- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-05
- Bylos Nr.
- 2A-1536-619/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01123-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- Nekilnojamojo turto agentūros „Čarlis“
- Atsakovas
- J. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto nekilnojamojo turto agentūros “Čarlis” apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Nekilnojamojo turto agentūros „Čarlis“ ieškinį atsakovui J. K. dėl netesybų ir administravimo mokesčio priteisimo už tarpininkavimo sutarties pažeidimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl tarpininkavimo paslaugų sutarties tinkamo vykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovas Nekilnojamojo turto agentūra „Čarlis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. K., prašydamas jį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo 1190 Lt netesybų, 300 Lt administravimo mokesčio, bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 227 Lt. 2011-08-09 preliminariu sprendimu teismas ieškinį patenkino visiškai, tačiau atsakovui nesutikus su reikalavimais ir pareiškus prieštaravimus, byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovas nurodė, kad 2009-12-08 tarp šalių buvo sudaryta pavedimo sutartis Nr. 2009-12-08-01, kuri vėliau pakeista sutartimi Nr. 2010-11-22-02. Pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo tarpininkauti parduodant atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą – dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini) už 34000 Lt, o atsakovas – sumokėti už šias paslaugas ieškovui 7 proc. nuo pardavimo kainos bei sutarties administravimo mokestį. Ieškovas sutarties galiojimo laikotarpiu sąžiningai ir rūpestingai vykdė pirkėjų paiešką atsakovo turtui, tačiau atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu pardavė savo butą trečiajam asmeniui, apie tai neįspėjęs ieškovo, nors tokia jo pareiga buvo numatyta sutartyje. Tokiu būdu atsakovas pažeidė tarpininkavimo paslaugų sutarties 3.3 punktą, kuriame numatytas jo įsipareigojimas sutarties galiojimo metu savarankiškai ar per kitus asmenis nepardavinėti ar kitaip neperleisti nekilnojamojo turto per kitus tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis, prieš tai raštiškai neįspėjus ieškovo prieš 30 dienų. Remiantis sutarties 7.4 p., ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų netesybas, kurios sudaro ½ atlyginimo. Taip pat ieškovui priteistinas sutarties administravimo mokestis.
Atsiliepimas
Atsakovas J. K. su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad ieškovas nepateikė jam ataskaitos apie suteikiamas paslaugas, jo interesais atliekamus veiksmus, skelbimų padavimą ir pan. Apie tai, kad pirkėjo butui ieškos pats, telefonu buvo informavęs ieškovą. Po kelių dienų paskambino ieškovo atstovas ir nurodė, kad yra surastas potencialus buto pirkėjas. 2010-11-22 Sutarties Nr. 2010-11-22-02 pratęsimą pasirašė, nes buvo apgautas ieškovo vadovo, jog tik tokiu būdu bus atskleistas jo butui atsiradęs pirkėjas. Tačiau po sutarties pratęsimo pasirodė, jog jokio pirkėjo ieškovas butui radęs nebuvo. Pirkėją butui jis rado savomis jėgomis, ieškovui dėl to visiškai nepasirūpinus. Prašo ieškinį atmesti, nes ieškovas pagal sutartį nesuteikė jam jokių paslaugų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 9 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui 1 190 Lt netesybų bei 187 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. galutiniu sprendimu panaikino Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. preliminarų teismo sprendimą, kuriuo buvo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš atsakovo 1 190 Lt netesybų bei 187 Lt bylinėjimosi išlaidų bei ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 23 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 3,76 Lt pašto išlaidų valstybei. Dėl reikalavimo priteisti 1190 Lt netesybas pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas sumokėti netesybas yra pagrįstas, tačiau ieškovas nenurodė ir neįrodė jokių nuostolių, kokius patyrė dėl to, kad atsakovas turtą pardavė savarankiškai. Ištyręs bylos aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad ieškovas ne tik nutylėjo faktą, kad atsakovo turtui nėra potencialių pirkėjų, tačiau aktyviai melavo, kad jo turtui yra atsiradęs potencialus pirkėjas, ir taip apgaule privertė pasirašyti naują 2010-11-22 tarpininkavimo paslaugų sutartį. Siekdamas apginti silpnesnės šalies teises ir interesus, teismas 2010-11-22 tarpininkavimo sutartį pripažino sudarytą apgaulės būdu ir todėl niekine. Teismas atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovo 300 Lt administravimo mokestį pagal sutarties 6.3 punktą, nurodydamas, kad tokios paslaugos atsakovui iš viso nebuvo suteiktos, o vien tik atsakovo buto duomenų ir nuotraukų patalpinimas ieškovo puslapyje ir tai – smarkiai pavėlavus, negali būti laikoma tinkamu reklamavimo paslaugų suteikimu. Teismo vertinimu, tokia paslauga negali būti įvertinta keliais šimtais litų, kadangi kiti alternatyvūs nekilnojamojo turto internetiniai portalai siūlo pigesnes kainas bei didesnį potencialių pirkėjų srautą nei ieškovo internetinis puslapis.
Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkinti pilnai. Nurodo, kad teismo sprendimas yra naikintinas, nes sprendimas yra pagrįstas prielaidomis, netinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas. Apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
1. Nurodo, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo netesybas yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymėjo, kad tarpininkavimo sutarties galiojimo metu ieškovas tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, jokių nusiskundimų iš atsakovo dėl netinkamo sutarties vykdymo nesulaukė. Tuo tarpu ieškovas, pažeisdamas Sutarties 3.3 p., pardavė savo turtą trečiajam asmeniui ir neinformavo agentūros apie įvykusį sandorį, tuo pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus, todėl pagal Sutarties 7.4 p. privalo atlyginti netesybas, lygias ½ dalį atlyginimo, numatyto Sutarties 6.3 p..
Atsiliepimas
2. Teismas nepagrįstai tik atsakovo atsiliepime remdamasis išdėstytais argumentais, kurie nėra paremti jokiais įrodymais, tarpininkavimo sutartį pripažino sudarytą apgaulės būdu, todėl niekine. Šiuo atveju teismas peržengė pareikštus byloje reikalavimus (CPK 265 str. 2 d.). Ieškinio reikalavimai buvo aiškūs ir konkretūs, todėl teismo sprendimas turėjo būti priimtas tik pareikštų reikalavimų ribose. Nesant atsakovo reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia dėl apgaulės, teismas ex officio neturėjo konstatuoti, kad šis sandoris yra niekinis, nes toks sandoris gali būti pripažintas tik negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Be to, teismas konstatavo apgaulės buvimą remdamasis vien atsakovo pateiktais paaiškinimais prieštaravime, net neapklausus jo teisme. Tokia teismo argumentacija prieštarauja įrodymų surinkimo ir vertinimo taisyklėms, nes jokių paaiškinimų prisiekdamas teisme atsakovas nepateikė (CPK 186 str.). Tai, kad nebuvo apgaulės, patvirtina tai, kad atsakovas atvyko savo noru atvyko į agentūrą, su juo individualiai aptartos visos sutarties sąlygos, su kuriomis sutiko, todėl pasirašė tarpininkavimo sutartį. Sandoris gali būti laikomas niekiniu tik tuomet, kai yra nustatyti įstatymo pagrindai – CK 1.80 str., CK 1.81 str. pažeidimai. Tačiau teismas jų byloje nenustatė.
3. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo elgesys laikytinas nesąžiningu kaip pažeidžiančiu atsakovo kaip vartotojo teises ir interesus. Ieškovas sąžiningai ir rūpestingai vykdė pirkėjų paiešką jo turtui bei kitus įsipareigojimus – konsultavo atsakovą nekilnojamojo turto pardavimo klausimais, informavo apie rinkos pasikeitimus, savo priemonėmis reklamavo parduodamą turtą, suteikė pilną ir teisingą informaciją apie nekilnojamąjį turtą, jo pardavimo sąlygas, informavo klientą apie atsiradusius potencialius pirkėjus, derindavo turto pardavimo sąlygas.
4. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 300 Lt administravimo mokestį, kuris nustatytas Tarpininkavimo sutarties 6.3 p.. Šį mokestį sudaro konsultacijos, turto apžiūrėjimas, fotografavimas bei reklama internetiniame puslapyje. Visas į administravimo mokestį įeinančias paslaugas apeliantas atsakovui suteikė – t.y. konsultacijos buvo suteiktos, į kliento parduodamą objektą buvo nuvykta, jis apžiūrėtas ir nufotografuotas, patalpinta reklama internetiniame puslapyje ne tik apelianto, bet ir kituose internetiniuose puslapiuose. Administravimo mokestis yra atskiras vartotojo įsipareigojimas agentūros atžvilgiu, kuris į atlyginimą būtų įskaičiuotas tik tuo atveju, jeigu atsakovo turtas būtų parduotas jų surastam pirkėjui. Tačiau butas parduotas paties atsakovo surastam pirkėjui, pažeidus sutartinius įsipareigojimus, todėl jis priteistinas. Taip pat pažymėjo, kad tarpininkavimo sutarties 7.3 p. yra numatyta kliento teisė nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu savininkas nenori turto parduoti ar jis nori turtą pardavinėti savarankiškai. Jeigu atsakovo netenkino sutarties sąlygos ar jis jautėsi apgautas, turėjo teisę pasinaudoti šiuo punktu ir nutraukti sutartį. Tačiau pasielgė priešingai ir tai vertintina kaip nesąžiningumas apelianto atžvilgiu.
