Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, dalyvaujant skundą padavusiojo A. S. U. atstovui advokatui Ričardui Užolui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui Algiui Adomavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs

A. S. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateiktą skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024-10-17 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-797-2024 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Inspekcijos vyriausiasis specialistas priėmė 2024-10-17 nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-797-2024 (toliau – ir Nutarimas), kuriame nurodoma, kad A. S. U. (toliau – ir pareiškėjas), 2023-11-01 00 val. iki 2024-02-28 9.35 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savavališkai, neturėdamas statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruoto ir paskelbto statybą leidžiančio dokumento, kitos paskirties, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini), kuris randasi (duomenys neskelbtini) regioniniame parke ir (duomenys neskelbtini) draustinyje, vykdė neypatingojo, gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilnius, (duomenys neskelbtini) rekonstravimo statybos darbus. Nurodoma, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Statybų įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. ir 5 d., 14 str. 1 d. 4 p., 27 str. 1 d. 2 p. ir 22 d. bei padarė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 352 str. 7 d. numatytą administracinį nusižengimą; už tai jam paskirta administracinė nuobauda – 2 600 Eur.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas R. Užolas palaikė skundą jame nurodytais motyvais, patikslino savo reikalavimą ir prašė pakeisti Nutarimą, paskiriant baudą mažesnę negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali, t. y. 500 Eur baudą. Paaiškino, kad neginčija administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių ir ekspertinės išvados pagrįstumo, ginčija tik paskirtos nuobaudos dydį. Byloje esančios nuotraukos įrodo, kad namo būklė buvo prasta, stogas – kiauras. Buvo įsigyta tik palėpė, o apačioje gyveno kiti bendraturčiai. Reikėjo staigiai sutvarkyti stogą, todėl per skubėjimą bei nežinojimą kaip teisingai tai daryti ir bandant išvengti neigiamų pasekmių buvo imtasi statybos darbų, t. y. nurinktas susidėvėjęs stogas, jo konstrukcijos ir padarytos naujos. Patvirtino, kad buvo nukrypta nuo pirminio namo projekto. Statybos inspektoriai surašė savavališkos statybos aktą ir asmenys buvo patraukti atsakomybėn. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. U. yra garbaus (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (duomenys neskelbtini), niekur nedirbantis. Jis gailisi, dėl savo atliktų neteisėtų veiksmų kaltę pripažįsta. Tikina, kad pareiškėjas ėmėsi visų veiksmų, kad būtų pašalintos neigiamos pasekmės, t. y. sudarė sutartis su architektų įmonę, kurie parengė visus projektus, įgyvendino viską, ką reikėjo įgyvendinti, kad būtų įteisinta be reikalingų leidimų atlikta statyba, kaip tą numato Statybos įstatymas ir kiti teisės aktai. Mano, kad Nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, o administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnės atsakomybės formą. Taip pat nurodė, kad A. S. U. gaunama (duomenys neskelbtini) siekia apie (duomenys neskelbtini) Eur. Statytojas buvo A. S. U., o D. U. – tik jo sutuoktinė, bendrasavininkė. Nesutinka su nutarime numatyta sunkinančiąja aplinkybe, kad nusižengimas padarytas iš savanaudiškų paskatų, nes remontai buvo atliekami dėl namo konstrukcijos apsaugos nuo oro sąlygų. Stogas ir jo konstrukcijos priklauso ne vienam asmeniui, o visiems bendraturčiams. Pirmo aukšto savininkė I. B. notariškai patvirtino savo sutikimą dėl planuojamų remonto darbų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 352 str. 7 d. numatyta administracinė atsakomybė asmenims už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje. Šie veiksmai užtraukia baudą nuo 1 700 iki 3 500 Eur. Šios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į Statybos įstatyme ir kituose poįstatyminių teisės aktuose numatytų reikalavimų pažeidimus.

Statybos įstatymo 3 str. 2 d. nurodoma, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Minėto str. 5 d. pabrėžiama, kad, jeigu statytojas neatitinka šio str. 2 d. nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.

Statybos įstatymo 14 str. 1 dalies 4 p. nustatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 2 p. (nuo 2023-11-01 įsigaliojusios ir pažeidimo padarymo metu galiojusios redakcijos) įtvirtinta, kad statybą leidžiančiu dokumentu yra leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. To paties str. 22 d. nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog A. S. U. ne vėliau kaip nuo 2023-11-01, iki 2024-02-28, savavališkai, neturėdamas statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruoto ir paskelbto statybą leidžiančio dokumento, kitos paskirties, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris randasi (duomenys neskelbtini) regioniniame parke ir (duomenys neskelbtini) draustinyje, vykdė neypatingojo, gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo statybos darbus. Šias aplinkybes patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai – 2024-09-25 administracinio nusižengimo protokolas; 2024-06-05 statybos patikrinimo aktas Nr. BIPA-00-240605-00029; 2024-06-25 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-240625-00035; 2024-06-26 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-240626-00047; Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad skundžiamu Nutarimu A. S. U. administracinėn atsakomybėn už ANK 352 str. 7 d. numatyto nusižengimo padarymą patrauktas pagrįstai ir teisėtai. Pažymėtina, kad A. S. U. už jo padarytą nusižengimą paskirta vidutinė dydžio bauda.

A. S. U. atstovas teismo posėdžio metu patikslino skunde suformuluotą reikalavimą sumažinti nuobaudą ir prašė taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas paskiriant mažesnę – 500 Eur, nei ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą minimalią 1 700 Eur baudą. Vertinant pareiškėjo teismui pateiktame skunde nurodytus motyvus, jo atstovo teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus bei administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, spręstina ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 str. 6 d. nuostatų taikymo galimybę.

