Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-939-227/2016

Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05054-2016-6

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 3 d.

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6133-452/2016 pagal pareiškėjo A. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., išieškotojai K. G. dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas A. S. skundė antstolio veiksmus ir skundu prašė panaikinti antstolio A. B. 2016 m. gegužės 31 d. patvarkymą Nr. 7445, kuriuo nutarta areštuoti A. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą vykdomajame dokumente nurodytai išieškotinai sumai padengti. Taip pat prašė atidėti vykdymo veiksmus arba vykdomąją bylą sustabdyti. Nurodė, kad iš jo išieškotojos naudai priteista 3032,80 Eur suma nėra didelė ir jeigu jis būtų laisvėje (šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę), tai žalą būtų atlyginęs. Antstolis net nesidomėjo, ar jis dirba, ar gauna pajamas, netarpininkavo su pataisos namų administracija, kad jį įdarbintų. Antstolis areštavo gyvenamąjį namą, kuriame gyvena pareiškėjo sutuoktinė ir du nepilnamečiai vaikai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Teismas nustatė, kad antstolio A. B. kontoroje 2016 m. sausio 28 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/16/00249, remiantis Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomuoju raštu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-121-229/2015, išduotu 2015 m. gruodžio 17 d., dėl 3032,80 Eur žalos išieškojimo iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išieškotojai K. G.. Vykdant išieškojimą 2016 m. gegužės 31 d. patvarkymu Nr. 7445, areštuotas A. S. priklausantis nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis kitų kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).Nors pareiškėjas prašė atidėti vykdymo veiksmus arba sustabdyti vykdomąją bylą, teismas pripažino, kad skunde nurodomi vykdomosios bylos stabdymo pagrindai neatitinka įstatyme numatytų. Šiuo metu nėra jokio pagrindo stabdyti vykdomosios bylos, nes nuosprendis, kurio pagrindu iš skolininko buvo priteista skola kreditoriui yra galiojantis ir nepanaikintas. Pripažino, kad vykdymo veiksmų stabdymas ar atidėjimas dabartinėje stadijoje neatitiktų kreditoriaus interesų, vykdymo proceso tikslų ir įstatymo reikalavimų.Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad 2016 m. gegužės 31 d. patvarkymas Nr. 7445 vykdomojoje byloje Nr. 0025/16/00249 būtų priimtas neteisėtai, pareiškėjo teiginį, kad jam priklausančio turto areštas yra pritaikytas nepagrįstai, atmetė. Sprendė, kad antstolis A. B. nepažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau -CPK), Antstolių įstatymo nuostatų bei skolininko teisių, todėl pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir panaikinti pritaikytą pareiškėjui priklausančio turto areštą nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo motyvai

