- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e2-6317-1178/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00998-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Jasmontienė
- Ieškovas
- V. Š.
- Trečiasis asmuo
- R. T., K. T., notarė Viliutė Stankevičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretieji asmenys R. T., K. T., R. T., notarė Viliutė Stankevičienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose priimtas V. Š. ieškinys atsakovei valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Ieškovas prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po O. A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikėjai priklausiusį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), perėmė faktiškai pradėdamas valdyti turtą; juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tikslu, gauti paveldėjimo teisės liudijimą; 2) pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Šilalės rajono notaro biuro notarės V. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovės reikalavimai grindžiami šiais esminiais argumentais:
1.1. ieškovo mama O. A. T. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo (duomenys neskelbtini) bendro ploto butą. kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Buto įsigijimo metu jos sutuoktinis, ieškovo tėvas B. Š. buvo miręs. (duomenys neskelbtini) O. A. T. mirė. Po jos mirties bute (duomenys neskelbtini) liko gyventi ieškovas. Šiame bute ieškovas gyvena labai daug metų (bute su mama gyveno jai dar dirbant kolūkyje, kuris ir suteikė teisę jų šeimai gyventi bute), juo rūpinosi, tvarkė tiek būnant mamai gyvai, tiek ir iš karto po jos mirties. Šiame bute jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Dėl savo visiško neišprusimo nesuvokė, kad po mamos mirties reikėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentus, įteisinti butą savo vardu. Manė, kad viskas vyksta automatiškai, nes jis šiame bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Iki pat šiol butu rūpinasi kaip savo, moka mokesčius, jį prižiūri, disponavo ir disponuoja visais po mamos mirties likusiais daiktais;
1.2. valstybės įmonė Turto bankas, paveldėjusi buto dalį, jokių buto priežiūros darbų neatliko, mokesčių nemoka. Šiuo atveju nebuvo įsitikinta ar nėra kitų teisėtų paveldėtojų. Valstybei palikimas galėjo pereiti tik nustačius, jog palikėjas neturi įpėdinių pagal įstatymą, dėl ko buvo pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai. Šiuo atveju, palikimą pagal faktinį valdymu priėmus ieškovui (paveldėtojui), nebūtina buvo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Valstybei palikimas galėjo pereiti tik nustačius, jog palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą;
1.3. paveldėjimo teisė valstybei pereina, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Šiuo atveju ieškovas paveldimą turtą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl negalima pripažinti, jog valstybė vėliau teisėtai paveldėjo mirusiosios O. A. T. turtą;
1.4. teismui pripažinus, jog ieškovas po mamos O. A. T. mirties perėmė turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti, (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimas, išduotas Šilalės rajono notaro biuro notarės Viliutės Stankevičienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas niekiniu ir naikintinu, kadangi prieštarauja imperatyvioms Įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko (toliau – ir atsakovė, ir VĮ Turto bankas), pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Taip pat prašo nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų, jeigu būtų tenkintas ieškinys, bylą prašo nagrinėti jai nedalyvaujant. Esminiai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
2.1. ieškovo ieškinyje nurodytos pretenzijos dėl valstybės paveldėjimo yra nepagrįstos, nes žinodamas apie susidariusią faktinę situaciją dėl palikėjos palikimo, savo teisę dėl paveldėjimo įgyvendino pasyviai. Ieškovas tinkamai raštiškai neinformavo palikimo atsiradimo vietos notarės apie ketinimą kreiptis į ją dėl palikėjos palikimo paveldėjimo ar į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tai įrodo, kad ieškovas pažeidė reikalavimą veikti aktyviai ir rūpestingai, taip pat susidariusioje situacijoje elgėsi neapdairiai. Taigi iš esmės ginčo situacija susidarė dėl ieškovo veiksmų, todėl jam pačiam turi tekti iš to atsirandančios pasekmės;
2.2. ieškovas turėjo ne vieną galimybę pasitikslinti duomenis apie palikėjos palikimo paveldėjimą, pareikšti pretenzijas dėl minėto palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo tiesiogiai jį išdavusiam notaro biurui. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra priskirtas prie notaro atliekamų veiksmų. Suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą (Notariato įstatymo 41 straipsnio 1 dalis), tačiau tai atlikta nebuvo.
