. Ieškovė 2009-12-25 paliko namus ir su nepilnamečiais vaikais išsikėlė gyventi skyrium. Per 5 kalendorinius mėnesius, vykdydamas kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui iš savo asmeninių lėšų, sumokėjo 5431,29 Lt ir pusė šios sumos - 2715 Lt jam turi būti kompensuojama iš bendro turto, todėl jam iš ieškovės priteistina 25335 Lt kompensacijos, kuri mažinama 611 Lt ieškovės reikalaujamos sumokėti skolos už butui teikiamas komunalines paslaugas. Asmeninių kreditorių atsakovas neturi. Išlaikymo sau nereikalauja.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies: teismas santuoką, sudarytą 1996-05-18 tarp G. L. ir V. L. Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašas (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė nepilnamečių S. L., G. L. ir J. L. gyvenamąją vietą su motina G. L.; priteisė iš V. L. išlaikymą nepilnametei dukrai S. L. 512 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-01-08 iki vaiko pilnametystės, įskaitant laikino išlaikymo sumas, sumokėtas pagal 2010-01-11 nutartį, priteisė iš V. L. išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. L. ir J. L. po 495 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-01-08 iki vaikų pilnametystės, įskaitant laikino išlaikymo sumas, sumokėtas pagal 2010-01-11 nutartį; teismas nusprendė dalintinu turtu nelaikyti rašomojo stalo ir kompiuterio ir perdavė juos ieškovei kaip vaikams skirtą turtą; 0,2 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė ieškovei 92292,50 Lt vertės turtą, o atsakovui 100457,50 Lt vertės turto; ieškovei natūra priteisė 83050 Lt vertės turtą: 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), 73200 Lt vertės, automobilį VW Golf, 5000 Lt vertės, lovą 200 Lt vertės, prieškambario spintą 1000 Lt vertės, sekciją 500 Lt vertės, miegamojo baldų komplektą 1500 Lt vertės, šaldytuvą 300 Lt vertės, skalbimo mašiną 900 Lt vertės, mikrobangų krosnelę 250 Lt vertės, patalynę, indus 200 Lt vertės; atsakovui natūra priteisė 109700 Lt vertės turtą: gyvenamąjį namą 69000 Lt vertės, pirtį (ūkinį pastatą) 10000 Lt vertės, 0,2 ha ploto žemės sklypą 20000 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini), automobilį Renault 2000 Lt vertės, statybines medžiagas (grindines pušines lentas 2000 Lt vertės, vatą apšiltinimui 200 Lt vertės, gipso kartono plokštes 300 Lt vertės), kompiuterį 200 Lt vertės, lovą 200 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą 2000 Lt vertės, fotoaparatą 1000 Lt vertės, televizorių 300 Lt vertės, dujinę viryklę 1200 Lt vertės, muzikinį centrą 100 Lt vertės, šaldytuvą 900 Lt vertės, patalynę, indus 300 Lt vertės; iš atsakovo ieškovei priteisė 9242,5 Lt piniginę kompensaciją už natūra negautą turtą; įpareigojo atsakovą vykdyti šalių įsipareigojimus pagal 2006-12-28 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB banku; kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, jog šalių dukros, apklaustos teismo posėdyje, išreiškė norą gyventi su mama, sūnus - su tėvu. Teismo posėdyje vaikai savo tarpusavio santykius įvardino kaip gerus. Teismas nenustatė, kad šalių vaikai turėtų individualių ar išskirtinių poreikių, kurių tenkinimą geriau galėtų užtikrinti kuris nors iš tėvų, ir šių poreikių tenkinimas būtų svarbesnis vaikams negu gyvenimas kartu. Teismas pažymėjo, jog vaikų gyvenimas kartu užtikrina jiems nuolatinį bendravimą, kas yra ypač svarbu ugdant tarpusavio dvasinius ryšius ir juos puoselėjant. Vaikų išskyrimas, nustatant jiems skirtingas gyvenamąsias vietas, prieštarautų jų interesams, todėl visų vaikų gyvenamąją vietą teismas nustatė su vienu iš tėvų. Spręsdamas su kuriuo iš tėvų nustatytina vaikų gyvenamoji vieta, teismas šalių materialines sąlygas užtikrinti vaikams normalias gyvenimo sąlygas vertino kaip lygias, atsižvelgė į tai, kad atsakovo elgesys šeimoje smurtaujant prieš ieškovę vaikų akivaizdoje yra nesuderinamas su vaikų interesais. Nors nutraukus santuoką šalys gyvens atskirai, tačiau atsakovo nuostatos palenkti kitą asmenį savo valiai psichologiniu ar net fiziniu smurtu, išliks, kas gali neigiamai atsiliepti vaikų besiformuojančiam elgesio modeliui santykiuose su kitais asmenimis, jų požiūriui į konfliktų sprendimo būdus ir pan. Spręsdamas sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas neatsižvelgė į vaiko nuomonę ir dėl to, kad, teismo manymu, tokia vaiko nuomonė susiformavo dėl tėvo išskirtinio dėmesio sūnui skyrybų procese, šalims pradėjus gyventi atskirai. J. pats negalėjo paaiškinti, kodėl jis nori gyventi su tėvu, tačiau nurodė, kad su tėčiu bendrauja dažnai, susitinka maždaug kartą per savaitę, važiuoja su juo į kaimą, kur jam patinka būti. Tuo tarpu mergaitės parodė, kad su tėvu bendrauja telefonu, žinutėmis, maždaug kartą per mėnesį susitinka, kartais tėvas jas pasiima pas save į kaimą. Vaikai parodė, kad tėvas pas save juos paima atskirai, o ne visus kartu. Bendraudama su psichologe, S. yra pažymėjusi, kad pyksta ant tėčio, nes jis vengia su ja bendrauti. Teismo vertinimu, toks tėvo elgesys, savo dėmesiu išskiriant vieną vaiką iš kitų, duoda pagrindą abejoti jo sugebėjimu sudaryti visiems vaikams vienodą emocinį foną gyvenant su juo, bei duoda pagrindą matyti, kad ieškovės teiginiai apie atsakovo manipuliacijas vaikais skyrybų procese nėra be pagrindo. Vaikai nurodė, kad mama jiems netrukdo ir nedraudžia susitikti ir bendrauti su tėvu. Byloje nebuvo objektyvių duomenų, rodančių, kad ieškovė negali ar nesugeba pasirūpinti kasdienių vaikų poreikių patenkinimu ar savo elgesiu daro neigiamą įtaką vaikų fiziniam ar dvasiniam vystymuisi. Vertindamas atsakovo argumentus, nurodytus kaip pagrindą vaikų gyvenamajai vietai nustatyti su juo, teismas padarė išvadą, kad jie nėra pakankami tokiam sprendimui priimti ir neatsveria dukrų pareikšto noro gyventi su motina ir sūnaus intereso gyventi kartu su seserimis. Teismas nustatė, jog ieškovės pajamas sudaro vidutiniškai 1593 Lt per mėnesį gaunamas darbo užmokestis, atsakovo –2450 Lt per mėnesį. Vertindamas ieškinyje nurodytą reikalingą lėšų kiekį vaikų išlaikymui pagal atskiras pozicijas, teismas pažymėjo, kad jos neviršija protingų poreikių tenkinimo lygio. Įvertinęs šalių gaunamas pajamas ir turimą turtą, teismas konstatavo, jog tėvai yra pajėgūs teikti ieškinyje nurodytą išlaikymą savo vaikams. Nustatęs proporciją, pagal kurią kiekvienas iš tėvų turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, teismas sprendė, jog S. ieškovė turi teikti po 333 Lt per mėnesį, o atsakovas – po 512 Lt dydžio išlaikymą, kitiems vaikams ieškovė kiekvienam po 321 Lt per mėnesį, o atsakovas – po 495 Lt. Teismas nustatė, jog ieškovė prašė dalinti butą ir namą pagal jų vidutinę rinkos vertę, nustatytą VĮ Registrų centro pagal statinių verčių žemėlapį, galiojusį 2010-04-13, o pirtį – pagal UAB „Fevis“ nustatytą preliminarią rinkos vertę. Atsakovas prašė dalinti butą ir namą pagal jų vidutinę rinkos vertę, nustatytą VĮ Registrų centro 2009-12-22, o ūkinį pastatą, kurį ieškovė vadina pirtimi, pagal jo paties nurodytą 5000 Lt vertę. Kadangi ieškovės nurodyta turto vertė yra vėlesnė, o pirties vertė nustatyta nekilnojamojo turto vertinimo teisę turinčio specialisto, teismas turtą dalino pagal ieškovės nurodytas vertes. Dėl kilnojamųjų daiktų vertės šalys iš esmės sutarė atsakovui pripažinus, kad priešieškinyje jis šių daiktų vertes nurodė įsigijimo kainomis ir šiuo metu jie tiek nekainuoja. Šalys sutarė, kad į bendro turto sąrašą įtrauktas rašomasis stalas yra skirtas vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovė nurodė, kad atsakovui išsivežus kompiuterį, vaikams buvo nupirktas kitas, kurio vertė yra 3000 Lt. Atsakovas nurodė, kad šio kompiuterio vertė yra 3500 Lt ir prašė priteisti jį ieškovei. Įvertinęs tai, kad kompiuteris yra būtinas vaikų lavinimui, teismas jį laikė vaikų poreikiams skirtu daiktu. Ieškovė prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir atsižvelgiant į vaikų interesus ir jos turtinę padėtį jai priteisti 2/3 dalis bendro turto. Teismas konstatavo, jog ieškovė teismo posėdyje negalėjo nurodyti, kaip bus geriau patenkinti vaikų interesai, jai įgijus nuosavybėn didesnę bendro turto dalį. Tiek ieškovė, tiek atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi asmeninio nekilnojamojo turto, abu dirba, turi pastovias pajamas, tarp dalintino bendro turto objektų yra nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, dėl kurių pasidalijimo natūra tarp sutuoktinių ginčo nėra, todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovės darbo užmokestis yra mažesnis negu atsakovo, nesudarė pagrindo teismui konstatuoti jos blogą turtinę padėtį. Teismas įvertinęs tai, kad su ieškove lieka gyventi trys nepilnamečiai šalių vaikai ir tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, realiai tenka didesnė rūpinimosi jais našta, kas kartais pareikalauja daugiau lėšų, negu teismo nustatytas išlaikymas, nukrypo nuo bendro turto lygių dalių principo - ieškovei priteisė 55 proc., t.y. 106012,5 Lt vertės bendro turto, atsakovui – 45 proc., t.y. 86737,50 Lt vertės bendro turto. Ieškovei pripažinus, kad atsakovo nurodyta 13720 Lt suma, gauta už parduotas AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ akcijas, priklausiusias jam asmeninės nuosavybės teise, panaudota bendro namo statybai ir sutikus su kompensacija iš bendro turto, atsakovui priteistino bendro turto sumą teismas padidino 13720 Lt. Atsakovui nustačius kompensaciją iš bendro turto, teismas jam priteisė 100457,5 Lt vertės turtą, atitinkamai mažinant ieškovei priteistino turto vertę jai priteisė 92292,5 Lt vertės turtą. Teismas nurodė, kad šalys turi kreditorių – AB SEB banką, pagal 2006-12-28 paskolos būstui statyti sutartį, kuria šalys gavo 100000 Lt paskolą. Šalys pripažino, kad ši jų prievolė bankui yra solidari. Patenkinęs šalių prašymą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą natūra priteisti atsakovui, teismas atsakovą įpareigojo mokėti ir skolą bankui. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas vienas vykdė įsipareigojimus bankui, neduoda pagrindo teigti, kad atsakovo sumokėtos lėšos yra jo asmeninės, nes jis to neįrodė. Todėl atsakovo reikalavimą iš bendro turto kompensuoti pusę sumokėtos sumos – 2715 Lt, teismas atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. L. prašo pakeisti sprendimą dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nustatant, kad nepilnamečio sūnaus J. L. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu V. L.; santuokoje įgytą turtą padalinti taip: nustatyti, kad atsakovui natūra atitenka 0,2 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 3200 Lt vertės, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). 69000 Lt vertės, nebaigtas statyti ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). 2400 Lt vertės; automobilias Renault 19, (duomenys neskelbtini)- 2000 Lt vertės; statybinės medžiagos – grindinės pušinės lentos 2000 Lt vertės, vata apšiltinimui 200 Lt vertės, gipso kartono plokštės 300 Lt vertės; kompiuteris 200 Lt vertės, lova 200 Lt vertės, virtuvės baldų komplektas 2000 Lt vertės, fotoaparatas 1000 Lt vertės, televizorius 300 Lt vertės, dujinė viryklė 1200 Lt vertės, muzikinis centras 100 Lt vertės, šaldytuvas 900 Lt vertės, patalynė, indai 300 Lt vertės, viso materialaus turto už 85300 Lt; nustatyti, kad ieškovei natūra atitenka: 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). 73200 Lt vertės; automobilis VW GOLF, (duomenys neskelbtini) – 5000 Lt vertės, lova 200 Lt vertės, prieškambario spinta 1000 Lt vertės, sekcija 500 Lt vertės, miegamojo baldų komplektas 1500 Lt vertės, šaldytuvas 300 Lt vertės, skalbimo mašina 900 Lt vertės, mikrobangų krosnelė 250 Lt vertės, patalynė, indai 200 Lt vertės, naujas kompiuteris 3500 Lt vertės, viso materialaus turto už 86550 Lt; įvertinus kiekvienam iš sutuoktinių natūra tenkančiais idealiąsias santuokoje įgyto turto dalis, V. L. asmenines investicijas į statomą namą, tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme atsakovas kreditą AB SEB bankui mokėjo iš asmeninių lėšų, priteisti iš ieškovės 52030,59 Lt piniginę kompensaciją; taip pat priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai G. ir sūnui J. po 250 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-01-08 iki vaiko pilnametystės, įskaitant laikino išlaikymo sumas, sumokėtas pagal 2010-01-11 nutartį; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai S. po 262 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-01-08 iki vaiko pilnametystės, įskaitant laikino išlaikymo sumas, sumokėtas pagal 2010-01-11 nutartį; nepilnamečio sūnaus J. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu ir priteisti iš ieškovės 250 Lt išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, sūnaus išlaikymui.