ANK 34 str. 6 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 6 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 6 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

A. S. U. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, gailisi nusižengęs ir šios aplinkybės Nutarime pagrįstai pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis (ANK 35 str. 1 d. 1, 9 p.).

Nutarime taip pat nustatytos A. S. U. atsakomybę sunkinančios aplinkybės –administracinį nusižengimą padarė 2 ar daugiau susitariusių asmenų; nusižengimas padarytas iš savanaudiškų paskatų (ANK 36 str. 1 d. 1, 11 p.).

Teismų praktikoje pateikti išaiškinimai dėl ANK 36 str. 1 d. 1 p. numatytos sunkinančiosios aplinkybės, kad ANK nereglamentuoja bendrininkų atsakomybės kaip administracinį nusižengimą kvalifikuojančios aplinkybės, o kiekvieno administracinį nusižengimą padariusio asmens pažeidimas įvertinamas individualiai surašant jam administracinio nusižengimo protokolą. Todėl esant tokiai situacijai keleto asmenų analogiškų administracinių nusižengimų padarymas tomis pačiomis faktinėms aplinkybėms gali būti pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kas turi įtakos pažeidėjui skirtos nuobaudos individualizavimui (Kauno apygardos teismo 2021-07-21 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-411-397/2021). Liteko duomenimis nustatyta, kad už šioje administracinėje byloje nagrinėjamą nusižengimą administracinėn atsakomybėn patraukta ir pareiškėjo sutuoktinė D. U. Nekilnojimo registro centro duomenys patvirtina, kad minėti asmenys – yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančio namo dalies, kurioje ir buvo vykdomi rekonstrukciniai darbai, bendrasavininkai.

Todėl atsižvelgiant į aptartoje teisminėje praktikoje pateiktus išaiškinimus, Inspekcija pagrįstai nustatė ANK 36 str. 1 d. 1 p. numatytą A. S. U. atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Čia pažymėtina, kad Nutarime nurodyta A. S. U. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusižengimas padarytas iš savanaudiškų paskatų. Kita vertus, teismų praktikoje atsakomybę sunkinanti aplinkybė – savanaudiškos paskatos, pripažįstama tada, kai ji nėra nusižengimo sudėties požymiu ir pati veika savo esme nėra savanaudiška. Kai nusižengimai savo esme yra savanaudiški, juos darydamas asmuo siekia praturtėti, gauti turtinę naudą, skiriant nuobaudą už tokius teisės pažeidimus savanaudiškos paskatos, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nenustatoma (Vilniaus apygardos teismo 2020-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-56-891/2020).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju A. S. U. įvykdyta pati savavališkos statybos veika yra savanaudiška, nes iš esmės ja siekta įsigyto turto būklės pagerinimo. Todėl remiantis minėtais teismų praktikos išaiškinimais, darytina išvada, kad Nutarime ANK 36 str. 1 d. 11 p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai.

A. S. U. atstovo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės – būtinybė imtis skubių statybos darbų, siekiant išvengti neigiamų padarinių dėl oro sąlygų; pradėjimas neteisėtų statybos darbų padarinių šalinimo procedūrų – nėra išskirtinės, nelaikytinos išskirtinai atsakomybę švelninančiomis. Tokia teismo išvada grindžiama tuo, jog D. U. ir A. S. U. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį įsigijo palyginus neseniai – (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog prieš įsigydami namo dalį, brangų pirkinį, bendraturčiai įvertino jo būklę. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad po šio pastato dalies įsigijimo jo būklė staiga pablogėjo, todėl reikėjo rekonstrukcinius darbus atlikti nedelsiant. O ir iš byloje esančių įrodymų matyti, kad namo rekonstrukcinių darbų mastas yra labai didelis, niekaip negali būti siejamas tik su siekiu apsaugoti turtą, o ne jo pagerinimu. Čia pažymėtina, kad 2024-07-15 ekspertizės akte, be kita ko, pažymėta, kad iki statinio rekonstrukcijos, namas esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo priskiriamas mažaaukščių gyvenamųjų statinių paskirčiai, o po savavališkos namo pastogės statybos darbų, pastatas rekonstruotas į dviejų aukštų gyvenamąjį statinį su antresole. Be to, tai, jog namo pastogės rekonstrukcijos metu buvo sukelta turtinė žala pirmojo aukšto gyventojams, vertinama kaip pavojingesnę veiką charakterizuojantį aplinkybė. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio padarinius, todėl padaręs pažeidimą privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra pradėjęs neteisėtų statybos darbų padarinių šalinimo procedūras ir jam Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2024-12-06 yra išdavusi projektinių pasiūlymų rengimo užduotis. Tačiau, atsižvelgus į tai, jog neteisėti statybos darbai privalo būti pašalinti vienu iš teisės aktuose numatytų būdu, ir tai iki šiol nėra atlikta, ši aplinkybė nelaikytina švelninančia administracinę atsakomybę.

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas, nenustačius jokių aplinkybių, išskirtinai švelninančių A. S. U. atsakomybę, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 str. 6 d. numatytas nuostatas ir paskirti mažesnę nei ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.

Tačiau teismas, įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas, tai, kad A. S. U. yra garbaus amžiaus, jo gaunama (duomenys neskelbtini) nėra didelė, sprendžia, kad ANK 22 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam ANK 352 str. 7 d. sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Nutarimas toje dalyje, kuria A. S. U. paskirta 2 600 Eur bauda keistinas, paskiriant jam 1 700 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. U., gim. (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024-10-17 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-797-2024 dalį, kuria A. S. U. paskirta 2 600 Eur bauda, ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą –1 700 Eur baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 24255394579.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.