Šalies argumentai
Atsakovas atsiliepimo į paduotą apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgus į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumų, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tarpininkavimo paslaugų sutarties sudarymą bei jos vykdymą bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Visa tai sudarė prielaidas klaidingų faktinių bylos aplinkybių šioje dalyje konstatavimui bei nepagrįstai išvadai, kad ieškovo reikalavimas dalyje dėl administravimo mokesčio priteisimo yra nepagrįstas. Reikalavimas dalyje dėl administravimo mokesčio priteisimo išspręstas neteisingai, todėl teismo sprendimas šioje dalyje panaikinamas ir reikalavimas tenkinamas, ieškovui iš atsakovo priteistina 300 Lt administravimo mokesčio (Tarpininkavimo sutarties 6.3 p.)..
Byloje teismo nustatyta, kad tarp šalių 2009-12-08 buvo pasirašyta pavedimo sutartis Nr. 2009-12-08-01 (b. l. 5-7), kuri 2010-11-22 buvo pakeista Tarpininkavimo paslaugų sutartimi Nr. 2010-11-22-02 (b. l. 12, 13-15). Šalių santykiai buvo tęstiniai. Pastarosios sutarties pagrindu ieškovas įsipareigojo tarpininkauti parduodant atsakovo butą už 34 000 Lt (Sutarties 1.1., 2.1, 6.1 punktai), o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui už šią paslaugą 7 proc. nuo pardavimo kainos (Sutarties 6.3 punktas). Sutarties administravimo mokestis (konsultacijos, turto pažiūrėjimas, fotografavimas, reklama internetiniame puslapyje) lygus 300 Lt. Klientui pardavus Nekilnojamąjį turtą paslaugos teikėjo surastam pirkėjui, jis įskaičiuojamas į atlyginimo už suteiktas paslaugas kainą. Sutarties galiojimo laikas buvo nustatytas iki 2011-11-22 (Sutarties 7.1 punktas). Ieškovas sutarties galiojimo laikotarpiu tinkamai vykdė savo sutartines prievoles, ieškojo atsakovo turtui pirkėjo, jokių pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo nesulaukė (Sutarties 3.1, 4.1.1-4.1.6 punktai). Atsakovas 2011-04-15, t. y. sutarties galiojimo metu, pardavė jam priklausantį butą trečiajam asmeniui, ką patvirtina VĮ Registrų centro išrašas, tačiau apie tai nepranešė ieškovui, kaip numatyta sutarties 3.3 punkte (b. l. 16-17).
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 1190 Lt netesybas motyvuodamas tuo, kad siekdamas apginti silpnesniosios šalies teises ir interesus pripažįsta 2010-11-22 tarpininkavimo sutartį sudarytą apgaulės būdu ir todėl niekine. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis atsakovo prieštaravimuose nurodyta aplinkybe, kad ieškovas ne tik nutylėjo faktą, kad atsakovo turtui nėra potencialių pirkėjų, tačiau atvirkščiai – aktyviai melavo, kad atsakovo turtui yra atsiradęs potencialus pirkėjas ir taip apgaule privertė atsakovą pasirašyti naują 2010-11-22 tarpininkavimo sutartį. Su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada teisėjų kolegija nesutinka, nes šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikta (CPK 178 str.). Todėl šioje dalyje apelianto apeliacinio skundo argumentai, kad sutartis teismo nepagrįstai pripažinta kaip sudaryta apgaulės būdu, todėl yra niekinė, pripažįstami pagrįstais. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valiai susiformuoti. Byloje turi būti vertinama, ar ieškovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti atsakovą), dėl kurių atsakovas sudarė tokį sandorį. Svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, šalies elgesį prieš sutarties sudarymą, sudarant sandorį ir po sutarties sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės buvimo, abiejų šalių veiksmai turėtų būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Įvertinusi bylos aplinkybių visumą, teisėjų kolegija laiko nustatytu, pagal byloje pateiktus atsakovo įrodymus (rašytinius prieštaravimus) bei kitus bylos įrodymus, nėra teisinio pagrindo daryti išvadai, kad atsakovas buvo apgautas, 2010-11-22 tarpininkavimo sutartis sudaryta apgaulės būdu, todėl yra teisiniai pagrindai ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu. Dėl nurodytų aplinkybių, iš teismo sprendimo motyvuojančios dalies yra šalinami teismo motyvai, kuriuose teismas konstatuoja ir pripažįsta 2010-11-22 tarpininkavimo paslaugų sutartį sudarytą apgaulės būdu ir todėl niekine.
