Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. e2A-515-163/2016

Teisėja Erika Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-07956-2015-6)

2016 m. kovo 31 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gijoneda“ ieškinį atsakovui K. L. dėl netesybų priteisimo, trečiasis asmuo V. E.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovo 521,32 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 521,32 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 415 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad tarp šalių buvo sudaryta pagrindinė sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui nematerialaus pobūdžio paslaugas, – pasiūlyti nekilnojamąjį turtą, o atsakovas įsipareigojo išsirinkęs tinkamą ieškovės pasiūlytą nekilnojamąjį turtą pasirašyti trišalę sutartį ir sumokėti ieškovei už suteiktą paslaugą atlygį, o sudarant šią sutartį nedalyvavo trečiasis asmuo – nekilnojamojo turto pardavėjas, kuris numatytas kaip galima būsimos trišalės sutarties šalis, todėl tarp šalių buvo sudaryta vartojimo atlygintinių paslaugų teikimo sutartis. Atsakovo argumentas, kad pabendravęs su pardavėju, suprato, kad butas yra parduodamas be tarpininkų, kad 2013-06-14 sutartis Nr. 1 buvo sudaryta be buto savininko žinios, todėl jokių teisinių pasekmių ji negali sukelti, yra atmestinas, kadangi iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad apie parduodamą butą atsakovas sužinojo iš ieškovės darbuotojos, o pasirašydamas sutartį atsakovas suprato, jog sutarties pagrindu ieškovė jam suteiks paslaugą, už kurią jis turės sumokėti. Teismas, vadovaudamasis CK 6.189 str. 1 d., CK 6.200 str. 1 d., CK 6.200 str. 2 d., konstatavo, kad atsakovas nesumokėjo ieškovei 1 proc. tarpininkavimo mokesčio, t. y. neatlygino už suteiktą paslaugą, todėl teismas konstatavo, jog tokiu savo elgesiu atsakovas pažeidė sutartį ir jam taikytinos prievolių neįvykdymo teisinės pasekmės, t. y. asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl tarpininkavimo sutarties įsigyjant nekilnojamąjį turtą rūšies – tai yra preliminarioji ar pagrindinė sutartis, bei sutarties pagrindu numatytos pirkėjo pareigos sumokėti mokestį už suteiktas paslaugas. Ieškovė pateikė ieškinį su prašymu priteisti iš atsakovo 521,32 Eur mokesčio už tarpininkavimo paslaugas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-06-14 ieškovė su atsakovu sudarė sutartį Nr. 1, pagal kurią, tarpininkaudama tarp atsakovo ir potencialių pardavėjų, pateikė atsakovui apžiūrėti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Atsakovas įsigijo minėtą butą, tačiau nesudarė su ieškove bei buto pardavėja trišalės sutarties ir nesumokėjo ieškovei 1 proc. nuo parduoto buto kainos tarpininkavimo mokesčio, kaip buvo įsipareigojęs 3.1 sutarties punktu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą.

Dėl tarpininkavimo sutarties aiškinimo

Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta ne preliminarioji, o pagrindinė sutartis. Apeliantas nurodo, kad laikant paslaugą atlygintine sutartyje turėjo būti nustatyta kaina, tačiau ji sutartyje nenumatyta. Taip pat sutartyje nėra apibūdinta ir teikiama paslauga, tik nurodyta „pasiūlyti atsakovui pirkti nekilnojamąjį turtą“. Sudarytos sutarties 2.2 punktu ieškovė įsipareigojo, pirkėjui išsirinkus pirkti agentūros pasiūlytą nekilnojamąjį turtą, pateikti pasirašyti trišalę sutartį tarp agentūros, pirkėjo ir nekilnojamojo turto pardavėjo dėl pirkėjo įsipareigojimo pirkti nekilnojamąjį turtą, o sutarties 2.3 punkte numatyta, kad sudarius trišalę sutartį dėl pirkėjo įsipareigojimo pirkti nekilnojamąjį turtą, ieškovė paruošia notarine tvarka tvirtinamą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Minėtos sutarties 3.1 punktu atsakovas įsipareigojo išsirinkęs pirkti agentūros pasiūlytą nekilnojamąjį turtą pasirašyti trišalę sutartį tarp agentūros, pirkėjo ir nekilnojamojo turto pardavėjo dėl įsipareigojimo pirkti nekilnojamąjį turtą bei sumokėti sutartyje numatytą 1 procento tarpininkavimo mokestį agentūrai – ieškovei. Atsižvelgus į tai, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, darytina išvada, kad sutarties 3.2 punkte numatytų netesybų atsakovas neturi pareigos mokėti.

