Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-2704-464/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-12-23
Bylos Nr.: 2A-2704-464/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-00037-2010-0
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
Atsakovas: V. L.
Ieškovas: G. L.
Išvadą teikia: Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Trečiasis asmuo: AB SEB bankas
Suinteresuotas asmuo: AB SEB bankas Išvadą duodanti institucija Elektrėnų savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

75.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2704-464/2013Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00037-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 75.8. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo AB SEB bankas, ir atsakovo V. L. priešieškinį dėl turto padalijimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. L., 2012-10-10 patikslinusi ieškinį (t.4, b.l.67-73), prašė: 1) nustatyti, kad dalijamas turtas, bendrai įgytas iki 2009-12-25, t.y. iki to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium; 2) padalinti santuokoje įgytą turtą nelygiomis dalimis, t.y. ieškovei priteisiant 55 proc., o atsakovui 45 proc. santuokoje įgyto turto; 3) dovanojimo sutarties pagrindu atsakovo V. L. vardu asmeninės nuosavybės teise registruotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 4000 Lt, pripažinti bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe; 4) automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 5000 Lt, pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe; 5) santuokoje įgytą turtą padalinti tokia tvarka: ieškovei priteisti butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 74 000 Lt; lovą - 200 Lt vertės; prieškambario spintą - 1000 Lt vertės; sekciją - 500 Lt vertės; miegamojo baldų komplektą - 1500 Lt vertės; šaldytuvą - 300 Lt vertės; skalbimo mašiną - 900 Lt vertės; mikrobangų krosnelę - 250 Lt vertės; patalynę 200 Lt vertės, kurių bendra vidutinė rinkos vertė sudaro 4850 Lt (ieškinyje klaidingai įvardinta 5300 Lt suma); bendra ieškovei priteistino turto vertė – 78 850 Lt; atsakovui priteisti žemės sklypą, kurio rinkos vertė 4000 Lt; gyvenamąjį namą, kurio rinkos vertė 142 000 Lt; nebaigtą statyti ūkinį pastatą (pirtį), kurio rinkos vertė 11 000 Lt, esančius, (duomenys neskelbtini) kurių bendra rinkos vertė yra 157 000 Lt; transporto priemonę Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė 2000 Lt; kilnojamuosius daiktus - grindines pušines lentas -2000 Lt vertės; vatą apšiltinimui -200 Lt vertės; gipso kartono plokštes - 200 Lt vertės; (seną) kompiuterį -200 Lt vertės; virtuvės baldų komplektą-2000 Lt vertės; dujinė viryklę - 1200 Lt vertės; patalynę, indus - 300 Lt vertės; fotoaparatą - 1000 Lt vertės; televizorių -300 Lt vertės; muzikinį centrą 100 Lt vertės; šaldytuvą - 900 Lt vertės; lovą 200 Lt vertės, kurių bendra vertė sudaro 8600 Lt; bendra atsakovui priteistino turto vertė sudaro 167 600 Lt (ieškinyje klaidingai įvardinta 167 700 Lt suma); 6) santuokoje įgytą skolą pripažinti atsakovo asmenine prievole, grąžinant kreditą pagal su AB SEB banku 2006-12-28 sudarytą kredito sutartį Nr.1550618092297-86, 73 824,29 Lt sumai; 7) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 16 149,14 Lt piniginę kompensaciją už didesnę jam liekančią turto dalį; 8) atsižvelgiant į vaikų poreikius dalintinu turtu prašė nelaikyti vaikų poreikiams įsigytų kilnojamųjų daiktų ir juos priteisti ieškovei: sofą-lovą „kampas“, lovą, spintas, rašomuosius stalus, kėdes, lentynas; 9) priteisti nepagrįstai pasisavintas nepilnamečių dukterų naudai sukauptas pinigines lėšas: S. L. pagal 1997-02-01 AB „Swedbanku kaupiamojo draudimo sutartį 3449,39 Lt, G. L. pagal 2002-04-01 AB „Swedbank“ kaupiamojo draudimo sutartį 2463,40 Lt; 10) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2009-03-27 ieškovė, sutuoktiniams jau nebegyvenant kartu, asmeniškai įsigijo transporto priemonę VW GOLF, kurios vidutinė rinkos vertė 5000 Lt. Šią sumą 2009-03-25 ieškovei padovanojo jos mama A. D., pervesdama pinigus per banką. Nors žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) įgytas 2006-06-23 dovanojimo sutartimi tarp M. I. ir V. L. kaip asmeninė atsakovo nuosavybė, tačiau už sklypą sumokėta 20 000 Lt iš bendrų sutuoktinų lėšų, atsakovas taip pat pripažino, kad žemės sklypas yra bendra jungtinė nuosavybė, įsigytas už bendras šeimos lėšas, apeliaciniu skundu neginčijo ankstesnio 2010-07-07 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo dalyje dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šalių bendra sutarta daiktų vertė santuokos pabaigoje (apeliacinėje instancijoje), liekanti pas atsakovą, buvo lygi 8600 Lt, tačiau dabar vertintojo rastų daiktų vertė yra lygi 2500 Lt, t. y. net suradus daugiau daiktų, jų vertė sumažėjo 70,93 procentų, taip pat vertintojas pas atsakovą tą patį fotelį-lovą vertina 40 Lt, o pas ieškovę 300 Lt. Vertintojas, neužfiksavo viso turimo atsakovo turto santuokos pabaigoje, nes jis galėjo būti ir realizuotas, tačiau šalims proceso metu sutarus tiek dėl dalintino daiktų kiekio, tiek dėl jų vertės (ginčo tarp šalių apeliacinėje instancijoje šioje dalyje nebuvo) - minėti daiktai ar šiuo metu rasti pas atsakovą ar ne nebeturi esminės reikšmės, nes jie jau buvo įtraukti į bendrą dalintino turto balansą. Šalių bendra sutarta daiktų vertė santuokos pabaigoje (apeliacinėje instancijoje), liekanti pas ieškovę, buvo lygi 5300 Lt. Vertintojo dabar rastų daiktų vertė yra lygi 6300 Lt, t.y. surašyti į dalintinų daiktų sąrašą net ir tie daiktai, kurie buvo įsigyti po bylos iškėlimo teisme dienos arba po teismo sprendimo priėmimo dienos. Todėl visi kiti ieškovės ir vaikų poreikiams tenkinti įgyti daiktai - sofa-lova „kampas“, lova, spintos, rašomieji stalai, kėdės, lentynos, virtuvės baldai negali būti įtraukti į dalintino turto sąrašą, nes santuokos pabaigoje sutuoktiniai šių daiktų neturėjo, be to, beveik visi naujai įsigyti daiktai yra skirti tik nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Vertintojas užfiksavo ne ieškovės bute, o bendroje namo laiptinėje stovintį popierinėje dėžėje šaldytuvą „Whirpool“, kurį įvertina 1000 Lt, tačiau ieškovė tokio daikto nei santuokoje, nei pasibaigus santuokai neįsigijo. Taip pat prašo vaikų interesais nukrypti nuo lygių turto padalijimo dalių. Su ieškove yra nustatyta 3 nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, kurie yra skirtingų lyčių ir skirtingo amžiaus, jiems po santuokos nutraukimo lieka tik 2 kambarių butas, todėl jų interesais reikalinga didinti gyvenamąjį plotą, kas užtikrintų tinkamas jų gyvenimo sąlygas. Pati ieškovė šiuo metu priversta miegoti virtuvėje. Šalių nepilnametės dukterys S. ir G. L. buvo apdraustos 1997-02-01 ir 2002-04-01 kaupiamojo draudimo sutartimis, kurias atsakovas 2011-03-16 nutraukė ir nepilnamečių dukterų naudai skirtas lėšas (S. L. - 3449,39 Lt ir G. L. - 2463,40 Lt) nepagrįstai atsiėmė. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti draudimo sutarčių, kurios sudarytos nepilnamečių dukterų interesais, savo naudai pasisavinti pinigines lėšas, skirtas abiejų tėvų dukterų poreikiams tenkinti, todėl atsakovas privalo į dukrų sąskaitas grąžinti 5912,79 Lt.

