Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuteistajam V. T., jo gynėjui advokatui Algimantui Antanui Palijanskui, nuteistųjų A. Č. gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui, A. B. gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. T., A. B. ir A. Č. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme,

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. 21.30 val. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. 10.10 val. bei suėmime nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. vasario 7 d. išbūtas laikas, viso 16 parų.

Kardomosios priemonės - dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigose pakeistos į suėmimą, V. T. suimant teismo salėje.

A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė sudėjimo būdu subendrinta su 2015 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi - bauda ir A. B. paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir 8 MGL, t. y. 301,28 Eur (trijų šimtų vieno euro 28 centų) dydžio bauda.

Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. sausio 25 d., 18.50 val., iki 2018 m. sausio 27 d., 18.48 val., išbūtas laikas, viso 2 paros.

Kardomosios priemonės, dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigose, pakeistas į suėmimą, A. B. suimant teismo salėje.

A. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskiriant jam 200 MGL, t. y. 7532,00 (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų) eurų dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. sausio 25 d., 18.50 val., iki 2018 m. sausio 27 d., 18.49 val., viso 2 paros, prilyginant vieną parą 2 MGL dydžio baudai, galutinai įskaitant į paskirtą baudą 4 MGL.

A. Č. įpareigotas per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. T. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sugriebė ranka sutuoktinę N. L. už dešinės rankos ties žastu ir suspaudė, tuomet sugriebė sutuoktinę ranka už sprando ir pastūmė, nuo ko pastaroji nukrito ant grindų, jai atsistojus vieną kartą įspyrė į sėdmenų sritį, tokiu būdu smurtaudamas padarė nukentėjusiajai N. L. poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinio sėdmens ir dešinės šlaunies srityje, taip nežymiai sutrikdė sveikatą.

2. Be to, V. T. nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio 25 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), automobilyje „Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, laikė ir (duomenys neskelbtini) miesto gatvėmis gabeno 0,299 gramo narkotinės medžiagos – kokaino, po ko, apie 18.35 val. automobiliu „Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykęs prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavė 0,299 gramo kokaino A. Č., o 0,001 gramo narkotinės medžiagos – kokaino, laikė iki 2018 m. sausio 25 d., 22.45 min., savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kol kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. Taip pat V. T. nuteistas už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje įgijo ir laikė V. R. asmens tapatybės kortelę Nr. 12606724 iki 2018 m. sausio 25 d., apie 22.45 val., kol namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, ir G. U. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. sausio 26 d., apie 00.10 val., kol asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

4. A. Č. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent 2018 m. sausio 25 d., apie 18.35 val., neturint tikslo platinti narkotines medžiagas, neteisėtai prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), iš V. T., įgijo narkotinės medžiagos kokaino, kurio masė yra 0,299 gramo, bei kartu su A. B. laikė jas automobilyje BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki kol narkotikus apie 18.50 val. automobilyje prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai.

5. A. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent 2018 m. sausio 25 d., apie 18.35 val., neturint tikslo platinti, neteisėtai, A. Č. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), iš V. T. įgijus narkotinės medžiagos kokaino, kurio masė 0,299 gramo, po ko, jis, automobilyje BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kartu su A. Č. laikė ir (duomenys neskelbtini) miesto gatvėmis gabeno 0,299 gramo kokaino, iki kol prie namo adresu (duomenys neskelbtini), apie 18.50 val., automobilyje BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei šalia automobilio, narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

10. A. Č. apeliacinis skundas tenkintinas, V. T. ir A. B. apeliaciniai skundai atmestini.

11. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.

Dėl A. B. apeliacinio skundo

12. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu A. B. skirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir 8 MGL dydžio bauda. Nuteistasis prašo skirti švelnesnę, su laisvės atėmimu, nesusijusią bausmę arba bausmės vykdymą atidėti.

13. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

14. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, byloje esančius duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį už nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą – nusikalstama veika padaryta veikiant tyčia, A. B. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vertindamas nuteistojo pavojingumą, apylinkės teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. B. anksčiau teistas penkis kartus, tame tarpe kelis kartus ir už BK 259 straipsnio 2 dalį, veiką už kurią teisiamas skundžiamu nuosprendžiu padarė turėdamas neišnykusį teistumą, jam buvo taikytos švelnesnės bausmės, taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo ir rodo, kad, net ir gerai suvokdamas bausmės neišvengiamumą, nuteistasis sąmoningai pasirenka daryti naujas nusikalstamas veikas. Nors apeliantas nurodo, kad bausmė (bauda) pagal 2015 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį buvo įvykdyta, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bauda sumokėta tik 2018 m. lapkričio 13 d., todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad 2018 m. sausio 25 d. veika padaryta esant neišnykusiam teistumui. Tai patvirtina byloje esanti antstolės G. A. pažyma Nr. 0088/15/00894 (t. 3, b. l. 151). Iš administracinių nusižengimų registro pažymos matyti, kad A. B. yra ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Vertindama A. B. asmenybę, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad jis, būdamas jauno ir darbingo amžiaus niekur nedirba. Aukštesniojo teismo nuomone, ankstesni teistumai, informacija apie padarytus administracinius nusižengimus, tai, jog pirmą kartą A. B. nuteistas būdamas jauno amžiaus, rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, o nusikalstama veika dėl kurios nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaryta neatsitiktinai, bet dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei sankcijos vidurkis, atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Paskirta bausmė nepažeidžiant BK 64 straipsnio nuostatų subendrinta su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas nėra prokuroro prerogatyva, jis teismui tik pateikia savo nuomonę dėl bausmės rūšies bei dydžio, tačiau šis siūlymas, kaip ir bet kurios kitos proceso šalies nuomonė, teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų.

16. Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, taigi formaliai A. B. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau būtina sąlyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra bylos aplinkybių vertinimu pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o šios bylos duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Ypatingai svarbūs duomenys, sprendžiant dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, yra praeityje A. B. padaryti teisės pažeidimai ir už jų padarymą taikytų bausmių poveikis nuteistajam. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantui 2011 m. liepos 15 d. ir 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžiais skirtos laisvės apribojimo bausmės, 2014 m. gegužės 2 d. ir 2014 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais skirtos baudos, 2015 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu skirtas terminuotas laisvės atėmimas ir taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Kaip matyti, švelnesnės bausmės bei jau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė, jis ir toliau nusikalsta. Taigi nagrinėjamu atveju visos aukščiau išvardintos aplinkybės ir nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti sėkmingos probacijos galimybe nuteistajam bei bausmės tikslų pasiekimu be realaus bausmės atlikimo. Taikyti A. B. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą vien tuo pagrindu, jog jis kritiškai vertina savo elgesį, savo kaltę pripažino, nepažeidė jam paskirtų kardomųjų priemonių, įvertinus ankščiau išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo.

17. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto A. B. teiginys, kad jam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išaiškinta teisė duodant parodymus turėti gynėją. Kaip matyti iš byloje esančių 2018 m. sausio 26 d., 2018 m. vasario 27 d., 2018 m. balandžio 27 d. teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolų, nuteistajam A. B. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, šiuos protokolus jis suprato ir tai patvirtino savo parašu (t. 2, b. l. 103, 108, 114). Vykdant A. B. apklausas ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo gynėjai advokatai Regina Atkočaitienė ir Vytautas Gineika (t. 2, b. l. 104, 115). 2018 m. vasario 27 d. teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokole pats apeliantas A. B. patvirtino, kad papildomos apklausos metu gynėjas jam nereikalingas (t. 2 , b. l. 108). Įvertinus šiuos duomenis, pagrindo daryti išvadą, kad A. B. teisė į gynybą buvo pažeista, nėra.

18. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo švelninti A. B. paskirtą bausmę ir skirti BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas švelnesnes bausmės rūšis ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), kadangi jo asmenybė nekelia pasitikėjimo ir neleidžia manyti, kad BK 41straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be teismo nustatyto dydžio bausmės realaus atlikimo.

Dėl A. Č. apeliacinio skundo

19. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu A. Č. skirta 200 MGL dydžio bauda. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo skirti švelnesnę bausmę, t. y. sumažinti baudą ir nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą iki 6 mėnesių.

20. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Nuteistajam A. Č. parinkta švelniausia bausmė rūšis – bauda. Pagal BK 47 straipsnio nuostatas šios piniginės bausmės dydis nustatomas už nesunkų nusikaltimą, t. y. už tokį nusikaltimą, kurį padarė apeliantas, yra nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio. Nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta 200 MGL dydžio (7532,00 Eur) bauda. Į skirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. sausio 25 d., 18.50 val., iki 2018 m. sausio 27 d., 18.49 val., 2 paros, prilyginant vieną parą 2 MGL dydžio baudai, galutinai įskaitant į paskirtą baudą 4 MGL ir laikant, kad apeliantui paskirta galutinė bausmė – 196 MGL (7381,36 Eur) dydžio bauda ir nustatytas 2 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kas lėmė nuteistajam A. Č. aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą, todėl ši Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

23. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, apskaičiuodamas apeliantui A. Č. skirtos bausmės dydį, nurodė, kad įvertinus tai, jog nusikalstama veika padaryta laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d., taikytinas švelnesnis (mažesnis) veikos padarymo metu galiojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,65 euro. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytą kaltinimą A. Č., matyti, kad nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje buvo padaryta 2018 m. sausio 25 d., o nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 eurų, todėl akivaizdu, kad apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam A. Č. taikytina bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, padarė klaidą. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei įvertinus tai, kad šiuo nuosprendžiu apeliacinės instancijos teismas mažina A. Č. apylinkės teismo paskirtos baudos dydį, tinkamo bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio taikymas (t. y. 50 eurų) nesunkins nuteistojo padėties.

24. BPK 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato terminą, per kurį nuteistasis turi savanoriškai sumokėti baudą. BK 47 straipsnyje numatytos bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje nurodyta, kad baudos bausmė vykdoma savanoriškai arba priverstinai. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Analizuojamos bylos kontekste nuteistajam A. Č. baudai sumokėti nustatytas 2 mėnesių laikotarpis nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde, nuteistasis nurodė, kad yra bedarbis, įstojo mokytis į profesinę mokyklą, pajamų negauna (2 t., b. l. 40, t. 3, b. l. 83-85). Įstatymas nenumato maksimalaus bausmės – baudos savanoriško įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, paskirtos baudos dydį, nuteistojo turtinę padėtį, pripažįsta pagrįstais apelianto argumentus, kad jis dėl objektyvių priežasčių neišgalės sumokėti paskirtos baudos per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl atsižvelgiant į protingumo principą bei bausmės paskirtį sprendžia, kad yra pagrindas apeliantui nustatyti ilgesnį - 6 mėnesių terminą teismo nuosprendžiu paskirtai baudai sumokėti. Paskyrus ilgesnį baudos sumokėjimo terminą būtų išvengta neproporcingai neigiamų pasekmių, kurias galimai sukeltų priverstinis baudos išieškojimas. Atsižvelgiant į tai, keistina ir ši Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalis (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl V. T. apeliacinio skundo

25. Nuteistasis V. T. apeliacinius skundu prašo jį išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje padarymo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai jį pripažino kaltu byloje nesant jokių objektyvių kaltės įrodymų.

26. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos, kad teismas savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-153-693/2017).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi nuteistojo V. T. apeliacinį skundą, dar kartą įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai įrodymų vertinimo klaidų nepadarė ir nuosprendyje padaryta išvada, kad V. T. padarė nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįsta ir teisėta. Spręsdamas V. T. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, savo išvadas išsamiai argumentavo, teisės normas aiškino ir taikė tinkamai. Nuosprendyje aiškiai nurodyta, kuriais įrodymais teismas grindžia savo išvadas dėl V. T. kaltės, o kuriuos atmeta, kaip nepatikimus, neobjektyvius ir jais nesivadovauja. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamo vertinimo yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, jų patikimumas patikrintas BPK numatyta tvarka. Priešingai nei teigia nuteistasis, visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Nuosprendis pakankamai motyvuotas, surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, esminių pažeidimų, teisėjų kolegija nenustatė. Tuo tarpu nuteistojo nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismo sprendimą ar pripažinti teismo šališkumą.

28. Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, V. T. kaltę pirmosios instancijos teismas grindė kito nuteistojo A. Č. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 49-51), kurie buvo patikrinti asmens atpažinimo metu, kai A. Č. nurodė, kad atpažįsta V. T. kaip asmenį, kuris 2018 m. sausio 25 d., apie 18.40 val., jam pardavė narkotinės medžiagos kokaino (duomenys neskelbtini) mikrorajone, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 73-75) bei A. Č. mobilaus ryšio telefono duomenimis (t. 1, b. l. 127-130); taip pat analogiškai narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybes teisiamajame posėdyje aiškinusio liudytojo V. D. parodymais, kuomet jis parodė, kad sausio 25 d. V. T. paskambino žmogus <...> jis susitarė susitikti su V. T. <...> Jie susitarė susitikti prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Tai yra įprasta V. T. susitikimų vieta, ta vieta buvo stebima, žinojo koks automobilis privažiuos. Privažiavo pirkėjai ir jiems V. T. kažką pardavė (t. 3, b. l. 76); taip pat teismo apklausto liudytojo A. V. parodymais, kad „išlipo A. Č. ir nuėjo link parduotuvės, o A. liko mašinoje. Po kokios nepilnos minutės pasirodė A. A. parsinešė kažkokią dėžutę, kaip lempučių ar arbatžolių, nedidelė dėžutė“ (t. 3, b. l. 88); taip pat rašytiniuose bylos dokumentuose fiksuota informacija: kratos protokolo duomenimis ( t. 1, b. l. 109-117), specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, kad gelsvos spalvos miltelių iš vieno plastikinio maišelio, paimto V. T. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė mažiau kaip 0,001 gramo (0,2 %), ant elektroninių svarstyklių, paimtų V. T. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, paviršių yra narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai (t. 1, b. l. 148-155), specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 139-147) duomenimis, kad baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio, paimto 2018 m. sausio 25 d. atliekant automobilio BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūrą, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,299 gramo. Ant automobilinio kilimėlio, „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelės ir odinio dėklo, paimtų 2018 m. sausio 25 d. atliekant automobilio BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūrą, paviršių yra narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai. Detaliai šių įrodymų turinys, analizė bei vertinimas pateikti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su jais to nekartoja. Šių įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutapo tarpusavyje, patvirtino ir papildė viena kitą, sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, tad pirmosios instancijos teismas šiais įrodymais vadovavosi pagrįstai.

29. Atsižvelgus į V. T. apeliaciniame skunde išsakytus argumentus pažymėtina, kad priešingai, nei tvirtina apeliantas, jo parodymai, kuriais jis nuosekliai neigė savo kaltę, taip pat ir jo teiginiai, kad narkotines medžiagas jis vartoja pats, tam jam ir reikalingos svarstyklės, o su A. Č. susitiko prie ?(duomenys neskelbtini) ? parduotuvės ir padavė jam lemputes, kurių jis buvo prašęs, ir išvažiavo, buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, kuris pagrįstai nusprendė jais nesivadovauti, o apkaltinančias išvadas grindė kitais byloje surinktais aukščiau nurodytais įrodymais.

30. Nors A. Č. ir V. T. teigė, kad parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriais vadovavosi teismas, V. Č. davė būdamas apsvaigęs, tačiau šie jo teiginiai buvo paneigti byloje surinktais įrodymais. Byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 72) patvirtino, kad sulaikymo dieną ir apklausos metu, tai yra 2018 m. sausio 25 d., medicinos specialistams patikrinus A. Č. buvo nustatyta, kad jis, nors ir yra vartojęs šiek tiek alkoholio ir tetrahidrokarnabinolio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, toks kiekis neleidžia daryti išvados, kad A. Č. ikiteisminio tyrimo metu negalėjo duoti parodymų dėl to, kad buvo apsvaigęs ir negalėjo suvokti savo duodamų parodymų. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jokių pastabų ar pareiškimų, kad jis duoda parodymus ne laisva valia ar dėl apsvaigimo negali suvokti adekvačiai duodamų parodymų, kad parodymai užrašyti neteisingai, A. Č. nepareiškė Tokių pastabų nenurodė ir apklausą vykdęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Taigi abejoti A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Be to, nuteistojo A. Č. parodymus, kuriais vadovavosi teismas, patvirtino kiti byloje surinkti aukščiau minėti įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu teismas pagrįstai A. Č. vėlesnius parodymus, kad jis įsigijo iš V. T. automobilines lemputes, o ne narkotines medžiagas, vertino kritiškai, kaip siekį padėti išvengti asmeniui baudžiamosios atsakomybės. Be to, šių teisme duotų parodymų, priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje duotų parodymų, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Kaip matyti savo pirminėje apklausoje A. Č. net neužsiminė apie tokią versiją, be to, niekas tų lempučių nematė. Liudytojas A. V. nurodė, kad matė tik dėžutę, tačiau A. Č. nepasakė, kad ten buvo lemputės. Policijos pareigūnai nurodė, kad galimai matė kažkokią dėžutę, bet ji įvykio vietoje nebuvo išimta. A. Č. nei dėl lempučių, nei dėl dėžutės (kad nėra išimta, galimai dingo) niekam pretenzijų nereiškė.

31. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015).

32. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šios instancijos teismas vertino nuteistojo A. Č. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, lygindamas juos su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais įrodymais, įvertino jo parodymų pakeitimą ir motyvuotai atmetė teisiamajame posėdyje duotus jo parodymus kaip neatitinkančius tikrovės. Todėl teigti, kad šiuo atveju buvo nesilaikyta BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad žemesnės instancijos teismas rėmėsi A. Č. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais ne kaip savarankiškais įrodymais, bet vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, t. y. tikrindami kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Taigi, apylinkės teismas įrodymus, kuriais grindė savo išvados įvertino kaip visuma, įsitikino kiekvieno iš jų patikimumu, t. y. palygino juos tarpusavyje, pašalino iškilusius prieštaravimus, patikrino ar nebuvo pažeista jų gavimo tvarka, išanalizavo nuteistojo V. T. versijas dėl byloje nagrinėjamų įvykių kitų bylos duomenų kontekste ir argumentuotai atmetė.

33. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad V. T. automobilyje „Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, laikė ir (duomenys neskelbtini) miesto gatvėmis gabeno 0,299 gramo narkotinės medžiagos – kokaino, po ko, apie 18.35 val. automobiliu „Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykęs prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavė 0,299 gramo kokaino A. Č., o 0,001 gramo narkotinės medžiagos – kokaino, laikė iki 2018 m. sausio 25 d., 22.45 min., savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kol kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai. Aptarti objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad V. T. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, suvokė pavojingą veikos pobūdį, savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, nusikalstamas pasekmes ir jų siekė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos V. T. veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

34. Apelianto skundo prašymas pripažinti jo veiką dėl pas jį rastos narkotinės medžiagos 0,001 g kokaino mažareikšme dėl nedidelio psichotropinės medžiagos kiekio negali būti tenkinamas, nes baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą šia medžiaga iškyla nepriklausomai nuo turimo jos kiekio, be to, šiuo atveju svarbiausia tai, kad šis epizodas yra vienos tęstinės veikos dalis, todėl epizodo pavojingumas vertinamas ne atskirai, o pagal viso padaryto nusikaltimo pavojingumą.

35. V. T. apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad apylinkės teismas nepagrįstai kriminalinės žvalgybos duomenis pripažino leistinais įrodymais ir jais vadovavosi, nors kriminalinės žvalgybos veiksmai (slaptas sekimas ir telefoninių pokalbių klausymasis) V. T. atžvilgiu nebuvo sankcionuoti KŽĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis V. T. kaltė nebuvo grindžiama. BPK 166 straipsnio 2 dalis numato, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustačius nusikalstamos veikos požymius. Šiuo atveju kriminalinę žvalgybą vykdęs pareigūnas, nustatęs, akivaizdžius nusikalstamos veikos požymius, surašė 2018 m. sausio 25 d. tarnybinį pranešimą (t.1, b. l. 79) ir jo pagrindu buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje. Toliau visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami ir duomenys renkami vadovaujantis BPK nuostatomis, todėl pagrindo išvadai, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai ir įrodinėjant V. T. kaltę buvo neteisėtai panaudoti kriminalinės žvalgybos duomenys, nėra.