Nurodo, jog teismas nepagrįstai nusprendė dalintinu turtu nelaikyti naujo kompiuterio ir jį perdavė ieškovei kaip vaikams skirtą turtą. Kompiuteris reikalingas visų šeimos narių poreikiams tenkinti, juolab, kad ieškovė mokosi universitete, todėl kompiuterio pripažinimas išimtinai vaikų poreikiams tenkinti skirtu turtu neatitinka tikrovės ir jo perdavimas ieškovei, neišieškant kompensacijos atsakovui, pažeidžia teisingumo principą. Naujas kompiuteris turi būti įtrauktas į dalintino turto balansą. Teismas neteisingai nustatė 0,2 ha žemės sklypo vertę. Ieškovė, pareikšdama ieškinį, pateikė 2009-12-22 VĮ Registrų centro pažymą apie nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę. Pažymoje nurodyta, kad 0,2 ha žemės sklypo vertė yra 3200 Lt. Teismas nepagrįstai šia pažyma nesivadovavo, nors vertindamas kitą turtą, rėmėsi ieškovės pateiktomis VĮ Registrų centro pažymomis. Taigi 0,2 ha žemės sklypo vertė yra 3200 Lt. Teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovo nurodoma nebaigto statyti ūkinio statinio verte. Teismas pažeidė CK 3.118 straipsnio 1 dalį, nes neįtraukė į dalintino turto balansą įsipareigojimų AB SEB bankui ir nenustatė likusių įsipareigojimų dydžio. Vadovaujantis bendro turto lygių dalių prezumpcija, ieškovė turėtų išmokėti 46489,50 Lt kompensaciją atsakovui už tai, kad visą kreditą įpareigotas grąžinti jis. Prievolės AB SEB bankui yra bendros ir turi būti dengiamos iš bendro turto. Tuo tarpu atsakovo po bylos iškėlimo gaunamas darbo užmokestis yra asmeninė jo nuosavybė, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas neįrodė, kad jo sumokėta 5431,29 Lt suma, yra asmeninė nuosavybė. Dėl to atsakovui iš bendro turto turi būti priteista kompensacija, lygi ½ daliai sumos, kurią jis sumokėjo grąžindamas bankui kreditą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2715,65 Lt. Galutinė kompensacija, priteistina atsakovui, yra 52030,59 Lt. Ieškovės pateiktos išlaidos maistui yra neproporcingos vaikų poreikiams. Pagal 2005-07-13 Švietimo ir mokslo ministro įsakymą „Dėl maitinimo normų nustatymo valstybės išlaikomų mokinių“ maksimali maisto paros norma svyruoja nuo 8,5 iki 9,25 Lt, todėl protingos išlaidos maistui kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį būtų 277,50 Lt. Ieškovės nurodytos laisvalaikio ir pramogų išlaidos mažintinos po 20 Lt kiekvienam vaikui, o išlaidos, reikalingos mokymui meno mokykloje – po 30 Lt. Taigi nuo ieškovės nurodytų sumų mėnesinės išlaidos vaikams turi būti sumažintos bendra 190 Lt suma kiekvienam vaikui. Ieškovė, lyginant šalių pajamas, turėtų teikti 45,76 proc. reikalingo išlaikymo, lyginant asmeninės nuosavybės teise turimą turtą, turėtų teikti 74,22 proc. reikalingo išlaikymo. Išlaikymo pareigos vidurkis yra 59,99 procento. Tuo tarpu atsakovas, lyginant šalių pajamas, turėtų teikti 54,24 proc. reikalingo išlaikymo, lyginant asmeninės nuosavybės teise turimą turtą, turėtų teikti 25,78 proc. reikalingo išlaikymo. Išlaikymo pareigos vidurkis yra 40,01 procento. Dėl to atsakovas G. ir J. turėtų teikti 250 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesinę išmoką, o S. – 262 Lt. Be to teismas neįvertino to, kad atsakovas kiekvieną mėnesį grąžina kreditą bankui po 573,33 Lt, neskaitant palūkanų. Priteisto namo baigtumas yra 54 procentai, tad iš likusios pinigų sumos reikės pabaigti statyti namą. Apelianto nuomone, sūnaus interesus geriausiai atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su juo. Teismas neįvertino, kad sūnui būtų užtikrintos geresnės gyvenimo sąlygos su tėvu, nes motina su skirtingos lyties vaikais gyvena 2 kambarių bute. Be to teismas ignoravo faktą, kad dukros pokalbio su psichologu metu išreiškė norą gyventi su tėvu, o su motina sutiko pasilikti tam, kad ji nepalūžtų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti, patikslintu atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimą dalyje dėl ieškovei priteistos piniginės kompensacijos iš atsakovo už natūra negautą turtą padidinti iki 61795,57 Lt, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas teisingai taikė CK 3.120 straipsnio 1 dalį, neįtraukdamas kompiuterio į dalintino turto visumą. Ieškovė taip pat pateikė teismui kompiuterio garantinį pasą, kuriame nurodyta kompiuterio vertė yra 1360 Lt. Pirmosios instancijos teisme apeliantas neginčijo UAB „Fevis“ vertintojo pažymos, kaip juridinės galios neturinčio dokumento. Apelianto pateiktoje UAB „Nidulus“ ataskaitoje nustatyta pirties rinkos vertė yra nereali. Vidutinė nebaigto statyti gyvenamojo namo vertė yra žymiai didesnė nei 69000 Lt. Pagal 2007-10-02 turto vertės nustatymo