Su atsakovo priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka pasibaigė 2010-07-07, todėl 2011-08-03 dienai AB „Swedbank“ ieškovės sąskaitoje esantis pinigų likutis 9085,40 Lt negali būti trauktinas į dalytino turto balansą, nes piniginės lėšos gautos jau po bylos iškėlimo teisme dienos, faktiškai šalim gyvenant atskirai ir net pasibaigus santuokai. Nesutiko, kad būtų priteista 25 819 Lt kompensacija už neva atsakovo tėvų dovanotus pinigus atliktus namo statybos darbus, nes namo statybos darbai padaryti abiejų sutuoktinių pastangomis iki faktiškai sutuoktiniams pradėjus gyventi atskirai iš gauto banko kredito.

Atsakovas V. L. patikslintu priešieškiniu (t.4, b.l.31-37, 45, 53-56, t.5. b.l. 3-4) su ieškiniu nesutiko ir prašo: 1) pripažinti butą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo nuosavybe; 2) padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise šį turtą: pastatą - gyvenamąjį namą, vidutinė rinkos vertė 72 000 Lt, ir pirtį, vidutinė rinkos vertė 4000 Lt, esančius (duomenys neskelbtini) automobilį Renault 19, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kurio vertė 2000 Lt; daiktus esančius gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) dvigulį fotelį, sekciją 2-jų dalių, televizorių „Tauras“, lentyną ant grindų, 2 rašomuosius stalus, 2 kėdes, lyginimo lentą, džiovyklą, fotoaparatą „Konica Minolta“, seną spintą, naujesnę spintą, virtuvės pakabinamas ir pastatomas spinteles, dujinę viryklę „Gorenje“, šaldytuvą „Elektrolux“, virtuvinį stalą, 3 taburetes, seną spintelę, radiją su magnetola, lentas, dviratį, kurių bendra vertė 2500 Lt; priteisti po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise šį turtą: daiktus esančius, bute adresu (duomenys neskelbtini), t.y. virtuvės baldų komplektą (400 Lt), virtuvės stalą su taburetėmis (50 Lt), elektrinę viryklę (300 Lt), mikrobangų krosnelę (100 Lt), šaldytuvą „Snaigė“ (250 Lt), šaldytuvą „Whirlpool“ (1000 Lt), sofą-lovą „kampas“ (600 Lt), lovą (200 Lt), dvigubą fotelį-lovą (300 Lt), spintą (150 Lt), spintas (600 Lt), televizorių „Samsung“ (100 Lt), rašomąjį stalą, kėdę, lentynas (100 Lt), sekciją (300 Lt), WC ir vonios pakabinamas spinteles (100 Lt), skalbimo mašiną „ Whirlpool“ (300 Lt), džiovyklą (20 Lt), koridoriaus spintas (1000 Lt), pastatomas spinteles (200 Lt), rašomąjį stalą su kėde (200 Lt); automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė - 5000 Lt; 3) priteisti iš ieškovės atsakovui 6675,71 Lt kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę turto dalį; 4) priteisti iš ieškovės atsakovui 39 539 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės pagerinimą asmeninėmis ieškovo lėšomis; 5) priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas; 6) kreditorinį įsiskolinimą AB SEB bakui pagal 2006-12-28 kredito sutartį Nr.1550618092297-86 pripažinti atsakovo asmenine prievole; 7) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 2745 Lt už nebūtiną dantų protezavimą ir 4080 Lt už ieškovės mokslo studijas kaip kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; 8) įtraukti į turto balansą pagal 2004-05-18 sutuoktuvių sutartį sumokėtas 6828 Lt bendras lėšas ir priteisti atsakovui jų 1/2 dalį, t.y. 3414 Lt kaip kompensaciją už natūrą ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo dovanotas atsakovui pagal 2006-06-23 dovanojimo sutartį, todėl laikytinas asmenine atsakovo nuosavybe. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 91 000 Lt, buvo įgytas už atsakovo tėvų dovanotus 40 000 Lt, tėvui 1999-06-19 pardavus Vievio mieste turėtą nekilnojamąjį turtą. Todėl šį butą prašo pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe. Buto įgijimo metu buvo aiškiai išreiškęs valią įgyti jį savo asmeninėn nuosavybėn. Kadangi teismo sprendimo padalinti bendrą turtą dar nėra, o 2011-08-03 dienai ieškovės santaupų likutis buvo 9085,40 Lt, teigia, kad turtas, įskaitant šias pinigines lėšas, vis dar yra bendras. Todėl ieškovės sąskaitoje esančios piniginės lėšos (9085,40 Lt) taip pat turi būti įtrauktos į bendro turto balansą. Šalys yra skolingos AB SEB bankui pagal 2006-12-28 paskolos būstui statyti sutartį Nr.1550618092297-86, likutis 2012-05-31 dienai buvo iš viso 73 824,29 Lt, todėl dalintinas turtas mažintinas šia suma ir dalintino turto vertė yra 27 061,11 Lt (100 885,40 Lt – 73 824,29 Lt). Prašė taip pat atsižvelgti į tai, kad teismo nustatytas išlaikymo dydis vaikams sudaro daugiau nei 50 proc. atsakovo algos, tai apsunkina atsakovo turtinę padėtį. Be to, paskolos grąžinimui yra įkeistas nekilnojamasis turtas, kurį prašo natūra priskirti atsakovui, todėl faktiškai tenkanti turto dalis yra mažesnė, nei tenkanti ieškovei. Dėl šios priežasties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti atsakovui 2/3 turto dalis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė taip pat prašo nukrypti tokiomis pačiomis dalimis nuo lygių dalių principo dėl to, jog su ja lieka gyventi vaikai, turtas padalintinas lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį (13 530,56 Lt). Nurodė, kad namo statyboms panaudojo 13 720 Lt asmeninių lėšų gautų už iki santuokos įgytas ir 2008-04-30 parduotas AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ akcijas, todėl šią sumą prašo kompensuoti iš bendro turto, priteisiant iš ieškovės 13 720 Lt kompensaciją. Už atsakovo tėvų padovanotas lėšas šalys įrengė dalintiną gyvenamąjį namą. Atlikti darbai pagal 2012-01-10 Tyrimo darbų aktą Nr. 12/06T yra įvertinti 25 819 Lt. Šią sumą prašo kompensuoti iš bendro turto, priteisiant iš ieškovės 25 819 Lt kompensaciją. Tokiu būdu iš ieškovės atsakovui prašo priteisti 39 539 Lt kompensaciją už pagerinimus atliktus atsakovo asmeninėmis lėšomis. Taip pat prašo priteisti kompensaciją iš ieškovės už nebūtiną dantų protezavimą - 2745 Lt ir už mokslo studijas - 4080 Lt, kadangi šia suma sumažėjo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės; taip pat prašo priteisti 3414 Lt kompensaciją už natūrą ieškovei tenkančią didesnę turto dalį pagal 2004-05-18 sutuoktuvių sutartį sumokėtas 6828 Lt bendras lėšas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AB SEB bankas 2012-07-16 atsiliepimais į ieškinį ir priešieškinį (t.4, b.l.9-10, 66) neprieštaravo, kad šalių