36. Apeliaciniame skunde V. T. nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nes jis šios veikos nepadarė.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo V. T. aiškinimas apie tai, iš kur pas jį atsirado fizinių asmenų dokumentai, nebuvo nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu V. T. nurodė, kad dokumentus rado 2017 m. gruodžio mėnesį gatvėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, jie buvo piniginėje, ruošėsi nunešti į policiją, tačiau taip ir nenunešė (t. 2, b. l. 179-180). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu jis jau nurodė, kad minėtus kitų asmenų dokumentus rado 2018 m. sausio 25 d. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, nepamena ar tapatybės kortelė ar vairuotojo pažymėjimas buvo įdėti į piniginę, nespėjo jų nunešti į policiją (t. 2, b. l. 181-182). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė, kad dokumentus jis rado sulaikymo dieną, būtų paskambinęs policijai, bet neturėjo prie savęs telefono. Vėliau grįžo namo, padėjo piniginę ir užmiršo. Nurodė, kad V. R. dokumentai buvo toje piniginėje, o G. U., kadangi jį šiek tiek pažįsta, buvo mašinoje, kurioje jis galėjo juos pamesti (t. 3, b. l. 90-91). Iš Kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą V. T. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose rasta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduota V. R. vardu ( t. 1, b. l. 109-117), asmens kratos protokolas patvirtina, kad atliekant V. T. asmens kratą rastas G. U. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 13, 14). Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo pagarsinti liudytojų G. U. ir V. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. G. U. nurodė, kad savo vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pasigedo sausio mėnesį, tačiau niekur nesikreipė dėl jo praradimo. Nežino tiksliai kaip ir kur pametė. V. T. nežino, vardas ir pavardė negirdėti (t. 1 , b. l. 99-101). V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) pasigedo 2017 metų spalio ar lapkričio mėnesį po jo sulaikymo, kuomet buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų už chuliganizmą. Jo asmens tapatybės kortelė buvo piniginėje. V. T. nepažįsta. Taigi duomenų, kad asmenys, kurių dokumentai rasti pas V. T. būtų patys savo noru jam davę savo asmens dokumentus, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismo ištirtais ir aptartais objektyviais faktiniais bylos duomenimis neabejotinai įrodyta, kad V. T., neturėdamas teisėto pagrindo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje įgijo ir laikė V. R. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. sausio 25 d., apie 22.45 val., kol namuose, adresu Lyduvėnų g. 3, Kaune, kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, ir G. U. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. sausio 26 d., apie 00.10 val., kol asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. T. veiksmus kvalifikavo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

38. Nors apeliantas skunde pagrįstai nurodo, kad G. U. ir V. R. apklausų protokoluose užfiksuoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti duomenys negali turėti savarankiškos įrodomosios reikšmės, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šie parodymai gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant kitus byloje teismo ištirtus duomenis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio pirmos instancijos teismas, siekdamas patikrinti minėtų liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, juos perskaitė teisiamajame posėdyje balsu (BPK 276 straipsnio 4 dalis), taip suteikiant nuteistajam galimybę juos ginčyti, dėl jų pasisakyti. Liudytojų nurodytos aplinkybes teismas palygino su iš kitų šaltinių gauta informacija ir dėl bylai reikšmingų aplinkybių padarė pagrįstas išvadas. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų šių liudytojų apklausti teisiamojo posėdžio metu nebuvo galimybės dėl objektyvių aplinkybių, t. y. išnaudojus visas įmanomas priemones nepavyko jų rasti ir pristatyti į teisiamąjį posėdį (t. 3, b. l. 81). Šiame kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas, įrodymų turi būti surinkta tiek, kad jų visuma leistų daryti pagrįstas išvadas dėl svarbių byloje aplinkybių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad, remdamasis liudytojų G. U. ir V. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, juos pagarsinus teisiamojo posėdžio metu ir įvertinus kitų bylos duomenų kontekste, teismas nepažeidė BPK 301 straipsnio reikalavimų ir nuteistojo teisės į teisingą procesą.

