Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, duomenų apie darbovietę nėra, gyvenantis (registruotas) (duomenys neskelbtini) Švedijos Karalystėje, el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos) ir 182 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. J. apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą nedidelės vertės turtą, tai yra jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad prisiimtų įsipareigojimų neįvykdys, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2019 m. kovo mėn., tiksli data tyrimo nenustatyta, „Facebook“ paskyroje, grupėje „Buriuotojų turgelis“ įdėjo skelbimą, apie parduodamą laivą – jachtą (duomenys neskelbtini) bei savo paskyroje įkėlė vaizdo įrašus, apie tai, kaip jis gamina ir remontuoja laivus bei valtis, tokiu būdu sudarydamas patikimo verslininko įspūdį. 2019 m. kovo 29 d. T. V. atsiliepus į įdėtą skelbimą dėl laivo – jachtos (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo, L. J., piktnaudžiaudamas T. V. pasitikėjimu, melagingai pažadėjo T. V. laivą – jachtą (duomenys neskelbtini) parduoti už 1 000 eurų bei nurodė už laivą pervesti užstatą 300 eurų į A. E., sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke SVENSKA HANDELSBANKEN AB. Be to, L. J. siekdamas įtikinti T. V. pervesti pinigus, žodžiu įsipareigojo iki 2019 m. balandžio 29 d. atplukdyti laivą – jachtą (duomenys neskelbtini) į Klaipėdos uostą. T. V., būdamas suklaidintas L. J. melagingų pažadų, 2019 m. kovo 29 d. pervedė 300 eurų į L. J. nurodytą A. E. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke SVENSKA HANDELSBANKEN AB, tačiau iki sutarto laiko – 2019 m. balandžio 29 d.ir vėliau L. J. laivo – jachtos (duomenys neskelbtini) T. V. neperdavė, o šiam pareikalavus grąžinti pinigus, pinigų negrąžino. Tokiu būdu L. J., apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą, T. V. priklausantį nedidelės vertės turtą, 300 eurų.

Be to, L. J. apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą turtą, tai yra jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad prisiimtų įsipareigojimų neįvykdys, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, „Facebook“ paskyroje „L. J.“ įkėlė įrašus, apie tai kaip jis gamina ir remontuoja laivus ir valtis, tokiu būdu sudarydamas patikimo verslininko įspūdį. 2021 m. kovo 22 d. T. B. susisiekus per „Facebook“ Messenger programėlę su L. J., pastarasis piktnaudžiaudamas T. B. pasitikėjimu, melagingai pažadėjo pagaminti dvi valtis iki 2021 m. gegužės 15 d. bei nurodė už valtis pervesti avansą 2 000 eurų į A. E. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią bake SVENSKA HANDELSBANKEN AB. T. B. būdamas suklaidintas L. J. melagingų pažadų 2021 m. kovo 25 d. pervedė 2 000 eurų į L. J. nurodytą A. E. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią bake SVENSKA HANDELSBANKEN AB, tačiau iki sutarto laiko 2021 m. gegužės 15 d. ir vėliau L. J. dviejų valčių T. B. neperdavė, o šiam pareikalavus grąžinti pinigus, pinigų negrąžino. Tokiu būdu L. J. apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą, T. B. priklausantį turtą, 2 000 eurų.

Taip pat L. J. apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą turtą, tai yra jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad prisiimtų įsipareigojimų neįvykdys, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2021 m. birželio mėn., tiksli data tyrimo nenustatyta, „Facebook“ paskyroje, grupėje „Buriuotojų turgelis“ įdėjo skelbimą apie parduodamą laivą (duomenys neskelbtini) bei savo paskyroje įkėlė vaizdo įrašus, apie tai kaip jis gamina ir remontuoja laivus bei valtis, tokiu būdu sudarydamas patikimo verslininko įspūdį. 2021 m. birželio 8 d. V. J. atsiliepus į įdėtą skelbimą dėl laivo – jachtos „(duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo, L. J., piktnaudžiaudamas V. J. pasitikėjimu, melagingai pažadėjo pastarajam laivą - jachtą (duomenys neskelbtini)parduoti už 2 500 eurų bei nurodė už laivą pervesti 2 500 eurų į A. E. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke SVENSKA HANDELSBANKEN AB. V. J., būdamas suklaidintas L. J. melagingų pažadų, 2021 m. birželio 9 d. pervedė 2 500 eurų į L. J. nurodytą A. E. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke SVENSKA HANDELSBANKEN AB, tačiau L. J. laivo (duomenys neskelbtini)V. J. neperdavė, o šiam pareikalavus grąžinti pinigus, pinigų negrąžino. Tokiu būdu L. J. apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą, V. J. priklausantį turtą, t. y. 2 500 eurų.