solidarioji prievolė pagal 2006-12-28 kredito sutartį Nr.1550618092297-86 po santuokos nutraukimo būtų pripažinta V. L. asmenine prievole, o bankui įkeistas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo būtų pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2012-12-19 sprendimu (t.5, b.l. 24-36) ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: 1) 0,2 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pripažino bendrąja jungtine šalių sutuoktinių nuosavybe; 2) ieškovei natūra priteisė 83 850 Lt vertės turtą: 2 kambarių butą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 74 000 Lt vertės; lovą - 200 Lt vertės; prieškambario spintą - 1000 Lt vertės; sekciją - 500 Lt vertės; miegamojo baldų komplektą - 1500 Lt vertės; šaldytuvą - 300 Lt vertės; skalbimo mašiną - 900 Lt vertės; mikrobangų krosnelę - 250 Lt vertės; patalynę - 200 Lt vertės, kurių bendra vertė sudaro 4850 Lt, automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt vertės; 3) pinigines lėšas, esančias ieškovės G. L. vardu „Swedbank“, AB banko sąskaitoje, priteisė ieškovei; 4) atsakovui natūra priteisė 167 600 Lt vertės turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 142 000 Lt vertės; nebaigtą statyti ūkinį pastatą (pirtį), esantį (duomenys neskelbtini) 11 000 Lt vertės; 0,2 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 4000 Lt vertės; grindines pušines lentas - 2000 Lt vertės; vatą apšiltinimui - 200 Lt vertės; gipso kartono plokštes - 300 Lt vertės; kompiuterį - 200 Lt vertės; lovą - 200 Lt vertės; virtuvės baldų komplektą - 2000 Lt vertės; fotoaparatą - 1000 Lt vertės; televizorių - 300 Lt vertės, dujinę viryklę - 1200 Lt vertės; muzikinį centrą - 100 Lt vertės; šaldytuvą - 900 Lt vertės; patalynę, indus - 300 Lt vertės; transporto priemonę Renault 19, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 1993 m., 2000 Lt vertės; 5) priteisė iš atsakovo ieškovei 3034,70 Lt piniginę kompensaciją už natūra negautą turtą; 6) prievolę AB SEB bankui pagal 2006-12-28 paskolos būstui statyti sutartį 1550618092297-86 pripažino asmenine atsakovo prievole; 7) kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė; 8) priteisė iš atsakovo 8313,89 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 3207,08 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, taip pat priteisė iš ieškovės 2987 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Pirmosios instancijos teismas netaikė CK 3.67 str. 2 d. nuostatų, kadangi 2010-07-07 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu abi šalys pripažintos kaltomis dėl santuokos nutraukimo. Todėl pagal CK 3.67 str. 1 d. bendrąja jungtine sutuoktinių teismas pripažino tik tą turtą, kuris įgytas iki bylos iškėlimo ieškinio pateikimo dienos teismui, t.y. iki 2010-01-11. Teismas nustatė, kad kilnojamieji daiktai - virtuvės baldų komplektas, virtuvės stalas su taburetėmis, elektrinė viryklė, šaldytuvas „Whirpool“, sofa – lova „kampas“, fotelis-lova dvigubas, televizorius „Samsung“, rašomasis stalas, kėdės, lentynos, WC ir vonios pakabinamos spintelės, džiovyklos, koridoriaus spintos, pastatomos spintelės, rašomasis stalas – su kėde, sekcija - 2-jų dalių, lentyna ant grindų, 2 rašomieji stalai, 2 kėdės, lyginimo lenta, sena spinta, naujesnė spinta, virtuvinis stalas, 3 taburetės, sena spintelė, radijas su magnetola, dviratis - įgyti po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo ir netrauktini į dalintino turto balansą. Teismo vertinimu, dalintinas šis santuokoje įgytas turtas: grindines pušinės lentos, vata apšiltinimui, gipso kartono plokštės, (senas) kompiuteris, dvi lovos, virtuvinių baldų komplektas, fotoaparatas, televizorius, dujinė viryklė, muzikinis centras, sekcija, prieškambario spinta, miegamojo baldų komplektas, 2 šaldytuvai, skalbimo mašina, mikrobangų krosnelė, 2 patalynės, indai. Atsižvelgęs į aplinkybę, kad atsakovas apeliaciniu skundu neginčijo Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo dalyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) teismas pripažino šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Teismo vertinimu, 5000 Lt, kurie pervesti kaip sąskaitos papildymas, neįvardijant to kaip dovanojimą ar automobilio pirkimui skirtų lėšų, nesudaro pagrindo teigti, kad automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgytas už ieškovės asmenines lėšas. Todėl šio turto teismas nepripažino ieškovės asmenine nuosavybe. Nesant rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui tėvas būtų padovanojęs 40 000 Lt, ar 2000-03-01 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartyje nesant išreikštai atsakovo valiai įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, teismas šio turto taip pat nepripažino atsakovo asmenine nuosavybe. 2011-08-03 dienai AB „Swedbank“ ieškovės sąskaitoje esančio pinigų likučio teismas netraukė į dalintino turto balansą, nes piniginės lėšos gautos po bylos iškėlimo teisme dienos, tačiau į bendro turto balansą traukė 101,87 Lt sumą, kuri buvo ieškovės „Swedbank“, AB banko sąskaitoje nagrinėjamoje byloje pareiškus ieškinį. Turtą teismas vertino pagal UAB „Krivita“ atliktą nekilnojamojo turto ekspertizės aktu nustatytą nekilnojamojo turto rinkos vertę.

Iš sudaryto sutuoktinių turto balanso teismas sprendė, kad šalys santuokoje įgijo 251 551,87 Lt vertės turtą, kuris joms turi būti padalintas. Kadangi atsakovas nuosavybės teise turi asmeninio nekilnojamojo turto, dirba ir gauna pastovias pajamas, tarp dalintino bendro turto objektų taip pat yra nekilnojamųjų daiktų bei transporto priemonių, pagrindo konstatuoti blogą atsakovo turtinę padėtį teismas nenustatė. Įvertinęs ir tai, kad trijų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, kad vaikai yra skirtingo amžiaus ir lyties, todėl jų interesais reikalinga didinti gyvenamąjį plotą, bei aplinkybę, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, realiai tenka didesnė rūpinimosi jais našta, reikalaujanti atitinkamai daugiau lėšų, negu teismo nustatytas išlaikymas, teismas pripažino esant pagrindui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei priteisė 55 proc. (atitinkančius 138 353,53 Lt sumą) bendro turto, o atsakovui – 45 proc. (atitinkančius 113 198,35 Lt sumą) bendro turto.