Bendrosios sutarčių teisę reglamentuojančios teisės normos nustato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis); sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis); šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis); vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamam ginčui aktualios atlygintinių paslaugų tiekimo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios normos nustato, kad tokia sutartimi viena šalis (paslaugos teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti šiam tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2013-06-14 sudaryta sutartis Nr. 1, pagal kurios 2.1 punktą ieškovė įsipareigojo pasiūlyti atsakovui pirkti sutarties prieduose nurodytą nekilnojamąjį turtą, o atsakovas 3.1 punktu įsipareigojo, išsirinkęs pirkti ieškovės pasiūlytą nekilnojamąjį turtą, pasirašyti trišalę sutartį tarp ieškovės, atsakovo ir buto pardavėjo dėl įsipareigojimo pirkti nekilnojamąjį turtą bei sumokėti toje sutartyje numatytą 1 proc. tarpininkavimo mokestį ieškovei. Taigi iš sutarties turinio matyti, jog ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui nematerialaus pobūdžio paslaugas – pasiūlyti nekilnojamąjį turtą, o atsakovas įsipareigojo išsirinkęs tinkamą ieškovės pasiūlytą nekilnojamąjį turtą pasirašyti trišalę sutartį ir sumokėti ieškovei už suteiktą paslaugą atlygį (sutarties 2.1 punktas). Atsakovas, sudarydamas paslaugų sutartį su ieškove, siekė, pasinaudodamas jos paslaugomis, nusipirkti nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovė, suteikusi paslaugas, dėl kurių būtų realiai nupirktas turtas, turi teisę tikėtis gauti už tai atlyginimą. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo sutartis šalių buvo sudaryta tam, kad pirkėjui būtų surastas jo reikalavimus atitinkantis butas ir kad rastas butas būtų nupirktas realiai. Vėliau sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis būtų vertintina kaip tarpininkavimo pasekmė, kurią taip pat parengia nekilnojamojo turto agentūra, už tarpininkavimo sutartyje numatytą mokestį, t.y. 1 procento mokestį nuo pirkimo-pardavimo sutarties kainos. Taigi atmestinas atsakovo argumentas, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kuria sutarta sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ateityje. Atmestinas ir atsakovo argumentas, kad sutartyje nėra numatyta suteiktų paslaugų kaina, kaip minėta numatyta kaina yra 1 procentas nuo buto pirkimo-pardavimo sutarties kainos. Be to vertinant minėtą sutartį kaip preliminariąją, tokia tarpininkavimo sutartis prarastų savo tikslinę paskirtį ir neatspindėtų paties atsakovo suinteresuotumo sudaryti šią sutartį – pasinaudojant ieškovės paslaugomis surasti ir suradus pirkti nekilnojamąjį turtą. Taigi, pirkėjui radus norimą įsigyti turtą, naudojantis nekilnojamojo turto agentūros paslaugomis, ir jį įsigijus, pirkėjui atsiranda prievolė sumokėti už suteiktas paslaugas. Šioje byloje matyti, kad atsakovas neginčija, kad apie įsigytą butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sužinojo būtent iš ieškovės darbuotojos, kaip nurodo atsiliepime į ieškinį – R. V.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pripažino ir tą aplinkybę, jog pasirašydamas sutartį Nr. 1 atsakovas suprato, jog sutarties pagrindu ieškovė jam suteiks paslaugą, už kurią jis turės sumokėti. Taigi sutarties šalių valia bei tikslai sudarant sutartį buvo aiškūs, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo atlygintinių paslaugų teikimo sutartis.