Iš 2024 m. vasario 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta pateiktų bankų sąskaitų išrašų apžiūra ir palyginimas:

1. Pagal AB „Swedbank“ pateiktą V. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą 2019 m. kovo 29 d. dienai, matyti, kad 2019 m. kovo 29 d. iš sąskaitos atliktos finansinės operacijos: gavėjas A. E., bankas HANDELSSXXX sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtis „TMP -> 190329014068T avansas uz jachta | 19233 |“ suma 300 eurų.

Pagal A. E. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. nustatyta, kad į A. E. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš užsienio siuntėjo gaunamas mokėjimas: (duomenys neskelbtini) (mokėtojas) (duomenys neskelbtini) 3103,26 Švedijos Kronų. Pagal 2019 m. kovo 29 d. kursą 1,398 Švedijos kronų už 1 eurą - 3103,26 Švedijos kronos sudaro 298,44 euro;

Iš 2023 m. spalio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad atlikta L. J. ir A. E. sąskaitų išrašų, gautų su Europos tyrimo orderio medžiaga, apžiūra. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2021 m. gegužės 23 d. L. J. ir A. E. vykdė abipusius mokėjimus. Į L. J. sąskaitą A. E. pervedė pinigus, t. y. išrašuose užfiksuoti mokėjimai L. J.: 2019-04-01 -1000; 2019-04-04 -1000; 2019-05-06 -1000; 2019-05-28-1000; 2019-08-05-10000; 2021-04-25-200; 2021-04-29 -1500 SEK (Švedijos kronų). Į A. E. sąskaitą L. J. pervedė 2019-06-09- 200 ir 150 SEK (Švedijos kronų) (2 t., b. l. 172-176, 5 t., b. l. 34-35).

Iš 2022 m. rugsėjo 6 d. prie ikiteisminio tyrimo „Meta Platforms Ireland Ltd.“ pateiktų duomenų apie „Facebook“ vartotojus „L. J.“ ir „A. E. – J.“ matyti, kad registruojant paskyrą buvo nurodytas L. J. priklausantis telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktame Meta Platforms Ireland Ltd. telefono numerių aprašyme nurodyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) „patvirtintas“ reiškia, kad paskyros savininkas atsakė į tekstinį pranešimą, išsiųstą nurodytu telefono numeriu (3 t., b. l. 37-56).

Iš 2022 m. spalio 18 d. tarnybinio pranešimo dėl Meta Platforms Ireland Ltd. pateiktų duomenų apie „Facebook“ naudotojus „L. J.“ ir „A. E.-J.“ matyti, kad (duomenys neskelbtini) naudotojo registracijos metu pateikti duomenys: L. J., (duomenys neskelbtini); el. p. (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini) registracijos data 2011-11-17 nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini), IP adresas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) naudotojo registracijos metu pateikti duomenys: A. E.-J., (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); registracijos data 2011 m. gruodžio 2 d., nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini); Pateikti duomenys sutampa su L. J. A. B. siųsto „laivo patikrinimo protokole Nr. 708 nurodytais asmens duomenimis: „L. J.“ mobilus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, el. paštas (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 46-58, 1 t., b. l. 160-162).

Iš 2021 m. lapkričio 18 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. J. ir A. E. Švedijoje yra registruoti adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 71).

Iš 2022 m. vasario 17 d. tarnybinio pranešimo dėl nuotolinės apklausos matyti, kad 2022 m. vasario 2 d. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su L. J., kuris telefonu patvirtino savo tapatybę. O kai buvo pasiūlyta L. J. duoti parodymus nuotoliniu būdu, pastarasis atsisakė būti apklausiamas nuotoliniu būdu (3 t., b. l. 72-73).

2022 m. vasario 18 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje išduotas Europos tyrimo orderis, kuriame buvo prašoma įteikti pranešimą apie įtarimą L. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. padarymo V. J. atžvilgiu, apklausti L. J. įtariamuoju, apklausti liudytoją A. E. bei gauti jos banko sąskaitos duomenis (4 t., b.l.18-23). 2022 m. gruodžio 8 d., 2023 m. sausio 19 d. iš Švedijos Karalystės gauta Europos tyrimo orderio vykdymo medžiaga. 2022 m. lapkričio 2 d. įtariamuoju apklausiamas L. J. parodė, jog kaltę dėl pareikšto įtarimo neigia, taip pat neigė, jog 2021 m. birželio 8 d. bendravo su V. J., dėl kitų klausimų parodymų nedavė (4 t., b. l. 73-74). 2022 m. gruodžio 30 d. liudytojo apklausos metu A. E. patvirtino, kad gyvena kartu su L. J. ir, kad jis buvo politikas, šiuo metu nebėra, tačiau jis vėl pradės. Dėl kitų klausimų A. E. parodymų nedavė (4 t., b. l. 91-93). Švedijos teisėsaugos institucijos pateikė A. E. banko sąskaitos laikotarpio nuo 2021 m. birželio 8 d. iki 2021 m. birželio 11 d. duomenis, iš kurių matyti V. J. atliktas pavedimas 64500-ABOL 2021-06-10 (mokėtojas) (duomenys neskelbtini) 25028,50 Švedijos kronų (4 t., b. l. 65-66, 67-98).