Teismas visą turtą padalino natūra tokiu būdu: ieškovei priteisė 74 000 Lt vertės butą (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena, jame esančius kilnojamuosius daiktus, kurių bendra vertė sudaro 4850 Lt, taip pat automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 5000 Lt, ir „Swedbank“, bei AB banko sąskaitoje esančią 101,87 Lt sumą, iš viso turto natūra už 83 951,87 Lt sumą. Atsakovui priteisė namą, kuriame jis gyvena, nebaigtą statyti ūkinį pastatą (pirtį) bei 0,2 ha ploto žemės sklypą, esančius, (duomenys neskelbtini) kurių visų bendra rinkos vertė yra 157 000 Lt, o taip pat name esančius kilnojamuosius daiktus už 8600 Lt sumą, automobilį RENAULT 19, kurio rinkos vertė 2000 Lt vertės, iš viso atsakovui turto už 167 600 Lt.

Šalims prašant ir trečiajam asmeniui AB SEB bankas sutinkant, prievolę AB SEB bankui pagal 100 000 Lt paskolos būstui statyti sutartį (kredito likutis 73 824,29 Lt) teismas pripažino asmenine atsakovo prievole. Tokiu atveju teismas sprendė, kad bendra laisva nuo kreditorinių išieškojimo dalintino turto vertė yra 177 727,59 Lt (251 551,88 Lt – 73 824,29 Lt), taigi atitenkanti ieškovei 55 proc. šio turto dalis yra 97 750,18 Lt, o atsakovui atitenkanti 45 proc. dalis –79 977,41 Lt. Atsakovui priteisus natūra turto už 93 775,71 Lt sumą (167 600 Lt -73 824,29 Lt), ieškovei išmokėtina 13 798,31 Lt kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

Taip pat teismas nustatė, kad atsakovui, kaip draudėjui, nutraukus kaupiamojo draudimo sutartis, kuriomis buvo apdraustos šalių dukterys, ir atsiėmus draudimo išmokas, toks veiksmas neprieštarauja CK 6.1009 str. nuostatoms, o ieškovė neįrodė pagal jas susigrąžintų 5912,79 Lt sumų įgijimo be pagrindo. Kita vertus, šios sutartys buvo sudarytos šeimos interesais. Prievolė mokėti įmokas vykdyta iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl ir teisės iš šių draudimo sutarčių atsiranda abiems sutuoktiniams. Atsakovui jas nutraukus ir įrodymais nepagrindus savo teiginių, kad šiomis lėšomis jis sumokėjo už kreditorinius įsipareigojimus bankui, pusę šių lėšų – 2956,39 Lt teismas priteisė kaip kompensaciją ieškovei už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Teismas nesutiko su atsakovo reikalavimais ieškovės turėtas dantų protezavimo bei mokymosi išlaidas sieti su bendrosios jungtinės nuosavybės turto sumažėjimu. Gyvenant santuokoje, ieškovė turėjo teisę mokytis, rūpintis savo sveikata, lankytis pas gydytojus, pirkti vaistus ligos atveju, tame tarpe rūpintis odontologine dantų priežiūra. Todėl tokių priešieškinio reikalavimu netenkino. Be to, nustatęs, kad ieškovė neatsiėmė pagal 2004-05-18 sutartį sumokėtų sūnaus draudimui 6828 Lt bendrų lėšų, teismas nepripažino atsakovui teisės ir į pusės jų dydžio (3414 Lt) kompensaciją. Teismas atmetė ir priešieškinį dalyje dėl atsakovo reikalavimo priteisti jam 25 819 Lt kompensaciją už atliktus jo asmeninėmis lėšomis namo pagerinimus, padaręs išvadą, kad byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo tėvo dovanos 40 000 Lt piniginėmis lėšomis suteikimą ar kad šis pirkęs statybinių medžiagų namo įrengimui. Teismo vertinimu, paties atsakovo paaiškinimai dėl tokių lėšų ir darbų yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Kadangi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausė 2092 vnt. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ akcijų, o ieškovė pripažino, kad atsakovo nurodyta asmeninių lėšų suma (13 720 Lt) buvo panaudota bendro namo statybai ir sutiko su kompensacija iš bendro turto, atsakovui teismas priteisė kompensaciją už bendro turto padidinimą atsakovo asmeninėmis lėšomis 13 720 Lt sumai.

Atlikęs įskaitymus dėl priteistų šalims kompensacijų, t.y. ieškovei priteisus 13 798,31 Lt kompensaciją už atsakovui natūra tenkančią didesne turto dalį ir 2956,39 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, o atsakovui priteisus 13720 Lt kompensaciją už bendro turto padidinimą atsakovo asmeninėmis lėšomis, iš atsakovo ieškovei teismas priteisė 3034,70 Lt kompensaciją.