Dėl netesybų priteisimo

Atsakovas nurodo, kad iš 2013-06-25 pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas įsigijo dalinės nuosavybės teise 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, už 15 494,67 Eur, taigi pirmosios instancijos teismo priteista 521,32 Eur netesybų suma yra nepagrįsta, kadangi 2 procentai nuo atsakovo įgyto turto vertės sudaro 309,89 Eur sumą.

Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentu, kad atsakovas turi mokėti tik 1/2 dalį netesybų, nes butą įsigijo sumokėdamas pusę sumos, o kitą sumą sumokėjo trečiasis asmuo. Ieškovė nurodo, kad sutarties 3.1 punktas numatė, kad tarpininkavimo mokestį atsakovas turi sumokėti ieškovei ir tais atvejais, kai nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį pasirašo ne pats atsakovas, o atsakovo sutuoktinis, partneris, tėvai, vaikai.

Sutiktina su ieškovės pozicija, kad nėra pagrindo mažinti netesybų dydžio atsakovo nurodytu pagrindu, kadangi sutarties 3.1 punktas numatė, kad tarpininkavimo mokestį atsakovas turi sumokėti ieškovei ir tais atvejais, kai nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį pasirašo ne pats atsakovas, o atsakovo sutuoktinis, partneris, tėvai, vaikai (LRCK 6.189. Tačiau įstatyme nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (CK 6.73 str. 2 d.) arba neprotingai didelės (CK 6.258 str. 3 d.), teismas gali netesybas mažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešasis interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio. Nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, todėl nustatant, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei sprendžiant, iki kokio dydžio jas mažinti, turi būti vertinamos konkrečios individualios bylos aplinkybės (šalių sutartinių santykių pobūdis, prievolės vertė, prievolės pažeidimo aplinkybės ir kt.), taip pat vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekiama nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutartinių prievolių nevykdė apeliantas, jam, vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei sutarties sąlygomis, kyla pareiga sumokėti ieškovei netesybas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju ieškovės atlikti veiksmai suteikiant paslaugas apsiribojo tik informacijos, kad yra parduodamas butas, pateikimu ir jo aprodymu. Daugiau jokių veiksmų ieškovė neatliko, todėl 2 procentų netesybos nuo pirkimo–pardavimo sutarties kainos yra per didelės ir neatitinkančios protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Taigi, atsižvelgus į ieškovės atliktų darbų mastą, laiko sąnaudas teikiant paslaugas vartotojui, ieškovės prašomos priteisti netesybos mažintinos iki 1 procento dydžio skaičiuojant nuo pirkimo–pardavimo sutarties kainos. Ieškovė nurodė, jog, jos žiniomis, butas buvo parduotas už 26 065 Eur, nuo šios sumos ir apskaičiavo 2 proc. dydžio netesybas. 2013-06-25 pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, jog butas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atsakovui ir trečiajam asmeniui buvo parduotas už 30 989,34 Eur. Netesybos skaičiuotinos nuo ieškovės nurodytos pirkimo–pardavimo sutarties kainos – 26 065 Eur, todėl iš atsakovo priteistina 260,65 Eur netesybų suma.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

LR CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.). Įvertinęs aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį bei patyrė 400 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti 50 procentų, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti pusę ieškovės prašomų bylinėjimosi išlaidų, t. y . 207,50 Eur, iš atsakovo.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas patyrė 300 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti 50 procentų, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti pusę atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y . 150 Eur, iš ieškovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovas pateikė duomenis, kad sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą. Įvertinus tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, yra pagrindas priteisti 7,50 Eur žyminio mokesčio atsakovui iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

tenkinti atsakovo K. L. apeliacinį skundą iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei UAB „Gijoneda“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 260,65 Eur netesybų.

Priteisti ieškovei UAB „Gijoneda“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 207,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme iš atsakovo K. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme iš ieškovės UAB „Gijoneda“, j. a. k. (duomenys neskelbtini).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,50 Eur žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą iš ieškovės UAB „Gijoneda“, j. a. k. (duomenys neskelbtini).