2023 m. kovo 29 d. ikiteisminio tyrimo byloje išduotas Europos tyrimo orderis, kuriame buvo prašoma įteikti pranešimą apie įtarimą L. J. ir A. E. dėl trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo, apklausti L. J. ir A. E. įtariamaisiais bei gauti jos banko sąskaitos duomenis. Taip pat, iš Švedijos institucijų buvo prašoma surinkti duomenis apie L. J. ir A. E. vykdomą veiklą, kokią veiklą yra įregistravę Švedijoje, mokamus mokesčius ir turimą turtą (4 t., b. l. 104-110). 2023 m. rugsėjo 12 d. iš Švedijos Karalystės gauta Europos tyrimo orderio vykdymo medžiaga. Iš Švedijos Karalystės teisėsaugos institucijų pateiktų duomenų nustatyta, kad Švedijos Karalystės institucijos neturi jokių duomenų apie L. J. vykdomą laivų remonto, pardavimo veiklą bei turimą turtą. Asmuo neturi ir prieš 5 metus neturėjo registruotos įmonės, prekybos asociacijos, banko, draudimo ar filialo registre, taip pat registruose nėra informacijos apie L. J. vardu registruotus ar istoriškai priklausiusius laivus. Pranešime pažymėta, kad laivų, kurių ilgis mažesnis nei 15 metrų, nereikia registruoti laivų registre, jei jie naudojami laisvalaikio tikslais (6 t., b. l. 135, 137, 139).

Iš Švedijos Karalystės mokesčių agentūros 2022 m. kovo 28 d. sprendimo matyti, kad L. J. verčiasi Pirčių gamyba, pardavimu bei nuomoja pirties patalpas, tačiau mokesčių iš gautų pajamų nemoka (6 t., b. l. 73). Iš Švedijos Karalystės mokesčių agentūros 2022 m. kovo 28 d. sprendimo taip pat matyti, kad pagal A. E. 2020-2021 metų banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad A. E. 2020 metais į savo sąskaitą gavo 369 399 SEK (apie 36 000 Eur) pajamų, kurių nedeklaravo. Švedijos Karalystės mokesčių agentūros duomenimis L. J. nevedęs, gyvena Švedijos Karalystėje, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), su imigranto statusu nuo 2016 m. liepos 22 d. (6 t., b. l. 117-119). Švedijos įmonių registrų centro duomenimis nei L. J., nei A. E. Švedijoje neturi įregistruotų įmonių (6 t., b. l. 135-136).

Iš 2024 m. sausio 16 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas A. E. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių jos kaltę padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 182 str. 1 d. (dvi veikos) ir 182 str. 4 d. (3 t., b. l. 106-112).

2024 m. vasario 27 d. ikiteisminio tyrimo byloje išduotas Europos tyrimo orderis, kuriame buvo prašoma įteikti galutinį pranešimą apie įtarimą L. J. dėl trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d., padarymo, apklausti L. J. įtariamuoju, paskelbti L. J. apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir supažindinti L. J. su ikiteisminio tyrimo medžiagą, pastarajam įteikiant CD laikmeną, kurioje yra ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija (7 t., b. l. 41-52). 2024 m. spalio 17 d. iš Švedijos Karalystės gauta Europos tyrimo orderio vykdymo medžiaga ir dokumentų vertimas į lietuvių kalbą. 2024 m. rugpjūčio 28 d. pranešime dėl ETO vykdymo nurodoma, kad įtariamasis L. J. atsisakė būti apklausiamas, nes anot jo procese nėra užtikrinamos jo teisės. Kartu pranešime nurodoma, kad L. J. el. pašto adresas, kuriuo jam siųsti informaciją yra (duomenys neskelbtini). Taip pat pranešime dėl ETO nurodoma, kad L. J. atsisakė dalyvauti procese, todėl nebuvo galimybės įvykdyti Europos tyrimo orderį (7 t., b. l. 87-90).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas, atsakomybės taikymas

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-47-895/2016). Kasacinis teismas ne kartą pažymėjęs, jog kalbant apie apgaulę kaip sukčiavimo požymį, svarbu nustatyti, kad apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu būtų esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2008, 2K-322/2014, 2K-336/2014). Pabrėžtina, kad apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo. Be to, svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017).

Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą, turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-255/2012). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-47-895/2016). Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013). Be to, sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2012, 2K-134-693/2015).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta, jog visiškai įrodyta, kad kaltinamasis L. J. jam pareikštame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo T. V. priklausantį 300 Eur vertės turtą, T. B. priklausantį 2000 Eur vertės turtą bei V. J. priklausantį 2500 Eur vertės turtą. Nors kaltinamasis L. J. viso baudžiamojo proceso metu savo kaltę neigė, jo kaltę jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu pagrindžia nukentėjusiųjų T. V., T. B. ir V. J. parodymai, liudytojo A. B. parodymai, iš dalies ir paties kaltinamojo L. J. parodymai, taip pat nukentėjusiųjų pareiškimuose bei papildomai su pareiškimais pateiktuose duomenyse užfiksuota informacija, „Facebook“ paskyrų duomenų bei elektroninio susirašinėjimo apžiūrų protokolai, banko sąskaitų išrašai ir jų apžiūrų protokolai, „META Platforms Ireland Ltd“ pateikti duomenys apie vartotoją „L. J.“, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, Europos tyrimo orderio vykdymo metu gauti duomenys iš Švedijos Karalystės teisėsaugos institucijų ir jų apžiūrų protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga. Aptarti įrodymai sudaro vientisą visumą, iš kurios logiškai išplaukia kaltinamojo kaltę patvirtinančios išvados, paneigiančios kaltinamojo išsakytą versiją dėl savo kaltės nepripažinimo, kurią teismas vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

Nors kaltinamasis L. J. savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų nepripažino, tačiau duodamas parodymus teisme neneigė, kad jis iš nukentėjusiųjų T. B. ir T. V. pinigus gavo ir šių pinigų jiems negrąžino, o iš V. J. pinigus gavo tik tada, kai šis pradėjo grasinti A. E. Kaltinamasis tvirtino, jog su V. J. jokio kontakto dėl laivo pardavimo neturėjo, todėl neaišku, kodėl šis pervedė pinigus. Kaltinamasis tvirtino, jog T. V. pats atsisakė pirkti laivą, nes nerado galimybės parsigabenti laivą į Lietuvą, taigi prarado avansą, nes neįvykdė sutarties. Dėl susitarimo su T. B. neįvykdymo kaltinamasis aiškino, jog šiam nepagamino dviejų valčių, nes jų nespėjo pagaminti, o pinigų T. B. neturėjo grąžinti, kadangi valtis gamino, įdėjo darbą, o konkretaus valčių pagaminimo termino nebuvo. Jis nesupranta, kodėl turi grąžinti pinigus, nes nieko nepadarė.

Bylos duomenys (mokėjimo pavedimai, sąskaitų išrašai, apžiūrų protokolai, nukentėjusiųjų parodymai, taip pat iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai) patvirtina, kad kaltinamasis L. J. gavo iš nukentėjusiųjų kaltinime nurodytas pinigų sumas, kurias nukentėjusieji pervedė į L. J. nurodytą gyvenimo draugės (sugyventinės) A. E. sąskaitą, esančią Švedijos banke. Už pervestas pinigų sumas kaltinamasis turėjo T. B. pagaminti ir perduoti dvi valtis, o T. V. ir V. J. parduoti burlaivius, tačiau kaltinamasis iki šios dienos susitarimo su nukentėjusiaisiais neįvykdė – valčių nepagamino ir neperdavė, burlaivių taip pat neperdavė ir pinigų nė vienam iš nukentėjusiųjų negrąžino.

Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, taip pat nukentėjusiųjų parodymų, kaltinamasis L. J. pinigų negrąžinimą motyvavo nelogiškomis ir nepagrįstomis priežastimis – neva jis nukentėjusiojo T. V. buvo įžeistas dėl paviešinimo viešojoje erdvėje, todėl avansą vertina kaip kompensaciją už įžeidimą, be to, T. V. jam nepervedė visos sumos už laivą, todėl avansas negrąžinamas, V. J. įžeidė jo sugyventinę A. E., be to, su juo jokių susitarimų neturėjo, todėl nesupranta, kodėl jam turi grąžinti pinigus, o T. B. pernelyg spaudė, reikalaudamas pagaminti valtis, nors joks terminas nebuvo sutartas, kilus ginčui dėl valčių pagaminimo terminų, laukia ginčo išsprendimo, todėl pinigų negrąžina.