39. Atmestinas apelianto prašymas panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti iš bylos duomenų už šios veikos padarymą V. T. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąją, sprendimas buvo įsiteisėjęs. Tačiau nepraėjus metams po šio sprendimo V. T. padarė naujas nusikalstamas veikas, todėl sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės neteko galios ir apeliantas pagrįstai nuteistas ir dėl šios veikos. Pažymėtina, kad dėl šios veikos padarymo nuteistasis pilnai prisipažino. Įvertinus tai, kad skundžiamas nuosprendis dėl apelianto pripažinimo kaltu dėl vėlesnių veikų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį padarymo paliekamas galioti, pagrindo naikinti nuosprendžio dalį V. T. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nėra.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. T. tiek už kiekvieną jam inkriminuotų nusikalstamų veikų paskirtos bausmės, tiek ir galutinė subendrinta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus. Teismas tinkamai įvertino veikų pobūdį bei pavojingumą, kaltės formą - padaryti du nesunkūs ir sunkus nusikaltimas veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę - neteistas, nedirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, baustas administracine tvarka, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas bausmės individualizavimui aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija, neturi jokio teisinio pagrindo. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų.

41. Apeliaciniame skunde taip pat keliamos abejonės dėl teismo šališkumo. Pažymėtina, kad aplinkybės, kada teismas šališkas, ir nušalinimo teisė įtvirtinta BPK 57-61 straipsnių normose. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme nei nuteistasis V. T., nei jo gynėjas nereiškė nušalinimo teismui. Pirmosios instancijos teismo šališkumu nuteistasis pradėjo abejoti tik priėmus jam nepalankų sprendimą, tačiau teismo nešališkumo principas negali būti suvokiamas pernelyg plačiai, todėl nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, šališkumo konstatavimas neturėtų būti siejamas su įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu. Nuteistajam siejant teismo šališkumą su skundžiamo nuosprendžio priėmimo teisėtumu ir pagrįstumu, atliktu įrodymų vertinimu bei greitu procesu, ši jo pozicija nepagrįsta ir atmestina, kitokių duomenų, pagrindžiančių teismo šališkumą šiuo objektyviuoju aspektu, nėra ir skundą nagrinėjantis teismas tokių požymių nenustatė. Atkreiptinas dėmesys, kad teismą operatyviai ir per kuo trumpesnį laiką nagrinėti bylas įpareigoja baudžiamasis įstatymas. Greitumo reikalavimas įpareigoja teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti per įmanomai trumpiausią laiką, todėl tai negali būti laikoma teismo šališkumo pažeidimu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo išsamiai ištirti visi byloje esantys įrodymai, V. T. ir jo gynėjui buvo suteikta teisė užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, todėl pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. T. procesinės teisės buvo pažeistos, nėra.

42. Tiek V. T., tiek ir A. B. savo apeliaciniuose skunduose nesutinka su jiems skirtų kardomųjų priemonių pakeitimu, nuosprendžiu paskiriant jiems suėmimą. Nors apylinkės teismas nedetalizavo sprendimo skirti suėmimą motyvų, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, teisėjų kolegijos nuomone, ši kardomoji priemonė paskirta pagrįstai. BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Nuteistasis V. T. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tris nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama prie sunkių nusikaltimų, nors anksčiau ir nėra teistas, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, kardomosios priemonės pagrįstai pakeistos į suėmimą, nes būdamas laisvėje iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas bei gali pasislėpti nuo nuosprendžio vykdymo. BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Nuteistajam A. B. apylinkės teismas taip pat pagrįstai pakeitė švelnesnes kardomąsias priemones į suėmimą, nes kaip matyti iš bylos duomenų, A. B. praeityje teistas net 5 kartus, jam buvo taikytos švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės, tačiau jis tinkamų išvadų nepadarė ir toliau yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Taigi, teismas pagrįstai skyrė suėmimą ir A. B., nes šia kardomąja priemone siekė užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 4 punktu,

nusprendžia:

Nuteistųjų V. T. ir A. B. apeliacinius skundu atmesti.

Nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeisti:

A. Č. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, paskirtą baudą sumažinti iki 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų).

Įpareigoti nuteistąją A. Č. jam paskirtą 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.