Taip pat teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šalims ir valstybei klausimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas V. L. apeliaciniu skundu (t. 5, b.l. 40-49, b.l. 62-71), prašo: 1) panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-12-19 sprendimą dalyje, kuria 0,2 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas bendrąja jungtine G. L. ir V. L. sutuoktinių nuosavybe; 2) panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-12-19 sprendimą dalyje ir pakeisti taip: „G. L. natūra priteisti 100 850 Lt vertės turtą: dvejų kambarių butą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 91 000 Lt vertės, lovą - 200 Lt vertės; prieškambario spintą - 1000 Lt vertės; sekciją -500 Lt vertės; miegamojo baldų komplektą - 1500 Lt vertės; šaldytuvą - 300 Lt vertės; skalbimo mašiną - 900 Lt vertės; mikrobangų krosnelę - 250 Lt vertės; patalynę - 200 Lt vertės, kurių bendra vertė sudaro 4850 Lt, automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt vertės; V. L. natūra priteisti 83 200 Lt vertės turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 72 000 Lt vertės; nebaigtą statyti ūkinį pastatą (pirtį), esantį (duomenys neskelbtini) 4 000 Lt vertės, kompiuterį - 200 Lt vertės, lovą - 200 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą - 2000 Lt vertės, fotoaparatą - 1000 Lt vertės, televizorių - 300 Lt vertės, dujinę viryklę - 1200 Lt vertės, muzikinį centrą - 100 Lt vertės, šaldytuvą - 900 Lt vertės, patalynę, indus - 300 Lt vertės; transporto priemonę Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1993 m., 2000 Lt vertės.“; 3) panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-12-19 sprendimo dalį, kuria iš V. L. G. L. priteista 3034,70 Lt piniginė kompensacija už natūra negautą turtą, ir priteisti iš G. L. V. L. 53 945,86 Lt kompensaciją už natūra negautą turtą; 4) panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-12-19 sprendimo dalį ir atitinkamai pakeisti priteistinas iš šalių bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl dalintino turto vidutinės rinkos vertės nustatymo momento ir turtą padalino pažeisdamas CK 3.119 str. nustatytą taisyklę. Teismas priėmė sprendimą 2012-12-19, tačiau vadovavosi dar 2011-11-29 UAB „Krivita“ atliktu nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr.11-I-207 ir jame nustatyta nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte, nors byloje buvo pateikta vėlesnė 2012-07-04 UAB „Verslo klasė NT“ vertinimo ataskaita Nr.12-07-PN-04, kuri yra artimesnė teismo sprendimo priėmimo dienai. Teismas nesivadovavo sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis dalijamo turto rinkos kainomis, dėl ko pažeidė CK 3.87 str., 3.100 str. 4 ir 6 p., 3.119 str. bei nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas.Teismas, vadovaudamasis žymiai senesniu UAB „Krivita“ atliktu turto vertinimu bei juo nustatyta vidutine rinkos verte, pažeidė įrodinėjimo civiliniame procese taisykles bei priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas šioje byloje UAB „Krivita“ atliktą aktą vertino ir teikė jam pirmenybę kaip įrodymui apie dalijamo turto vertes tik procesiniu šio įrodymo gavimo (kilmės) aspektu, visiškai nevertindamas paties akto turinio, t.y. nustatytų turto verčių pagrįstumo ir teisingumo. UAB „Krivita“ atliktas nekilnojamojo turto vertinimas, UAB „Verslo klasė NT“ turto vertinimas, UAB „Domus optima“ 2007-10-02 turto vertės nustatymo pažyma, VĮ Registrų centras atlikti masiniai vertinimai buvo atliekami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis ir metodais, todėl savo turiniu tapatūs, o jų procesinė prigimtis neturėjo įtakos juose nustatytų duomenų tikrumui ar teisingumui. Teismas nepagrįstai sprendė, jog UAB „Krivita“ atliktas nekilnojamojo turto vertinimas vien tik dėl jo procesinės kilmės turi didesnę įrodomąją reikšmę.Teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Krivita“ atliktu nekilnojamojo turto vertinimo aktu, netirdamas akto turinio (vidutinės rinkos vertės dydžio pagrįstumo) greta kitų byloje surinktų įrodymų, ir taip pažeidė tikimybių pusiausvyros principą. UAB „Krivita“ nustatyta gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė (142 000 Lt) akivaizdžiai prieštarauja pripažintai ir visiems žinomai aplinkybei dėl verčių kritimo (CPK 182 str. 1 d.). Teismas netyrė ir UAB „Krivita“ nustatytos gyvenamojo namo rinkos vertės duomenų atitikimo VĮ Registrų centras duomenims, kurie buvo teikiami teismui. UAB „Krivita“ atlikusi pilnai įrengto, priešingai negu nebaigto statyti gyvenamojo namo atveju, individualų buto įvertinimą, pastarąjį įvertino tik 74 000 Lt, nors pagal masinį VĮ Registrų centras atliktą to paties buto vertinimą, šio nekilnojamojo turto vertė buvo didesnė – 87 600 Lt. Tuo tarpu didelių prieštaravimų tarp gyvenamojo namo ir buto vertinimo pagal UAB „Verslo klasė NT“ turto vertinimo ataskaitoje nustatytos turto vertės ir VĮ Registrų centras atlikto masinio vertinimo turto vertės nėra. Teismas nevertino fakto, jog UAB „Krivita“ atliktas turto vertinimas atliktas įskaičiuojant gyvenamojo namo vidutinę rinkos vertę ir vertę, kuri atsakovo buvo sukurta šalims gyvenant skyriumi bei daiktus (statybines medžiagas), kurias teismas atskirai priteisė atsakovui (grindinės pušinės lentos, vata apšiltinimui, gipso kartono plokštės). Teismas spendimu faktiškai du kartus atsakovui priteisę tą patį turtą (atskirai priteisdamas grindines pušines lentas, vatą apšiltinimui, gipso kartono plokštes ir priskirdamas gyvenamąjį namą su name esančiomis šiomis medžiagomis). Atsižvelgiant į turto vertes, teismas nepagrįstai apskaičiavo ir iš V. L. G. L. priteisė 3034,70 Lt piniginę kompensaciją už natūra negautą turtą. Kadangi apeliaciniu skundu prašoma priteisti ieškovei natūra 100 850 Lt vertės turtą, o atsakovui – 83 200 Lt vertės turtą, tad viso dalintino turto vertė, atėmus kredito likutį 73 824,29 Lt pagal 2006-12-28 paskolos būstui statyti sutartį, yra 110 225,71 Lt. Nukrypus nuo bendro turto lygių dalių principo, ieškovei priteistina 55 proc., t.y. 60 624,14 Lt vertės bendro turto, o atsakovui – 45 proc., t.y. 49 601,57 Lt vertės bendro turto. Ieškovei priteisus turto 100 850 Lt sumai, atsakovui išmokėtina 40 225,86 Lt kompensacija už ieškovei natūra tenkančią didesnę turto dalį. Teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad atsakovui priteistina kompensacija už bendro turto padidinimą atsakovo asmeninėmis lėšomis 13 7720 Lt sumai, gautą pardavus akcijas ir šias pajamas panaudojus namo statybai, taigi iš viso iš ieškovės atsakovui priteistina 53 945,86 Lt kompensacija už ieškovei natūra tenkančią didesnę turto dalį.Teismas nepagrįstai pripažino žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sklypas priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, todėl remiantis CK 3.89 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta prezumpcija, ieškovė turėjo įrodyti aplinkybes, kurios leistų sklypą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje nebuvo įrodyta, kad asmeninis atsakovo sklypas buvo pagerintas iš esmės santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis, ieškovės lėšomis ar darbu, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti šio ieškovės reikalavimo. Ieškovė neginčijo 2006-06-23 dovanojimo sutarties, nepateikė jokių įrodymų, jog ji tuo metu būtų turėjusi (sukaupusi) tokią pinigų sumą, todėl teiginys apie dovanoto žemės sklypo „įsigijimą“ nėra pagrįstas jokiais byloje esančias įrodymais. Trakų rajono apylinkės teismo 2010-07-07 sprendimas dalyje dėl turto padalijimo buvo panaikintas, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi ankstesniame teismo posėdyje atsakovo teiginiu dėl sklypo nuosavybės. Todėl sprendimas dalyje atsakovui dovanoto sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe turi būti panaikintas kaip nepagrįstas, o sklypas pašalintas iš bendro turto balanso.