Tokie kaltinamojo L. J. paaiškinimai ir nurodomos menkavertės pinigų negrąžinimo priežastys, taip pat nukentėjusiųjų bei liudytojo A. B. teisme nurodytos bendravimo su kaltinamuoju aplinkybės, pateikti susirašinėjimai su kaltinamuoju, patvirtina, jog L. J. iš anksto neketino vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų nukentėjusiems, tai yra jo tyčia neatlygintinai užvaldyti nukentėjusiųjų pinigus susiformavo dar iki turto įgijimo momento.

Nukentėjusieji T. V., T. B., V. J. tiek rašydami pareiškimus policijai, apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodami parodymus teisme, nuosekliai nurodė esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

Nukentėjusysis T. V. teisme patvirtino, kad jis pamatė „Buriuotojų turgelis“ skelbimą, kad parduodama jachta (duomenys neskelbtini), susisiekė su L. J. ir pervedė 300 Eur dydžio avansą į L. J. nurodytą A. E. sąskaitą. L. J. nurodė, jog avansą reikalinga vesti į žmonos sąskaitą dėl mokesčių. L. J. pradžioje sakė pats pristatys laivą, paskui jau jis pats turėjo pasiimti tą laivą, galiausiai nusprendė nepirkti to laivo, nes apie 6 mėnesius nebegalėjo susiekti su L. J.. Kai L. J. apie metus jam negrąžino pinigų, tuomet jis šią aplinkybę paviešino Stokholmo lietuvių grupėje. Po šio paviešinimo L. J. su juo susisiekė ir parašė, kad nei laivo, nei pinigų negaus, o laivas bus parduotas M. N.. L. J. žadėjo T. V. grąžinti pinigus, tačiau tris kartus išsisukinėjo, paskui atsisakė grąžinti pinigus, nes teigė, jog įsižeidęs dėl paviešinimo Stokholmo lietuvių grupėje.

Nukentėjusysis T. B. teisme patvirtino, kad jis anksčiau iš L. J. buvo pirkęs burvaltę už 5 000 Eur, todėl vėliau L. J. paprašė pagaminti dar dvi valtis, nes jam nekilo jokių įtarimų dėl anksčiau pavykusio sandorio. Nors L. J. iš pradžių atsisakė, tačiau vėliau pasakė, kad turi dvi nebaigtas valtis ir galėtų jam parduoti po 1 500 Eur už vieną valtį. Jie sutarė, kad T. B. pirks dvi valtis už 3 000 Eur sumą iki gegužės 15 d. Tuomet T. B. pervedė 2 000 Eur sumą į L. J. nurodytą A. E. sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už valtis“. L. J. patvirtino, kad žmona pinigus gavo. Praėjus sutartame terminui, T. B. prašė atiduoti valtis, kad ir neužbaigtas, primokėti už valtis, tačiau L. J. nesutiko. T. B. norėjo, kad valtys būtų pagamintos iki sezono pradžios, nes turėjo verslo planų, todėl vis klausė L. J., kaip jam sekasi daryti valtis. Atėjus nurodytai datai, jis valčių negavo ir iki šios dienos nei pinigų, nei valčių negavo.

Nukentėjusysis V. J. teisme nurodė, kad kartu su draugu A. B. rado „Facebook“ skelbimą apie parduodamą laivą (duomenys neskelbtini). A. B. susiekė su L. J. per „Messenger“ ir šis nurodė, kad 2 500 Eur už laivą turi būti pervesti į A. E. sąskaitą, jo teigimu, žmonos sąskaitą, nes jis pats sąskaitos neturi. V. J. pervedė 2 500 Eur į A. E. sąskaitą, tai yra būtent tokią sumą, kokios reikalavo L. J.. Jis visą sumą sutiko perversti, nes L. J. pažinojo A. B.. V. J. matė vaizdo medžiagoje, kad L. J. yra žinomas laivų meistras, tai ir paskatino pirkti iš jo laivą. Kai jachtos iš L. J. negavo, jis parašė A. E., kad grąžintų pinigus, tačiau A. E. jam nemandagiai atsakė. Nors laivas turėjo būti atgabentas, V. J. ir pats ketino nuvykti laivą parsiplukdyti, bet vėliau L. J. nurodė, kad laivas parduotas kitam asmeniui. Iš visų atsakymų suprato, kad yra apgautas.

Nukentėjusiojo V. J. apklausų metu nurodytas aplinkybes teisme patvirtino liudytojas A. B., kuris teigė, kad laivą (duomenys neskelbtini) pamatė socialiniame tinkle „Facebook“ grupėse „Buriuotojų turgelis“, „Buriuotojai“. Laivo kaina skelbime buvo apie 3 000 – 4 000 Eur. Jis žinojo iš kitų žmonių apie L. J. ir pasakė V. J. apie šį laivą. Tuo metu A. B. pats neturėjo pinigų laivo įsigijimui, todėl pasiūlė šį laivą įsigyti V. J. A. B. bendravo su L. J. dėl to laivo įsigijimo, o paskui L. J. kontaktus perdavė V. J., kuris pervedė pinigus į L. J. sugyventinės banko sąskaitą. Jis žino, kad L. J. apgavo daug žmonių, todėl jį išmetė iš visų grupių.