Pareiškėjas A. S. atskiruoju skundu prašo nuimti areštą jo turtui, dėl ko galima suprasti, kad jis prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį dalyje, kuria netenkintas jo prašymas dėl antstolio patvarkymo panaikinimo ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio A. B. 2016 m. gegužės 31 d. patvarkymą Nr. 7445.Nurodo, kad pagal CPK 668 straipsnį išieškojimas negali būti nukreiptas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui. Pareiškėjas šiuo metu nedirba, pajamų negauna, tačiau dalimis stengiasi atlyginti žalą. Pareiškėjo sutuoktinė ir du mažamečiai vaikai dėl turto arešto patiria išgyvenimus, yra griaunama šeimos gerovė. Pareiškėjas pasižada mokėti dalimis skolą, išėjęs į laisvę sieks įsidarbinti ir grąžinti skolą, kuri nėra labai didelė. Mano, kad pagreitintu būdu yra siekiama išieškoti iš jo skolą, išieškojimas nukreiptas į jo turtą. Antstolis A. B., išieškotoja K. G. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo (toliau – teismas) nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja. Pastebėtina, kad pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia tik teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta panaikinti patvarkymą areštuoti pareiškėjo turtą. Todėl dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ar vykdomosios bylos sustabdymo nepasisakoma.Apeliantas prašymą panaikinti antstolio A. B. 2016 m. gegužės 31 d. patvarkymą Nr. 7445, kuriuo nutarta areštuoti A. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą, argumentuoja tuo, kad jis stengiasi mokėti dalimis įsiskolinimą, nors pats atlieka bausmę pataisos namuose ir niekur nedirba, o dėl turto arešto nukenčia šeimos gerovė, sutuoktinės ir vaikų interesai. Taip pat teigia, kad nėra galimas išieškojimas iš areštuoto turto vadovaujantis CPK 668 straipsniu. Apeliantas nurodo, kad 2016 m. gegužės 31 d. patvarkymu Nr. 7445, areštavus A. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą: ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kitų kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nukenčia šeimos gerovė, pažeidžiami pareiškėjo sutuoktinės ir vaikų interesų. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo sutuoktinės I. S. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo ji prašė panaikinti areštą gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikytą antstolio A. B. 2016-05-31 turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0025/16/00249, netenkintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5812-812/2016, kuri šiuo metu dar nėra įsiteisėjusi. Minėtoje nutartyje teismas pasisakė, kad A. S. ir I. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto, o antstolis areštavo tik A. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, nepažeidė bei neapribojo jo sutuoktinės kaip turto savininkės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti jai priklausančiu turtu (CK 4.37-4.39 str.). Kadangi šioje byloje yra paduotas atskirasis skundas, dėl tokių teismo išvadų pasisakys jį nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas. Tačiau nagrinėjamu atveju yra įvertintina, kad patvarkymu areštuota pareiškėjui priklausanti nekilnojamojo turto dalis, o jo sutuoktinei priklauso likusi ½ dalis minėto nekilnojamojo turto, todėl pagal šioje byloje esančius duomenis teigti, kad šeimos interesai dėl pareiškėjo dalies arešto būtų esminiai pažeidžiami, negalima. Iš atskirojo skundo matyti, kad apeliantas nesutinka, kad skola būtų išieškota realizavus nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita šiame Kodekse nustatyta tvarka (CPK 691 straipsnio 1 dalis). Turto areštas ir areštuoto turto realizavimas yra dvi skirtingos priverstinės teisinės priemonės, taikomos skolininko atžvilgiu, areštas taikomas, siekiant užtikrinti išieškotojo interesus vykdymo procese, o turto realizavimas vykdomas jau po to, kai turtas surandamas ir areštuojamas. Taigi nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, jog skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas, dar nereiškia, jog bus pritaikyta kita priverstinė teisinė priemonė skolininko atžvilgiu – areštuoto skolininko turto realizavimas. Skolininko turto areštas vykdymo procese – tai išieškotojo (kreditoriaus) interesų užtikrinimo priemonė, išsauganti galimybę, nesant kitų išieškojimo būdų, išieškojimą nukreipti į skolininko turtą bei tuo pačiu draudžianti skolininkui laisvai disponuoti turtu, t.y. jį parduoti ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims, išvengiant skolos grąžinimo. Pažymėtina, kad antstolio patvarkymu yra areštuotas turtas, o ne sprendžiamas klausimas dėl jo realizavo.Išieškojimas iš skolininko turto yra vykdomas CPK XLVII skyriuje nustatyta tvarka. CPK 664 straipsnis numato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kurios antstoliai privalo laikytis. Pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, antrąja – išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja – skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (į šį turtą išieškojimą galima nukreipti tik ketvirtąja ir penktąja eile). Taigi esant tokiai situacijai, kai skolininkas neturi jokių piniginių lėšų ar kilnojamojo turto, kurį areštavęs antstolis galėtų užtikrinti skolos išieškojimą, pastarasis, laikydamasis proporcingumo principo, turi teisę areštuoti ir skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Apeliantas nurodo, kad jis dalinai yra atlyginęs žalą, prisižada ir ateityje dengti įsiskolinimą, nors pripažįsta, kad šiuo metu niekur nedirba, atlieka bausmę pataisos namuose. Pastebėtina, kad CPK 663 straipsnio 1 dalis nustato, jog pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiame įstatymo straipsnyje numatyta teisė skolininkui, siekiančiam, kad išieškojimas nebūtų nukreiptas į jo turtą, pateikti antstoliui įrodymus apie galimybę išieškoti skolą iš įvairių skolininko pajamų. Šia teise skolininkas gali pasinaudoti viso vykdymo proceso (vykdomo išieškojimo) metu. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų pateikęs įrodymus antstoliui, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius, be to, pats apeliantas teigia niekur nedirbantis ir pajamų negaunantis, Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-274-491/2015 pareiškėjui paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 3 metų 6 mėnesių, bausmė šiuo metu neatlikta, todėl negalima vertinti, kad antstoliui nebuvo pagrindo taikyti priverstinio vykdymo priemonės – turto arešto. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog vien ta aplinkybė, kad skolininkas, negaunantis jokių pajamų, stengiasi atlyginti žalą, neteikia pagrindo konstatuoti, jog yra negalimas skolininko nekilnojamojo turto areštas. Apeliantas skunde nurodo CPK 688 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, tačiau nekonkretizuoja, kodėl nagrinėjamu atveju remiantis šiomis nuostatomis nebūtų galima išieškoti iš areštuoto nekilnojamojo turto. CPK 668 straipsnio norma numato turtą, iš kurio negalima išieškoti. Minėto straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pastebėtina, kad nekilnojamasis turtas nepatenka į sąrašą turto, iš kurio išieškojimas yra negalimas, taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2030 Eur, o šiuo atveju išieškoma suma viršijo įstatyme nurodytą sumą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, jog antstolis, areštuodamas skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, tokiais savo veiksmais nepažeidė įstatymo reikalavimų ir skolininko teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.