Atsiliepimas

Ieškovė G. L. atsiliepimu (t.5, b.l.91-97) prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-12-19 sprendimą nepakeistą, priteisti ieškovės naudai iš atsakovo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti prie bylos medžiagos naujus įrodymus, kurie susiję su apelianto piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir kurių nebuvo įmanoma pateikti pirmojoje instancijoje – ieškovo pareikštus ieškinius Trakų rajono apylinkės teisme civilinėse bylose Nr.2-834-272/2013 ir Nr.2-1330-231/2013. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Santuokos pabaigai (iki 2010-07-07 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimui įgyjant res iudicata galią) paskutinis bendro dalintino turto vertinimas buvo atliktas 2011-11-29 teisminės ekspertizės Nr.11-I-207 UAB „Krivita“ Turto vertės nustatymo pažymoje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos vadovavosi paskutine nustatyta dalintino turto verte apeliacinės instancijos teisme.CK 3.100 str. 6 p. nurodytu bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindu yra tie atvejai, kai santuoka išlieka ir separacija nepatvirtinama, bet sutuoktinis ar jų kreditoriai kreipiasi į teismą reikalaudami padalyti bendrą turtą. Teismo sprendimas dėl bendro turto padalijimo taikomas tik konkrečiam dalijamam turtui ir baigiasi tik jo bendrosios jungtinės nuosavybės teisė, toliau visas įgytas turtas laikomas įgytu bendrąja jungtine nuosavybe. Apelianto minimas neva pažeistas CK 3.100 str. 6 p. neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o CK 3.100 str. 4 p. numatytas bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindas – santuokos nutraukimas - yra taip pat galimas tik priimant teismo sprendimą.Nors kasacinio teismo išaiškinta, jog ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, tačiau kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Todėl teismo išvada remtis ekspertizės išvada yra pagrįsta dėl šio įrodymo gavimo objektyvumo, nes, nesiremdamas ekspertizės išvada, teismas ne tik nukryptų nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, bet ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą bei nepagrįstai padidintų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nenuginčijo UAB „Krivita“ ekspertizės išvadų, neginčijo eksperto kompetencijos ar nešališkumo, neprašė pakartotinės ekspertizės. Atsakovo argumentas, kad teismas, priimdamas sprendimą, turėjo remtis UAB „Verslo klasė NT“ vertinimo ataskaita Nr.12-07-PN-04, o ne 2011-11-29 teisminės ekspertizės Nr.11-I-207 UAB „Krivita“ Turto vertės nustatymo pažyma, yra visiškai nepagrįstas ir alogiškas paties apeliaciniame skunde nurodytai LR turto ir vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 3 d. nuostatai, kad turto vertinimo ataskaita (ypač gauta paskirtos teisminės ekspertizės būdu) turi juridinę galią ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka bei CPK 185 str. įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.Atsakovas neįrodė, jog po 2010-01-11 jis padarė turto pagerinimus iš savo lėšų, o skunde pats cituoja kasacinio teismo suformuotą praktiką, jog bendrosios jungtinės nuosavybės dalintino turto vertė nustatoma, jei byla nagrinėjama apeliacinėje instancijoje – šio teismo sprendimo dieną galiojančiomis kainomis. Atsakovas, nesudaręs dalintino turto balanso, nepagrįstai perskaičiuoja mokėtinas kompensacijų sumas. Jis neginčija jam teismo priteistos prievolės dydžio, neginčija teismo išvados, kad 2010-07-07 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu abi šalys buvo pripažintos kaltomis dėl santuokos nutraukimo, todėl atsisakyta taikyti CK 3.67 str. 2 d. Atsakovas, piktnaudžiaudamas teise, siekia nesąžiningai iš naujo pasidalinti turtą pareikšdamas naujus ieškinius. Atsakovas apeliaciniu skundu neginčijo 2010-07-07 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo dalyje dėl 0,2 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, atsakovo patikslintame priešieškinyje suformuluota pozicija, kad žemės sklypas yra jo asmeninė nuosavybė, teismo pagrįstai buvo pripažinta nesąžininga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Į apelianto prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teisėjų kolegija neatsižvelgia, tokie prašymai apeliacinės instancijos teismo nesaisto, o kolegija žodinio šios bylos nagrinėjimo būtinumo nenustatė (CPK 322 str.).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinis skundas yra pateiktas dėl teismo sprendimo, kuria buvo išspręstas sutuoktinių turto padalijimo klausimas, ginčijant šį sprendimą iš esmės tik dviem aspektais – dėl dalintino turto vertės nustatymo kriterijų ir dėl vieno iš turtinių objektų, t.y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Dėl to teisėjų kolegija ir pasisako (CPK 320 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dabar jau buvusių sutuoktinių turto balansą, jų santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto vertę grindė teismo paskirtos ekspertizės, kurią 2011-11-29 atliko UAB „Krivita“, išvadomis (t.3, b.l. 3-45). Dalintino kilnojamojo turto vertę teismas nustatė pagal pačių šalių įkainojimą, dėl kurio bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijamąsi. Spręsdamas dėl 2012-07-12 UAB „Verslo klasė NT“ vertinimo atsakaitoje pateiktų dalintino turto objektų verčių (t.4, b.l. 4-28) ir ekspertizės išvadoje nurodomų jų verčių konkurencijos, pirmosios instancijos teismas rėmėmsi fakti, kad UAB „Krivita“ ekspertizė buvo atlikta teismo pavedimu ir abiems šalims dėl jos atlikimo šioje ekspertinėje institucijoje bendrai sutarus. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija iš esmės reiškia tai, kad būtent ekspertizės aktas buvo pripažintas patikimesne įrodinėjimo priemone, nei vėlesnis dokumentas - UAB „Verslo klasė NT“ vertinimo atsakaita. Ir nors teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teismas santuokoje įgytą turtą padalina pagal kainas, buvusias bendrosios jų nuosavybės pabaigoje, tačiau nesutinka su tais skundo argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju bylą nagrinėjęs teismas rėmėsi rašytiniu įrodymu, kuris laiko aspektu yra žymiai labiau nutolęs nuo bendrosios jų nuosavybės pabaigos momento, nei apelianto pateikta UAB „Verslo klasė NT“ vertinimo ataskaita. Abu šiuos rašytinius įrodymus – UAB „Krivita“ ekspertizės aktą bei UAB „Verslo klasė NT“ vertinimo atsakaitą - skiria vos pusės metų laikotarpis. Per tokį trumpą laikotarpį jokių ženklesnių pokyčių rinkoje, kurie galėtų nulemti nekilnojamojo turto vertės pasiketimą, objektyviai negalėjo įvykti ir neįvyko. Taip pat nebuvo įrodinėjama, kad per pusės metų laikotarpį, skirianti abu lyginamuosius turto vertinimo aktus, dalintino namo ar buto vertė galėjo pasikeisti dėl kurių nors individualiai egzistavusių aplinkybių (papildomų investicijų į turtą, didelį nusidevėjimą lemiančių įvykių ir pan.). Todėl vien antrojo dokumento vėlesnio pateikimo į bylą faktas esminės reikšmės šiuo atveju neturi ir savaime neleidžia padaryti išvados, kad būtent jame nustatytos kainos buvo privalomos teismui, nustatant santuokinio turto balansą ar kiekvieno iš dalintinų jo objektų vertę. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendime įvardintas kriterijus, t.y. įrodymų apie turto vertę gavimo būdas, priešingai nei teigiama apeliaicinaiem skunde, yra aktulaus ir reikšmingas.

Ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios (CPK 218 str.), t.y. ji vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Tačiau kasacinio teismo bylose buvo pažymėta ir tai, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-20 nutartis c.b. Nr. 3K-3-733/2002; 2009-11-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-503/2009). Vadinasi, nors eksperto išvada ir nėra absoliučiai neginčijamas įrodymas, nesutikimas su tokia išvada turi būti motyvuotas ir argumentuotas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jokių abejonių dėl ekspertų išvados pagrįstumo, ekspertų darbo patikimumo ar prieštaravimų dėl joje nurodytų kiekvieno iš objekto vertės, šalys nekėlė, jų nekilo ir pačiam teismui (CPK 219 str.). Dar daugiau, pats apeliantas, sudarydamas turto ir skolų balansą prieš 2012-03-21 vykusį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, naudojosi tiek žemės sklypo, tiek gyvenamojo namo bei ūkinės paskirties (pirties) patato įvardintomis ekspertizės akte kainomis, sutiko ir su buto įkainojimu (t.3, b.l. 102, 106). Tai, kad jo nuomonė dėl turto vertės vėliau pakito ir vos po pusmečio į bylą buvo pateikti kiti šių nekilonojamųjų daiktų vertės įrodymai, kuriuose namo kaina (t.y. jam pačiam priskirtino natūra turto) sumažėjo dvigubai, lyginant su ekspertizės metu nustatyta verte, o ieškovei priskirtino natūra turto (t.y. buto) kaina padidėjo, anaiptol nereiškia objektyvių ir realiai įvykusių pokyčių rinkoje po ekspertizės atlikimo. Apelianto skundo argumentai dėl to taip pat yra prieštaringi. Vienu atveju teigdamas apie nekilnojamojo turto kainų kritimą, kaip visuotinai žinomą aplinkybę (jam priskirto turto atveju), kitu atveju (dėl ieškovei tenkančio buto) jau remiasi tuo, kad ekspertų išvados neatitinka VĮ Registrų centras nurodomų masinio vertinimo duomenų. Masinio vertinimo duomenys rodo priešingas tendencijas, nei teigė apeliantas – vertės didėjimą, o ne jų kritimą. Antai buto (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis, skirtingais laikotarpiais buvo įvardijama taip: 30 000 Lt pagal 2000-02-28 vertinimo duomenis (t.1, b.l. 26-27); 73 200 Lt pagal 2010-04-13 duomenis (t.1, b.l. 152); 87 600 Lt pagal 2012-03-21 duomenis (t.3. b.l. 103, 139); vėliausiame, 2012-06-21 registro duomenų banko išraše nurodomi duomenys apskritai neinformatyvūs, kadangi sugrįžta prie 2000-02-28 vertės nustatymo datos bei tuometinės rinkos vertės - 30 000 Lt (t.3, b.l. 158-160). Taigi pritariant apelianto nuomonei, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu nekilnojamojo turto kainos rinkoje mažėjo, buto, kuris natūra buvo priskirtas ieškovei, vertė, įvardijama UAB „Krivita“ 2011-11-29 ekspertizės akte - 74 000 Lt (t.3, b.l. 7, 45) ir kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, iš esmės atitiko tiek VĮ Registrų centras to laikotarpio masinį vertinimą (73 200 Lt, t.1, b.l. 152), tiek objektyviai vykusius rinkos pokyčius. Todėl ir ekspertizės verčių palyginimas su nustatytąja 2012-03-21 VĮ Registrų centras duomenimis 87 600 Lt masine verte (t.3. b.l. 103, 139), ar, juo labiau, su dar didesne verte pagal UAB „Verslo klasė NT“ 2012-07-12 duomenis, kur šis butas jau buvo įkainotas net 91 000 Lt suma (t.4. b.l. 28, buto vertinimo ataskaitos 21 psl.), reikštų, kad yra ignoruojama objektyviai rinkoje susiklosčiusi situacija (verčių nežymus svyravimas). UAB „Verslo klasė NT“ nustatytų verčių ydingumą ir itin didelį jų atotrūkį nuo masinio vertinimo duomenų (nors, minėta, ekspertizės nustatytoji vertė yra labai panaši į registro duomenis), patvirtina ir nuorodos šių vertintojų pateiktoje atsakaitoje apie neženkliai svyruojantį (tik nežymiai padidėjantį ar vos sumažėjantį) naujos ir senos statybos butų Vilniuje ir kitose vietose kainų indeksą, lyginant 2011 metų ir 2012 m. pirmojo ketvirčio duomenis (buto vertinimo atsakaitos 14 psl. -15 psl.). Ši informacija leidžia tikėtinai spręsti, kad tuo kalendoriniu 2011- 2012 metų laiktorapiu, kuomet buvo atlikta tiek UAB „Krivita“ ekspertizė, tiek UAB „Verslo klasė NT“ vertinimas, butų kainos buvo pakankamai stabilios. Todėl tokioje susiklosčiusioje situacijoje ekspertų nustatyta kaina, panaši ir į masinio vertinimo kainas, yra patikimesnis įrodymų šaltinis, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą suetikė būtent šiai įrodinėjimo priemonei, o ne vėliau apelianto pateiktai turto vertinimo išvadai.

Pasisakydama dėl ekspertų nustatytos gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nebaigto statyti ūkinio pastato (pirties), esančių (duomenys neskelbtini) (namas įkainotas 142 000 Lt, pirtis 11 000 Lt, t.3, b.l. 7, 45) verčių santykio su VĮ Registrų centras bei UAB „Verslo klasė NT“ nurodytais duomenimis, kolegija atkreipia dėmesį ir į dar vieną lyginamąjį dokumentą – UAB „Domus optima“ 2009-07-27 parengtą vertinimą šio turto įkeitimui (t.3, b.l. 128-129). Pagal pastarąjį vertimą, nebaigto statyti gyvenamojo namo vertė nurodyta 160 00 Lt, žemės sklypo – 20 000 Lt, o likvidacinė viso turtinio komplekso vertė priverstinio pardavimo atveju nurodyta 126 000 Lt. Pagal skirtingo laikotarpio VĮ Registrų centras masinio vertinimo duomenis, šio namo 2007-10-29 vertė nurodyta 65 151 Lt (t.1, b.l. 28-31), 2010-04-13 – 69 000 Lt (t.1, b.l. 153), 2011-01-27 – 105 000 Lt (t.2, b.l. 121-122), o 2012-03-21 – jau tik 58 400 Lt (t.3, b.l. 105), tačiau 2012-06-21- ir vėl 105 000 Lt (t.3, b.l. 166). Kuo grindžiamas UAB „Verslo klasė NT“ tuo pačiu metu - 2012-07-12 - nustatytas namo įkainojimas 72 000 Lt suma, aiškai besiskiriantis nuo 2012-06-21 nustatyto masinio vertinimo, kodėl jis dvigubai mažesnis nei vos prieš pusmetį nustatė UAB „Krivita“ ekspertai ir kodėl jis taip akivaizdžiai skiriasi nuo turto įkeitimui atlikto UAB „Domus optima“ vertinimo (per trejus metus vertė sumažėjo daugiau nei dvigubai), objektyvių duomenų byloje nėra. Jokios logiškos išvados dėl tokio didelio namo vertės sumažėjimo negalima padaryti ir iš šios UAB „Verslo klasė NT“ vertinimo ataskaitos. Be to, priešingai nei situacijoje su butais, UAB „Verslo klasė NT“ vertintojai nurodė, kad 2011 m., lyginanat su 2010 m., gyvenamųjų namų kainos tiek Vilniuje, tiek ir kitose vietose išaugo, tokia pati tendencija – individualių namų kainų augimas - Vilniaus neapimančioje didesnėje Lietuvos dalyje užfiksuota ir 2012 m. antrajame ketvirtyje. Atsižvegiant į nurodytas aplinkybes bei visus byloje esančius duomenis apie namo vertės pokyčius, nėra pagrindo išvadai susiformuoti, kad santuokoje įgyto namo vertė patikimiau nustatyta būtent UAB „Verslo klasė NT“ turto vertinimo, kaip vėliausioje, išvadoje. Faktinių prielaidų tokia linkme - aiškiai sumažėti, nors pagal rinkos tendencijasm pasak vertintojų, namo vertė turėjo padidėti, pakisti šio nekilnojamojo daikto vertei vos po pusmečio, kai atlikta vertės nustatymo ekeprtizę, nebuvo. Taigi ir šio turto atveju apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi būtent ekspertų išvadomis.