Liudytojos A. E. teisme duoti parodymai vertintini kritiškai, kadangi ji yra kaltinamojo gyvenimo draugė, su kaltinamuoju augina du nepilnamečius vaikus, tokios aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad liudytoja gali siekti padėti kaltinamajam palengvinti jo teisinę padėtį. Be to, liudytojos A. E. teisme duoti parodymai nepaneigia nukentėjusiųjų nurodytų aplinkybių dėl pinigų pervedimo ir susitarimo su kaltinamuoju L. J. aplinkybių, kadangi pati liudytoja A. E. teisme patvirtino, jog tuose susitarimuose pati nedalyvavusi ir apie jų sudarymo aplinkybes sužinojusi iš L. J.

Iš nuoseklių nukentėjusiųjų T. B., V. J. ir T. V. bei liudytojo A. B. parodymų, galima daryti pagrįstą išvadą, kad L. J. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje keldamas įrašus, apie tai, kad jis gamina, pardavinėja laivus ir valtis bei dėdamas į nurodytą socialinį tinklą skelbimus apie laivų – jachtų pardavimą, tokiu būdu sudarydamas patikimo verslininko įspūdį, taip suklaidino nukentėjusiuosius, tačiau iš tiesų kaltinamasis iš anksto žinojo, kad neketina vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų nukentėjusiesiems. Nagrinėjamu atveju L. J., kaip matyti iš jo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje esančių duomenų, užfiksuotų apžiūrų protokoluose, vertėsi valčių, burlaivių gamyba nemažą laiko tarpą, ne vienam klientui buvo suteikęs paslaugas, todėl nukentėjusieji neturėjo pagrindo abejoti, kad L. J. įsipareigojimai nebus įvykdyti, juolab nukentėjusiojo T. B. ankstesnis susitarimas su kaltinamuoju dėl laivo įsigijimo buvo tinkamai įvykdytas. Taigi, nukentėjusieji T. V. ir V. J. (šis nukentėjusysis kreipdamasis per L. J. pažįstantį A. B.) pagrįstai tikėjosi iš L. J. įsigyti skelbimuose nurodytus laivus, o T. B. pagrįstai tikėjosi, jog jam L. J. sutartu terminu pagamins dvi valtis po ankstesnio tinkamai įvykdyto susitarimo. Tačiau kaltinamasis L. J., turėdamas tyčią ir iš anksto žinodamas, kad prisiimti įsipareigojimai nebus įvykdyti, suklaidino nukentėjusiuosius ir apgaule įgijo jiems priklausantį turtą. Taigi, nagrinėjamu atveju be paties L. J. parodymų, kaltinamojo išankstinį sumanymą panaudojant apgaulę įgyti nukentėjusiesiems priklausantį turtą, patvirtina ir aptarti nukentėjusiųjų parodymai, kurie buvo nuoseklūs, išsamūs ir derėjo su kitais byloje esančiais įrodymais.

Be nukentėjusiųjų ir liudytojo A. B. parodymų, kaltinamojo kaltę patvirtina ir 2023 m. spalio 16 d. apžiūros protokolas, kuriuo atlikta L. J. ir A. E. sąskaitų išrašų apžiūra, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2021 m. gegužės 23 d. L. J. ir A. E. vykdė abipusius mokėjimus. A. E. pervedė pinigus į L. J. sąskaitą (2 t., b. l. 172-176, 5 t., b. l. 34-35). 2024 m. vasario 8 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad nukentėjusieji V. J., T. B. ir T. V. atliko pinigų pervedimus į A. E. banko sąskaitą, ji šiuos mokėjimus gavo į asmeninę banko sąskaitą, o būtent: 2019 m. kovo 19 d. į jos banko sąskaitą buvo atliktas 3103,26 Švedijos kronų pavedimas, kas sudaro 298,44 Eur, 2021 m. kovo 25 d. gautas 20250 Švedijos kronų mokėjimas, kas sudaro 1986,56 Eur ir 2021 m. birželio 9 d. gautas 25028,50 Švedijos kronų pavedimas, kas sudaro 2485,08 Eur. Visos šios sumos atitinka kaltinime nurodytus laikotarpius ir buvo pervestos nukentėjusiųjų nurodomomis aplinkybėmis bei laiku, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstas kaltinamojo nurodomas aplinkybes, jog jis nežinojo, kodėl buvo atlikti mokėjimai ir jie nieko neįrodo. Tiek aptarti nukentėjusiųjų bei liudytojo parodymai, nukentėjusiųjų pareiškimuose nurodomos aplinkybės, tiek aptarti apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys sudaro nuoseklią, tarpusavyje neprieštaraujančią ir kaltinamojo kaltę patvirtinančią įrodymų visumą.