pažymą šio namo vidutinė rinkos vertė yra 180000 Lt, o 0,2 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 3000 Lt. Tai reiškia, jog apeliantui priteisto nekilnojamojo turto vertė yra 210000 Lt, minusavus 79204,43 Lt kreditorinius įsipareigojimus, apeliantui priteisto ginčijamo turto suma sudaro 130795,57, t.y. priteisto turto vertė faktiškai yra didesnė 61795,57 Lt nei nurodė sprendime teismas. Atsižvelgiant į CK 3.119 straipsnį, apeliantui ginčijant priteisto turto vertę, būtina vadovautis nepriklausomo turto vertintojų nustatyta rinkos kaina ir padidinti ieškovei teismo priteistos piniginės kompensacijos sumą 61795,57 Lt už natūra negautą turtą. Apeliantas nenurodė, kaip jis gali geriau užtikrinti sūnaus interesus nei ieškovė. Priešingai, finansine prasme jis įrodinėja, kad nesugeba teikti reikiamo išlaikymo, gyvenamasis namas, kuriame žada sukurti vaikui geresnes sąlygas yra tik 53 procentai baigtumo. Pats apeliantas yra konfliktiškas ir nepastovus, yra linkęs į smurtą. Apeliantas taip pat nenurodo, kaip vaikui bus sudarytos galimybės tenkinti saviraiškos poreikius pasirinktos krypties būreliuose, jis ignoruoja savo dukteris ir bendrauja tik su sūnumi. Sūnų nuteikinėja tiek prieš ieškovę, tiek prieš jo seseris. Atsakovo siūlomo išlaikymo suma neatitinka teismų praktikoje taikomo orientacinio kriterijaus bei būtinų išlaidų, iš tėvų skirtinų vaikams.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, o ieškovė ir jos atstovė - prašė atmesti.
Sutinkamai su CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas priėmė naujus įrodymus: apelianto su apeliaciniu skundu pateiktus – pinigų priėmimo kvitą, Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto raštą, kredito grąžinimo ir/ar palūkanų mokėjimo grafiką, sąskaitos išrašą, 2010-07-29 sutartį vertinant turtą, UAB „Nidulus appraisal“ vertinimo ataskaitą (b.l. 79-88, 90, t.2), ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus – garantinį pasą, PVM sąskaitą-faktūrą, Centrinės nekilnojamojo turto biržos turto vertinimo ataskaitą, sutartį dėl turto vertės nustatymo, kasos pajamų orderio kvitą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, turto vertės nustatymo pažymą, J. L. mokinio charakteristiką, S. L., G. L., J. L. išlaidų lenteles mėnesio laikotarpiui, išlaidas patvirtinančius dokumentus, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2008-03-27 sprendimą (b.l. 115-157, t.2), 2011-08-23 apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktus – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, pažymą, sąskaitos išrašą (b.l. 174-185, t.3), 2012-01-20 apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktus – dalintino turto balansą, gyvenamojo namo pagerinimų tyrimą, sąskaitas (b.l. 78-90, t.3), 2012-03-21 apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktus – pažymas apie darbo užmokestį, apelianto sudarytą dalintino turto balansą, išrašus iš Nekilnojamojo turto registro apie vidutines rinkos vertes, ieškovės sudarytą turto balansą, turto vertės nustatymo pažymą. Byloje taip pat pateiktas ekspertizės aktas po Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi paskirtos ekspertizės atlikimo (b.l.1-70, t.3).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo V. L. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikintoje dalyje bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovės G. L. ir atsakovo V. L. santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovei paliko santuokinę pavardę; nustatė visų trijų ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove; iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisė išlaikymą – S. 512 Lt, G. ir J. po 495 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-01-08 iki vaikų pilnametystės; dalintinu turtu nelaikė rašomojo stalo bei kompiuterio ir perdavė juos ieškovei kaip vaikams skirtą turtą; kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą padalino abiems šalims; priteisė ieškovei iš atsakovo 9242,50 Lt piniginę kompensaciją už natūra negautą turtą; įpareigojo atsakovą vykdyti šalių įsipareigojimus pagal 2006-12-28 paskolos sutartį su AB SEB banku; kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas V. L. sprendimą skundžia dalyje dėl sūnaus gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padalindamas šalių santuokoje įgytą turtą, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, tačiau apelianto argumentai, susiję su ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo jiems priteisimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, todėl šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.
Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad, šalims gyvenant santuokoje, gimė trys vaikai – (duomenys neskelbtini) S. L., (duomenys neskelbtini) G. L. ir (duomenys neskelbtini) J. L. (b.l. 14-16, t.1). Pirmosios instancijos teismas visų trijų vaikų gyvenamąją vietą nustatė su jų motina – ieškove G. L.. Atsakovas V. L. apeliaciniame skunde sutiko, kad nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau tvirtina, jog sūnaus interesus geriausiai atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su juo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas išreiškė pageidavimą, kad visų trijų vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Skunde apeliantas nurodo, jog teismas nevisapusiškai ir šališkai ištyrė bylos aplinkybes, susijusias su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, kad Vaiko teisių apsaugos atstovai net netyrė atsakovo gyvenimo sąlygų, nesikalbėjo su juo dėl galimybės vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu. Atsakovo nuomone, sūnui būtų užtikrintos geresnės ir erdvesnės gyvenimo sąlygos su tėvu, juo labiau, kad pageidavimą gyventi su tėvu sūnus išreiškė ir teisme. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo išsprendė, vadovaudamasis visų vaikų interesais, dėl to keisti teismo sprendimo šioje dalyje nėra jokio pagrindo.
CK 3.174 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia, vadovaudamasis vaiko interesais atsižvelgiant į vaiko norą. Bylos duomenys tvirtina, kad teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme buvo apklausti visi trys vaikai. Dukros išreiškė norą gyventi su motina, sūnus su tėvu. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog visų trijų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, ir būtent su motina, geriausiai atitiks visų vaikų interesus. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadoms visiškai pritaria, kadangi vaikai nuo mažens pripratę būti kartu, jie yra susigyvenę tarpusavyje, visų vaikų gyvenimas kartu užtikrina jiems nuolatinį bendravimą, kas yra ypač svarbu ugdant tarpusavio bendravimo įpročius, dvasinius ryšius ir juos puoselėjant. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu vaikai puikiai sutaria ir jų santykiai yra idealūs, dėl to vieno iš vaikų – sūnaus J., gyvenamosios vietos nustatymas atskirai nuo seserų, akivaizdžiai neatitiktų nė vieno iš vaikų interesų. Apeliantas iš esmės nenurodė ir neįrodė aplinkybių, kodėl vaikų ar tik vieno sūnaus interesus labiau atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su atsakovu. Šiuo metu visi vaikai gyvena kartu su ieškove. Duomenų, kad ieškovė jais nesirūpintų, neprižiūrėtų, skriaustų ir pan., byloje nėra. Atvirkščiai, byloje esančios vaikų charakteristikos tvirtina, kad jais rūpinamasi gerai. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas gyvena erdvesniame būste, nesudaro pagrindo išvadai, jog gyvenimo su atsakovu sąlygos vaikams būtų geresnės, kadangi gyvenimas kartu su vaikais reiškia ne vien gyvenamojo ploto jiems suteikimą, bet iš esmės ir didesnį bei nepertraukiamą rūpinimąsi jais, nors vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų ir neatleidžia kito tėvo nuo visokeriopo rūpinimosi vaikais. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas be aplinkybės, kad gyvena erdvesniame būste, kitų argumentų, kodėl jis geriau nei ieškovė užtikrintų sūnaus ar visų vaikų interesus, nenurodo. Priešingai, atsakovas byloje įrodinėja, jog jis negali teikti priteisto išlaikymo, taip pat bylos duomenys tvirtina, jog namas, kuriame žadama sukurti sūnui ar visiems vaikams geresnes gyvenimo sąlygas, yra tik 53 procentų baigtumo. Byloje taip pat yra duomenų, kad su atsakovu gyvena kita moteris, prie kurios vaikams reikėtų derintis. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, susijusias su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, nes, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas atsižvelgė ne tik į vaikų išreikštą nuomonę, bet ir į kitas aplinkybes – abiejų šalių gyvenimo sąlygas, kurias vertino kaip lygias, atsakovo elgesį su vaikais skyrybų proceso metu, galimas manipuliacijas sūnaus jausmais, jo požiūrį į ieškovę, ir visa tai apylinkės teismui sudarė pakankamą pagrindą visų trijų šalių vaikų gyvenamąją vietą, nepaisant sūnaus išreikšto noro gyventi su tėvu, nustatyti kartu su motina. Apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos sprendimo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina pagrįstumo ir teisingumo, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.
Atsakovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje teismas iš atsakovo priteisė nepilnamečiams vaikams išlaikymą, apelianto teigimu, priteistas išlaikymas yra per didelis, teismas nustatė neteisingą šalių turtinę padėtį, ieškovė nepateikė teismui jos turėtas išlaidas vaikų poreikiams tenkinti patvirtinančių dokumentų. CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis ir būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Vienas iš atsakovo apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaikų poreikiams tenkinti yra per didelės, todėl jos turėtų būti mažinamos. Tačiau ieškovė ieškinyje nurodė, jog S. išlaikymui reikia apie 845 Lt per mėnesį, o G. ir J. išlaikymui po 815 Lt kiekvienam, pateikė vaikams reikalingo išlaikymo paskaičiavimus. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad šios išlaidos turėtų būti mažinamos 190 Lt suma kiekvienam vaikui, nes valstybės išlaikomų mokinių maksimali maisto paros norma svyruoja nuo 8,5 iki 9,25 Lt, todėl protingos išlaidos maistui kiekvienam vaikui būtų 277,50 Lt; ieškovė išlaidų vaikų mokymuisi meno mokykloje visai neturi, nes visos priemonės yra mokykloje; išlaidos pramogoms taip pat turėtų būti mažinamos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais, kadangi, vertinant ieškinyje nurodytą reikalingą lėšų kiekį pagal atskiras pozicijas, matyti, kad jos neviršija protingų poreikių tenkinimo lygio. Visi vaikai mokosi meno mokykloje (b.l. 52, t.1), S. reikalingas nuolatinis gydymas nuo epilepsijos (b.l. 57, t.1), todėl ieškovė pagrįstai nurodo didesnį S. reikalingo išlaikymo dydį. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė jos išlaidas vaikų išlaikymui patvirtinančius įrodymus, kurie tvirtina, kad ieškovės išlaidos vaikų išlaikymui net padidėjo nuo teismo sprendimo priėmimo. Ieškinyje ieškovės nurodytas vaikams reikalingo išlaikymo dydis nežymiai viršija teismų praktikos pripažintą minimalių vaiko poreikių tenkinimo lygį, todėl mažinti išlaikymui skirtą dydį būtų ne tik netikslinga, bet ir neprotinga ir neteisinga (CK 1.5 str.).
Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šalių turtinę padėtį, kadangi neįvertino, jog atsakovė asmenine nuosavybės teise turi didesnės vertės nekilnojamąjį turtą. Apeliantas prašo priteisti iš jo G. ir J. išlaikyti po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o S. – po 262 Lt. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodomas teiktino išlaikymo dydis neužtikrintų net minimalių vaikų poreikių. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr.1368).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaikų poreikius. Apeliantas iš esmės teisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo šalių turtinę padėtį, nevisiškai atsižvelgė į kiekvienos iš šalių asmenine nuosavybe turimą turtą. Nepaisant to, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas priėjo teisingos išvados, jog tėvai yra pajėgūs teikti ieškinyje nurodytą išlaikymą savo vaikams, o atsakovas proporcingai savo turtinei padėčiai turėtų prisidėti didesne dalimi prie vaikų išlaikymo nei ieškovė. Nors atsakovas savo blogesnę nei ieškovės turtinę padėtį sieja su šalims asmenine nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto verte, esminės reikšmės šio turto vertė nagrinėjamu atveju neturi, nes turto vertė taip pat nustatinėjama šioje byloje. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į tai, kad išlaikymą vaikams priteisiant periodinėmis išmokomis, kuris pagal teismų praktikoje besilaikomą nuostatą labiausiai atitinka vaiko interesus, esminę reikšmę turi reguliariai gaunamos tėvų kasmėnesinės pajamos. Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis (atskaičiavus mokesčius) nuo 2011 m. rugsėjo iki 2012 m. vasario mėn. buvo 2093,78 Lt, o atsakovo tuo pačiu laikotarpiu – 2707,90 Lt. Taigi atsakovas pagal bylos duomenis gauna didesnes pajamas nei ieškovė. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, dėl ko ji patirs daugiau išlaidų, kurių dydžio neįmanoma nustatyti iš anksto (aprūpinimas gyvenamuoju plotu, išlaidos jo išlaikymui ir pan.). Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad atsakovas yra pajėgus teikti dukrai S. po 512 Lt, o vaikams G. ir J. po 495 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o atsakovas neįrodė priešingai, todėl teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas galioti nepakeistas.
Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog teismas nepagrįstai kompiuterį pripažino skirtu vaikų poreikiams tenkinti; teismas be įrodymų konstatavo, kad 0,2 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 20000 Lt; teismas neteisėtai vadovavosi juridinės galios neturinčia UAB „Fevis“ pažyma dėl preliminarios pirties vertės nustatymo; kad pirties rinkos vertė yra ne 10000 Lt, kaip sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, o 2400 Lt; į dalintino turto balansą teismas neįtraukė įsipareigojimų AB SEB bankui; atmesdamas atsakovo reikalavimą kompensuoti pusę sumos, kurią jis sumokėjo, grąžindamas kreditą bankui, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, pažeidė CK 3.67 straipsnio 1 dalį ir kt. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir motyvus, taip pat atsižvelgusi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką santuokoje įgyto turto padalijimo bylose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padalindamas santuokoje įgytą turtą, neteisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko šioje dalyje galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog atsakovas V. L. su AB SEB banku 2006-12-28 sudarė kredito sutartį (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas atsakovui suteikė kreditą sumokėti už darbus, nurodytus būsto statybos sąmatoje, ir už statybines medžiagas, kredito gavėjo šeimos poreikiams tenkinti. Ši sutartis 2009-09-09 buvo pakeista, pasirašant susitarimą dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo buvo ne tik pakeistos prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonės, bet kredito gavėja įrašyta ir ieškovė G. L. (b.l. 40-44, t.1). Aplinkybė, kad AB SEB bankas yra abiejų ginčo šalių kreditorius, teisme nebuvo ginčijama, šalys taip pat pripažino, kad jų prievolė bankui yra solidari. Pirmosios instancijos teismas sprendimu šią aplinkybę taip pat pripažino, tačiau abiejų šalių įsipareigojimus pagal šią sutartį įpareigojo vykdyti tik atsakovą V. L.. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog tarpusavyje solidarūs skolininkai gali nustatyti solidarios prievolės vykdymo tvarką, išlikdami solidariais skolininkais kreditoriaus atžvilgiu, todėl, patenkinus šalių prašymą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą natūra priteisti atsakovui, jis įpareigotinas mokėti ir skolą bankui. Toks teismo sprendimas yra dviprasmiškas, neaiškus, neatitinkantis kreditoriaus interesų, nes motyvuojamojoje dalyje teismas kalba apie abiejų šalių solidariąją prievolę AB SEB bankas, tačiau to nekonstatuoja rezoliucinėje dalyje. Kita vertus, teismo rezoliucinė dalis, kuria mokėti skolą pagal kredito sutartį teismas įpareigoja atsakovą V. L., leidžia daryti išvadą, jog visos teisės ir pareigos pagal kredito sutartį yra perkeliamos atsakovui ir tokiu būdu yra modifikuojama solidarioji sutuoktinių prievolė AB SEB bankui.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog padalijant bendrą turtą, solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius. Pasisakydamas šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-410/2007; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-229/2009; kt.). Pažymėtina, kad turto padalijimo bylose esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip, pavyzdžiui, vieną iš sutuoktinių atleidžiant nuo prievolės vykdymo iš dalies, pakeičiant jas į asmenines šalių sutartomis dalimis ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010, konstatavo, jog turto padalijimo bylose, kuriose pareikštas sutuoktinių reikalavimas padalyti bendras dalines prievoles, kreditoriai trauktini dalyvaujančiais asmenimis, nes tokio reikalavimo išsprendimas turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms. Plenarinė sesija taip pat išaiškino, kad tais atvejais, kai tarp sutuoktinių ir kreditoriaus nėra ginčo dėl prievolės pobūdžio bei padalijimo ir į bylą pateikiamas kreditoriaus sutikimas dėl pareikšto reikalavimo padalyti prievolę, kreditoriai traukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.). Tokiais asmenimis į bylą traukiami ir solidarų reikalavimą į sutuoktinius turintys kreditoriai, išreiškę savo sutikimą dėl prievolių modifikavimo.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje nurodė, jog su sutuoktiniu turi bendrą kreditorių – AB SEB banką, pateikė duomenis, jog šio banko Kauno filialo Kaišiadorių klientų aptarnavimo skyriui siuntė pranešimą apie jos ketinimą kreiptis į teismą dėl santuokos su atsakovu nutraukimo (b.l. 53, t.1). Duomenų, kad šį pranešimą bankas gavo, byloje nėra. Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu ginčo šalių kreditorius AB SEB bankas į bylą dalyvaujančiu asmeniu įtrauktas nebuvo. AB SEB bankas 2012 m. sausio 23 d. pranešime apeliacinės instancijos teismui nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia banko teises ir teisėtus interesus (b.l. 94, t.3). Atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismas, abiejų šalių įsipareigojimus pagal 2006-12-28 Kredito sutartį (duomenys neskelbtini) įpareigodamas vykdyti atsakovą V. L., iš esmės modifikavo solidarią ginčo šalių prievolę AB SEB bankui, šio banko į bylą neįtraukęs byloje dalyvaujančiu asmeniu, kolegija daro išvadą, jog teismas šioje dalyje neteisingai išsprendė bylą, kadangi ginčo šalių (sutuoktinių) prievolę bankui modifikavo be banko sutikimo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 266 straipsnį, taip pat nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Kolegija taip pat pažymi, jog teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 str. 1 d. 7 p.) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-173/2010). Asmenų įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis apeliacinėje instancijoje nėra galimas, todėl šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali. Be to solidariosios sutuoktinių prievolės modifikavimas gali turėti įtakos sutuoktinių turto balanso sudarymui ir tarpusavio kompensacijų paskaičiavimui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl sutuoktinių turto padalijimo naikintinas ir byla dalyje dėl šalių santuokoje įgyto turto padalinimo grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.), kadangi nebuvo atskleista bylos esmė ir neišaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Atsižvelgiant į tai, jog byla dalyje yra grąžinama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo – šis klausimas spręstinas galutinai išnagrinėjus bylą, todėl teismo sprendimas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje naikintinas ir perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą panaikinti dalyje, kurioje tarp G. L. ir V. L. padalintas santuokoje įgytas turtas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.