Atsiliepimas
3. Tretieji asmenys R. T., K. T., R. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka, jog ieškovas gyventų bute.
4. Trečiasis asmuo notarė Viliutė Stankevičienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad su mama gyveno nuo pat savo gimimo. Kai mama įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini)., jis kartu su ja ten gyveno. Gyveno tame bute ir po motinos mirties. Kurį laiką tame bute gyveno ir jo brolis K., vėliau jis išsikraustė gyventi pas seserį R.. Po mamos mirties jis likusiu turtu rūpinosi kaip savo – prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius už elektrą. Mokesčių už vandenį nemokėjo, nes vanduo yra atjungtas. Kitų mokesčių taip pat nemokėjo, nes jokių sąskaitų negaudavo. Nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini), nes, kai jis deklaravo savo gyvenamąją vietą, tuo metu dar nebuvo jokio gatvės pavadinimo. Vėliau gatvė buvo pavadinta (duomenys neskelbtini), o dar vėliau – (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties sesuo vyko pas notarę tvarkytis paveldėjimo klausimų, tačiau proceso neužbaigė. Jis nėjo pas notarą, nes nesuvokė, jog privalo tai padaryti – manė, jog jo gyvenimas tame bute jau savaime reiškė, jog jis palikimą priėmė. Kad jis nėra paveldėtojas suprato tik tada, kai atvyko iš Turto banko ir jam pasakė, jog butas perėjo valstybės nuosavybėn. Tuomet jam sesuo paaiškino, kad jis privalo kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį jame nurodytų argumentų pagrindu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovo motina su vaikais gyveno dar iki (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo – butą jai buvo suteikęs kolūkis. Po motinos mirties visu turtu ėmė rūpintis ieškovas. Jis tvarkė visą ūkį, atliko darbus, reikalingus turtui išsaugoti, mokėjo mokesčius. Kadangi dėl vamzdžio trūkimo buvo atjungtas vanduo, ieškovas mokesčių už vandenį nemoka. Moka tik mokesčius už elektrą. Dokumentų, patvirtinančių mokesčių mokėjimą, nėra išsaugojęs, nes nematė būtinybės to daryti. Ieškovas yra neišprusęs, ribotai suvokia pareigas ir įstatymus, todėl nesikreipė nei į notarą dėl palikimo priėmimo, nei į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad turtas savaime priklauso jam, kadangi jis jame gyveno visą savo gyvenimą. Aplinkybė, kad jis nėra savininkas, jam paaiškėjo tik po Turto banko atstovo vizito ir sesers paaiškinimų. Mano, jog šiuo atveju nepagrįstai išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kadangi nebuvo įsitikinta, jog nėra kitų paveldėtojų.
7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. T. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad mirus mamai ji nuėjo pas notarę ir buvo užvesta paveldėjimo byla. Ji siekė, jog turtą paveldėtų brolis V.. Notarė nurodė, kad aktyvius veiksmus, siekdamas paveldėti turtą, turi atlikti pats V., tačiau jis jokių veiksmų neatliko. Po dešimties metų paveldėjimo bylą atsiėmė iš notarės. Nori, kad būtų pripažinta, jog po motinos mirties likusį turtą paveldėjo brolis V., nes jis iš tiesų priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Tame bute brolis V. gyveno ir motinai gyvai esant, ir jai mirus. Jis rūpinasi butu, moka mokesčius, prižiūri jį. Bute šiuo metu gyvena tik V., R. turi kitą gyvenamąją vietą, o K. gyvena kartu su ja.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo K. T. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad šiame bute ieškovas gyveno visą laiką.
9. Trečiasis asmuo R. T. taip pat prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad šiame bute visi gyveno nuo gimimo. Vėliau sesuo ir jis išėjo gyventi atskirai, o vėliau ir K. išsikraustė. Po mamos mirties likusiu turtu rūpinosi brolis V.. Jis vienintelis mokėjo mokesčius. Mano, jog yra pagrindas pripažinti, kad po motinos mirties likusį turtą faktiniu valdymu priėmė V..