Kaltinamasis L. J. teisme neneigė, jog turi įsiskolinimų, šias aplinkybes patvirtina ir byloje iš Švedijos Karalystės gauti duomenys apie turtinę L. J. padėtį - antstolio išieškomas skolas, valstybei nesumokėtus mokesčius, Švedijos Karalystės institucijos taip pat nurodo neturinčios duomenų apie L. J. vykdomą laivų remonto, pardavimo veiklą bei turimą turtą (6 t., b.l. 59-92, 117, 123-131, 135, 137, 139, 141). Iš bylos duomenų matyti, jog L. J. neturi jokio turto ir Lietuvos Respublikoje (3 t., b.l. 143). Kaltinamasis L. J. dar 2016 m. liepos 22 d. imigranto statusu pradėjo gyventi Švedijos Karalystėje ir minėtos valstybės gyventojų registre įregistruotas 2017 m. lapkričio 11 d. (6 t., b.l. 118). Nukentėjusieji iki kreipdamiesi į teisėsaugos institucijas tikslaus kaltinamojo gyvenamosios vietos adreso nežinojo, sudarant sandorius L. J. pinigus nurodydavo pervesti ne į jo, bet į A. E. sąskaitą Švedijos banke. Aptarti duomenys rodo, jog atkurti savo pažeistas teises civilinio proceso priemonėmis nukentėjusiesiems yra neįmanoma.

Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamojo L. J. prieš nukentėjusiuosius panaudota apgaulė pasireiškė piktnaudžiavimu nukentėjusiųjų pasitikėjimu ir esminių aplinkybių apie kaltinamojo turtinę padėtį bei tikslus neatskleidimu. Teismui nekyla abejonių, jog kaltinamasis L. J. piktnaudžiaudamas visų trijų nukentėjusiųjų pasitikėjimu ir iš anksto neketindamas vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų nukentėjusiesiems, apgaule savo ir kito asmens, t. y. A. E., kurios atžvilgiu 2024 m. sausio 16 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (3 t., b. l. 106-112), naudai įgijo svetimą turtą, t. y. nukentėjusiųjų pinigus. Akivaizdu, jog L. J. iš anksto žinodamas, jog nukentėjusieji neturės jokių teisinių galimybių iš jo išsireikalauti pinigus, t. y. nėra jokių rašytinių sutarčių, pinigai pervesti į užsienio banką ne L. J. vardu, pats kaltinamasis su šeima gyvena Švedijos Karalystėje, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio ir (ar) turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, turi įsiskolinimų Švedijos Karalystėje (6 t., b.l. 59-92, 117, 123-131, 135, 137, 139, 141), pasinaudojo nukentėjusiųjų pasitikėjimu, pažadėdamas jiems parduoti laivus bei pagaminti valtis, juos apgavo bei jų pervestų pinigų negrąžino.

Nuo pat pradžių L. J. apgaulingai siekė sudaryti įspūdį, jog yra patikimas ir sėkmingas laivų meistras bei verslininkas, kuris, kaip matyti iš bylos duomenų, visiškai neatitiko realybės, ir apie tai nukentėjusieji nenutuokė, o tai leidžia daryti išvadą, kad L. J. turėjo išankstinę tyčią apgauti nukentėjusiuosius, kas ir yra esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto. Nagrinėjamu atveju ištirti įrodymai patvirtina, kad apgaulė buvo panaudota neteisėtam nukentėjusiųjų turto užvaldymui.

Teismo vertinimu, aptarti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią, jog L. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje, požymius, kadangi apgaulės būdu iš T. V. įgyto turto vertė viršijo 3 MGL, tačiau neviršijo 10 MGL, o apgaulės būdu iš T. B. bei V. J. įgyto turto vertė viršijo 10 MGL, todėl yra kvalifikuoti tinkamai.

