- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-21
- Bylos Nr.
- e2-6717-512/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02962-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- UAB „Purijona“
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei dalyvaujant ieškovės UAB „Purijona“ atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Purijona“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 916,59 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas V. V. 2015 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į ieškovę su prašymu suteikti jam paslaugas, įsigyjant nekilnojamąjį turtą – butą Klaipėdos mieste. Su atsakovu 2015-11-17 buvo sudaryta rašytinė tokių paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią ieškovas UAB „Purijona“ įsipareigojo atsakovo užsakymu suteikti klientui paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu – surasti pardavėją nekilnojamajam turtui įsigyti bei sutvarkyti visus su turto pirkimu susijusius dokumentus (sutarties 1.1, 2.1., 2.2. punktai), o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas ieškovui sumokėti 1 procentą + PVM nuo turto pirkimo-pardavimo sumos (sutarties 2.3. punktas) arba 1,5 procento + PVM nuo turto pirkimo-pardavimo sumos, bet ne mažiau kaip 289,62 Eur (1000,00Lt) tuo atveju, jei ieškovės pasiūlytą įsigyti turtą klientas atsisako įsigyti per ieškovę arba jį įsigyja kitokiais būdais (sutarties 3 punktas). Ieškovė vykdė sutartinius įsipareigojimus, veikdama per sutarčiai įvykdyti pasitelktą asmenį V. J., turinčią teisę verstis nekilnojamojo turto agentūrų veikla, pasiūlė apžiūrėti du tuo metu rinkoje parduodamus butus, atitinkančius atsakovo pageidavimus: trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po butų apžiūros atsakovas SMS žinutėmis informavo V. J., kad jis pasirinko pirkti butą J.Janonio gatvėje, tačiau po to į telefoninius skambučius bei SMS žinutes nebeatsiliepė. V. J. paskambinus iš kito telefono, atsakovas atsiliepė ir paaiškino, jog ieškovės paslaugos nebereikalingos. Susisiekus su buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, šis paaiškino, kad butą 2015-12-01 pardavė V. V.. Šią aplinkybę patvirtino iš VĮ „Registrų centras“ gautas Nekilnojamojo turto registro išrašas apie butą. Atsižvelgiant į tai, kad 2015-12-01 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta turto įsigijimo kaina yra 50500,00 Eur, tai, atsižvelgiant į su atsakovu sudarytos 2015-11-17 paslaugų teikimo sutarties 3 punktą, atsakovas ieškovei liko skolingas 916,57 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad atsakovas, ketindamas įsigyti nekilnojamąjį turtą, jo ieškojo visais jam priimtinais būdais ir informaciją gavo ne tik iš ieškovės, bet ir iš kitų nekilnojamojo turto agentūrų. Būdamas vartotojas, atsakovas turi teisę pasirinkti geriausias jam siūlomas sąlygas. Apie parduodamą butą (duomenys neskelbtini), atsakovas gavo informaciją ir iš kitos nekilnojamojo turto agentūros UAB „Liepų parkas“. 2015-11-23 tarp minėto buto pardavėjo K. A., atsakovo ir nekilnojamojo turto agentūros UAB „Liepų parkas“ buvo sudaryta trišalė avanso sutartis. Už tarpininkavimo paslaugas pirkimo-pardavimo sutarties šalys įsipareigojo sumokėti UAB „Liepų parkas“ po 505,00 Eur mokestį. Taigi, nekilnojamojo turto agentūrai UAB „Liepų parkas“ pasiūlius konkurencingesnes sąlygas (mažesnę kainą), atsakovas turėjo teisę pasirinkti jos siūlomas sąlygas. 2015-12-01 notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas nusipirko butą (duomenys neskelbtini). Už tarpininkavimo paslaugas atsakovas yra sumokėjęs 505,00 Eur ir reikalavimas mokėti 916,57 Eur sumą dar vienai nekilnojamojo turto agentūrai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Be to, atsakovas pažymi tai, kad atsakovas yra vartotojas ir sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai bei sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Sutarties sąlyga, jog „tarpininkas už atlyginimą suranda pirkėjui trečiąjį asmenį (pardavėją) nekilnojamam turtui įsigyti“, esant skirtingam jos interpretavimui, bet kuriuo atveju turi būti aiškinama pasiūliusios šalies (šiuo atveju ieškovo) nenaudai. Lingvistiškai aiškinant šią sutarties sąlygą, atsakovas suprato, kad pareiga sumokėti už tarpininkavimo paslaugas jam atsiras tik tada, jei jis nupirks butą iš ieškovės surasto pirkėjo. Sutarties 3 punkto sąlyga, įpareigojanti atsakovą mokėti ieškovei šiame punkte nurodytą sumą, įsigijus turtą teisėtai naudojantis kitos nekilnojamojo turto agentūros paslaugomis, reikštų nepagrįstą ieškovo praturtėjimą ir galėtų būti pripažinta nesąžininga pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 straipsnį.
Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas bei atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Teismui pateiktas atsakovo atstovo prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovui bei jo atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015-11-17 tarp ieškovės UAB „Purijona“ ir atsakovo V. V. buvo sudaryta sutartis dėl numatomos sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties. 2015-11-23 Kasos pajamų orderio kvitas patvirtina, kad V. V. sumokėjo UAB „Liepų parkas“ 500,00 Eur už tarpininkavimo paslaugas. Iš 2015-12-01 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas K. A. pardavė pirkėjui V. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 50500,00 Eur sumą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.719 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. 2015-11-17 šalių pasirašyta sutartis yra laikytina vartojimo sutartimi, ji buvo sudaryta prisijungimo būdu, kuriai taikomi sąžiningumo kriterijai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 straipsnis). Šalių teisėtai sutaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnis). Vis dėlto pažymėtina, kad šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.157 straipsnio 1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Teismo vertinimu, 2015-11-17 paslaugų sutarties 3 punkto sąlyga, numatanti vartotojo atsakomybę – įpareigojimą sumokėti tarpininkui 1,5 proc. + PVM nuo turto pirkimo-pardavimo sumos, bet ne mažiau kaip 289,62 Eur (1000,00 Lt) pažeidžia vartotojo teises, prieštarauja kliento interesų prioriteto principui, nes nustato neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę, įpareigoja vartotoją vykdyti įsipareigojimus paslaugų teikėjui net ir tuo atveju, jei pastarasis neįvykdys savųjų dalyje dėl tarpininko įsipareigojimo sutvarkyti visus su turto pirkimu susijusius dokumentus. Pažymėtina ir tai, kad sutarties 3 punkte numatytas sumokėti tarpininkui procentas – 1,5 proc. + PVM nuo turto pirkimo-pardavimo sumos yra didesnis už sutarties 2.3 punkte numatytą procentinį atlygį tarpininkui už suteiktą paslaugą (parduodamo nekilnojamojo turto suradimą ir visų dokumentų, susijusių su turto pirkimu, sutvarkymą). Esant šioms aplinkybėms, teismas turi pagrindo manyti, kad 2015-11-17 šalių pasirašytos sutarties sąlyga pripažintina nesąžininga vartotojo atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalis.) (Vilniaus apygardos teismo 2013-09-05 nutartis Nr. 2A-1536-619/2013).
L. V. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba UAB „Purijona“. 2015-11-17 V. V. susisiekė su ja ir domėjosi būtų pirkimu. Ji su V. V. apžiūrėjo du butus, vienas iš jų buvo (duomenys neskelbtini). Šis butas V. V. patiko, jis domėjosi dėl namo renovacijos. Minėto buto savininkas sutiko sumažinti parduodamo buto kainą. V. V. prašė duoti šiek tiek laiko ir leisti pagalvoti dėl šio buto pirkimo, tačiau bandant susisiekti su V. V. po savaitgalio, pastarasis nebeatsiliepė į skambučius. Po to paaiškėjo, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini) jis įsigijo tarpininkaujant kitai agentūrai. Pasirašant 2015-11-17 paslaugų sutartį, V. V. buvo išaiškintos visos sutarties sąlygos ir tai, kad pasirašius sutartį, apžiūrėtą butą (duomenys neskelbtini), jis gali pirkti tik tarpininkaujant UAB „Purijona“.
Teismas sutinka su tuo, kad atsakovas tinkamai nevykdė 2015-11-17 pasirašytos sutarties, todėl jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei sutarties sąlygomis, kyla pareiga sumokėti ieškovei netesybas. Tačiau įstatyme nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis) arba neprotingai didelės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 straipsnio 3 dalis), teismas gali netesybas mažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešasis interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio. Nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, todėl nustatant, ar pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei sprendžiant, iki kokio dydžio jas mažinti, turi būti vertinamos konkrečios individualios bylos aplinkybės (šalių sutartinių santykių pobūdis, prievolės vertė, prievolės pažeidimo aplinkybės ir kt.), taip pat vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekiama nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.
Pažymėtina tai, kad šiuo atveju ieškovės atlikti veiksmai suteikiant paslaugas apsiribojo tik informacijos, kad yra parduodami butai, pateikimu ir butų aprodymu. Daugiau jokių veiksmų ieškovė neatliko, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad 2015-11-17 sutarties 3 punkte numatytos 1,5 procentų netesybos nuo pirkimo–pardavimo sutarties kainos yra per didelės ir neatitinkančios protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-31 nutartis Nr. e2A-515-163/2016). Taigi, atsižvelgus į ieškovės atliktų darbų mastą, laiko sąnaudas teikiant paslaugas vartotojui, ieškovės prašomos priteisti netesybos mažintinos iki 0,75 procento dydžio, skaičiuojant nuo pirkimo–pardavimo sutarties kainos. Iš byloje pateiktos 2015-12-01 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad turto įsigijimo kaina yra 50500,00 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 458,29 Eur netesybų suma (0,75 proc. + PVM).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 22,01 Eur žyminį mokestį bei patyrė 600,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti 50 procentų, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti pusę ieškovės prašomų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 311,00 Eur, iš atsakovo.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas patyrė 700,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti 50 procentų, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti pusę atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 350,00 Eur, iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. V. 458,29 Eur skolos, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-03-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 311,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Purijona“.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Purijona“ 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. V..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.