Žemesnės instancijos teismas
10. Atsakovės įgaliotas asmuo ir trečiasis asmuo notarė Viliutė Stankevičienė į teismo posėdį neatvyko. Teismas, atsižvelgęs, jog atsakovei ir notarei Viliutei Stankevičienei apie teismo posėdžio datą ir laiką yra pranešta tinkamai, nėra gauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat įvertinęs, jog atsakovės ir notarės dalyvavimas teismo posėdyje nėra pripažintas būtinu, nutarė bylą nagrinėti atsakovės įgaliotam asmeniui ir trečiajam asmeniui notarei Viliutei Stankevičienei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Faktinės aplinkybės ir ginčo esmė
11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo V. Š., R. T., K. T., R. T. mama O. A. T. (mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal įstatymą mirusiosios turtą įgijo teisę paveldėti jos vaikai, t. y. ieškovas V. Š. ir tretieji asmenys R. T., K. T., R. T..
12. Mirus ieškovo ir trečiųjų asmenų mamai, liko asmeniniai mirusiosios daiktai ir registruotas nekilnojamas turtas: butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).
13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad per įstatyme nustatytą terminą palikėjos vaikai nepareiškė notarui valios priimti po motinos mirties likusį turtą.
14. (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono notaro biuro notarė Viliutė Stankevičienė išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
15. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š. po O. A. T. mirties (duomenys neskelbtini), palikėjai priklausiusį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), perėmė faktiškai pradėdamas valdyti turtą. Taip pat prašo pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą.
16. Atsakovė prašo ieškinį atmesti.
17. Taigi šioje byloje iš esmės kilo ginčas dėl po O. A. T. mirties (duomenys neskelbtini) likusio turto paveldėjimo.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (ne) nustatymo
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateiktu ieškiniu įrodinėja, jog atsakovei negalėjo būti išduotas (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kadangi visą turtą, likusį po motinos O. A. T. mirties, priėmė ieškovas pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti.
19. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
20. CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato du palikimo priėmimo būdus: įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-2014 yra nurodęs, kad palikimas priimamas netiesiogiai, kai teisę į paveldėjimą turintis asmuo atlieka veiksmus, kurie neišvengiamai reiškia jo ketinimą priimti palikimą ir kuriuos atlikti jis turėtų teisę tik kaip palikimą priėmęs įpėdinis.
21. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).
22. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
23. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo mama O. A. T., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Po O. A. T. mirties (duomenys neskelbtini) liko jai asmenine nuosavybės teise priklausęs butas ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) dalis ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)) (nuosavybės pagrindas – pirkimo–pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374, (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat nustatyta, kad ieškovo mama be ieškovo susilaukė dar trijų vaikų: R. T., K. T., R. T..
24. Ieškovas pateikė duomenis, jog jo žinioje yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byla, išduota O. A. T.. Taip pat nurodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), jis gyveno nuo pat gimimo. Jame liko gyventi ir po motinos mirties. Po motinos mirties visu likusiu turtu jis rūpinosi kaip savo: mokėjo mokesčius už elektrą, prižiūrėjo turtą ir jį saugojo. Tai yra, V. Š. ir iki motinos mirties, ir po jos mirties gyveno ir rūpinosi butu, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat prižiūrėjo ir ūkinio pastato dalį, kuri priklausė jo motinai. Ieškovas ir toliau rūpinasi butu, moka komunalinius mokesčius, naudojasi ūkinio pastato dalimi. Šias aplinkybes patvirtino ir tretieji asmenys R. T., K. T. ir R. T.. Visi minėti asmenys nurodė, kad ieškovas kartu su mama gyveno nuo pat savo gimimo. Po motinos mirties ieškovas liko gyventi tame pačiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir ten gyvena iki šiol. Be ieškovo niekas kitas nesirūpina turtu ir jo neprižiūri. Taigi tretieji asmenys patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, o kadangi priešingų įrodymų nėra, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo nurodytomis aplinkybėmis.