Bausmės skyrimas

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo L. J. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas kaltinamajam L. J. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, visos nusikalstamos veikos baigtos, nukreiptos į svetimą turtą, visais atvejais nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala neatlyginta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant bylą teisme savo kaltės nepripažino, nors pripažino kai kurias faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tačiau nukentėjusiųjų neatsiprašė, ir iš esmės kritiškai savo veiksmų nevertino. Nors kaltinamasis L. J. anksčiau buvo teisiamas, tačiau teistumas jam išnykęs (3 t., b.l. 125-132), administracine tvarka nebaustas (3 t., b.l. 133), gyvena Švedijos Karalystėje, su sugyventine A. E. augina du nepilnamečius vaikus (8 t., b.l. 46-47), duomenų, kad oficialiai dirba, teismas neturi. Byloje nenustatyta kaltinamojo L. J. atsakomybę sunkinančių ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, aptartus kaltinamąjį L. J. charakterizuojančius duomenis ir kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 182 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą. Už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos baudos bausmės dydis, atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, nustatomas kiek didesnis nei minimalus, tai yra už nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, skiriamos 80 MGL dydžio baudos, o už baudžiamąjį nusižengimą – 20 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrinamos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie vienos iš bausmių, kuri paskirta už nesunkų nusikaltimą, pridedant dalį, tai yra 50 MGL baudos, paskirtos už kitą nesunkų nusikaltimą, bei 15 MGL baudos, paskirtos už baudžiamąjį nusižengimą. Pridedamų bausmių dalys parenkamos įvertinant nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Paskirtos subendrintos baudos mokėjimas, įvertinus kaltinamajam skirtinos galutinės baudos dydį, jo turtinę padėtį, išdėstomas per ilgesnį nei įstatymo numatytas minimalus terminas – nustatant kaltinamajam 12 mėnesių terminą savanoriškam baudos sumokėjimui.

Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Nukentėjusysis V. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 500 Eur žalos atlyginimo, prašydamas iš kaltinamojo jam priteisti 2 500 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1 t. b. l. 120), nukentėjusysis T. V. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo jam priteisti 300 Eur turtinės žalos atlyginimą (2 t., b. l. 59), o nukentėjusysis T. B. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo jam priteisti 2 000 Eur turtinės žalos atlyginimą (2 t., b. l. 133).

Bylos medžiaga nustatyta, kad nurodytas pinigų sumas, t. y. V. J. – 2 500 Eur, T. V. – 300 Eur, o T. B. 2 000 Eur, pervedė į L. J. sugyventinės A. E. sąskaitą, būdami suklaidinti kaltinamojo ir būtent jo nurodymu. Civiliniai ieškiniai neatlyginti, pinigai nukentėjusiems asmenims negrąžinti. Ieškinių reikalavimų dėl nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos dydžiai pagrįsti kaltinamojo L. J. kaltės įrodymais, tarp L. J. padarytų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl nukentėjusiųjų V. J., T. V. ir T. B. byloje pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinami visiškai ir iš kaltinamojo L. J. nukentėjusiajam V. J. priteisiama 2500 Eur, nukentėjusiajam T. V. – 300 Eur, o nukentėjusiajam T. B. - 2000 Eur.

Nukentėjusysis V. J. civiliniame ieškinyje taip pat prašė iš kaltinamojo jam priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 120). Nukentėjusysis V. J. apklausiamas teisme nurodė, kad jis jautėsi apgautas, negavo nei laivo, nei jam priklausančių piniginių lėšų, dėl to patyrė nepatogumus, be to, L. J. jį įžeidinėjo, dėl L. J. veiksmų jis jautėsi apgautas ir įžeistas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

Nustatant nukentėjusiajam V. J. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis L. J. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kurios objektas - nukentėjusiojo V. J. turtas. Teismas neabejoja, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo ir sukčiavimo būdu užvaldytos nemenkos pinigų sumos nukentėjusysis V. J. patyrė nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų, tačiau duomenų, jog dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė itin didelius praradimus, byloje nėra. Įvertindamas kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), į nukentėjusiajam padarytą turinės žalos dydį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, duomenis apie kaltinamojo turtinę padėtį, nesant duomenų, jog kaltinamojo veiksmai sukėlė negrįžtamus padarinius nukentėjusiojo emocinei būklei ir (ar) socialiniam gyvenimui, turtinei padėčiai, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteisiama 200 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, toks neturtinės žalos atlyginimo dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos nukentėjusiojo patirtiems nepatogumams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,

nusprendžia:

L. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos) ir 182 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės būdu įgyto T. B. priklausančio turto) 80 MGL (4 000 eurų) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės būdu įgyto V. J. priklausančio turto) 80 MGL (4 000 eurų) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį (dėl apgaulės būdu įgyto T. V. priklausančio nedidelės vertės turto) 20 MGL (1 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir L. J. paskirti subendrintą 145 MGL (7250 eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti L. J., kad paskirta 145 MGL (7250 eurų) bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą/kvitus privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Nukentėjusiojo V. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš L. J. priteisti 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų, 00 ct) turtinei žalai atlyginti bei 200 (du šimtus eurų, 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo T. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jo naudai iš L. J. priteisti 2 000 Eur (du tūkstančius eurų, 00 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo T. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jo naudai iš L. J. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų, 00 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.