Kolegijos vertinimu, apelianto siekis perskaičiuoti dalintino turto balansą labiau susijęs ne su objektyviais rinkos pokyčiais sutuoktinių bendrosios nuosavybės pabaigoje, bet su itin konfliktiškais ir vis blogėjančiais šalių tarpusavio santykiais, tebesitęsiančiais jų teisminiais ginčais (t.5, b.l. 101-108). Tokį vertinimą suponuoja ir tai, kad kas kartą nagrinėjant šią bylą atsirasdavo vis naujų dalintinų išlaidų ar interesų, nevengiant dalinti vaikų draudimui skirtų lėšų ar sveikatos priežiūrai bei mokymusi išleistų pinigų, ir tai, kad pakito ankstesnė apelianto nuomonė dėl 0,2 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kuriame pastatytas gyvenamasis namas, priskirtinumo šeimos turtui ir bendrąjai sutuoktinių nuosavybei. Pažymėtina, kad tokį šio turto, kaip šeimos turto, statusą apeliantas ne kartą buvo pripažinęs, iš esmės sutikdamas su ieškove, kad už žemės sklypą, nepaisant įforminimo dovanojimo sutartimi, buvo sumokėta, siekęs su ieškove pasidalinti taip pat ir šį turtą. Tikėtina, kad apelianto pozicijos dėl šio žemės sklypo pasikeitimą lėmė būtent komplikuoti šalių santykiai ir jo siekis savo naudai pakeisti sutuoktinių turto balansą ir jo padalijimo padarinius (kompensacijų skaičiavimą). Kaip matyti iš UAB „Krivita“ ekspertizės akto, žemės sklypas, atitinkamai įtakojęs galutinį komensacijų santykį, buvo įvertintas 4000 Lt suma. Tačiau UAB „Verslo klasė NT“ pateiktoje išvadoje vertintojai šį sklypą įkainojo kelis kartus didesne - 25 000 Lt suma, todėl toks jų vertinimas, jeigu kolegija būtų sutikusi su apelianto procesine pozicija, kad dalintinas turtas įkainotas pagal netinkamus vertinimo dokumentus, jam nebūtų palankus.

Todėl apeliacinio skundo argumentai bei reikalavimai žemės sklypą pripažinti būtent apelianto asmeniniu turtu, neigiant procesinį šio turto, kaip santuokoje įgyto, statuso pripažinimą (CPK 187 str.) vien dėl jo įforminimo dovanojimo, o ne pirkimo-pardavimo sutartimi, vertintini kaip nepagrįsti, aiškiai neteisingti ir nesąžiningi. Skundo motyvai, kad ieškovė per metus nuo 2006-06-23 dovanojimo sutarties sudarymo nenuginčijo šios sutarties, nors apie jos sudarymą žinojo, nepateikė jokių įrodymų, jog tuo metu būtų turėjusi (sukaupusi) tokią pinigų sumą, teisiškai nereikšmingi, kadangi sutuoktinis gali reikalauti turto pripažinimo bendrąja nuosavybe net ir neginčydamas sandorio, kurio pagrindu turtas buvo įgytas. Apeliantas pats įtraukė šį turtą į bendrą sutuoktnių turto balansą (t.2, b.l. 42-43, t. 3, b.l. 78, 102), prašė ekspertų nustatyti jo vertę (t.3, b.l. 85), pats teismo prašė vadovautis šiuo jo parengtu balansu (t.3, b.l. 110), o nuomonę dėl turto priskirtinumo pakeitė vėliau (t.4, b.l. 53). Kita vertus, toks reikšmingas faktas, kad santuokos metu žemės sklype buvo pastatytas itin vertingas daiktas – gyvenamasis namas, neabejotinai padidina žemės sklypo, kaip bendro turtinio komplekso su namu bei neįregistruota pirtimi, vertę (CK 4.40 str., 1 d., 4.87 str.) ir gali būti interpretuojamas kaip esminis pagerinimas pagal CK 3.90 str. 1 d. nuostatas.

Kolegija neturi pagrindo sutikti ir su ta dalimi apeliacinio skundo, kad teismas faktiškai du kartus atsakovui priteisė tą patį turtą (atskirai priteisdamas grindines pušines lentas, vatą apšiltinimui, gipso kartono plokštes ir kartu priskirdamas gyvenamąjį namą su name esančiomis šiomis medžiagomis). Šiame kontekste dar kartą aptartinas apelianto procesinis elgesys. Bylos nagrinėjimo eigoje jis yra pripažinęs statybinių medžiagų atskirai nuo namo egzistavimo faktą (CPK 187 str.) (t.2, b.l. 44), pats jas įtraukė į dalintino turto balansą (t.3, b.l. 78,102,106). Todėl teiginiai, kad teismas, išskirdamas statybines medžiagas iš namo bendros vertės ir jas priteisdamas apeliantui, pažeidė procesinių teisių lygiateisiškumo principą nėra teisingi, prieštaraujantys ribojimui kelti naujus argumentus ir motyvus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312 str.). Nepaneigti ir ieškovės atsikirtimų į apeliacinį skundą argumentai (t.5, b.l. 93-94), kad visos medžiagos įgytos dar 2007m. - 2009 m. iš banko suteikto kredito, ką liudiją jos pateikti čekiai, kvitai ir kiti pirkimo dokumentai (t.3, b.l. 126-127, 132), o darbai atlikti tebegyvenant santuokoje ir UAB „Krivita“ atliktos ekepertizės metu visa tai buvo įvertinta. V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“, kuriuo mėginta grįsti namo pagerinimus šalims pradėjus gyventi skyrium, tyrimas atliktas 2012-01-10, t.y. taip pat iki UAB „Krivita“ ekspertizės atlikimo (t.3, b.l. 79-87). Be to, šio tyrimo aktas savaime nepatvirtina statybos darbų atlikimo būtent po sutuoktinių apsigyvenimo skyrium, nes vertintojas nurodė atliktų statybos darbų kiekių natūroje nematavęs (t. 3, b.l. 81), o skaičiavimus apie statybinių meždiagų kainas atlikęs tik pagal užsakovo (apelianto) pateiktą informaciją. Taigi šis tyrimo aktas taip pat nėra patikima įrodinėjimo priemonė ir jokių aplinkybių apie paties apelianto asmenines investicijas į namą nepatvirtina, jų neįrodinėjant pirkimo dokumentais arba atliktų konkrečių darbų laikotrapio neįrodinėjant kitais leistinais įrodymais.

Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad piurnosios instancijos teismas ginčą dėl truto padalijimo išnagrinėjo teisingai, nei procesinių, nei materialinių teisės normų aiškinimo bei taikymo taisyklių nepažeidė. Skundžiamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai kitokiai kolegijos išvadai susiformuoti prielaidų nesudaro.

Iš apelianto ieškovės naudai priteistinos 1500 Lt (t.5, b.l. 100) teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeloiaicinį skundą parengimą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.), taip pat 10,65 Lt procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos valstybės naudai. (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. L. 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme G. L. naudai.

Priteisti iš V. L. 10 (dešimt) litų 65 centus procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Teisėjai Laima GerasičkinienėDalia KačinskienėDainius Rinkevičius