25. Nors atsakovė šioje byloje teigė, jog ieškinys negali būti vertinamas kaip pagrįstas, kadangi ieškovas elgėsi pasyviai ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, teismas pažymi, jog ieškovas turėjo/turi teisę palikimą priimti ne tik kreipdamasis į notarą, tačiau ir kreipdamasis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis palikimą, atsiradusį po motinos mirties, priėmė faktiniu valdymu. Priešingai, nei kreipimuisi į notarą dėl palikimo priėmimo, teisės aktuose nėra nustatyta termino, per kurį asmuo turi kreiptis į teismą su prašymu dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovo nesikreipimas į notarą dėl palikimo priėmimo ar delsimas, kuris labiausiai tikėtina buvo nulemtas žinių, išprusimo ir suvokimo trūkumų, kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo savaime nelemia išvados, jog ieškovui gali būti taikomos neigiamos jo pasyvaus elgesio pasekmės.
26. Teismo vertinimu, šiuo atveju dėl susiklosčiusios situacijos negalima įžvelgti ir VĮ Turto banko ar notarės kaltės, kadangi įstatyme nėra nustatytos pareigos nei valstybei, nei notarui atlikti aktyvius veiksmus siekiant surasti galimus palikėjos paveldėtojus. Teismo vertinimu, galimybė priimti palikimą faktiniu valdymu įneša neužtikrintumo ir nestabilumo į paveldėjimo teisinius santykius, kadangi notaras neturi galimybės sužinoti ar įpėdinis, kuris į jį nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nėra priėmęs palikimo faktiniu valdymu. Valstybė, kuri yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė (valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas), kaip jau minėta, taip pat neturi pareigos domėtis ar nėra įpėdinis priėmęs palikimo faktiniu valdymu.
27. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).
28. Šiuo konkrečiu atveju ieškinio atmetimas suponuotų būtent formaliojo, o ne tikrojo teisingumo vykdymo regimybę, kadangi susidarytų situacija, jog nesant kitų pretendentų (kiti palikėjos vaikai pripažino, jog palikėjos turtą faktiniu valdymu priėmė ieškovas) į po O. A. T. mirties atsiradusį palikimą ir faktiškai jį valdyti pradėjus ieškovui, būtų eliminuota galimybė pripažinti ieškovui nuosavybės teises į turtą, likusį po motinos mirties. Palikimo, atsiradusio po ieškovo ir jo sesers bei brolių motinos mirties, perėjimas valstybei nagrinėjamu atveju pažeistų tiek protingumo, tiek teisingumo principus.
29. Todėl teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Ieškovas negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
30. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų ir pateiktų paaiškinimų teismas daro išvadą, kad V. Š. faktiškai pradėdamas valdyti turtą po motinos O. A. T. mirties, priėmė jos palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
31. Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
Dėl (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu
32. Nustačius juridinę reikšmę turinį faktą, jog V. Š. faktiškai pradėdamas valdyti turtą po motinos O. A. T. mirties, priėmė jos palikimą, (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono notaro biuro notarės Viliutės Stankevičienės išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
34. Ieškovui šioje byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba. Į bylą nėra pateikta įrodymų kokią konkrečią išlaidų sumą patyrė valstybė, teikdama teisinę pagalbą ieškovui. Tačiau, net jeigu tokie įrodymai ir būtų pateikti, teismo vertinimu, šiuo atveju nebūtų pagrindo iš atsakovės priteisti valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų.
35. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog paveldėjimo teisinių santykių bylose, VĮ Turto banko, kaip valstybės institucijos, atsakomybė dėl bylinėjimosi išlaidų siejama su neteisėtais veiksmais – teismui pripažinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba nustatomas valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartus civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020). Šiuo atveju VĮ Turto bankas byloje dalyvauja byloje imperatyvių teisės aktų pagrindu kaip bešeimininkio turto paveldėtojas ir neatliko jokių kaltų veiksmų, dėl kurių byla buvo inicijuota, todėl pagrindo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra (nebūtų).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po mamos O. A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu įregistruoti nuosavybės teisę ir paveldėti bei gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Pripažinti negaliojančiu ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono notaro biuro notarės Viliutės Stankevičienės išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Bylinėjimosi išlaidas atlyginti iš valstybės biudžeto.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.