Nesutiktina su apelianto argumentais, kad Tarpininkavimo sutarties sąlygos atitinka sąžiningumo ir protingos sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo sutartis yra laikytina vartojimo sutartis, ji buvo sudaryta prisijungimo būdu, kuriai taikomi sąžiningumo kriterijai (CK 6.188 str.). Šalių teisėtai sutaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 str.). Vis dėlto pažymėtina, kad šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 str. 1 d.), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 str. įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Kolegijos vertinimu, Tarpininkavimo paslaugų sutarties 7.3 p. sąlyga, numatanti vartotojo atsakomybę už Sutarties 3.3 punkto įpareigojimų pažeidimą sumokėti Paslaugos teikėjui ½ dalį atlyginimo, numatyto Sutarties 6.3 punkte netesybas, pažeidžia vartotojo teises, prieštarauja kliento interesų prioriteto principui, nes nustato neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę, įpareigoja vartotoją vykdyti įsipareigojimus paslaugų teikėjui net ir tuo atveju, kai pastarasis neįvykdo savųjų dalyje dėl perkamo buto paieškos, todėl ši sąlyga pripažintina nesąžininga vartotojo atžvilgiu (CK 6.188 str. 2 d.). Dėl nurodytų aplinkybių, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovo reikalaujamas 1 190 Lt netesybas.
Kolegija sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 300 Lt administravimo mokestį.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad remiantis Tarpininkavimo sutarties 6.3 p., Sutarties administravimo mokestis lygus 300 Lt. Nurodytas mokestis yra susijęs su konsultacijomis, turto apžiūrėjimu, fotografavimu, reklama internetiniame puslapyje. Sutartyje nustatyta, kad klientui pardavus nekilnojamąjį turtą paslaugos teikėjo surastam pirkėjui, jis įskaičiuojamas į atlyginimo už suteiktas paslaugas kainą. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nurodyti veiksmai ieškovo nebuvo atlikti. Bylos duomenys patvirtina, kad parduodamas turtas buvo apžiūrėtas, nufotografuotas, patalpintas ieškovo duomenų bazėje (b.l. 50-54). Nesutiktina su teismo išvada tokia paslauga negali būti vertinama keliais šimtais litų, nes kiti alternatyvūs nekilnojamojo turto internetiniai portalai siūlo pigesnes kainas bei didesnį potencialių pirkėjų srautą. Šiuo atveju turto administravimo mokestis buvo nustatytas šalių susitarimu (CK 6.189 str.). Dėl nurodytų aplinkybių, yra teisinis pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 300 Lt sutarties administravimo mokestį (Sutarties 6.3 p.).
Dėl išdėstyto, naikinamas teismo 2011 m. gruodžio 23 d. galutinis sprendimas dalyje, kurioje buvo atmestas ieškinys dėl administravimo išlaidų priteisimo ir šioje dalyje ieškovo ieškinys tenkinamas, ieškovui iš atsakovo priteistina 300 Lt administravimo mokesčio.
Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., 5 d. 96 str. 3 d., 98 str. 1 d., yra pagrindas atitinkamai paskirstyti tarp šalių ir bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, proporcingai teismo patenkintų/atmestų reikalavimų daliai. Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 23 Lt žyminio mokesčio nepriemokos. Ieškovui iš atsakovo priteistina 38 Lt žyminio mokesčio, 75 Lt išlaidų advokato pagalbai (b.l. 19-20).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. galutinį sprendimą panaikinti dalyje, kurioje buvo atmesti ieškinio reikalavimai priteisti 300 Lt administravimo išlaidų, kitoje dalyje palikti nepakeistą.
„Preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui Nekilnojamojo turto agentūrai „Čarlis“ (į.k. 120905731(14) iš atsakovo J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) administravimo mokestį. Kitoje dalyje ieškinį atmesti“.
Priteisti ieškovui iš atsakovo 38 Lt žyminio mokesčio ir 75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.